Suaugusių vertinimas - Gudaitė iki 80psl

Pataasin ang iyong marka sa homework at exams ngayon gamit ang Quizwiz!

Kokie yra Klinikinio psichologinio vertinimo tikslai?

1) Matuoti objektyvius psichinio funkcionavimo parametrus 2) Giliau suprasti subjektyvius asmens išgyvenimus 3) Numatyti psichologines poveikio priemones ar patikrinti jų veiksmingumą 4) Padėti diferencijuoti diagnozę, spręsti kitas klinkines problems, tikrinti prielaidas.

Kokie bendrieji Klinikinio psichologinio vertinimo tikslai išskirami psichiatrinėse ligoninėse?

1. Diferencinė diagnostika: psichologinė išvada turėtų padėti skirti, kuri iš keliamų galimos ligos prielaidų yra teisingiausia. Šie tyrimai svarbūs, kai žmogus kreipiasi pirmą kartą, apie jį turima mažai duomenų, simptomų raiška mažai diferencijuota ir neaiški jų kilmė. 2. Gydymo veiksmingumo vertinimas: reikšminga parenkant tinkamą gydymo strategiją, siekiant įvertinti būsenos pokyčius ir galimą prognozę, skiriant palaikomąjį gydymą, prieš išrašant pacientą iš ligoninės. 2. Ekspertizės: paprastai skiriamos trejopos: teismo, karinės, darbinės. Dabar yra atskiros institucijos, kuriose tai atliekama.

Įvardink ir paaiškink abu integracinio vertinimo lygmenis.

1. Konceptualus - tyrimo duomenų, teorinių žinių bei interpretacijų apjungimas, išvadoje aprašomas konkretus asmuo, o ne konkrečių testų rezultatai. Integruotas visų duomenų vaizdas. Išvada turėtų apibūdinti individą ir jo problemas, o ne aprašyti klientų populiacijas. Svarbus tinkamas psichologinės teorijos naudojimas, duomenų išvertimas į suprantamą kalbą užsakovui. Psichologinis matavimas be teorinio pagrindo neturi prasmės. 2. Tyrimo integravimo į gydymo procesą lygmuo - svarbu užsakovo reikalavimai, taip pat kad išvadoje būtų matoma, kokios galimos pagalbos priemonės (atsižvelgiant į užsakovo reikalavimus ir kontekstą). Svarbu integruoti tiriamojo nuomonę, kurią gauname apie rezultatus teikiant grįžtamąjį ryšį.

Kokios yra 8 pagrindinės Gudaitės išskirtos psichologinio įvertinimo užsakymų grupės?

1. Psichinių būsenų ir procesų vertinimas 2. Stabilių asmenybės savybių vertinimas 3. Sutrikimo kilmės prielaidos 4. Psichinės savijautos prognozės vertinimas 5. Pagalbos veiksmingumo tyrimas 6. Asmens išteklių vertinimas ir profilaktikos priemonių numatymas 7. Asmenybės pokyčių proceso tyrimai 8. Kitos klinikinio vertinimo užduotys

Kokios turi būti išvados vertinimą atliekant bendrojo profilio ligoninėse?

Aiškios, trumpos, liečiančios psichologinį simptomų aiškinimą, diagnozę ir gydymą.

Kokie klausimai gali būti keliami dirbant Somatinėse ligoninėse?

Ar pacientas neturi nediagnozuoto psichikos sutrikimo? Kokios galimos tinkamos psichosocialinės pagalbos priemonės? Ar gali būti numatomi psichologiniai sunkumai susiję su operacija?

Kokie klausimai keliami atliekant klinikinį psichologinį vertinimą ambulatorinėje psichiatrinėje pagalboje (psichikos sveikatų centruose)?

Ar yra mąstymo sutrikimų? Kokie asmenybės bruožai dominuoja? Taip pat dažnai atliekamos ekspertizės invalidumui nustatyti (kiek ryškūs organiniai pažeidimai? ar yra demencijos požymių?)

Apibūdink užsakymus, būdingus sutrikimo kilmės prielaidų vertinimo grupei.

Bandymas paaiškinti reiškinio (pvz., depresijos, nusikalstamo elgesio ar pan.) priežastis. E.g., Ar pacientą ištikusi depresija yra ligos etapas? Gal tai reakcija į netektį? Šios užduotys ypač svarbios ekspertizių atvejais. Sutrikimo etiologijos aiškinimo užduotims formuoti neužtenka turėti bendrų psichologijos ir psichopatologijos žinių, taip pat svarbu išmanyti asmenybės raidos procesus, galimus trukdžius ir jų įtaką esamiems sutrikimams formuotis. Svarbu vertinti ne tik procesus, funkcijas ar bruožus, bet ir integruoti turimas žinias, prisiimant atsakomybę už objektyvų atskiro parametro ir žmogaus psichinio funkcionavimo visumos įvertinimą.

Įvardink vieną ar kelis kokybinių tyrimų pranašumus.

Bandymas įvertinti psichologinio funkcionavimo dinamiškumą derinant praeities ir dabarties perspektyvą. Kaip vaikystės traumos ir įvykiai veikia suaugusio žmogaus būvį?

Kada rekomenduojama taikyti kokybine analize grindžiamus KPV tyrimus?

Būsenos, santykiai, pokyčiai. Kai reikia tirti asmens subjektyvią realybę ir patirtį, atskleisti išgyvenimų įvairovę, turinį ir gilesnį jų supratimą. Kokybinis rezultatų interpretavimas laidžia atskleisti asmenybės sąrangą, psichikos patologijos formavimosi mechanizmus, psichoterapijos galimybes ir veiksmingumą.

Kodėl svarbu derinti ir kokybinius ir kiekybinius metodus diagnostikoje?

Derinti ir rasti pusiausvyrą tarp metodų yra svarbu, nes orientuojantis tik į skaitines formalias charakteristikas rizikuojama per daug nutolti nuo psichologinės realybės ir neperteikti asmens patirties turinio, o orientuojantis tik į vidines charakteristikas, galima būti perdėm subjektyviais ir prarasti ryšį su išorine realybe.

Kodėl Lietuvoje kritikuojamas klinikinis psichologinis vertinimas? Kodėl Gudaitė teigia, kad toks požiūris yra atgyvenęs?

Dėl to, kad klinikiniai psichologiniai tyrimai atliekami remiantis netinkamomis metodikomis - teigiama, kad naudojamų testų psichometriniai rodikliai yra yra netinkami, o projekcinės metodikos atgyvenusios. Anot Gudaitės, klinikinio psichologinio vertinimo nederėtų tapatinti su psichometrika, nes jo užduotis ne tik matuoti, bet ir aprašyti, atskleisti, suprasti. Taigi psichometrinės savybės nėra vienintelis kokybės garantas. Itin svarbi ir tyrėjo asmenybė bei metodikų naudingumas sprendžiant kai kurias praktines problemas.

Pateik keletą pavyzdžių užduočių, kurias psichologas galėtų taikyti bendrojo profilio ligoninėse.

Emocinės būklės vertinimas, streso ir frustracijų tolerancija, nerimo įveikos strategijų vertinimas.

Apibūdink užsakymus, būdingus pagalbos veiksmingumo vertinimų grupei.

Gali būti tiriami medikamentinių ar psichoterapinių priemonių veiksmingumas. Konkrečios užduotys priklauso nuo taikomos priemonės specifikos. Taikomo medikamentinio gydymo veiksmingumas dažniausiai susijęs su būsenos ypatumų vertinimu (pvz., ar vaistas palengvina depresijos būseną? Ar greitai? Ar poveikis ilgalaikis, stabilus?). Šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje ypač svarbūs psichoterapijos poveikio tyrimai, kurių užduotys skiriasi priklausomai nuo teorinės orientacijos. Europoje, ypač Vokiškai kalbančiose šalyse, ilgalaikės psichoterapijos veiksmingumui tirti naudojama operacionalizuota psichodinaminė diagnostika, kur tyrimo užduotys apima ne tik simptomų ar būsenos vertinimą, bet ir aiškiai išskirtos psichologinės kategirijos, kurias tiriant vertinama vidinių ir išorinių santykių pokyčiai, vidinio konflikto dinamika, asmenybės sąrangos kaita psichoterapijos procese. Šių ir kitų psichologinių konstruktų pokyčiai tampa psichologinio vertinimo užduotimi.

Kas yra išorinis validumas?

Išorinis validumas - nusako, kiek tiriamoji situacija atitinka realią.

Kokia pagrindinė psichologo užduotis gavus tyrimo užsakymą?

Išsiaiškinti konkrečią problemą ir ją performuluoti taip, kad tai būtų psichologinio tyrimo objektas. Tam psichologas turi gerai suprasti užsakovų žodyną, konceptualų jų modelį, ko jie tikisi ir kaip galima panaudoti rezultatus ir kalbantis su užsakovu suformuluoti adekvatų užsakymą.

Kuo KVO specifiškas psichologinės pagalbos centruose?

KPV skiriama nedaug laiko, teigiama, kad psichologinių metodikų naudojimas ir eksperto vaidmens prisiėmimas gali sutrikdyti psichoterapinių santykių kūrimą ir dinamiką. Šiose įstaigose diagnostika labiau padeda ne tiek objektyviai įvertinti kliento psichikos funkcionavimą, kiek giliau jį suprasti, orientuojantis ir siekiant numatyti galimas priemones.

Kada rekomenduojama taikyti kokybinius tyrimus?

Kai reikia atskleisti išgyvenimų tikrovę, turinį ir gilesnį jų supratimą.

Kada rekomenduojama taikyti kiekybine analize grindžiamus tyrimus?

Kai reikia įvertinti objektyvius faktus, psichikos būseną, stabilias intelektines ar asmenines savybes. (pvz., nustatant intelektinio stygiaus laipsnį arba asmenybės charakterio bruožus: nerimo lygį, polinkį į priklausomybes) (MMPI, WAIS). Kai siekiama konstatuojamojo pobūdžio išvadų, o ne aprašomojo, prielaidų lygmens.

Į kokius klausimus siekiama atsakyti kokybiu tyrimu?

Kai žmogus supranta išorinį pasaulį? Kaip integruojasi į turimą savo pasaulio supratimą? Kaip žmogus sprendžia kaip elgtis savo realybėje? Kaip žmogaus supratimas pasireiškia bendraujant su kitais?

Kaip suprantama kokybinė rezultatų analizė praktiniame diagnostiniame darbe?

Kaip analizuojamo reiškinio turinio atspindėjimas, kuris neturi skaitinės išraiškos. Taip siekiama gilintis į indvidualybės autentiškumo atskleidimą. Informacija aprašomojo pobūdžio. Procedūra neturi griežtos struktūros.

Kas yra standartizacija kalbant apie diagnostinius testus?

Kiekvienas testas turi tam tikras normas, kurios atitinka tos populiacijos standartinį vidurkį. Tai yra adekvataus rezultatų palyginimo pagrindas. Su testų standartalizacija susiję tokie pagrindiniai klausimai: ar standartalizavimo grupė atitinka populiaciją, kuriai atstovauja tiriamasis? Jei neatitinka, tai mažina testų naudojimo patikimumą. Ar grupė pakankamai didelė, kad reprezentuotų populiaciją?

Kuo skiriasi psichometrika ir klinikinė psichologinė diagnostika?

Klinikinio psichologinio vertinimo tikslas yra aprašyti, atskleisti ir suprasti klientą, ne tik matuoti sutrikimą ar simptomus.

Psichodiagnostikos metodai turi atitikti būtinus psichometrinius reikalavimus - standartizacijos, validumo ir patikimumo. Kur galima rasti testavimo kokybės matmenis?

Klinikinėje praktikoje naudojant psichologinius testus būtina atsižvelgti į Tarptautinį testų naudojimo reglamentą, kuris išverstas į lietuvių kalbą. Lietuvos psichologų sąjunga išleido testų naudojimo reglamento variantą, kuriame aiškiai nurodyti testavimo kokybės metmenys.

Kuo skiriasi kompleksinės ir psichologinės ekspertizės?

Kompleksinė atliekama kartu su psichiatru, psichologinė ekspertizė atliekama vieno psichologo arba psichologų komisijos

Kokios turi būti išvados vertinimą atliekant teisės institucijose?

Konstatuojamojo pobūdžio, tiksliai parinktos sąvokos, tinkamai grįsti konstatuojami teiginiai. Svarbu kiek įmanoma laikytis objektyvaus tyrimo metodologijos.

Kas yra konstrukto validumas?

Konstrukto validumas - parodo, kad matuojamas bruožas ar būsena atitinka tam tikros teorijos teiginius. Tai testo tinkamumas įvertinti tokią psichikos sritį, kuri nusakoma abstrakčia teorine sąvoka (pvz., intelektas, introversija). Konstrukto validumu siekiama įrodyti, kad ta sąvoka ar konstruktas gali teoriškai paaiškinti empirinius, testo nustatomus skirtumus.

Kas yra kriterijų validumas? ką jis parodo?

Kriterijų validumas - yra konkurencinis ir numatomas atsižvelgiant į tai, kas yra matuojama: išoriniai kriterijai, kurie yra svarbūs dabar (testas, kuris parodo esamą diagnozę) ar tie, kurie numanoma, gali iškilti (testas, kuris parodo, kokių simptomų gali atsirasti). Klinikoje testai, kurie prognozuoja gydymo veiksmingumą, turi turėti numatomą validumą. Kriterinis validumas parodo, kiek testo atlikimo rezultatai atitinka tiriamą savybę, nuspėja jos kitimą, kriterijaus matas ir testo rezultatai gaunami tuo pačiu metu (lyginama su kitais testais), prognostinis - lyginama su vėliau išmatuotais išorinių kriterijų rezultatais, išreiškiamas koreliacija.

Kaip gali būti pasiektas kritiškumo kriterijus kokybiniuose tyrimuose?

Kritiškumo kriterijus gali būti pasiekiamas lyginant alternatyvas;

Kokia pagrindinė psichologo užduotis atliekant klinikinį psichologinį vertinimą teisės institucijose?

Kuo objektyviau įvertinti subjekto būseną, konstatuoti, ar yra požymių, rodančių psichikos ligą ar patologinę būseną. Tyrimas atliekamas kiek įmanoma laikantis objektyvaus tyrimo reikalavimų, išvados konstatuojamojo pobūdžio, aiškiai formuluojamos, labai tiksliai parenkant sąvokas, tinkamai grindžiant konstatuojamus teiginius.

Kodėl psichologo darbas bendrojo profilio ligoninėse - vienas sunkiausių?

Ligoninėse vyrauja medicinis požiūris, kuriame vyrauja objektyvus, išmatuojamas organizmo funkcionavimo vertinimas, o psichinė realybė dažnai suvokiama kaip priedas, kuris palengvina arba apsunkina somatinių problemų sprendimą. Visybinis modelis teigiamas, bet neįgyvendinamas. Svarbu mokėti susikalbėti su kitais profesionalais, suformuoti realius kitų lūkesčius apie psichologinės pagalbos galimybes.

Su kokiomis problemomis susiduriama parenkant metodus po užsakymo konceptualizacijos?

Metodikos validumas - ar metodika matuoja tai, ką reikia? Metodikos patikimumas - ar ji nepasenusi, ar tinkama konkrečioje situacijoje? Metodikos ribotumas - ar gretutiniai veiksniai gali iškraipyti rezultatus? Objektyvumo/subjektyvumo priešprieša - svarbu ir objektyviai įvertinti konkrečias savybes ir tirti asmenybės subjektyvią realybę.

Kokie klinikinio psichologinio vertinimo metodai naudojami psichiatrijos ligoninėse?

Naudojami tradiciniai KPV metodai: testai, projekcinės metodikos, skalės, anketos ir klausimynai. Vis labiau taikomi nestruktūrinantis ir pusiau struktūrinantis interviu atvejo analizė, gautus duomenis integruojant į visumą ir kiti vertinimo būdai.

Kas yra normatyvinės ir interpretacinės paradigmos?

Normatyvinė paradigma - atspirties taškas grupės norma bei normatyviniai modeliai Interpretacinėje paradigmoje remiantis vidiniais modeliais siekiama atskleisti asmenybės unikalumą.

Nuo ko priklauso darbo Bendrojo profilio ligoninėse sėkmė?

Nuo psichologo gebėjimo bendrauti su kolegomis ir pritaikyti turimas žinias esamoms problemoms spręsti.

Nuo ko priklauso tyrėjo ir tiriamojo santykiai bei jų modeliavimas?

Nuo tyrimo tikslo ir strategijos. Gali būti, kad tyrėjo, užsakovo ir tiriamojo interesai sutampa (pvz, psichiatro, psichologo ir paciento tikslas - suprasti būseną, kuri vargina klientą, ir ją koreguoti). Bet galimi ir kiti variantai (pvz, teismo ekspertizės atveju, užsakovas tikisi objektyvaus psichinės būklės vertinimo, o tiriamasis gali dėtis ligoniu tikėdamasis naudos sau). Psichologo ir tiriamojo santykis yra apsunkintas, nes psichologas atlieka eksperto vaidmenį. Kai visų tyrimo dalyvių interesai sutampa, svarbiausia sukurti bendradarbiavimo santykį, daug dėmesio skiriama sukurti pasitikėjimo atmosferą ir tinkamą tarpusavio ryšį.

Kas yra ontologinis kokybinio vertinimo pagrindas?

Nusakomas remiantis tokiais teiginiais: 1. Kiekvienas asmuo aktyviai konstruoja savo subjektyvią realybę priklausomai nuo patirties 2. Ši realybė skiriasi 3. Ši realybė formuojasi atsižvelgiant į socialinias sąveikas.

Kaip kartais vadinamas psichologinis vertinimas, remiantis rusiška tradicija?

Patopsichologija

Kokios būna vertinimo išvados ir analizė psichologinės pagalbos centruose?

Prielaidų pobūdžio, o rezultatų analizė labiau kokybinė, grindžiama kliento subjektyvių išgyvenimų analize, siekiant geriau suprasti jo sunkumus.

Kokie gali būti kokybiniai tyrimai klinikinėje praktikoje?

Projekciniai testai, atvejų analizės. Vis labiau pripažįstami - interviu.

Kas gali užsakyti psichologinį vertinimą?

Psichiatrai, kiti gydytojai, socialinės apsaugos, švietimo, teisėsaugos ar karinių institucijų atstovai

Ką galime vadinti klinikinio psichologinio vertinimo užsakovu psichiatrinėse ligoninėse?

Psichiatrą

Koks yra istoriškas (tradicinis) klinikinio psichologinio vertinimo objektas?

Psichikos sutrikimų analizė ir vertinimas,pasitelkiant psichologijos metodus ir siekiant nustatyti tolesnę psichinių procesų tėkmę ir galimą profesionalią pagalbą.

Kuo skiriasi psichologo rolė Psichiatrijos ligoninėse ir psichikos sveikatos centruose? Kuo tai pakeičia psichologinį vertinimą?

Psichikos sveikatos centruose psichologas dažniau turi galimybę pats taikyti psichologinio poveikio priemones. Kai kuriuose centruose palankiai žiūrima į terapijas. Tai išplečia klinikinio psichologo kompecijas. Svarbus tampa ir psichoterapinės diagnozės įvertinimas, terapinių santykių dinamikos numatymas, pokyčių analizė ir konceptualizavimas.

Kodėl projekcinės metodikos, nors dažnai kritikuojamos, vis tiek yra plačiai naudojamos?

Sprendžiant tam tikras problemas, šios metodikos teikia reikalingą informaciją. Jų pagalba suformuojamas platesnis požiūris į asmenybę ir pripažįstami "ne tik obejktyvūs vertinimo perimetrai, bet ir subjektyvau atspindžio svarba".

Kokios naujos psichometrinės metodikos dažnai taikomos KPV? Trumpai jas apibūdink.

Struktūrinantys interviu (SI) ir simptomų skalės (SS). SI dažnai taikomi tuose kraštuose, kur laikomasi DSM psichikos sutrikimų klasifikacijos. SI pavyzdžiai: SCID-I, SCID-II. Tai interviu sudaryti atsižvelgiant į DSM atskirų sutrikimų požymius. Tyrimas trunka daug laiko, gana patikimai atskleidžia platų sutrikimo vaizdą, surenkama (per)daug informacijos. SS - patogios ir ekonomiškos, sugaištama nedaug laiko ir gaunamas rezultatas aišku, kaip vertinti. SS pavyzdžiai: Beck depresijos ir nevilties skalė, Spielbergerio nerimo skalė, atskiros MMPI skalės ir kt. SS kritikuojamos dėl rezultatų patikimumo - atspindi tik labi paviršutinišką tiriamojo reiškinio požymį. Naudingos, kai reikia įvertinti simptomus ar jų sunkumą.

Su kokiomis psichinio funkcionavimo sritimis siejamas užduoties formavimas psichiatrijos ligoninėse?

Su pagrindinėmis psichinio funkcionavimo sritimis: kognityvine, afektine, motyvacine, charakterio, santykių ar asmenybės

Koks kokybinių tyrimų tikslas pagal J. Corbin?

Suprasti iškylančios problemos prasmę. Pvz., jei žmogus išgyvena lėtinę ligą, svarbu suprasti kokią prasmę jis teikia šiam išgyvenimui, kaip išgyvena šią patirtį. Šiuo atveju svarbus jausmų išgyvenimo ir prasmių atradimo proceso tyrimas. Tyrimo tikslas - iš pirminių duomenų rasti konceptus ir santykius, o ne sudėlioti juos į paaiškinančią teorinę schemą

Kada teisės institucijose skiriama psichologinė ekspertizė? kas vertinama jos metu?

Tada, kai atmetamos psichikos ligos. Siekiama atsakyti į klausimą, ar tiriamasis galėjo suvokti savo veiksmų prasmę. Vertinamos psichologinės būsenos (kaip afektas), raidos ypatumai (kaip emocinis brandumas).

Kas buvo vadinama "klinikine diagnostika"?

Tai sritis, kuri pirmiausia psichologijos atradimus pradėjo taikyti praktiškai (Krepelino protinio darbingumo, pažintinių procesų ir kiti tyrimai Leipcige, Jungo asociacijų testai, Freudo atvejų analizės ir kt.). XX a. pradžioje terminas klinikinė psichodiagnostika buvo suprantamas kaip psichikos sutrikimo vertinimas, pasitelkiant visus įmanomus tyrimo būdus. Tačiau dabar šis terminas nėra tikslus - klinikinė psichodiagnostika gali būti suprasta kaip klinikinių metodų taikymas.

kas yra testo patikimumas?

Testo patikimumas susijęs su jo gaunamų rezultatų stabilumo klausimais. Nusako klausimas - ar rezultatai nesikeis, jei tas pats asmuo bus matuojama skirtingomis sąlygomis? Rezultato kaita gali būti susijusi arba su pačiu tiriamuoju (pvz., būsenos kitimai) arba su netikslia metodo konstrukcija.

Kas yra validumas kalbant apie diagnostinius testus?

Testų validumas yra jų kokybės kriterijus, rodo jų tinkamumą ir adekvatumą. Klinikiniuose vertinimuose dažniausiai minimi vidinis validumas, išorinis validumas, turinio validumas, konstrukto validumas ir kriterijų validumas.

Ką daryti, kai psichologinio tyrimo užsakymas per platus?

Tikslinti užsakymą su užsakovu, kartu aiškintis konkrečią konkretaus paciento problemą, ir pačio užsakovo kaip specialisto keliamas prielaidas. Išsigryninti kas neaišku ir atitinkamai perfomuluoti tyrimo užduotį.

Paaiškint tikėtinumo kriterijų kaip kokybinių tyrimų validumo kategoriją.

Tikėtinumas suprantamas kaip tyrėjo pastangos sąmoningai pagrįsti, kad duomenų interpretacija yra patikima. Tikėtinumas gali būti pasiekiamas trianguliacija.

Kokios yra literatūroje dažnai minimos pagrindinės kokybinių tyrimų validumo kategorijos?

Tikėtinumas, autentiškumas, kritiškumas ir integralumas.

Ką tiria ir kaip atrodo Wechsler intelekto tyrimo testas (WAIS, Wechler-Bellevue Inteligence Scale)? Koks šios skalės pranašumas? Kam naudojamas?

Tiria intelektą. Jį sudaro kelios grupės užduočių, skirtų įvairioms intelektinėms funkcijos vertinti. Tai standartizuota užduočių, kurių atlikimas rodo gana išsamų intelektinių funkcijų produktyvumo vaizdą, seka. WAIS naudojimas populiarus klinikinėje praktikoje, nes padeda objektyviai įvertinti kognityvinę sritį. Galutinis rezultatas turi skaitinę išraišką (IQ koeficientas), rodo intelektinio stygiaus laipsnį, kuris atitinkamai skaitinei išraiškai gali būti ranguojamas: vidutinis, žemas, normalus, ribinis ir kt. Intelektinių funkcijų produktyvumo pasiskirstymo grafikas leidžia kelti hipotezes apie intelkektinių problemų kilmę ir galimą pagalbą. WAIS plačiai naudojamas vertinant protinio atsilikimo ir jo sunkumo problemas.Yra keletas šio tyrimo versijų, kur užduotys ir normos skiriasi pagal amžių, lytį. Kartais taikomi pavieniai WAIS subtestai, kuriais tiriama siauresnė klinikinė problema, pvz., atminties ar dėmesio ypatumų įvertinimas, siekiant nustatyti liekamuosius organinių pažeidimų reiškinius. Lyginant su kitomis metodikomis, taip pat galinčiomis rodyti intelekto lygį ir jo silpnėjimą (projekcinės:HTP, nupiežk žmogų ir kt.), psichometrinės metodikos (WAIS) visgi yra labiausiai pagrįstas, objektyvus, išsamus.

Kokia yra dabartinė (šiuolaikiška) klinikinio psichologinio vertinimo samprata?

Tiriami ne tik sutrikimai ir ligos, bet ir kiti psichinio funkcionavimo sunkumai, psichologinės problemos, numatomos psichologinio poveikio priemonės, atliekamas jų veiksmingumo tyrimas.

Kokios gali būti kiekybinio vertinimo galimybės ir ribotumai?

Tokie metodai matuoja stabilius psichikos parametrus, tačiau daugelis klinikinių problemų iškyla dėl būsenos ypatumų, kurios gali keistis. Metodą pasirinkti sunku dėl to, kad tyrimo užduotis yra kintama. Pavyzdžiui: MMPI ir WAIS yra vienos seniausių ir populiariausių kiekybinio vertinimo priemonių. Nustatant IQ neatsižvelgiama į socialinius šio konstatavimo padarinius. MMPI profilis priklauso nuo paciento nuostatos ir refleksijos ypatumų, MMPI gerai atskleidžia asmenybės ypatumus, kai žmogus motyvuotas suprasti save. Chroniškai ir ilgai sergantys, turintys vangią motyvaciją ir abejingi savo būsenai, pateikia vadinamąjį normatyvinį linijinį profilį, atitinkantį standartinę normą. MMPI skalių profilis rodo bendrąsias tendencijas, keliamos prielaidos turėtų būti vertinamos papildomomis metodikomis. Padidėję skalių įverčiai nėra nei diagnozė, nei asmens tipas.

Kokios patikimumo sąlygos galioja analizuojant kokybinių turimų išvadas?

Tokią pačią tyrimo procedūrą atlikdamas kitas tyrėjas turėtų gauti tokius pačius rezultatus

Apibūdink užsakymus, būdingus asmens išteklių vertinimo ir profilaktikos priemonių numatymo grupei.

Toks užsakymas retai formuluojamas kaip vienintelis - dažniau susitelkiama ties žmogaus silpnybėmis, siekiama atskleisti psichinio funkcionavimo stygių, konfliktą ar problemą. Šis uždavinys svarbus, kai organizuojama sunkiai sergančiųjų reabilitacija, kuriamos pagalbos sistemos, stiprinančios savarankiškumą. Tada tampa svarbu įvertinti stipriąsiais, ligos nepaveiktas, savybes. Tap pat šis aspektas svarbus psichoterapijoje, kurios esmė, kad žmogus pats atrastų savyje galių įveikti sunkumus.

Kas yra turinio validumas?

Turinio validumas - rodo kiek testo balai perteikia konstrukto turinį arba tai, kas buvo matuota. Vartojami terminai turi turėti tą pačią reikšmę, nepriklausomai nuo situacijos ar teorinės paradigmos. Pvz., sąvoka "tapatumas" ar "savęs vaizdas" skirtingai socialinėje psichologijoje (akcentuojama santykių sistema) ir psichodinaminėje paradigmoje (kaip gelminė prielaida). KPV teorinė paradigma dažnai nurodoma, kaip svarbus pagrindas, kad tiriamas turinys būtų toks pat. Kai yra sutariama dėl vartojamų sąvokų reikšmės, svarbu, kad tas turinys būtų tinkamai operacionalizuotas. Tai yra užduočių turinio tinkamumas. Teorinių prielaidų perkėlimas į konkrečias užduotis atliekamas pasitelkiant ekspertus. Taigi, turinio validumas yra apibrėžiamas derinant teorines ir praktines terminų reikšmes.

Apibrėžk, kada praktinių tyrimų užduotis yra formuluojama per plačiai. Kokie KVP sunkumai iškyla, tokiu atveju?

Užduotis formuluojama per plačiai, kai nėra nurodoma nieko konkretaus (pvz., prašoma "psichologinio ištyrimo" arba "ištirti asmenybę"). Visas psichologinis tyrimas gali užtrukti labai ilgai, ir suteikti daug nereikalingos informacijos.

Apibrėžk, kada praktinių tyrimų užduotis yra formuluojama per siaurai. Kokie KVP sunkumai iškyla, tokiu atveju?

Užduotis formuluojama per siaurai, kai yra nurodoma metodika, bet ne tyrimo problema (Pvz., atlikti MMPI tyrimą arba įvertinti depresijos skalę). Skalių rodikliai varijuoja priklausomai nuo konteksto. Be to, Lietuvos klinikinėje praktikoje naujamos psichometrinės metodikos dažnai neatitinka šioms metodikoms keliamų reikalavimų.

Ką tiria ir kaip atrodo MMPI (Minnesota Multiphasic Personality Inventory) testas? Koks šios skalės toerinis pagrindas? Kam naudojamas?

Vertina stabilias asmenybės savybes. Teorinis MMPI pagrindas - Krepelino psichikos sutrikimų klasifikacija ir asmenybės bruožų teorija. MMPI skales validavo tiriamieji, turintys aiškios patologijos simptomų: hipochondrijos - turintys aiškių hipochondrijos simptomų, depresijos skalę - ligoniai, sergantys klasikine endogenine depresija; isterijos skalę - pacientai, kuriems diagnozuota isterija ir yra aiškus konversijos mechanizmas ir t. t. Yra keletas metodikos versijų: klasikinė 565 teiginių, LT labai paplitęs sutrumpintas variantas - 395 teiginiai; pasaulyje dar dažniau taikoma MMPI-2 versija. Kaip ir taikant WAIS,yra taikomos atskiros skalės, kai bandoma įvertinti konkrečias klinikines ar psichologines problemas: nerimo lygį, ego stiprumą, polinkį į priklausomybes, autoritarines nuostatas.

Apibūdink užsakymus, būdingus asmenybės pokyčių tyrimų grupei.

Vertinama pokyčių fenomenologija ir struktūra. Kokios yra gelminės pokyčių prielaidos, kokia pokyčių proceso fenomenologija. Sudėtingas ir intriguojantis procesas. Atskiriami asmenybės raidos ir transformacijos procesai - raida natūralus augimas, o transformacija - performavimas, perkeitimas to, ką turima psichikoje. Tai sudėtingas ir integruojantis procesas, akrualus ne tik klinikinei psichologijai. (Ypač kai išgyvenama sudėtinga visuomeninių santykių kaita). Svarbu įvertinti ne tik, kokia psichoterapinė pagalba tinka, bet ir kokios yra gelminės pokyčių prielaidos, kokia psichoterapijos proceso fenomenologija. Pvz., jei yra depresinė būsena: kokių pokyčių galima tikėtis taikant geštaltinę psichoterapiją? Jei depresijos priežastis yra nuslopinta trauma, ar ego yra pakankamai stiprus, kad sugebėtų integruoti traumines patirtis?

Apibūdink užsakymus, būdingus stabilių asmenybės savybių vertinimo grupei.

Vertinami intelektiniai gebėjimai, asmenybės bruožai, socialiniai įgūdžiai. Gilesnis šių aspektų supratimas padeda geriau įvertinti galimą psichikos patologiją ir galimas sutrikimų priežastis. Sukurta nemažai testų (WAIS, MMPI). Užsakymai dažniausiai formuluojamai asmenybės psichologijos kategorijomis.

Paaiškint integracijos principą KPV.

Vertinant integruojami įvairūs tyrimo duomenys tam, kad būtų galima pateikti visybinį asmenybės vaizdą: psichologiniai testai, klinikiniai interviu, stebėjimas, istorinė medžiaga ir visi kiti įmanomi šaltiniai, tai leidžia geriau suprasti pacientą, patikimai nustatyti jo funkcionavimo galimybes ir pagalbos planą.

Kas yra vidinis validumas?

Vidinis validumas nusako, kiek teisinga išvada apie nepriklausomojo kintamojo sąsają su priklausomu kintamuoju.

Kaip derinami kokybiniai ir kiekybiniai metodai?

Vienu metu taikyti abu yra labai sudėtinga, paprastai metodai taikomi skirtinguose etapuose. 1) Dažnai iš pradžių atliekamas kokybinis tyrimas, kuris baigiamas prielaidų atvėrimu, paskui - kiekybinis, kuriuo minėtos prielaidos tikrinamos tradiciniais metodais. 2) Tačiau yra ir priešingų nuomonių, kad pirma reikia tyrinėti kiekybines charakteristikas ir jeigu pasirodo, kad reiškinys yra dažnas, tada gilinti jo sampratą, pasitelkiant kokybinį tyrimą. 3) Kai kurie autoriai siūlo įterpti kokybinį tyrimą ten, kur reikia interpretuoti tam tikrus tiriamo reiškinio aspektus. Įspėjama, kad didėjant kokybinių metodų naudojimui reikia išlaikyti jų kokybę, vengti paviršutiniškumo. Svarbu ir bent iš dalies atsižvelgti į validumo ir patikimumo kriterijus (pagrįsta ir patikima kategorijų klasifikacija, aiškiai išskirti kriterijai, kurie atskiria vieną kategoriją nuo kitos). Derinti metodus neišvengiama, tačiau svarbu rasti pusiausvyrą.

Nuo ko priklauso kokybinio tyrimo kokybė?

Viso tyrimo organizavimo, tyrėjo kompetencijos ir asmenybės. Organizuojant kokybinį tyrimą, reikia specialaus tyrėjo pasirengimo. Tai - lauko žinojimas, kuris reiškia, kad tyrėjas turi išmanyti bendrąjį tiriamo reiškinio lauką, nes analizuodamas jį, pats formuluoja ir tyrimo užduotį. Tyrėjas turi būti pastabus ir turėti gerus indukcinio mąstymo įgūdžius, nes analizuodamas atvejus turėtų gebėti kurti naujus konstruktus. Kiti svarbūs tyrimo kokybės garantai yra susiję su tyrimo planavimu. KOkybės klausimas gali iškilti visomis tyrimo fazėmis: temos pasirinkimas ir tyrimo tikslo diferencijavimas - ar pagrįstai iškeltas tyrimo klausimas? metodų parinkimas - ar metodai atitinka interesų objektą?; duomenų rinkimas - ar kokybiškai apklausiami tiriamieji ir ar tiksliai fiksuojami rezultatai? atsakymų trasnkribavimas - ar tiksliai transkribuoti? rezultatų interpretavimas - aukščiau aptartas interpretacijų validumo klausimas; išvadų naudingumas ir pritaikymas.

Kaip gali būti pasiekiamas integralumas kokybiniuose metoduose?

integralumas gali būti pasiektas sistemiškai tikrinant tai, kad prielaidos kyla iš duomenų.

Kokių būna kokybinių tyrimų analizės metodų?

turinio analizė, pokalbio analizė, grindžiamoji teorija, fenomenoligija, psichoanalitinis konstravinas, hermeutika

Kas galėtų būti nurodyta užsakymuose, formuluotuose vadovaujantis bendrąja psichopatalogija?

Įvardijamas simptomas ar sindromas ir jo buvimas ar nebuvimas (e.g., Ar yra depresija?, Įvertinti asmenybės charakterio sutrikimus).

Kas galėtų būti nurodyta užsakymuose, formuluotuose vadovaujantis bendrąja psichologija?

Įvertinti tam tikrus psichikos procesus ("įvertinti mąstymo ypatumus", "atminties ypatumus")

Apibūdink užsakymus, būdingus psichinės savijautos prognozės vertinimų grupei.

Ši užduočių grupė yra skirta kliento ateities prielaidoms numatyti. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, stabilias ir dinamiškas asmenybės savybes, turimas žinias apie asmens ir psichopatologijos raidą, bandoma prognozuoti tiriamojo būsenas, reakcijas, elgesį. Šios užduotys ypač dažnos ekspertizių atveju (karinės: ar pakankama impulsų kontrolė? Ar ištikus ekstrem. situacijai, asmuo adekvačiai elgtųsi?), benroje gydymo praktikoje (jei depresija - ar yra savižudybės rizika?). Svarbu numatyti priemones, kurios galėtų padėti įveikti kylančius sunkumus, lemti pokyčius. Keliami klausimų pavyzdžiai: Ar depresinė būsena situacinis dalykas, ar gali pasikartoti ateity? Kokie galimi simptomų ir problemų šalinimo būdai? Ar tinka medikamentinis gydymas? Psichoterapija? Galimi prevencijos būdai?

Apibūdink užsakymus, būdingus psichinių būsenų ir procesų vertinimo grupei.

Šie užsakymai paprasti, psichologui reikia išmanyti bendrąją psichopatologiją ir būdus įvertinti tam tikrą būseną. Būdingi kognityvinių funkcijų, emocinio funkcionavimo ir elgesio, kurie svarbūs klasifikuojant sutrikimą, vertinimai. e.g., įvertinti dėmesį, įvertinti atmintį


Kaugnay na mga set ng pag-aaral

ATI Pharmacology Practice Assessment (Analgesic and F&E Meds)

View Set

Exam #2 (CH 43 - Patients With Musculoskeletal Trauma)

View Set

Module 2, 2.1.1 Python Functions

View Set

B: Matrices and Rational Functions

View Set

QUIZ "The Love Song of J. Alfred Prufrock" by T.S. Eliot

View Set

MedSurg: NCLEX: Liver/Pancreas/Gallbladder

View Set

COMPTIAA+ 220-901 -Hardware and Network Troubleshooting, 4.1;Given a scenario, troubleshoot common problems related to motherboards, RAM, CPU and power with appropriate tools.

View Set