Kraujas

Blužnis . Blužnies funkcijos .

Blužnis - limfinės ir kraujotakos sistemų dalis. Kraujo valymas ,antikūnų gamyba. Blužnyje gaminamas opsoninas, properdinas , tuftsinas . Raudonųjų kraujo ląstelių gamyba.

Didysis apytakos ratas

Didysis kraujo apytakos ratas - tai kraujo kelias iš kairiojo skilvelio į dešinį prieširdį. Iš kairiojo skilvelio arterinis kraujas išstumiamas į aortą. Nuo aortos tuoj pat už pusmėnulinio vožtuvo atsiskiria vainiklinės arterijos. Jos yra ypač svarbios, nes atneša deguonį ir maisto medžiagas širdies ląstelėms. Jos eina širdies išoriniu paviršiumi ir šakojasi į artioles bei kapiliarus. Kapiliarai susijungia į venules, šios - į stambesnes širdies venas ir atsiveria į dešinįjį prieširdį.

Galvos smegenų dalys

Galinės , tarpinės , vidinės , užpakalinės ir pailgosios smegenys.

Kiek yra galvinių nervų ?

Jų yra 12porų .

Kraujagyslių rūšys

Kraujagyslių rūšys: arterijos, kapiliarai, ir venos.

Kraujospūdis . Kraujospūdžio reguliacija.

Kraujospūdis - širdies skilvelių sistolės metu išstumto kraujo kiekio arba kraujagyslių sienelės tonuso. Kraujo spaudimas reguliuojamas neorohumoraliniais mechanizmais.

Išvardink limfinius indus

Limfiniai kapiliarai, limfagyslės, limfiniai kamienai, limfiniai latakai .

Limfoidinės sitemos funkcijos

Limfinė sistema gamina limfocitus, kurie cirkuliuoja limfa, taip ši sistema formuoja imunitetą ir dalyvauja organizmo apsaugoje nuo infekcijų,

Mažasis apytakos ratas

Mažasis kraujotakos ratas - tai kraujo kelias iš dešiniojo skilvelio į kairįjį prieširdį. Iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas stumiamas į plaučių kamieną, kuris šakojasi į dvi plaučių arterijas, jomis jis atiteka į plaučius. Ten arterinis išsišakoja į kapiliarus, kuriuose vyksta dujų apykaita. Veninis kraujas netenka anglies dioksido ir prisotinamas deguonies. Plaučių kapiliaruose jis tampa arteriniu, suteka iš kapiliarų į plaučių venas ir jomis įteka į širdies prieširdį.

Smegenų dangalai

Minkštasis dangalas, voratiklinis dangalas, kietasis dangalas .

Nervų sistemos reikšmė

Nervų sistema reguliuoja organizmo funkcijas, derina organų ir jų sistemų veiklą, palaiko organizmo ryšius su aplinka.

Kaip susidaro nugarinis nervas ; kiek jų yra ?

Nugariniai nervai susidaro stuburo kanale, susijungus priekinei ir užpakalinei šaknelėms. Jų yra 31 pora.

Nugaros smegenys ( vieta, vidinė sand. funkcijos)

Nugaros smegenys yra stuburo kanale.Nugaros smegenys sudarytos iš baltosios ir pilkosios medžiagų. Atsakingos už refleksines funkcijas. Perduoda impulsus iš periferinės nervų sistemos į galvos smegenis ir atgal. Valdo motorines kūno funkcijas (išskyrus galvos raumenų) Valdo jutimo funkcijas (skausmas, temperaturos suvokimas, lytėjimas, ir kita...)

Nervų sistemos skirstymas

Sistemą sudaro: centrinė, periferinė ir vegetacinė nervų sistemos. Centrinė nervų sistema sudaryta iš nugaros ir galvos smegenų.Periferinę nervų sistemą sudaro nerviniai rezginiai, nugariniai ir galviniai nervai.Vegetacinė nervų sistema skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas.

Somatinė ir autonominė .

Somatinė nervų sistema - inervuoja visus skeleto ir kai kurių organų skersaruožius raumenis. Autonominė (vegetacinė) nervų sistema inervuoja visų organų lygiuosius raum., širdį ir liaukas, tvarko visų vidaus organų veiklą ir organizmo gyvybines funkcijas.

Širdies vožtuvai jų funkcijos

Vožtuvai - reguliuoja kraujo tekėjimą viena kryptimi, iš prieširdžių į skilvelius. Yra buriniai ir pusmėnuliai.

Kokie organai vadinami limfoidiniais ?

centriniai : Čiobrialiaukė, Fabricijaus maišelis, kaulų čiulpai. periferiniai : limfmazgiai, blužnis, žarnų Pajerio plokštelės , Tonzilės, kraujas .

Kaip vadinamas dažnas pulsas ir retas .

dažnas širdies plakimas vadinamas - tachikardija Mažas - bradikardija .

Širdį maitinančios kraujagyslės

maitinančias kraujagysles - tai kairioji ir dešinioji vainikinės arterijos, kurios atsišakoja nuo aortos ir lyg vainikai apsupa širdį .

Smegenų skystis , funkcijos .

skystis - užpildantis smegenų skilvelius, talpyklas ir povoratinklinį tarpąapsaugo smegenis nuo sukrėtimo . sudaro smegenų skysčio - encefalinį barjerą

Širdis ( dalys, kameros, sienos sandara)

Širdies sandara. Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių ir virš jų - dviejų prieširdžių. Širdies pertvara dalija širdį į kairiąją (arterinę) ir dešiniąją (veninę) puses. Širdies sienelės sandara. endokardas, miokardas, epikardas .

Kaip tiriama širdies veikla ?

Širdies tonų išklausymas - auskultacija,elektrokardiograma, echoskopija, kompiuterinė tomografija.

Širdies veiklos ciklas (fazės ,trukmė)

Širdies veikla cikliška, o ciklas trunka 0,8 sek. Iš pradžių susitraukia prieširdžiai (0,1 sek), vėliau - skilveliai (0,3 sek), o pauzė (diastolė), kurios metu širdis dirbdama ilsisi, trunka apie 0,4 sek. Širdies susitraukimo fazė (sistolė) visada ta pati, o atsipalaidavimo (diastolė) priklauso nuo pulso dažnio. Kuo pulsas dažnesnis, tuo širdis mažiau ilsisi, vadinasi, turi mažiau laiko sustiprėti, ir atitinkamai žmogui tikimybė susirgti širdies ligomis didėja.