komunikacijos teorija

komunikacijos priemonės

RENGINIO, SUSIRINKIMO KOMUNIKACIJA SKELBIMAI įVYKIAI, RENGINIAI, PRANEŠANTYS APIE KITUS ĮVYKIUS SKATINAMOJI KOMUNIKACIJA INFORMUOJAMOJI KOMUNIKACIJA RYŠIAI SU ŽINIASKLAIDA

Komunikacijos (RSV) modeliai(tradicinis skirstymas)

Vienpusis -propaganda.•Vienpusis -informavimas.•Dvipusis asimetrinis, (tikslas -įtikinti).•Dvipusis simetrinis, (tikslas -tarpusavio supratimas).•Dvipusis asimetrinis ir dvipusis simetrinis (tai profesionalieji RSV)

A.Leontjevo apibrėžimas

fatinė funkcija naudojama norint užmegzti kontaktą ypač kai tarp pašnekovų esanti distancija

Komunikacija

tai socialinė sąveika per pranešimus (John Fiske).

Triukšmas

yra bet kas, kas įsiterpia tarp gavėjo ir pranešimo, kas trukdo suvokti patį pranešimą•Tai gali būti blogas techninis ryšys (sniegelis TV ekrane), kultūriniai skirtumai, gavėjo nuovargis ir t.t.

Pirmajai mokyklai komunikacija yra pranešimų perdavimas

(PROCESOmokykla).

Integruota komunikacija

(vieninga komunikacinė sistema: marketingas-reklama-RSV-projektai-personalo reikalai ir t.t.).

Ženklai ir kodai yra perduodami ar tampa prieinami kitiems, ir šis ženklų ar kodų perdavimas

-priėmimas (komunikacija) yra socialinių santykių veikimas

Pagrindiniai komunikacijos proceso modeliai (2 skirstymo būdas)

1) Kontrolės(tikslas -paveikti). Kontrolės modelis gali būti išskaidytas į 2 etapus -įsakymą ir atsakymą.•2) Informavimo(tikslas -gauti informaciją). Gali būti atsakas ir be klausimo. Šis modelis tinka ir bibliotekoje, ir pasirenkant specialybę•3) Sąveikos (tinklo) Tikslas -ne gauti informaciją, bet priartėti prie vienodo supratimo (prisiderinti).

Pagrindiniai komunikacijos proceso modeliai (1 skirstymo būdas)

1) Įsakymas(nurodymas). Tai sąmoninga, tikslinga komunikacija. Prasideda iš siuntėjo. Tai patas paprasčiausias, grynasis variantas.•2) Konsultacija. Iniciatorius -apačioje. Irgi tikslinga, sąmoninga komunikacija.•3) Registracija.Aukštesnė pozicija (jis yra komunikacijos iniciatorius) pasitikslina, ar "viskas OK"?. Mes čia patys turime atsakymą; turim gauti tokį pat atsakymą.•4) Ataskaita .Čia mes neklausiame -mums atsiskaitinėja (atvirkštinis įsakymui)•Visi komunikacijos procesai sutelpa į šiuos 4 tipus

Apie kodus

Analoginiai ir skaitmeniniai kodai (pvz. su laikrodžiu, termometru) Skaitmeninius kodus lengviau suprasti, nes jų elementai yra akivaizdžiai atskirti vienas nuo kito. Sutartiniai kodai yra skaitmeniniai, todėl juos lengva užrašyti ir atvaizduoti. Muzika-analoginis kodas, natų užrašymo sistema turi skaitmeninio kodo ypatybes. Šokis-analoginis kodas; jame naudojami atstumai, gestai, kūno padėtis ir t.t. yra analoginio kodo elementai, todėl juos sunku atvaizduoti. Tačiau kodai yra ne tik duomenų organizavimo ir supratimo sistemos; jie atlieka komunikacines ir socialines funkcijas. Pagal šias funkcijas jie skirstomi į prezentacinius(pristatomuosius) ir reprezentacinius (atstovaujamuosius).

SEMIOTINĖ mokykla

Domisi tuo, kaip pranešimai ar tekstai sąveikauja su žmonėmis, kad sukurtų reikšmes. T.y., ji domisi tekstų vaidmeniu mūsų kultūroje. •Šiai mokyklai komunikacijos studijos yra tekstų ir kultūrosstudijos. Pagrindinis tyrimų metodas -semiotika (ženklų ir reikšmių mokslas)

Komunikacijos rūšys 2

Intrapersonalinė(pats su savimi). Ši komunikacija nepriskiriama proceso mokyklai Interpersonalinė-bendrauja 2 žmonės Grupinė. 3 ir daugiau. Kuo daugiau dalyvių, tuo labiau ryškėja vaidmenys Organizacinė. Tai labiau formalizuota komunikacija. Ji panaši į grupinę, bet dalyviai jau turi priskirtus vaidmenis. Be formalių vaidmenų lieka ir grupiniai vaidmenys. Viešoji. Tai tokia komunikacija, kai yra didelė auditorija, kuri nėra formaliai apibrėžta (o organizacija jau turi ribas). Čia daug dalyvių, kurie sutelkti pagal kažkokį interesą ar socialinį požymį (mitingai, diskusijos internete, moksliniai leidiniai)•Masinė(knyga, kinas, TV, radijas, laikraščiai, žurnalai, internetas, muzikiniai įrašai). Auditorija yra labai didelė, įvairialypė, anoniminė. Grįžtamasis ryšys atidėtas. Pranešimai bendro pobūdžio, naudojami masiniai kodai. Tikslas -pasiekti auditoriją ir atkreipti dėmesį. Įmanomi kiti tikslai -informuoti, paveikti, suteikti prasmę. •Tarptautinė*•Globali*

Komunikacijos funkcijos (paskirtis)

Išraiškos.Socialinė.informacinė.Kontrolės.

Pirmasis komunikacinės kompetencijos terminą pavartojo

JAV sociolingvistas Dell H.Hymes (1972).

Reikšminių kodų bruožai

Juos sudaro tam tikri elementai•Šiuos elementus galima derinti pagal susitarimą arba taisykles•Visi kodai perteikia reikšmę (jų elementai -ženklai -įvairiais būdais nurodo kažką kita, o ne save)•Kodai priklauso nuo susitarimo ir kultūros (tiesiamas smilius: it. „rytoj"; liet. -"tu"?)•Visi kodai atlieka apibrėžtą socialinę ar komunikacinę funkciją•Visus kodus galima perduoti atitinkamomis komunikacijos priemonėmis ir (arba) kanalais

Komunikacija -daugiadisciplininė studijų rūšis

Komunikaciją įmanoma tyrinėti, bet išsamioms jos studijoms reikia derinti kelių disciplinų požiūrius John Fiske

Bendravimo proceso 3 pagrindinės funkcijos

Komunikacinė-informacijos perdavimas, pasikeitimas žiniomis ir patirtimi, informacijos priėmimas ir suvokimas. •Reguliacinė -įtakos aplinkinių elgesiui, pažiūroms, vertybėms darymas .•Kontaktinė-įprastas tarpusavio santykių palaikymas, savitarpio supratimas.

Kodėl būtent asmeninis, tiesioginis pokalbis yra efektyviausias komunikacijos kanalas?

Manoma,kad tiesioginis susidūrimas su objektu sukelia palankų požiūrį įobjektą.T.y.,kuo didesnis k ontaktas,tuodidesnispolinkis,nebentpirmasįspūdisbuvolabainepalankus.Požiūriuisusiformuotididelęįtakąturisocialinėsinstitucijos

Komunikacijos kanalai

Pagrindiniai kanalai: šviesos, radijo bangos, telefono kabeliai, nervų sistema, oru ir pan.

Saussurenustatė 2 ženklų organizavimo į kodus būdus

Paradigma(tai ženklų rinkinys, iš kurio vienas pasirenkamas vartojimui). Sintagma(pranešimas, sudarytas iš pasirinktų ženklų) Pavyzdžiui, žodynas yra paradigma, o sakinys -sintagma. Kelio ženklas -sintagma ( pasirinktos formos ir pasirinkto simbolio kombinacija)

Ženklų tipai

Populiariausia -Peirce ženklų teorija. Peirce siūlo visus ženklus grupuoti pagal santykį su realybe•Ikona, indeksas, simbolis

Komunikacijos priemonių kategorijos

Prezentacinės -pristatančios (balsas, veidas, kūnas)•Reprezentacinės -vaizduojančios, atstovaujančios (nuotraukos, knygos, paveikslai, raštas, architektūra, •Mechaninės (telefonas, radijas, TV)

Kas kaltas dėl komunikacijos nesėkmės?

Siuntėjas kaltas, kad gavėjas nesuprato

Komunikacijos klasifikavimas.

Vienpusė -dvipusė (pagal grįžtamąjį ryšį) Vidinė -išorinė (pagal komunikaciją su vidinėmis ir išorinėmis auditorijomis) Verbalinė -neverbalinė (pagal naudojamo kodo specifiką •Efektyvi -neefektyvi (pagal vertinimą) Žodinė -rašytinė (pagal verbalinės komunikacijos informacijos pateikimo būdą) Dalykinė -asmeninė (pagal verbalinės komunikacijos informacijos turinį) Formali -neformali (pagal viešojo žodžio vartojimo sritis) Tikslinė -netikslinė (pagal informacijos perdavimo motyvus) Tarpkultūrinė -vienos kultūros (pagal kultūrinį artumą) ** Globali -masinė -viešoji --grupinė -interpersonalinė-intrapersonalinė (pagal komunikacijos dalyvių skaičių, naudojamą kanalą, kom. tikslus ir t.t.) Organizacinė -neorganizacinė (pagal institucijos ar grupės veiklos specifiką)

Naudojamasi keliais kanalais, nes

a) taip lengviau pasiekti auditoriją, b) bus mažiau konkuruojančių pranešimų, c) tas pats pranešimas gaunamas iš daugiau nei vieno šaltinio, d) galima maksimaliai išnaudoti kanalų savybes, e) kiekvienas kanalas suteiks priėjimą prie tokios auditorijos, prie kurios neprieitų kitas kanalas

Kodai skirstomi į

elgesio kodai (teisės kodai, elgesio taisyklės, protokolo reikalavimai)•Reikšminiai kodai (*daugiau kreipiame dėmesį į šią kodų rūšį)•Tai tarpusavyje susiję: kelių eismo taisyklės yra kartu ir elgesio, ir reikšmių sistema

Diskurso subkompetencija

gebėjimas bendraujant suprasti ir konstruoti rišlius pasakymus

Sociolingvistinė subkompetencija

gebėjimas vartoti ir interpretuoti kalbos formos pagal bendravimo situaciją (kontekstas -kas bendrauja, su kuo, apie ką, kokiu tikslu). Tai lemia kalbos formų pasirinkimą.

Strateginė subkompetencija

gebėjimas vartoti verbalines ir neverbalines strategijas

Media funkcijos

informavimas(inf. apie įvykius ir socialines aplinkybes, nuorodos į galios santykius, inovacija, adaptacijos irn progreso palaikymas)•Koreliacija (ryšys)(inf. paaiškinimas, interpretavimas, komentavimas; pripažintų autoritetų bei normų palaikymas; atskirų veiklų koordinavimas, konsensuso formavimas (gydytojai bei sveikatos apsaugos valdininkai), •Socializacijosfunkcija -kad nauji ir jauni visuomenės nariai išmoktų socialinių funkcijų, prioritetų nustatymas***•Tęstinumas (vyraujančios kultūros išraiška, bendrų vertybių formavimas ir palaikymas, etikos normos)•Pramoga(socialinės įtampos sumažinimas: J.Erlickas, "Kakadu", "Be tabu", "Dviračio žyyynios" ir t.t.)•Mobilizavimas ("prieš" kažką, "už" kažką... "už" -sunkiai įmanoma)

PROCESO mokykla

iria kaip siuntėjai ir gavėjai užkoduoja ir iškoduoja, kaip perdavėjai naudoja komunikacijos kanalus ir priemones; •ji užsiima tokiais dalykais, kaip efektyvumas ir tikslumas;•ji laiko komunikaciją procesu, kurio metu vienas asmuo paveikia kito elgesį ir dvasinę būseną;•jei poveikis menkesnis už numanytą, ši mokykla kalba apie komunikacijos nesėkmę

Ikona

išlaiko panašumą į savo objektą, atspindi objekto bruožus (žemėlapis, kompiuterio save, printženklai, įprastas tualeto žymėjimas vyro ir moters figūrėlėmis, kai kurie romėniški skaičiai ir t.t.),yra kiek įmanoma artimesnis tam, į ką nurodo

Suvokiančia publika

jie tampa kai suvokia bendrą problemą

Aktyvia publika

kai organizuojasi, kad bendrai veiktų spręsdami problemą. Jos kuria pasekmes organizacijai.

Pirmoji (proceso) socialinę sąveiką apibrėžia kaip procesą

kai vienas asmuo sąveikauja su kitais arba paveikia kito elgesį, dvasinę būseną ar emocijas (čia jau įvaizdis...) ir atvirkščiai

Mikro lygis

kaip pranešimas įtakoja gavėją

Makrolygis

kaip visi pranešimai įtakoja visuomenę

Informacija yra tai,

kas nuima neapibrėžtumą

Semiotikosmokykla socialinę sąveiką apibrėžia kaip

kas sukuria individą kaip tam tikros kultūros ar visuomenės narį.

Konvencija, arba paprotys,

komunikacijos procesuose paaiškina taisykles, pagal kurias veikia sutartinis ženklas. Konvencija būtina ženklui suprasti.

Semiotinė mokykla linkusi remtis

lingvistika ir meno kūriniais, sutelkti dėmesį į komunikacijos dirbinius

Komunikacinės subkompetencijos

lingvistinė,sociolingvistinė,diskurso,trateginė,tarpkultūrinė,socialinė

Socialinė subkompetencija

noras bendrauti su kitu ir pasitikėjimas savimi, gebėjimas įsijausti į kitą ir mokėjimas tinkamai elgtis įvairiose socialinėse situacijose

Pagal propagandos klasikus Edwardą Hermaną (Edvardą Hermaną) ir Noamą Chomsky (Noamą Chomskį) komunikaciją galima vadinti propaganda (http://www.chomsky.info/onchomsky/20031209.htm), kai yra trys veiksniai -

nuosavybės santykiai, finansavimas ir naujienų kilmė.

Ženklai

nurodo į kažką kitą, nei jie patys yra

Egzistuoja dvi klasikinės komunikacijos mokyklos

proceso ir semiotinė (reikšmių)

Antrajai komunikacija

reikšmių kūrimas ir keitimasis jomis (SEMIOTINĖ mokykla)

Taikomoji komunikacija

ryšiai su visuomene, reklama (tai ir neverbalinė komunikacija).

propagandos modelis žvelgia į privačias žiniasklaidos priemones, kaip įmones, parduodančias produktus

skaitytojus ir žiūrovus (o nenaujienas)-kitoms įmonėms (reklamos užsakovai) ir visų pirma priklauso nuo vyriausybės ir verslo informacijos ir propagandos. Teorija iškelia penkių bendrųjų „filtrų" klasių sąlygą, kuri lemia, kokio tipo žinia pateikiama žiniasklaidos priemonėse: priemonėsnuosavybė, priemonės finansavimas, naujienų kilmė, aštri kritika iranti-komunistinėideologija.

Proceso mokykla linkusi remiasi

socialiniais mokslais, ypač psichologija ir sociologija, ir sutelkti dėmesį į komunikacijos veiksmus.

Fatinė funkcija

tai adresanto ryšys su adresantu, paprastai sakant, kontakto užmezgimas tarp pašnekovų.

Bendravimas

tai dviejų ar daugiau žmonių sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami žmonių poreikiai. Bendravimas -gana sudėtingas reiškinys. Jis turi savo vidinius, socialinius, dorovinius-psichologinius mechanizmus, dėsnius ir taisykles, „kodus" ir „šifrus" (Žemaitis)

Perteklius

tai pasikartojimai, paryškinimai.•Kai informacijos kiekis yra gyvybės ir mirties klausimas, tos informacijos atsiranda labai daug (pridedama papildomai).•Ne visada pasiteisina "taupi" informacija

įvaizdis

tai pažinimo ir komunikacijos procesų padarinys

Kodavimas

tai ženklai ir taisyklės, kuriomis tie ženklai jungiami Ženklai turi būti pritraukiantys dėmesį, o taisyklės -paprastos.•Kodai egzistuoja kaip komunikacijos pagrindas, kai visi žino ir ženklus, ir taisykles

Indeksas

tai ženklas, kai egzistuoja tiesioginis ryšys (realiai ir savitai susijęs) su objektu (dūmai -ugnies ženklas, čiaudulys -peršalimo ženklas, išbėrimas, išbalimas (...), skrybėlaitė -moters indeksas (nors rūbinėje skrybėlaitė jau bus IKONA); susitikimo metu "aš būsiu su barzda bei geltona rože atlape"). Indeksai -tai tokie ženklai, kurie nurodo tam tikrą objekto savybę. Peilis ir šakutė bus valgyklos indeksas (o ne parduotuvės).

Simbolis

tai ženklas, kurio sąsajos su objektu yra susitarimo, taisyklės arba įpročio dalykas (žodžiai, Raudonas kryžius, arabiški skaičiai, trikampiai tualeto žymėjimui, 5 olimpiniai žiedai ir t.t.)

Tarpkultūrinė subkompetencija

tam tikras susipažinimo su kultūriniu kontekstu, kuriame vartojama ta kalba, laipsnis.

Komunikacinė kompetencija

traktuojama kaip gebėjimas suprasti ir kalbėti daugiau ne viena kalba bei gebėjimas išklausyti pašnekovą ir atsižvelgti į jo nuomonę (Hutmacher, 1996)

Pranešimas spaudai

yra komunikacijos pagrindas

Fatinės funkcijos tikslas

yra komunikacijos užmezgimas ir palaikymas

Entropija

yra pertekliaus priešingybė, didelio nenuspėjamumo rezultatas

Kodai

yra sistemos, organizuojančios ženklus ir lemiančios jų tarpusavio ryšį

Organizacijos įvaizdžio apibrėžimai skirstomi į 2 kategorijas

Įvaizdis kaip kognityvinis(pažinimo) procesas(siejama su pojūčiais, vertinimais, nuostatomis) Įvaizdis kaip komunikacijospadarinys(tai komunikacinis procesas, paveiktas organizacijos skleidžiamos informacijos

Kas kaltas dėl komunikacijos nesėkmės? semiotine

Ši mokykla (semiotinė) nemano, kad nesusipratimai yra akivaizdi komunikacijos nesėkmė-jie gali atsirasti dėl kultūrinių skirtumų tarp siuntėjo ir gavėjo.

Latentinės publikos

žmonių grupės, kurios turi bendrų problemų, bet kol kas jų nesuvokia.

"Ne publikos"

žmonės, kurių nesieja bendros problemos

Lingvistinė subkompetencija

žodyno žinios ir tam tikrų struktūros taisyklių mokėjimas. Jų dėka kalba tampa prasminga