METODOLOGIJOS EGZAMINO PASKAITŲ MEDŽIAGA [2 DALIS]
52. Kas yra svarstykliniai atsakymai?
.„Svarstykliniai" atsakymai (pvz. „Kokie šansai kitais metais būti paaukštintam?" -"Puikūs. Geri. Neblogi. Silpni. Labai silpni".
8. Kokius 3 sąrašus naudinga sudaryti prieš tyriėjant literatūrą?
1.Literatūros, kurią reikia perskaityti pirmiausia; 2.Literatūros, su kuria pageidautina susipažinti; 3.Literatūros, kurią galima paanalizuoti, jei liks laiko. Iš pradžių siūloma skaityti apibendrinančio pobūdžio literatūros šaltinius: monografijas, disertacijas, knygas ir pan. Tai padės tiriamą problemą suprasti, į ją įsigilinti. Po to galima pereiti prie literatūros, aptariančios atitinkamus siaurus klausimus - tai straipsniai, tezės, anotacijos ir 1.1. Chronologiniu požiūriu geriausiai pradėti nuo naujausios literatūros, po to pereiti prie senesnės. Pravartu peržiūrėti literatūros sąrašą monografijų, disertacijų bei straipsnių gale ir persirašyti šaltinius tų autorių, kurių mintys ar tyrimo metodika pasirodė įdomūs skaitant veikalą.
48. Kokių tipų gali būti interviu atsakymai?
1.Nestruktūrizuoti atsakymai 2.Atsakymai, kai pateikiami tam tikri duomenys 3.Lenteliniai atsakymai 4.„Svarstykliniai" atsakymai 5. Surikiavimo atsakymai 6.Atrankiniai atsakymai
9. Kokiais etapais nagrinėjamas literatūros sąrašas?
1.Perskaitomas pavadinimas, turinys, anotacija, įvadas, peržiūrimabibliografija. Tai padeda pasirinkti šaltinio skaitymo būdą: ar veikalą skaityti išsamiai, giliai, ar tik susipažinti su pagrindine jo idėja. Būtina tuoj pat pasižymėti literatūros šaltinio "pasą" 1.", t.y. bibliografinę informaciją. Tuo tikslu kiekvienam šaltiniui gali būti panaudota atskira kortelė, kurioje užrašomi šie duomenys: autorius (pavardės ir vardų inicialai eilės tvarka), knygos ar straipsnio pavadinimas (taip pat straipsnio šaltinis), leidybos duomenys (žurnalams - pilnas pavadinimas, išleidimo data, numeris, straipsnio puslapiai, o knygoms - miestas, išleidimo metai, bendras knygos puslapių skaičius). Tai leidžia, reikalui esant, greitai rasti jau analizuotą literatūros šaltinį. Be to, ši informacija reikalinga cituojant ir nurodant literatūros šaltinius, sudarant naudotos literatūros sąrašą. 2.Skaitant literatūros šaltinį pirmą kartą, būtina visų pirmaišsiaiškinti jo turinį, t.y. suprasti pagrindines autoriaus mintis, idėjas. Todėl knygą ar straipsnį reikia skaityti, pasibraukiant pieštuku svarbiausias mintis, nurašant į atskirą žodynėlį pagrindinių sąvokų ir terminų apibrėžimus. 3.Skaitant veikalą antrą kartą, būtina įvertinti faktinę medžiagą,atrinkti tipingiausius faktus ir palyginti juos su jau žinomais. Reikia įsigilinti į autoriaus samprotavimų eigą, jų logiką, nebijoti "diskutuoti" su knygos ar straipsnio autoriumi (nesvarbu, kad jis - pripažintas autoritetas), rasti jo samprotavimų silpnas vietas, neįtikinančius faktus ir kt. Perskaitytą veikalą, reikia sukonspektuoti. Pirma, tai padeda nuodugniau ir visapusiškiau suprasti medžiagą; antra, geriau perskaityta medžiaga įsisąmoninama (užrašai - tai "raštiška" atmintis); trečia, išugdo sugebėjimą lakoniškai ir tiksliai reikšti mintis, ketvirta, padeda kaupti medžiagą, kuri gali tapti ir darbo žinynu, ir vertinga pedagoginio bei mokslinio darbo priemone.
7. Kada literatūros tyrinėjimas yra nepilnavertis?
1.Skaitymas tampa savitiksliu, mechaniniu žinių kaupimu. Atliekant tyrimus, tai savo ruožtu menkina savarankiškumą. 2.Skaitytojas apie perskaitytus literatūros šaltinius nesusidaro bendro vaizdo, padedančio pažinti šiuolaikinę nagrinėjamo klausimo teorinę koncepciją. 3.Skaitymas pasidaro nesistemingas. Parenkant ir skaitant literatūrą, stinga pagrindinės idėjos, todėl kartais praleidžiami labai svarbūs faktai. 4.Atsiranda nekritiškas požiūris į perskaitytą medžiagą, nemokama įvertinti autorių privalumų ir trūkumų, ir pan. fundamentalūs darbai ir per daug dėmesio skiriama antraeiliams.
57. Kokie yra interviu kokybę, nusakantys kriterijai?
1.Spontaniškų, turiningų ir su tema susijusių atsakymų skaičius; 2.Kuo trumpesni klausimai ir ilgesni atsakymai, tuo geriau; 3.Tyrėjas yra įsitikinęs, kad gerai suvokia atsakymus; 4.Idealus interviu turi būti interpretuojamas jo atlikimo metu; 5.Tyrėjas turi įsitikinti, kad jo interpretacijos yra teisingos; 6.Interviu turi būti tarsi pasakojimas, jam nereikalingas ilgas iškinimas.
55. Kokie yra interviu planavimo etapai?
1.Temos formulavimas; 2.Tyrimo planas; 3.Interviu ėmimas; 4.Interviu duomenų aprašymas, transkribavimas; 5.Duomenų analizė; 6.Duomenų patvirtinimas ir analizės pateikimas.
38. Tiriamojo interviu metodo paskirtis gali būti trejopa
1.Tiesioginė ir pagrindinė priemonė reikiamai informacijai surinkti. 2.Būdas iškeltai hipotezei patikrinti. 3.Gali būti panaudotas su kitais tyrimo metodais ir renkant informaciją.
1. Kokie yra mokslinio tyrimo proceso etapai?
1.Tyrimo plano parengimas 2.Empirinių duomenų rinkimas 3.Tyrimo duomenų apdorojimas
56. Kokios yra interviu rekomendacijos?
1.Užtikrinti, kad nebūtų išorinių trikdžių; 2.Kiek įmanoma sumažinti „scenos baimės" riziką; 3.Vengti nejaukių ar gėdingų klausimų; 4.Nešokinėti nuo temos prie temos; 5.Nepatarinėti ir nepiršti savo nuomonės; 6.Nebūti paviršutiniškam; 7.Atsargiai nagrinėti tiriamajam jautrias temas (pvz. asmenines problemas).
6. Ką įgalina literatūros studijavimas?
1.sužinoti apie naujausius mokslinius darbus; 2.prireikus koreguoti tyrimų eigą; 3.rasti savo tyrimų faktus patvirtinančią arba prieštaraujančią jiems medžiagą; 4.rasti paaiškinimą, jeigu literatūros duomenys neatitinka tyrime gautų rezultatų.
43. Kokie yra reikalavimai klausėjams, atliekantiems kokybinį interviu?
1.Įsijausti, suprasti ir interpretuoti tiriamųjų vidinį pasaulį. 2.Kalbėti natūraliai, tam, kad surinktų ir suprastų kokybinę informaciją. 3.Apibūdinti konkrečias situacijas, bet neapibendrinti. 4.Būti atviram naujiems fenomenams ir jų duomenims. 5.Susitelkti ties konkrečiomis temomis ir problemomis, t.y. nenukrypti nuo tikslo. 6.Priimti dviprasmiškumą ir šališkumą, kurį gali išreikšti tyrimo dalyviai. 7.Priimti interviu kaip tarpasmeninę patirtį.
37. Apklausos raštu skiriamieji bruožai
Asmenys reikalingi tyrimui - sekretorė Didžiausios išlaidos - pašto ir klausimyno spausdinimo bei dauginimo išlaidos Galimybė keisti klausimus ir atsakymus - ribota Galimybė klausti - ribota Galimybė gilintis - sudėtinga Tiriamųjų skaičius - didelis Atsako dažnis - prastas (vykdant apklausą paštu ar išdalinus klausimynus į namus) Klaidų šaltiniai - tyrimo metodas ir imtis Tyrimo patitikimumas - pakankamas Rašymo įgūdžių svarba - didelė
36. Interviu skiriamieji bruožai
Asmenys reikalingi tyrimui -interviu ėmėjai Didžiausios išlaidos - užmokestis interviu ėmėjams Galimybė keisti klausimus ir atsakymus - plati Galimybė klausti - plati Galimybė gilintis - įmanoma Tiriamųjų skaičius - ribotas Atsako dažnis - geras Klaidų šaltiniai - interviu ėmėjai, tyrimo metodas ir imtis Tyrimo patitikimumas - ribotas Rašymo įgūdžių svarba - maža
54. Kas yra atrankiniai atsakymai?
Atrankiniai atsakymai, kai iš kelių pateiktų atsakymų variantų reikia išrinkti teisingą (pvz. Kiek vaisių ir daržovių per dieną turi suvartoti suaugęs žmogus?" -"100 g, 200 g, 300 g, 400 g ir daugiau. Nežinau".
50. Kokie atsakymai būna interviu metu pateikiant tam tikrus duomenis?
Atsakymai, kai pateikiami tam tikri duomenys ir reikia dažniausiai trumpo atsakymo (pvz. „Kokia jūsų profesija?").
53. Kas yra surikiavimo atsakymai?
Atsakymai, kai reikalaujama ką nors tam tikru požiūriu surikiuoti (pvz. pagal svarbumą išdėstyti mokymosi dalykus).
10. Užrašų formos apibūdinimas - CITAVIMAS
Citavimas. Ši forma vertinga, apibūdinant sąvokas, paryškinant paties tyrinėtojo mintis ir pan. Skaitytojui yra lengviausia, nereikalauja mąstyti. Tačiau ji - neekonomiška laiko atžvilgiu.
44. Kokie yra tiesioginio pobūdžio interviu klausimai?
Kai klausiama tiesiogiai (tiesmukiškai) arba aplinkiniu būdu, kai rūpimas klausimas išaiškinamas klausiant netiesioginiu būdu (kaip ir apklausoje raštu).
31. Ką reiškia klasifikavimas?
Klasifikavimas - tai pagal esminius požymius ryšių atskleidimas tarp kiekvienos grupės reiškinių ir preliminarios išvados apie grupių santykius
32. Kas yra kokybinės analizės rezultatas?
Kokybinės analizės rezultatas - nustatymas ryšių, kurie gali būti priežastiniai, t.y. ryšiai tarp reiškinio ir jį lemiančių veiksnių, funkciniai. išreiškiantys ryšius tarp požymių, laikomų nepriklausomais ir keičiamų pagal lyrėjo norą, ir požymių, objektyviai susijusių su nepriklausomais požymiais, kintančių keičiant pastaruosius, ir struktūriniai, nurodantys vienos sistemos elementų ryšį.
42. Kas yra kryptingas interviu?
Kryptingas (klausėjas ypatingą dėmesį kreipia į subjektyvius tiriamojo asmens atsakymus apie situaciją, su kuria susipažino prieš interviu, iš atsakymų tyrėjas gali spręsti, ar pasitvirtino jo iškelta hipoteze ar ne).
51. Kas yra lenteliniai atsakymai?
Lenteliniai atsakymai, kurie panašūs į užpildamuosius, trumpi, lakoniški.
5. Kiek laiko trunka literatūros studijavimas mokslinio tyrimo metu?
Literatūros šaltinių analizė - tęsiasi per visą mokslinio tyrimo procesą. Tai neretai prasideda dar prieš temos pasirinkimą. Literatūros analizė gali būti pagalbinė mokslinio tyrimo priemonė, (pavyzdžiui, eksperimentiniame tyrime). Literatūros studijavimo uždaviniai skirtinguose mokslinio tyrimo etapuose yra skirtingi. Ruošiantis tyrimui, literatūros analizė padeda pasirinkti temą, tyrimo metodus, susipažinti su pirmtakų darbais, protingai suplanuoti savo darbą.
45. Kokie yra neapibrėžto bendro pobūdžio arba specifiniai klausimai?
Neapibrėžtas bendro pobūdžio arba specifinis klausimas ( Pvz. „Ką jūs apie tai manote?"), manoma, kad interviu pradėjus specifiniais klausimais galima sukelti tiriamojo asmens įtarumą.
41. Kas yra neprimestinis interviu?
Neprimestinis (kilęs iš psichiatrijs, kai klausėjas nesistengia išlaikyti numatytos pokalbio linijos, bet pasiduoda tiriamojo asmens pasiūlytai pokalbio eigai);
49. Kas yra nestruktūrizuoti interviu atsakymai?
Nestruktūrizupoti atsakymai (atsako, kaip nori, pvz. „Kodėl jūs lankote universitetą?").
40. Kas yra nestruktūruotas interviu?
Nestruktūruotas (be detalaus plano, klausinėjama laisva forma, situacija atvira, gali keistis);
3. Nuo ko pradedamas mokslinio tyrimo planas?
Nuo ko pradėti? 1. Temos pasirinkimas 2. Literatūros studijavimas Iš anksto turime apgalvoti tyrimo atlikimo eigą: procedūrinius klausimus, numatyti priemones bei tyrimo metodus, rezultatus ir jų interpretavimą. Tokiu būdu visas tyrimas, kartu su visais jo etapais turėtų būti aiškus (bent jau preliminariai) tyrėjui dar prieš pradedant dirbti. Geriausiai šiuo atveju pasidaryti tyrimo planą raštu. Tačiau gali būti ir taip, kad pradedant tyrimą nėra aiškus nei galutinis rezultatas, nei kaip jis bus gaunamas. Ir tik tyrimo eigoje daromos pataisos, nes patirtis ateina palaipsniui.
62. Išklausinėjimo technika pagal Metodologai (Kvale ir Berry)
Pakartoti paskutinį teiginį klausiamąja forma. Paprieštarauti informantui ir taip paskatinti jį argumentuoti savo nuomonę. Suvaidinti, kad kažko nesupranti, kas paskatintų informantą detalizuoti atsakymą. Paprašyti pateikti pavyzdžių. Paprašyti įrodyti išsakytus teiginius. Sureaguoti į informanto atsakymą neverbaliniais ženklais (pvz., galvos linkčiojimu). Pagirti informantą, siekiant paskatinti jo detalų pasisakymą. Rodyti supratimą. Susieti informaciją, kurią tyrėjas išgirsta iš informanto, su tuo, ką nori sužinoti. ´Paklausti detalių: „Ar tai (...) buvo tai, ko Jūs tikėjotės?"; „Kaip Jūs tai jautėte?"; „Ar galite detaliau papasakoti apie tai, kas įvyko?"; „Anksčiau Jūs pasakojote
13. Užrašų formos apibūdinimas - PAPRASTAS KONSPEKTAS
Paprastas konspektas - tai nuoseklus ir trumpas darbo turinio išdėstymas, jo nekomentuojant ir neaiškinant.
60. Interviu patarimai - PO INTERVIU
Patikrinti, ar interviu įrašytas. Pasižymėti pastebėjimus apie interviu. Transkribuoti gautus duomenis iš garso įrašo į rašytinį tekstą. Jeigu užrašinėta ranka, kuo skubiau surašyti rišlų interviu tekstą, atkuriant jį iš savo (ir savo padėjėjų, jeigu tokių buvo) atminties, remiantis užrašais.
11. Užrašų formos apibūdinimas - PLANAS
Planas. Tai lakoniškas pagrindinių publikacijos klausimų nagrinėjimas bei išdėstymas. Jis padeda išskirti ir trumpai išdėstyti pagrindines autoriaus mintis.
30. Ką reiškia sisteminimas?
Sisteminimas - tai kiekvienos grupės viduje duomenų grupavimas priklausomai nuo požymių skirstymo į esminius ir neesminius.
28. Kokie būna statistinio apdorojimo metodai?
Statistinio apdorojimo metodai gana įvairūs - pradedant aritmetiniu vidurkiu ar procentiniu duomenų įvertinimu ir baigiant kur kas sudėtingesniais apskaičiavimais (pavyzdžiui, koreliacijos koeficiento arba atliekamos klasterinės bei faktorinės analizės).Tačiau norint apdoroti duomenis matematinės statistikos metodais, turime žinoti, kokių mums reikia rezultatų, t.y. kokią duomenų skaičiavimo programą naudoti.
39. Kas yra struktūruotas interviu?
Struktūruotas (klausimai ir visa procedūra numatoma iš anksto, interviu eigoje mažai kas keičiama, situacija yra apibrėžta);
14. Užrašų formos apibūdinimas - SUDĖTINGAS KONSPEKTAS
Sudėtingas konspektas - tai publikacijos turinio išdėstymas, aprašant faktus, pateikiant jų argumentaciją, įrodymus, analizę, išvadas ir suskirstant tekstą j punktus ir papunkčius. Į sudėtingą konspektą įeina citatos, planas, tezės, taip pat lentelės ir paveikslai (originalūs arba kitų autorių).
58. Interviu patarimai - PRIEŠ INTERVIU
Suformuluoti interviu tikslą. Pasirinkti interviu dalyvius, surinkti apie juos duomenis (jeigu to reikia). Jeigu interviu vykdomas su tiriamaisiais organizacijose, reikia gauti tų organizacijų vadovų sutikimą atlikti tyrimą ir prašyti tarpininkauti. Suderinti su kiekvienu dalyviu interviu vietą, laiką ir trukmę. Apmąstyti interviu formą ir eigą, aptarti tai su interviu dalyviu. Parengti interviu klausimyną (jeigu to reikia). Aptarti su interviu dalyviu, kaip bus užtikrinamas gautos informacijos konfidencialumas. Pateikti interviu dalyviui savo kontaktinius duomenis. Išaiškinti dalyviui kylančius klausimus. Apmąstyti, kaip bus įrašomas interviu, pasirengti įrašui. Gauti tiriamojo leidimą įrašinėti interviu.
15. Užrašų formos apibūdinimas - SUVESTINIS KONSPEKTAS
Suvestinis konspektas išdėsto bendrą kelių publikacijų esmę,dažniausiai tai teminiai konspektai, t.y. apibendrinantys įvairių autorių medžiagą vienu klausimu.
47. Ar vietoj klausimo gali būti pateiktas teiginys?
Taip
12. Užrašų formos apibūdinimas - TEZĖS
Tezės. Jos išsamiau negu planas perteikia perskaitytos publikacijos turinį, t.y. išnagrinėja kiekvieną plano punktą, įrodo kurį nors autoriaus ginama teiginį. Tezėse turi atsispindėti išvados, pagrindiniai teiginiai, kuriuos ateityje būtina išnagrinėti.
46. Koks yra tikrasis (faktiškas) klausimas arba nuomonės išaiškinimas?
Tikrasis (faktiškas) klausimas arba nuomonės išaiškinimas (Pvz. „Kurią partiją jūs remiate?" bus tikrasis klausimas, o klausimas: „Ką manote apie dabartinę vyriausybės politiką?" - nuomonės išaiškinimas.
16. Nuo ko priklauso užrašų formos pasirinkimas?
Užrašų formos pasirinkimas priklauso nuo: jų paskirties: pavyzdžiui, literatūros apžvalgai geriau sudaryti suvestinį konspektą; konspektuojamos medžiagos turinio: pavyzdžiui, analizuojant fundamentalius, klasikinius veikalus dažniau cituojama. Išvardytosios užrašų formos paprastai derinamos. Analizuodamas literatūrą, skaitytojas nesunkiai pastebės, jog nėra vienintelio atsakymo į tiriamąjį klausimą. Į tą patį dalyką žiūrima skirtingai, akcentuojamos skirtingos ypatybės, atskleidžiami skirtingi požiūriai. Visa tai paaiškinti bei argumentuoti savo nuomonę ir praverčia užrašai.
23. Faktų rinkimas (empirinių duomenų banko kaupimas) - KIEKYBINIAI POŽYMIAI
kiekybiniai požymiai (pavyzdžiui, antropometrinių matavimų, fizinės būklės rodikliai, laboratorinių tyrimų duomenys ir kt., t.y. visa tai, ką galima išmatuoti); jie tikslesni, objektyvesni, gerai tinka matematinei analizei;
25. Faktų rinkimas (empirinių duomenų banko kaupimas) - KLASIFIKACINIAI ARBA NOMINALINIAI POŽYMIAI
klasifikaciniai arba nominaliniai požymiai (lytis, amžius, gyvenamoji vieta, profesija, išsilavinimas ir kt.); patogūs darant tiriamųjų atranką bei įvairius palyginimus;
61. Veiksmingo klausinėjimo bruožai, remiantis M. Patton (1987), R. Berry (1999) ir kitų mokslininkų teiginiais apie klausinėjimo atliekant interviu metodikos tobulinimą
klausti aiškiai; vienu metu užduoti tik vieną klausimą; pateikti atvirojo tipo klausimus, kad respondentas savais žodžiais galėtų pateikti nuomonę. iš pradžių reikėtų klausinėti apie veiksmus/ patirtį, tik tada klausti nuomonės, teirautis, ką informantas jaučia; laikytis nuoseklios klausimų sekos: nuo bendro - prie savito, nuo plataus - prie siauro; taikyti išklausinėjimo (angl. probe) metodiką; interpretuoti savo paklausimus, siekiant nustatyti, ar informantas suvokia klausimo esmę; vengti jautrių temų; „vadeles" laikyti laisvai, bet kontroliuoti situaciją.
24. Faktų rinkimas (empirinių duomenų banko kaupimas) - KOKYBINIAI POŽYMIAI
kokybiniai požymiai (elgesys, požiūriai, interesai, vertybinės orientacijos ir kiti motyvai); sunkiau nustatomi, įvertinami bei statistiškai apdorojami; tai subjektyvūs duomenys, galintys turėti daug interpretacijų; juos sunkiau palyginti su kiekybiniais požymių rodikliais;
29. Kas būdinga kokybinei duomenų analizei?
kokybinė duomenų analizė - tai būdingi, tipiški surinktų duomenų požymiai, pagal kuriuos ir grupuojami duomenys. Kokybinei analizei priskiriamas sisteminimas, klasifikavimas bei priežastiniai funkciniai ir struktūriniai ryšiai.
26. Faktų rinkimas (empirinių duomenų banko kaupimas) - REIŠKINIO EILIŠKUMO POŽYMIAI/ POŽYMIAI PAGAL REIŠKINIO PASIREIŠKIMO LAIPSNĮ
reiškinio eiliškumo požymiai arba požymiai pagal reiškinio pasireiškimo laipsnį (pavyzdžiui, fizinė būklė, kuri gali būti labai gera, gera , vidutinė, patenkinama arba bloga, lygiai kaip sveikata, žinios bei kitų požymių charakteristikos). patogūs darant tiriamųjų atranką bei įvairius palyginimus; reiškinio eiliškumo požymiai arba požymiai pagal reiškinio pasireiškimo laipsnį (pavyzdžiui, fizinė būklė, kuri gali būti labai gera, gera , vidutinė, patenkinama arba bloga, lygiai kaip sveikata, žinios bei kitų požymių charakteristikos).
35. Tiriamasis interviu
´Tiriamasis interviu apibrėžiamas kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, kurio tikslas yra surinkti tyrimo uždaviniams reikalingą informaciją. ´Interviu gali būti individualus ir grupinis (dažniausiai atliekami nedidelėse grupėse). ´Tyrėjas bendraudamas su tyrimo dalyviais siekia atskleisti jų pomėgius, požiūrius. ´Svarbiausia interpretuoti duomenis, o ne vertinti jų teisingumą ir reprezentatyvumą.
59. Iterviu patarimai - INTERVIU METU
Įžanga (pasisveikinti, prisistatyti, pristatyti savo padėjėjus, jeigu jų yra, padėkoti, kad sutiko duoti interviu, informuoti apie įsipareigojimus laikytis tyrimo etikos taisyklių ir gauti formalų sutikimą dalyvauti tyrime, informuoti apie planuojamą interviu trukmę, pranešti interviu temą, paaiškinti, ko tikimasi iš informanto). Užmegzti ryšį su respondentu ir įveikti jo pasipriešinimą. üKlausinėti. Baigiant paklausti, ar respondentas dar norėtų pridurti ką nors prie to, ką yra apie tiriamą problemą pasakęs. Padėkoti už interviu, atsisveikinti.
4. Kaip pasirinkti mokslinio tyrimo TEMĄ?
•Atliekant tyrimą, tema neretai koreguojama, todėl iš pradžių ji gali būti formuluojama preliminariai. •Temos pasirinkimas - beveik pusė darbo. Rekomendacijos: 1.Tema turi būti aktuali t.y. svarbi mokslo krypties teorijai irpraktikai. Nustatant jos aktualumą, išeities tašku laikoma mokslinėhipotezė, t.y. rezultatas, kurį tikimasi gauti, atlikus tyrimą. 2.Tema turi būti susijusi su mokslo krypties teorija ir praktika, tarp kurių išlaikomas glaudus tarpusavio ryšys. Tačiau gali būti tyrimų, sprendžiančių teorinio pobūdžio uždavinius. Mokslui ir technikai tobulėjant, kinta paklausos mokslui pobūdis: praktika (nors tai gali atrodyti ir kiek paradoksalu) reikalauja nagrinėti vis abstraktesnius uždavinius, kurti fundamentalias teorijas, kurios nurodytų gaires taikomojo pobūdžio tyrimams. Daugelis mokslo krypčių ir šakų ėmė formuotis ir plėstis tik po to, kai buvo sukurtos fundamentalios teorijos (pavyzdžiui, I.Niutono, Č.Darvino, A.Einšteino, N.Vinerio ir kt) 3.Svarbu, kas domina patį tyrėją, nes tema jam gali būti ir primesta. Kartais pasirenkama netikėta tema ar klausimas, patraukiantis dėmesį skaitant ar mokantis. Taip pat patariama ieškoti temos sau artimoje aplinkoje - bendruomenėje, mokykloje, klasėje, kuri tyrėjui būtų įdomi ir naudinga, o jos rezultatai vėliau galėtų praversti jo darbe .Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį į savo polinkius , gabumus, įvertinti motyvacijos lygį bei teorinį pasiruošimą. 4.Reikia atsižvelgti į temos realizavimo galimybes t.y. į tai, ar bus galima panaudoti tinkamus metodus, ar turimos materialinės sąlygos leis išspręsti tyrimo uždavinius. Pravartu taip pat pagalvoti, ar galima bus rasti literatūros jai išplėtoti ir parengti. Čia gali padėti knygos, moksliniai straipsniai, įvairūs dokumentai. Svarbu turėti ne tik publikacijų santraukas, bet ir įvairių nuomonių bei darbų apžvalgas, o paties tyrėjo atradimai, nuomonė,vertinimai bei išvados turi būti aiškiai nurodyti kaip asmeniniai 5.Pasirinktą temą dera gerai suformuluoti, prieš tai nustačius griežtas tiriamojo darbo ribas. Kiekviename tyrime nagrinėjama apibrėžta ir gana siaura klausimų grupė - tik tada nagrinėjamus reiškinius galima pažinti. 6.Nevertėtų pasirinkti per daug plačios temos . (pasirinkus per plačią temą, dažnai tyrinėjimai esti tik paviršutiniški). Tyrinėtojui, dirbančiam savarankiškai, tikslingiausia pasirinkti kiek siauresnę temą, apsiriboti viena problema arba platesnės problemos dalimi.
34. Išvados ir pasiūlymai
•Atsakoma į tyrime keltus uždavinius. •Kiek uždavinių-tiek išvadų. •Išvadose neturi būti naujos informacijos.
22. Kaip aprašoma tyrimo metodika?
•Kai tyrimo struktūra teoriškai aiški, apsvarstomi procedūriniai tyrimo klausimai, t.y. •sudaromas tyrimo atlikimo planas, parenkami tyrimo metodai, •numatomas tiriamųjų kontingentas ir •kiti klausimai (kas tyrimus atliks, kas padengs išlaidas bei suteiks kitokio pobūdžio materialinę ar dalykinę pagalbą ir kt.). •Kaip apdorosime duomenis. Svarbu prieš atliekant įvairaus pobūdžio socialinius tyrimus, būtini žvalgomieji arba preliminariniai tyrimai. Be to, visos empirinės procedūros turi būti tikslios. Jos turi būti atliekamos taip, kad skirtingi tyrėjai, vienodomis •Tyrimo dalyviai (tikslus populiacijos apibrėžimas, tiriamosios imties parinkimas...) •Tyrimo metodai (instrumentai), jų pagrindimas, leidimai •Metodo validumas, patikimumas. •Tyrimo procedūros (kaip buvo bendraujama su tyrimo dalyviais, kaip taikyti instrumentai, leidimų aprašymas, etinių principų laikymasis). •Statistinė analizė (kaip buvo apdoroti duomenys). Metodai turi būti aprašyti taip, kad kitas galėtų pakartoti tyrimą. Mokslinės literatūros analizė ir statistinė analizė tai ne metodas, nes jos nesprendžia probleminių tyrimo klasuimų, yra tik pagalbinės priemonės analizuoti ir komentuoti tyrimo rezultatus. Nevartotina matematinė statistinė analizė-reikia sakyti statistinė analizė.
21. Uždavinių formulavimas
•Nedidelės apimties moksliniuose tyrimuose paprastai būna keli (2-5) pagrindiniai uždaviniai, iš kurių kiekvienas atspindi mokslinio darbo idėją, atskleidžia tiriamąjį aspektą. Nereikėtų specialiai dauginti uždavinių, nes tai nenulemia darbo kokybės. Pavyzdžiui, nederėtų į tyrimo uždavinius įtraukti literatūros šaltinių studijavimo bei statistinės duomenų analizės. Tai gali būti aprašyta prie tyrimo metodų. •Formuluojant tyrimo uždavinius, vartotinos veiksmažodžių bendratys, o ne veiksmažodiniai daiktavardžiai. Pavyzdžiui, "palyginti", "ištirti", "nustatyti", o ne " palyginimas", "tyrimas", "nustatymas" ir pan. Tyrimo uždaviniai numeruojami ir kiekvienas rašomas naujoje eilutėje.
27. Empirinių duomenų apdorojimas
•Statistinis gautų duomenų apdorojimas •Teorinis duomenų apdorojimas (duomenų aptarimo skyrius) •Gautų rezultatų praktinis pritaikymas (rekomendacijos)
17. Tyrimo problemos aptarimas
•Suformuluoti moklsinę problemą ir ją pagrįsti. •Numatyti problemos sprendimo būdus ir prognozuoti tyrimo rezultatus. •Tam būtinas teorinis pagrindimas, teorinės žinios. •Tai mokslui turi teikti naujų žinių. •Kad būtų ne tik įdomi, bet ir turėtų naujimo elementų. •Pasirinkta problema turi būti aktuali visą darbo rašymo laiką (ne trumpalaikė). •Problema-tai vienas ar keli svarbiausi klausimai, į kuriuos įmanoma atsakyti turimais metodais. •Problema gali keistis atsiradus naujiems faktams.
33. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
•Svarbu konstatuoti faktą. Faktiškai tai yra lentelių ir paveikslų pateikimas. •Gautus duomenis lyginti su kitų autorių duomenimis (taktiškai, svarbu atsižvelgti į tyrimų atlikimo apinkybes). Šiame etape išryškėja autoriaus erudicija ir gebėjimas analizuoti, sintetinti tyrimo rezultatus, lyginti juos. Dažniausiai šis skyrelis būna probleminis. Pageidautina aptarti tyrimo klaidas, trūkumus.
2. Kaip vyksta mokslinio tyrimo plano parengimas?
•Temos formulavimas •Tyrimo problemos aptarimas •Tyrimo objekto ir jo kintamųjų apibūdinimas •Tyrimo hipotezės formulavimas •Tyrimo tikslo ir uždavinių nusakymas •Tyrimo metodikos aprašymas (tyrimo metodų ir procedūrų aptarimas, tiriamųjų kontigento (imties tūrio) bei statistinės analizės metodų pasirinkimas.
19. Tyrimo hipotezės formulavimas
•Tyrimo hipotezė tikrinama darbo rašymo metu ir pabaigoje pateikiamas apibendrinimas-pasitvirtino, ar ne.
20. Tyrimo tikslo ir uždavinių nusakymas
•Tyrimo tikslas turi atitikti pasirinktos temos pavadinimą, kuri paprastai formuluojama vienu sakiniu. •Tyrimo tiksle turi atsispindėti tyrimo objektas, t.y. tai, kas bus tiriama. •Suformulavus darbo tikslą, užsibrėžiami konkretūs tyrimo uždaviniai, kurie kyla iš bendrųjų ir specifinių, tam tyrimui suformuluotų klausimų. pavyzdys. Tema "Žinių apie sveiką gyvenseną įtaka vaikų fizinei saviugdai ". Tikslas -nustatyti žinių apie sveiką gyvenseną įtaką vaikų fizinei saviugdai. Ir vienu, ir kitu atveju tiek temos pavadinimas, tiek tyrimo tikslas pakankamai aiškiai nusako tyrimo objektą.
18. Tyrimo objekto ir jo kintamųjų aptarimas
•Įvardinti objektą-kas bus tiriama. Daiktas ar reiškinys. •Kokie įtraukimo-atmetimo kriterijai.
