SLAUGOS EDUKOLOGIJA 2. mokymo metodai

,,Traukinuko" metodas

Grupės gauna ,,maršrutinius" lapus, kuriuose surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės" metodu. Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta teisingai, praleidžia ,,traukinį" toliau, jei ne - siunčia į depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei sėkmingai atlieka visas užduotis.

Probleminis mokymas

I lygis - mokytojas kelia problemą, formuoja ir sprendžia, o mokiniai tik įsidėmi; II - kai mokytojas iškelia problemą, ją suformuluoja ir mokiniai ją sprendžoa pagal pavyzdžius; III - kai mokytojas iškelia problemą, ją suformuluoja ir nenurodo jos sprendimo kelių, o mokiniai patys ieško jų; IV - kai mokytojas tik nurodo mokslinę problemą, bet jos nesuformuluoja, o mokiniai patys ją aptaria, ieško sprendimo kelių ir ją savarankiškai sprendžia.

informaciniai metodai naudojami kai:

- svarb. tikslas suteikti informaciją; - medžiaga pateikiama specifinei grupei; medžiagą reiki prisiminti tik trumpam; - reikia pateikti įžangines pastabas nei nurodyti mokymosi kryptis, - kitais būdais medžiga neprieinama.

VERBALINIS (ŽODINIS) INTELEKTAS

- tekstai - autobiografijo - biografijos - filmai / filmukai - knygų tekstai.

VIDINIS INTELEKTAS

- tikslų nustatymas - nepriklausomas skaitymo laikas - reflekcija tyloje - įvairiapusė refleksija - savęs įsivertinimas

KINESTEZINIS INTELEKTAS

- vaidinimai - žaidimai / sportinė veikla - mokymasis bendradarbiaujant - simuliacijos - interviu - projektai - pristatymai

Problemos formulavimas

1. Problemos apibrėžimas. 2. Sunkiai suvokiamų terminų ir sąvokų išsiaiškinimas. 3. „Minčių lietaus" metodo principu apsvarstomos įmanomos galimybės ir sprendimai. 4. Išaiškinama kas yra žinoma, ko reikėtų išmokti siekant užbrėžto tikslo. Sprendimo plano sudarymas Reikalingos informacijos suradimas, jos transformavimas į žinias. Mokymasis. sprendimo tikrinimas Apibendrinimas, vertinimas.

Paskaitos rengimo etapai

1. tikslų nustatymas; 2. detalus paskaitos/pamokos plano sudarymas; 3. papildomos/mokomosios medžiagos paieška; 4. vertinimo metodų planavimas

INFORMACINIAI MOKYMO METODAI

Naudojant informacinius mokymo metodus suteikiama galimybė ugdytiniams trumpiausiu būdu gauti, apibendrintas bei susistemintas žinias.

PABAIGA

Pabaigai skiriama apie viena dešimtoji paskaitos laiko Øapibendrinama nagrinėta tema Øpateikiamos išvados Øatsakoma į klausimus Ørekomenduojama literatūra Øinformuojama apie kitos paskaitos temą ar nagrinėjamą problemą

DĖSTYMO DALIS

Pateikiama medžiaga turi būti struktūrizuota, suskaldyta „trumpomis distancijomis", vadovautis 4P taisykle: Pranešimas - Paaiškinimas- Pavyzdys - Pranešimas - Perfrazuokite pateiktus teiginius: Pvz.: Kitais žodžiais tariant.. Tai reiškia, kad.... - Apibendrinkite: Pvz.: Norėčiau apibendrinti teigdamas, kad...

ĮVADINĖ DALIS

apie 1 dešimtąją paskaitos dalies. svarbi, nes lemia pirmą klausytojo įspūdį apie kalbėtoją ir jo kalbą. jos metu reiktų atlikti svarbias užduotis: - Prisistatyti - Supažindinti su pranešimo pavadinimu, pateikti pagrindinę pranešimo problemą ar temą; - Sudominti/motyvuoti auditoriją savo pranešimu: pvz.: užduoti tiesioginį ar retorinį klausimą. - Kalbėti užtikrintai, bei nugalėti pakylos baimę

PROBLEMINIS MOKYMAS (kūrybinio porūšis)

orientuotas į mokančiojo ir besimokančiojo aktyvią sąveiką viso mokymosi proceso metu. Tai mokymasis, kai besimokantieji kūrybiškai spręsdami pažintines ir praktines problemas stengiasi suvokti mokomosios medžiagos esmę

nuo ko priklauso metodų taikymas ?

- Metodo paskirties: vieni tinka naujai medžiagai perteikti, kiti - jai įvertinti, treti - turimai medžiagai atgaminti; - Tikslinės grupės, kuriai skiriama programa; - Mokymo/si temos ir turinio; - Mokymo ir mokymosi tikslų; - Mokymosi proceso eigos; - Mokymo strategijos (individualus darbas, darbas grupėse ar darbas didelėje grupėje); - Grupės dydžio; - Mokymo trukmės

kiek daug informacijos reikia pateikti dėstymo pastraipoje?

- Svarbu logiškai ir aiškiai pateikti savo mintis, nepamirštant pateikti pavyzdžių • pvz.: citatų iš straipsnio, grafikų, lentelių ir t.t.

kokia informacija turi būti pateikta DĖSTYMO dalyje?

- Visa pateikiama informaciją šioje dalyje turi sietis su Jūsų tikslu.

TARPASMENINIS INTELEKTAS

- grupiniai darbai - darbas poroje - kryžiažodžiai - grupinės dainos, poemos - klasės ir grupinės diskusijos - grupiniai projektai - grupinės prezentacijos

MUZIKINIS INTELEKTAS

- muzikinis fonas klasėje - dainos apie knygas, šalį, žmones - skaitymas choru

ERDVINIS (VIZUALINIS) INTELEKTAS

- piešimas - spalvinimas - grafikai - iliustracijos - demonstravimas

LOGINIS - MATEMATINIS INTELEKTAS

- puzlės - formulės - simboliai - diagramos - minčių žemėlapiai

ŠIUOLAIKINIAI MOKYMO METODAI

BENDRADARBIAVIMO (Diskusija, sniego gniūžtė Debatai, Apskritas stalas, Mokymas grupėse (porose)) KLAUSINĖJIMO (Klausiamiėji žodžiai (Bloom'o klausimai)) SKAITYMO (Teksto analizė) RAŠYMO (Kryžminė diskusija (už ir prieš); Nebaigti sakiniai; Laisvas rašymas; Atvejo analizė; Minčių žemėlapis; Bendras piešinys) JUNGIANTYS ĮVAIRIĄ VEIKLĄ (Minčių lietus; Testai; žaidimai; Vaidinimas; Interviu ir kt.)

Klausimai kuriuos reikia išsiaiškinti rengiantis paskaitai/pristatymui/seminarui

KAS DALYVAUJA? KĄ NORI IŠGIRSTI? KODĖL ŠITO ĖMIUOSI? KADA ĮVYKS? KUR ĮVYKS?

kokie gali būti mokymo metodai ?

KLASIKINIAI -informaciniai; -praktiniai; -kūrybiniai. ŠIUOLAIKINIAI - AKTYVŪS

APIBENDRINIMAS

Reikalavimai šiuolaikiniai paskaitai: - Aiškus tikslas; - Tikslingas mokymo medžiagos parinkimas; - Sieti mokymo medžiagą su pavyzdžiais; - Siekti perimamumo t.y. eiti nuo žinomo prie nežinomo, naują medžiagą siekti su jau išmokta ir t.t. - Tikslingų mokymo metodų parinkimas; - Racionaliai naudoti skirtą laiką; - Nuolat kartoti mokymo medžiagą; - Tikslingai naudoti vaizdines ir technines mokymo priemones.

PRAKTINIAI - OPERACINIAI MOKYMO METODAI (klasikinio mokymo metodo porūšis)

Skatina savarankiškai pritaikyti įgytas žinias. - Perskaitytą informaciją išsaugo 10 % ugdytinių; - Išgirstą - 20 % - Perskaitytą ir išgirstą - 50 %; - Perskaitytą, išgirstą ir praktiškai pritaikytą informaciją - 90 %

KAMPŲ METODAS

Suteikiama galimybė išsirinkti ir įsigilinti į temos vieną aspektą; Ant lapų surašomos galimos potėmės ir išdėstomos klasės kampuose (4-6) kampai; Mokinys pasirenka vieną iš nagrinėjamų potėmių ir eina į tam skirtą kampą; Dalyviai kampe apsvarsto savo pasirinkimą, aptaria temą ir pasiruošia diskusijai ar patikrinamam darbui.

Pagrindiniai aktyvaus mokymo/si bendradarbiaujant pricipai

Teigiama tarpusavio priklausomybė Tiesioginis bendravimas Asmeninė atsakomybė Bendro darbo įgūdžiai Grupinis apsvarstymas

Baigiamoji paskaitos dalis

Tikrinamasis pokalbis - tikslas: gauti grįžtamąją informaciją - Tikrinama atgaminant, kartojant. Paskaitoje, kad būtų išlaikytas dėmesys ir geriau suvoktų mokomąją medžiagą, pateikiama klausimų.

DĖSTYMO DALIS

kalbėti trumpai, bet draugiškai; pristatymo metu kurti istoriją: - kodėl ši tema/problema Jums pasirodė įdomi; - Kaip Jūsų metodas skiriasi nuo tradicinio mąstymo; - Kaip statistiškai reikšmingi Jūsų tyrimo rezultatai ir t.t.;

Euristiniai mokymo metodai (kūrybinio)

metodu siekiama nepasitenkinti žinomais dalykais, atskleisti nauja, siekti tobulumo. Euristinis mąstymas grindžiamas įžvalga, prognoze sprendimu ir jų patikrinimu. Euristinio mąstymo tikslas - rasti taiklesnius, tobulesnius sprendimus

detalusw paskaitos planas

svarbu žinoti kiek laiko skiriama jūsų užsiėmimams reikia žinoti temą, tikslą, uždavinius, netodus, laiką, šaltinius, vertinimo metodus

KŪRYBINIAI MOKYMO/SI METODAI (klasikinio mokymo metodo porūšis)

ugdomas kritinis mąstymas ir mokoma spręsti nestandartinėse situacijose sutinkamas problemas

DĖSTYMO DALIS

Įvairiuose paskaitos etapuose klausytojų dėmesys būna nevienodas Ø aktyviausias - dėstymo pradžioje (20 - 25 min.) Ø silpniausias dėstymo pabaigoje Ø Rekomenduojama kas 15 - 20 minučių daryti „pedagogines pertraukėles" - pateikti įdomių situacijų, panaudoti garso ar vaizdo įrašus ir t. t.

kiekviena paskaita turi 3 DALIS

įvadą dėstymą pabaigą

sąvoka "metodas"

Žodis kilęs iš graikų k. ir reiškia tyrimo arba pažinimo kelią, veikimo būdą. Metodas - tai veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti.

Euristinio metodo etapai

• Klausimo iškėlimas • Žinomų atsakymų į tą klausimą apibūdinimas; • Atsakymų nepakankamumo pagrindimas (vienpusiškumas, siuarumas, ydų nurodymas); • Naujos kokybės būtinumo iškėlimas, siekimo rasti naujus atsakymus sužadinimas; • Naujų pavyzdžių iškėlimas ir tyrimas; alternatyvų svarstymas, spėliojimas, klaidingų prognozių atmetimas; • Savarankiškas išvadų, apibendrinimų darymas (taisyklių, dėsnių); • Rastų naujų dalykų patikrinimas.

Atminties grandinėlės metodas

• Labiausiai tinka pamokos apibendrinimui. • Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po 1 dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui, stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai prisimins, tuo ratas bus didesnis. • Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių, pabaigti - gabiausiais (,,atsarginio suolelio"), kurie galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas, pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo svarbiausios

kokiais būdais gali būti pateikiama medžiaga dėstymo pastraipoje ?

• Logiškai; • Chronologine seka; • Nuo bendros informacijos link specifinės; • Nuo to kas žinoma link to kas nežinoma; • Nuo patvirtintos link prieštaringos; • Nuo problemos link sprendimo.

Renkantis mokymo metodus rekomenduojama

• Nėra absoliučiai gerų ir tobulų metodų, vieni tinkamesni naujai medžiagai perteikti, kiti - mokymui grupėse ar individualiam darbui; • metodas atliks savo funkciją tik panaudotas jam tinkamoje situacijoje; • Geriausi mokymo metodai: kuriuos dėstytojas yra gerai įvaldęs, kurie patogūs mokymo dalyviams ir padeda pasiekti laukiamų rezultatų; • Išmokstama geriau, jei dalyviai aktyviai dalyvauja mokymo veikloje, naudojami multisensoriniai mokymo metodai, tinkantys įvairių mokymosi stilių dalyviams (vizualinio, gridimojo, kinestetinio); • Reikia skirti laiko tinkamiems mokymo metodams parinkti ir pasirengti juos panaudoti.