Kultūros politika

Tolygios kultūrinės raidos programa: tikslai(1)

1. Skatinama kūrybinių raiškų įvairovė; 2. stiprinamas vietos kultūrinį identitetas; 3. skatinamas bendradarbiavimas

Kultūros tarptautiškumo politikos uždaviniai (Lietuvos atvejis)

15.1. tobulinti kūrėjų ir kultūros srities specialistų profesinę kompetenciją 15.2. plėsti auditorijas, sudarant sąlygas Lietuvos ir užsienio kultūros organizacijų bendradarbiavimui 15.3. tikslingai tarptautiniu mastu pristatyti kultūros srities specialistų ir organizacijų potencialą; 15.4. užtikrinti kultūros tarptautiškumo politikos integruotą koordinavimą

ES kultūros politikos vystymasis (etapai; antras)

2004 - memorandumas tarp Europos miestų. (Europos miestų politikų pasirašytas susitarimas dėl kultūros kaip pamatinio komunikacijos veiksmo svarbos) · Siekė stiprinti bendradarbiavimą tarp ES miestų, stiprinti miestu KP, miestų solidarumą. Sutartyje nustatytos pagr rekomendacijos ir strategijos miestų kultūros strategijai kurti, kaip kultūra gali prisidėti prie miesto plėtros, vertinimas, priežiūra, kultūros poveikis miestams.

ES kultūros politikos vystymasis (etapai; trečias)

2007m. Komunikatas "Dėl Europos kultūros darbotvarkės" Siekiai: Kultūrų įvairovės dialogo skatinimas, kultūros kaip kūrybiškumo katalizatoriaus siekiant užimtumo didinimo (darbo vietų kūrimas), inovacijų plėtojimo, kultūros panaudojimas tarptautiniams santykiams, jų stiprinimui. Nauja kultūros politikos samprata: Kultūra ir kūrybiškumas yra svarbūs žmogaus asmeniniame gyvenime, nes jie lemia asmenybės vystymąsi, soc sanglaudą, ekonominę plėtrą. Tai pagr Europos projekto, kuris remiasi bendromis vertybėmis ir paveldu elementai, drauge pripažįstant ir gerbiant įvairovę. Kultūra yra mūsų politikos šerdis.

Įstojimas į ES ir kultūros politikos kaita.

2010m. KP gairės atitinka ES kultūros politikos formuluotes kaip: konkurencingumo tarp kūrybinių industrijų u-tikrinimas, autorių teisių apsauga, integrali paveldo apsaugos politika, kultūros prieinamumo didinimas.

Kultūros politikos darbo planas 2023-26

Aspektai panašūs, daugiau dėmesio skiriama po-pandeminei situacijai, siekiama atgaivinti kūrybos sektorių, kultūros darbuotojų sąlygų gerinimas, daugiau dėmesio skiriama kultūrai darnaus vystymosi kontekste. Klimato kaita, rasinė nelygybė, lyčių nelygybė.

Regionųorganizacijų veikla, Projektų įgyvendinimo formos:(1)

Dažniausiai pasikartojančios (nuo dažniausios iki retesnės): Edukacinė veikla, festivalis, kūrybinės dirbtuvės, paroda, šventė, leidinys, spektaklis, stovykla, akcija. Planai pradėti veiklą pasitelkiant kitas projektų formas: rezidencija, kūrybinės dirbtuvės, stovykla, pleneras, konferencija...

Kultūros ir ekonomikos santykis tarptautiniame lauke

● tarptautinė prekyba kultūros produktais, tokiais kaip meno kūriniai, knygos, kompaktiniai diskai ir kt. (materialūs); ● tarptautinė prekyba kultūros produktais, tokiais kaip televizijos programos, filmai, muzika ir kt. (nematerialūs); ● tarptautiniai personalo mainai (menininkų mobilumas); ● tarptautiniai kultūriniai mainai (pvz., gastrolės); ● tarptautinė kultūrinė diplomatija; ● tarptautinis kultūrinis turizmas. (Throsby, 2010)

Kultūros tarptautiškumo tikslai Diplomatiniai tikslai

Diplomatiniai tikslai - kultūra gali būti pasitelkiama viešosios diplomatijos naudai. Tokio pobūdžio tarptautinės veiklos turi stiprinti tarpkultūrinį dialogą, sukurti pagrindus valstybės užsienio politikos tikslų siekimui.

ES kultūros politikos vystymasis (etapai; ketvirtas)

Dokumentas 2009m. "Kultūros poveikis kūrybiškumui" · Kultūra grįstas kūrybiškumas kyla iš meno ir kultūros veiklų, jis maitina inovacijas, suteikia kūrybinį turinį informacinių technologijų produktams. · Kalbama daugiau apie kurybiskuma, kaip kultura veikia asmenini gyv, socialine nauda, meno velku poveikis bendruomenei ir asmenybei. · Kultūros reikšmė regionų vystymuisi. · Investicijų atsiradimas ir ir technologijų plėtra regionuose. · Pramoninių miestų atnaujinimas

Projektų lokalumas ir tarptautiškumas(1)

Dominuoja lokalūs partneriai, jeigu iš kitų šalių, tai iš Baltijos arba Lenkijos

Kultūros tarptautiškumo tikslai Ekonominiai

Ekonominiai tikslai - kultūra prisideda prie ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo. Keliant šiuos tikslus akcentuojamos kultūros ir kūrybinės industrijos, o tarptautinėms veikloms keliami šio sektoriaus eksporto augimo ir plėtros į naujas rinkas tikslai.

Lietuvos kino centro veikla ir prioritetinės priemonės (netiesiogiai)

Filmų sklaida užsienyje, finansavimas - festivaliai, postprodukcijos finansavimas Stipendijos meno ir kino kūrėjams - kompetencijų, profesionalumo ugdymas, ryšių plėtojimas su kitomis organizacijomis, patirties įgavimas užsienyje. Oskarų pretendentų ir Europos kino akademijos nominantų viešinimo kampanijų finansavimas. - sklaida užsienio kontekste, Lietuvos kino pastebimumas užsienyje.

Dažniausiai iškylančios kliūtys tarpinstituciniam bendradarbiavimui:(1)

Finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. -Per didelė administracinė našta

Tolygios kultūrinės raidos programa: Prioritetų formavimas(1)

Kiekviena apskritis išsikelia prioritetus, pagal kuriuos yra remiami kultūros ir meno projektai

Lietuva 2030

Kultūra yra svarbi kiekvienam visuomenės nariui, ne tik muziejų lankymas, bet ir būdas saviraiškai, svarbi visose gyvenimo srityse. Kultūra kaip ideologinė vertybinė valstybės vystymosi priemonė: Lietuvos istorinės savimonės stiprinimo vaidmuo, paveldo išsaugojimas, įsipareigojimas dalyvauti globalios visuomenės kūrimo procese, išsaugant savo kultūrinį identitetą.

Kultūros tarptautiškumo tikslai Kultūriniai tikslai

Kultūriniai tikslai - tarptautiškumu siekiama kultūros lauko atsinaujinimo, naujų kultūrinių reikšmių kūrimo ir permąstymo. Į tarptautiškumą nukreiptos veiklos padeda atliepti tarptautines skirtingų kultūros ir meno sričių raidos tendencijas, leidžia kultūros laukui atsinaujinti ir perimti tarptautinę patirtį. Šios veiklos suteikia galimybes visuomenei dalyvauti tarptautiniuose kultūrinių reikšmių permąstymo ir kūrimo procesuose.

Lietuvos kultūros tarybos veikla (1)

Kultūros ir meno taryba - padeda formuoti ministrui bendrąją kultūros politiką Taryba - konkrečios srities ekspertų grupė, padedanti formuoti būtent tos srities politiką. Tarybos užduotys: Teikti pasiūlymus išvadas kultūros srities strat klausimais, vertinti programas, teikti pasiūlymus dėl jų finansavimo, pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, kultūros srities įstaigų funkcionavimo nagrinėjimas.

2021-30 pažangos plano uždaviniai:

Kultūros prieinamumas Geresnės sąlygos menininkams Mažumų integracija Istorinės praeities tyrinėjimas, paveldo apsauga ir atgaivinimas Lietuvių kalbos išsaugojimas 3 kryptys: Integrali KP Kūrybinga asmenybė ir tvrtos tapatybės visuomenė Vertę kurianti kult

1. Skurdo mažinimas

Kultūros įtraukimas: Suteikti prieigą prie kultūros paslaugų visiems gyventojams; Kultūrinės raiškos, paslaugos, prekės ir paveldo objektai gali prisidėti ir prie tvarios ekonomikos plėtros. Pavyzdžiai: išplėtota kultūros infrastruktūra (nesutelkta centruose); Vietos strategija, paremta kultūrinėmis tradicijomis (darbo vietų kūrimas).

3. Kokybiško švietimo užtikrinimas bei mokymosi visą gyvenimą skatinimas

Kultūros įtraukimas: turinio, susijusio su kultūrų įvairove, meno edukacija, įtraukimas į švietimo programas. Vietos kultūrinio savitumo puoselėjimas ir tarpkultūrinio dialogo užtikrinimas per formalų ir neformalų mokymąsi. Pavyzdžiai: švietimo veikla formaliose ir neformaliose kultūros įstaigose (pvz., kultūros centruose, muziejuose, bibliotekose, teatruose ir pan.), vietose (paveldo pastatuose, archeologinėse vietose ir t. t.) bei programose (festivaliuose, kultūros iniciatyvose ir kt.). Kultūros pasas.

ES kultūros politikos prioritetai 2007m. Darbotvarkės strateginis pagrindas grindžiamas 3 tikslais:

Kultūrų įvairovė ir kultūrų dialogas Kultūra kaip kūrybiškumo varomoji jėga Kultūra kaip esminis tarptautinių santykių komponentas

Lietuvos kultūros tarybos veikla ir prioritetinės priemonės (netiesiogiai)

LKT įgyvendina KRF lėšomis finansuojamos tikslinės kultūros sklaidos užsienyje programas, pvz "Kūrybiška Europa". Tikslas: Lietuvos kultūros sklaida užsienyje.

Kultūros atašė tinklas ir jo veikimas (tiesiogiai)

Lietuvos kultūros atašė yra diplomatinės atstovybės diplomatinio personalo narys, tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos kultūros ministrui ir diplomatinės atstovybės vadovui. 16.1. bendradarbiauja su paskyrimo valstybės kultūros politiką formuojančiomis institucijomis, informuoja Kultūros ministeriją apie paskyrimo valstybės iniciatyvas, pasiūlymus bei nuostatas Kultūros ministerijal priskirtais klausimais; 16.2. renka, kaupia ir teikia informaciją Kultūros ministerijai apie paskyrimo valstybės kultūrą; 16.3. inicijuoja ir bendradarbiauja su Lietuvos ir paskyrimo valstybės institucijomis, įgyvendinant tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje susitarimus paskyrimo valstybėje; 16.4. konsultuoja ir tarpininkauja Lietuvos ir paskyrimo valstybės meno kūrėjams, kultūros srities specialistams ir kultūros organizacijoms siekiant bendradarbiavimo galimybių; 16.5 bendradarbiauja su Lietuvos ir paskyrimo valstybės institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis rengiant kultūros srities specialistų vizitus į Lietuvos Respubliką ir paskyrimo valstybę, tarpininkauja sudarant vizitų programas, organizuoja susitikimus ir kontaktinius renginius;

Organizacijų įsitraukimas į tarptautines veiklas: Pagrindiniai tikslai:

Organizacijų ar individų kompetencijų bei meistriškumo kėlimas; Organizacijų ar individų veiklos populiarinimas ir auditorijų plėtra; Pajamos gaunamos iš dalyvavimo tarptautinėse veiklose užtikrina veiklos tvarumą.

Organizacijų įsitraukimas į tarptautines veiklas: Kylantys iššūkiai

Pagrindinės nurodomos kliūtys, prisidedančios prie mažo Lietuvos organizacijų iniciatyvumo: žmogiškųjų išteklių stoka, kalbinės komunikacijos problemos, projektų administravimo sudėtingumas.

4. Lyčių lygybės užtikrinimas

Panaikinti lyčių diskriminaciją ir užtikrinti vienodas teises dalyvauti tiek politiniame, tiek ekonominiame bei visuomeniniame gyvenime. Kultūros įtraukimas: lyčių lygybės užtikrinimas kultūriniame gyvenime. Nepaisant lyties turi būti užtikrinamas vienodos galimybės aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime bei plėtoti norimus projektus. Taip pat užtikrinti didesnį moterų matomumą kultūriniame lauke. Pavyzdžiai: meniniai projektai lyčių lygybės tematika; programos skirtos įtraukimui į kultūrines veiklas.

Europos kultūros darbotvarkė (2018) remiasi soc. Eko ir išorės aspektais ES 2020 strategija

Pažangumas - žiniomis ir inovacijomis grindžiamas ūkis Tvarumas - tausus išteklių naudojimas, konkurencijos skatinimas Integracija - didelis užimtumas ir ekonominė sanglauda

Kultūrinių verčių problematika tarptautinių mainų kontekste

Per kultūros produktus mes kuriame savo veidą, įvaizdį, kultūros produktai yra simbolinių pranešimų, tarptautinio identiteto formavimo, sklaidos priemonė. Gali būti panaudoti nesąžiningai konkurencijai, propagandai. Būtini tautinei tapatybei išreikšti Kultūrinei įvairovei svarbus platus šalyje gaminamų kultūros produktų asortimentas.

2015-2018 pagrindiniai prioritetai:

Prieinama ir įtrauki kultūra Kultūros paveldas Kultūros ir kūrybos sektoriai - kūrybinė ekonomika ir inovacijos Kultūros įvairovės skatinimas

Kultūros tarptautiškumo politikos prioritetų formavimas:

Prioritetiniai tikslai: Išsirenkama keltas prioritetinių tikslų, į šiuos tikslus nukreipiami didesni resursai, taip nustatomas santykis tarp skirtingų kultūros tarptautiškumo tikslų Prioritetinės sektoriaus sritys: pasirenkami kultūros ar kūrybinių industrijų sektoriai, į kurių tarptautiškumo didinimą bus skiriami didesni resursai Geografiniai prioritetai: pasirenkamos užsienio šalys, į kurias bus nukreipiamos didesnės pastangos.

Tolygios kultūrinės raidos programa(1)

Programa pradėjo veikti 2019 m. Ji yra skirta 57 Lietuvos savivaldybėms (be Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos). Finansavimas: 3,3mlrd eurų Siekiama, kad savivaldybės prie projektų įgyvendinimo prisidėtų bent 30 proc. Veiklos tikslai:

Kultūra ir švietimas

Rekomendacijos politikos formuotojams: Bendradarbiavimas tarp švietimo ir kultūros ministerijų. Programų, rengiamų kultūros ir švietimo atstovų, pritaikymas pradinio mokymo įstaigoms. Medijų raštingumo programų iniciavimas. Iniciatyvų mažoms bendruomenėms finansavimas. Kad finansavimas būtų nukreiptas kuo arčiau žmonių Pvz; kultūros paso programa Rekomendacijos švietimo bei kultūros sektoriui: Rengti kursus mokytojams. Užmegzti ryšius su kaimynystėje esančiomis švietimo įstaigomis. Padėti integruoti naujus mokymo metodus įtraukiant kultūrą.

Kultūra ir miestų bei regionų plėtra

Rekomendacijos politikos formuotojams: Dėmesį sutelkti į ilgalaikes programas. Skatinti strateginės partnerystės užmezgimą. Skatinti bendruomenių iniciatyvas: „iš apačios į viršų".

Kultūra ir socialinė politika

Rekomendacijos politikos formuotojams: Ilgalaikis finansavimas, kuris sutelktas ne į projektus, bet į programas. Ministerijų bendradarbiavimas sprendžiant problemas, kad visos sritys prisidėtų prie problemos sprendimo. Barjerai gali būti susiję su infrastruktūra arba su bendruomene. Kodėl svarbu integruoti tas grupes. Identifikuoti atsirandančius barjerus ir pradėti juos šalinti. Kvotų sistema menininkams iš nepakankamai atstovaujamų grupių. Rekomendacijos kultūros institucijoms: Partnerystės skatinimas. Projektų tęstinumo išlaikymas (bendradarbiavimas ir po įgyvendinimo), kad santykis būtų palaikomas su tais žmonėmis kurie dalyvavo Tyrimų, kurie įrodytų meno, kultūros reikšmę pažeidžiamiausioms grupėms, inicijavimas, norint skirti finansavimą veiklai · Mentorystės programos soc pažeidžiamoms grupėms.

Kultūra ir paveldas

Rekomendacijos politikos formuotojams: Mokesčių lengvatos įmonėms, kurios įsitraukia į projektus. Žiūrėti į paveldą kaip į bendrą atmintį ir propaguoti jo vaidmenį atspindint kultūrinę įvairovę. Užtikrinti, kad paveldas būtų skirtas visiems žmonėms.

Kultūra ir sveikata

Rekomendacijos politikos formuotojams: Privataus sektoriaus įtraukimas ir investicijos. Visuomenės informuotumo apie kultūros vartojimo ir dalyvavimo kultūrinėse veiklose naudą. Dalyvavimas kultūros veiklose kaip terapija. · Tyrimai ir informacija apie kultūros nauda sveikatai: meno terapija ir tt. Sveikatos ir kultūros tarpusavio santykis

Tarpregioninių institucijų veikla:

Salys turi tas pacias su kultūra susijusias problemas ir jas siekia spresti kartu, todėl tarpregioninės institucijos joms padeda. Valstybės veikia kaip vienas kumštis sprendžiant problemas.

9. Užtikrinti subalansuotą vartojimą

Siekiama skatinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius, tvarų valdymą ir veiksmingą gamtinių išteklių naudojimą bei ekologiškai pagrįstą cheminių medžiagų valdymą. Kultūros įtraukimas: skatinimas vartoti vietinius tradicinius produktus, taip užtikrinant tvarų vartojimą ir gamybą. Produktų ir gamybos technologijų siejimas su istorija, kultūra, gastronomijos tradicijomis. Pavyzdžiai: maistas, maisto kultūra ir jos siejimas su identitetu, ekonomika, turizmu

ES kultūros politikos vystymasis (etapai; pirmas)

Siekis: išspęsti iššūkius kylančius dėl bendradarbiavimo stokos, fragmentiškumo, kalbų įvairovės. · Bendras vertybinis pamatas, bendradarbiavimas tarp salių, puoselėti nacionalinę kultūra bet formuoti bendra vertybini pagrindą ES kontekste · Įsteigtos įvairios kultūros finansavimo programos - Kaleidoskopas, Kultūra 2000-2006 - skirtos bendradarbiavimui tarp valstybių stiprinimui, kultūros mainams. · Kuo kultūra yra reikšminga, kaip ji gali prisidėti prie politikos iš esmes?

Kultūros tarptautiškumo tikslai Socialiniai tikslai

Socialiniai tikslai - kultūra gali prisidėti prie kai kurių socialinių problemų sprendimo. Į tarptautiškumą nukreiptos veiklos didina visuomenės atvirumą kultūrų įvairovei, o tai padeda įveikti socialines įtampas, pavyzdžiui, susijusias su tautinių mažumų bei pabėgėlių integracija.

KP ir eko (2)

Sudaromos sąlygos verslo, švietimo, mokslo ir kult integracijai, sukruriant palankią terpę kult ir kūrybos plėtrai. Skatinami tarptautiniai kultūros mainai, kultūros sklaida kitose valstybėse

Kultūros tarptautiškumo lauko institucinis žemėlapis (institucijų skirstymas pagal tarptautiškumo tikslų tiesioginį/netiesioginį įgyvendinimą)

Tarptautiškumo tikslus tiesiogiai įgyvendina: Lietuvos kultūros institutas, atašė tinklas Netiesiogiai: Kino centras, taryba. Prisideda tik įtraukdami tikslus, susijusius su kultūra įsavo strateginius planus

Lietuvos kultūros instituto veikla ir prioritetinės priemonės (tiesiogiai)

Tiesiogiai prisideda. Institutas vykdo šias tikslines Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje programas:' Vizitų programa - skirta uzsienio ekspertams, festivalio organizatoriams, pakviesti i lietuva ir pristatyti lietuvos kultūra, sukvieciama ir lietuvos kultūros lauko atstovai, ieškoma galimybės bendradarbiauti, siekis - kad butu matoma lietuvos kultura ekspertams, kurie turi santyki su uzsieniu, kad lietuvos prod sklistų uzsienyje Vertimų skatinimo programa - kad uzsienio leidyklos verstų lietuvos literatura i uzsienio kalbas. Bendradarbiavimas su uzsienio leidyklomis, nes jos turi kontakta su uzsieniu, gali dalyvauti ir liet leidyklos Kompleksiniai lietuvos pristatymo projektai - apjungia įvairias kultūros sritis. Kultūros dienos, kur vyksta įvairūs pristatymaI- reprezentuojama Lietuvos kultūra

ES iniciatyvos (Kūrybiškos Europos programa)

Tikslai: Apsaugoti plėtoti ir skatinti kalbų įvairovę Didinti kultūros bei kūrybos sektoriaus konkurencingumą Vienas tikslas - vertybės, kitas, eko potencialas, kaip ugdyti ir plėtoti konkurencingas įmones Programą sudaro paprogramės Kultūra - įeina visi kūrybos sektoriai Medija - audiovizualinis ir kino sektorius

6. Politikos įgyvendinimo priemonių gerinimas ir tarptautinės partnerystės darniam vystymuisi plėtojimas

Tikslas apima nacionalinių bei tarptautinių pastangų stiprinimą, siekiant prisidėti prie tvaraus vystymosi, įskaitant oficialią paramą vystymuisi ir kitus finansinius išteklius, technologinę plėtrą ir jos perdavimą, gebėjimų stiprinimą bei tarptautinės partnerystės plėtojimą visose srityse. Kultūros įtraukimas: tarptautinio bendradarbiavimo programų plėtojimas, kurios skatintų kultūros plėtrą. Kultūros strategijų plėtojimas ir rengimas įvairiuose lygiuose: nacionalinis, regioninis, miesto. Pavyzdžiai: tarptautinės ir regioninės iniciatyvos (,,dvynių" projektas)

11. Skatinti industrializaciją bei plėtoti inovacijas

Tikslas skirtas kokybiškos, patikimos, tvarios ir atsparios infrastruktūros kūrimui, užtikrinant prieinamumą visuomenei. Kultūros įtraukimas: kultūros infrastruktūra turi būti prieinama visiems visuomenėms nariams. Menininkų galimybės dalyvauti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų procesuose. Pavyzdžiai: kultūros ir verslo sintezė plėtojant inovacijas. Komercinių projektų finansavimo galimybių užtikrinimas.

12. Mažinti nelygybę šalyje ir tarp šalių

Tikslas skirtas sumažinti pajamų nelygybę, kuri priklauso nuo amžiaus, lyties, negalios, rasės, etninės kilmės, religijos, ekonominio ar kitokio statuso šalyje. Bei užtikrinti lygybę tarp šalių, pvz., besivystančių šalių įtraukimas į sprendimų, susijusių su globaliomis problemomis, priėmimą. Kultūros įtraukimas: menininkai kaip naratoriai įtraukiami į besivystančių šalių reprezentaciją. Taip pat kultūrinis dalyvavimas gali sumažinti įvairias diskriminacijos formas. Pavyzdžiai: tarpkultūrinio dialogo užtikrinimas per kultūrines veiklas. Šalių bendradarbiavimas per kultūrą.

8. Kova su klimato kaita

Tikslas sustiprinti atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos ir stichinių nelaimių visose šalyse, integruoti klimato kaitos priemones visoms politikos kryptims ir strategijoms, taip pat tobulinti švietimą, didinti informuotumą ir gebėjimus šioje srityje. Kultūros įtraukimas: kūrybos sektoriaus darbuotojų įtraukimas į klimato kaitos viešinimo veiklas. Klimato kaitos pokyčių ir padarinių įtraukimas į kultūros politikos dokumentus. Pavyzdžiai: bendruomenės įjungimas ir mokymas paremtas potyriais

7. Aplinkos apsauga ir tvarus išteklių naudojimas

Tikslas užtikrinti sausumos ir vidaus giliavandenių ekosistemų, įskaitant miškus, pelkes, kalnus ir sausumas, išsaugojimą, atkūrimą ir tvarų naudojimą, kovą su dykumėjimu ir mažinti natūralių buveinių blogėjimą. Kultūros įtraukimas: kultūrinių veiksnių, susijusių su aplinkos apsauga, įtraukimas į įvairias programas. Tam tikrų vietų svarbos išryškinimas per kultūrą. Pavyzdžiai: mokymų programos įtraukiančios visus bendruomenės narius

Atitikimas Es prioritetams:

Tvarumas kultūros pavelde Sanglauda ir gerovė Lyčių lygybė Kultūra ir darnus vystymas Tarptautinių kultūrinių santykių kūrimas Sąlygos, palankios menininkams

Kultūrinis-politinis bendradarbiavimas: tarptautinės organizacijos:

Unesco - skatina bendradarbiavima svietimo srityje, paveldo sarasas, meninio kury+bingumo skatinimas. Esbo - Saugumas, bendradarbiavimas gerinant valstybių ryšius , geresnis info apie mena, skatina rytu ir vakaru europos dialogą, konkurencingumas, saugumas. Ne vien kultūriniai tikslai. Pagrindinis tikslas: bendradarbiavimas. Taciau taip pat yra atsizvelgiama i kultūros svarbą komunikuojant. Europos taryba - politinis bendr tarp valst, bendros akcijos ir kultūriniai mainai, politinės ir kult dimensijos, mazumu teisės, demokratija

10. Paversti miestus ir gyvenvietes įtraukias, saugias bei atsparias

Užtikrinti pakankamą, saugų ir nebrangų būstą, pagrindines paslaugas ir transporto sistemas visiems. Didinti integracinę ir tvarią urbanizaciją, gerinti miestų atsparumą nelaimių kontekste ir sumažinti miestų poveikį aplinkai. Kultūros įtraukimas: kultūrinių objektų išsaugojimas. Daugelyje miestų yra svarbių materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo objektų - jie vaidina svarbų vaidmenį tvariai vietos plėtrai. Pavyzdžiai: istorinių centrų renovacijos projektai, skiriamas dėmesys viešųjų erdvių (kaip kultūrinių susitikimo vietų) gerinimui.

KKI (Kultūrinių Kūrybinių Industrijų) koncepcija (2015-2021 plėtros planas):

Visų amžių grupių kūrybinių gebėjimų skatinimas, KKI panaudojimas kuriant geresnę gyvenimo kokybę KKI eko vertės ir eksporto skatinimas Inovacijų skatinimas ir taikymas

(1)Regionųorganizacijų veikla, Atstovaujamos sritys:

etninė kultūros ir tautodailės srits, muzikos sritis, bibliotekų sritis. Organizacijos dažniausiai buvo kultūros centrai, bibliotekos ir muziejai Regionuose trūko architektūros, cirko, dizaino, fotografijos, kino ir šokio. Geriausiai apmokami menininkai ir kūrėjai buvo architektūros, dizaino, kino, šokio ir tarpdisciplininio meno srityse.

Kliūtys tarptautiniam bendradarbiavimui:(1)

nepavyksta gauti finansavimo Trūksta finansinių resursų Kalbiniai barjerai Neturime darbuotojų, galinčių inicijuoti ir palaikyti bendradarbiavimą Nepavyksta rasti užsienio partnerių Nežinomos tarptautinio bendradarbiavimo finansavimo galimybės Nėra poreikio

2. Sveikos gyvensenos užtikrinimas bei skatinimas

užtikrinti sveikatą ir gerą savijautą kiekviename gyvenimo etape. Kultūros įtraukimas: Dalyvavimas kultūriniame gyvenime gali padėti gerinti sveikatą ir savijautą (paremta tyrimais) PVZ; meno terapijos, "raudonosios nosys"

5. Skatinti tvarų ir integralų ekonominį augimą, didinti užimtumą

Šiuo tikslu siekiama tvaraus ekonominio augimo su ekonominio produktyvumo užtikrinimu bei politikos plėtros, kuri skatintų naujų darbo vietų kūrimą ir verslumą. Kultūros įtraukimas: kultūros sektoriaus sukuriamos darbo vietos. Priemonių, užtikrinančių kultūros darbuotojų darbo sąlygas bei atlyginimus, įtraukimas į politinę darbotvarkę. Pavyzdžiai: integralus vietos turizmo panaudojimas (bendruomenė-turizmas-ekonomika); menininkų mobilumo užtikrinimas (darbo vietų galimybės)