Politika

Atmetantys Jėzaus mokymą bus teisiami: Iš tiesų sakau jums: Sodomos ir Gomoros žemei bus lengviau teismo dieną negu tokiam miestui (Mt 10,15). Dievo malonė tikintiesiems: Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė (Mt 5,3).

Jėzaus mokymas

Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!" (MK 1, 14-15).

Jėzaus mokymas

Nemanykite, kad Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. (...) Kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo, neįeisite į dangaus karalystę (Mt 5,17-20).

Jėzaus mokymas, kalno pamokslas

„Yra toksai, kuris į vieną daiktą susiliejęs, anksčiau už dangų atsiradęs ir už žemę. (...) Jis gali būti laikomas gimdytoju dangaus ir visko, kas po dangumi. Aš nežinau, kuo jis vardu. Man tenka jį vadinti Dao".

Laozi

„Humaniškumas ir teisingumas, apie kurį tu kalbi, visai nereikalingi. Dangus ir žemė dėsningai gyvuoja, saulė ir mėnulis natūraliai šviečia, žvaigždės taip pat paklūsta natūraliai tvarkai, laukiniai paukščiai ir žvėrys gyvena savais instinktais, medžiai natūraliai auga. Tau irgi vertėtų prisilaikyti natūralių Dao ir De įstatymų. Nebūtina aktyviai skleisti mokymą apie humaniškumą ir teisingumą. Tai, ką tu darai, primena žmogų, kuris muša į būgną prisišaukdamas nelaimes."

Laozi pamokymas Konfucijui

iš prigimties visi žmonės yra lygūs; įstatymas - tai sutartis, padedanti užtikrinti šalių teises.

Likofronas

Sofistų mokymo bendrieji bruožai

gr. sophistēs - gudruolis, išminčius. Savo amžiaus švietėjai ir novatoriai, mokę retorikos, gramatikos, mitologijos, teisės, gamtos mokslų ir pan. Jie praktikai, eruditai, realių faktų tyrinėtojai. Pagrindinis užsiėmimas - mokymas. Mokė atlygintinai. Vieningos mokyklos nesukūrė. Mokymui būdingas reliatyvizmas. Apie jų mokymą žinome iš vėlesnių autorių darbų.

„Gerbkite tėvus! Pagarbumas tėvams ir broliškas nuolankumas - šios vertybės veikia politiką. Kas šias dorybes puoselėja, tas prisideda prie valstybinės ir visuomeninės tvarkos".

konfucijus

„Kai įstatymais siekiama paklusnumo, o bausmėmis tvarkos, tada žmonės, mėgindami išvengti įstatymų ir bausmių, praranda bet kokį sąžinės jautrumą, o kai valdoma pagal dorovines nuostatas, kai tvarka pasiekiama laikantis ritualų ir teisingų elgesio normų, tada žmonės ne tik nepraranda sąžinės, bet darosi paklusnūs iš įsitikinimo."

konfucijus

„Kai žmonės nepasitiki savo vyriausybe, valstybė negali gyvuoti".

konfucijus

„Kilnus žmogus yra darnus, sklidinas vidinės ramybės, o paprastas žmogus - tarsi traukulių tampomas, jis visada jaučia stygių ir baimę."

konfucijus

„Dvi meilės rūšys sukūrė dvi valstybes: žemiškąją - pagrįstą meile sau, sukeliančia neapykantą Dievui, dangiškąją - pagrįstą Dievo meile, sukeliančia neapykantą pačiam sau".

Šv. Augustinas: Žemiškoji valstybė v. Dievo valstybė

Aristotelio filosofijos bendrieji bruožai

Amicus Plato, sed magis amica veritas „Ir draugai, ir tiesa mums yra mieli, bet mūsų šventa pareiga atiduoti pirmenybę tiesai." Žmogus „iš prigimties yra pilietinis gyvūnas". Aukso vidurio paieška.

Akviniečio įstatymų rūšys

Amžinasis įstatymas (lex aeterna) Prigimtinis įstatymas (lex naturalis) Žmogiškasis įstatymas (lex humana) Dieviškasis įstatymas (lex divina)

Šv. Augustino įstatymų rūšys

Amžinasis įstatymas: pasaulį valdanti „dieviškosios Apvaizdos tvarka"; „ar įstatymas, vadinamas aukščiausiuoju sprendimu, kuriam visuomet reikia paklusti, (...) per kurį teisingai priimamas ir teisingai keičiamas įstatymas, mūsų pavadintas laikinuoju, - ar jis gali kiekvienam protingam žmogui neatrodyti nekintamas ir amžinas?" Prigimtinis įstatymas: „kas kitas, jei ne Dievas, įrašė prigimtinį įstatymą žmonių širdyse?" Laikinasis įstatymas: „jis saugo tai, ko nepatyrusiems žmonėms pakanka taikai pasiekti"; „jo paskirtis yra naudojimosi laikinosiomis gėrybėmis taisykles ir bausmes už jų pažeidimus"; „nors jis ir teisingas, tačiau laikui bėgant gali būti teisėtai pakeistas". „Neteisingas įstatymas man - visai ne įstatymas."

„visi žmonės - tiek graikai, tiek ir barbarai - yra lygūs"; „visų žmonių gamtiniai poreikiai yra vienodi".

Antifonas

„Dalinio teisingumo (...) yra dvi pagrindinės rūšys: viena iš jų reiškiasi dalijant garbę, pinigus arba kitas dalijamas vertybes, kurios tenka gerai tvarkomos valstybės piliečiams. Čia gali atsitikti, kad vienas gaus lygiai tiek, kiek kitas, arba nelygiai. Antrosios rūšies teisingumas žiūri, kad sutartys tarp žmonių būtų teisėtai sudaromos. Jos yra dvejopos: savanoriškos sutartys ir nesavanoriškos."

Aristotelis

„Jeigu žmonės bus nelygūs, jie ir negaus po lygiai, - dėl to ir kyla ginčai ir vaidai, kai lygūs žmonės gauna nelygiai, arba nelygūs - po lygiai. Tai aišku ir iš vertumo sąvokos. Mat visi sutinka, kad teisingai dalijant būtina atsižvelgti į tam tikrą vertumą, bet ne visi vertu laiko tą patį dalyką: demokratijos šalininkai juo laiko laisvę, oligarchijos šalininkai - turtą arba kilmingumą, aristokratai - dorybę."

Aristotelis

„Juk nėra jokio skirtumo, ar gera žmogus apgavo blogą, ar blogas - gerą arba ar svetimoteriavo geras, ar blogas. Įstatymas atsižvelgia tik į padarytos žalos skirtumą. (...) Teisėjas mėgina šitą neteisingumą - lygybės pažeidimą - išlyginti."

Aristotelis

„Visa, kas įstatymų leidėjų yra nustatyta, turi įstatymo galią, ir kiekvieną iš tų nuostatų vadiname teisingu. (...) Teisingumas yra laikomas didžiausia iš visų dorybių - „nei rytinė, nei vakarinė žvaigždė nėra tokia nuostabiai puiki". Ir priežodis sako: „Teisingumas - tai visos dorybės kartu". (...) Taigi teisingumas yra įstatymų ir lygybės gerbimas."

Aristotelis

Viduramžių laikotarpio Vakarų Europoje apžvalga

Chronologinės ribos: 476 m. - apie XVI a. pradžia. Viduramžių valstybingumas. Feodalizmas ir luominė santvarka. Parlamentarizmo pradžia. Ginčas dėl investitūros. Teokratinės teorijos: Dviejų kalavijų teorija, Saulės ir mėnulio teorija, Konstantino dovana.

Valstybė [res populi arba res publica] yra dorovinė bendruomenė, grupė asmenų, kuriems bendrai priklauso valstybė ir jos įstatymai. „Taigi valstybė yra tautos reikalas, o tauta yra ne kiekvienas bet kaip susidaręs žmonių sambūris, bet daugybės žmonių susivienijimas, grindžiamas sutarimu dėl teisės normų ir naudos bendrumu."

Ciceronas

„(...) Bet iš viso to, apie ką kalbama mokytų žmonių ginčuose, vertingiausias dalykas, žinoma, yra aiškus supratimas, kad mes esame gimę teisingumui ir kad teisė yra nustatyta ne [kieno nors] įsitikinimo, bet prigimties. Tai iškart pasidarys aišku, jei įžvelgsi žmonių tarpusavio bendrumą ir ryšį. Nėra kas būtų labiau panašūs, tiesiog vienodi, kaip mes visi tarpusavyje. Juk jei iškrypę papročiai ir įsitikinimų absurdiškumas nebūtų sugadinę silpnesniųjų sielų ir palenkę jų ten, kur jos jau buvo pradėjusios linkti, visi būtų labiau panašūs vieni į kitus, nei kas nors yra panašus į patį save."

Ciceronas

„Vis dėlto yra tikrasis įstatymas, teisingas protas, - atitinkantis prigimtį, galiojantis visiems, nekintamas ir amžinas, įsakmiai raginantis atlikti pareigas, draudimais atgrasantis nuo piktadarysčių. Tačiau jo nurodymus ir draudimus visada vykdo dori žmonės , o nedorėliai jų niekada nepaiso. Neleistina pakeisti šį įstatymą kitu, negalima pakeisti ir kurios nors jo dalies, neįmanoma jo panaikinti viso ištisai. Nei senato, nei tautos negalime būti nuo šio įstatymo atleisti, ir nereikalingas yra kitas jo aiškintojas ar interpretuotojas; nebus tas įstatymas vienoks Romoje, kitoks Atėnuose, vienoks dabar, kitoks vėliau, bet visas tautas visais laikais saistys vienas, amžinas ir nekintamas įstatymas, vienas bus ir tarsi bendras visų mokytojas ir valdovas Dievas, šio įstatymo kūrėjas, aiškintojas, leidėjas; kas jam nepaklus, bėgs pats nuo savęs ir, paniekinęs žmogaus prigimtį, taip kartu patirs aukščiausią bausmę, net jei ir išvengtų viso kito, kas laikoma bausmėmis."

Ciceronas

Iš nurodytų trijų valstybės valdymo būdų pati geriausia yra karaliaus valdžia, o už karaliaus valdžią pranašesnė ta, kuri bus sudaryta tolygiai paskirsčius trijų geriausių valdymo būdų savybes. Nes reikia, kad valstybėje būtų kažkas išskirtinio ir karališko, kad viena valdžios dalis būtų skirta ir perduota pirmaujantiems autoritetingiems žmonėms, o kai kurie reikalai būtų perduoti spręsti tautos valiai."

Cicerono mišri santvarka, Mišraus valdymo privalumai: (1) Lygiateisiškumas, (2) Stabilumas.

Šv. Augustinas: Žemiškoji valstybė v. Dievo valstybė

Civitas terrena: Pagrįsta meile sau, puikybe, valdžios troškuliu, nuosavybės geismu, kamuojama karų etc. Šėtono karalystė, pradėjusi savo istoriją nuo angelų nepaklusnumo Nuodėmingų žmonių karalystė Įkūnyta pagoniškų imperijų Sprendžia pasaulietinius reikalus Užtikrina taiką ir tvarką Civitas Dei: Pagrįsta Dievo meile, nuolankumu ir klusnumu, dangiškosios ramybės ir sielos išganymo viltimi, joje viešpatauja taika ir ramybė Įkūnyta bažnyčioje ir krikščioniškose valstybėse Atpirktųjų bendruomenė šiame ir būsimajame pasaulyje Simbolis - bažnyčia Sprendžia dvasinius reikalus Skleidžia Dievo žodį

Senekos valsybės rūšys

Didžioji visų protingų būtybių valstybė, kuriai kiekvienas priklauso dėl savo žmogiškumo, nesvarbu, ar jie tai pripažįsta, ar ne. Mažoji valstybė (pilietinė valstybė), kuriai žmones priskiria atsitiktinumas (Atėnų valstybė, Kartaginos valstybė).

Marsilijaus Paduviečio įstatymų rūšys

Dieviškasis Žmogiškasis

Ciceronas: Ribotos vieno asmens (princepso) valdžios bruožai:

Gailestingumas Pagarba įstatymams Išmintingumas Valdovas kaip taikos ir tautos gerovės garantas O juk ramaus bei neskubaus valdymo vaizdas toks pat, kaip ir giedro bei spindinčio dangaus. Žiauri valdžia yra sumaištinga, paskendusi tamsybėse ir nenuspėjama, visi dreba, gąsčiojasi nuo staigesnio garso, nelieka nesukrėstas pats sąmyšio kaltininkas

Gamtos yra surėdyta, kad silpnesnieji yra stipresniųjų valdomi, stiprieji veda, o silpnieji seka."

Gorgijas

iš prigimties visi žmonės yra lygūs; žmonių nelygybė yra įstatymų (Nomoi) rezultatas.

Hipijas

Zenono Kitijiečio mokymas apie valstybę

Individuali laimė įmanoma tik bendruomenėje; skatinamas skverbimasis į išorės įvykius. Visuotine lygybe grindžiamos kosmopolitinės valstybės samprata. Išminčius yra doras, laisvas, vertas užimti valdžios vietą, jis nevengia valstybinių pareigų ir politinės veiklos.

Prigimtinis dėsnis visur (tiek tarp gyvūnų, tiek tarp žmonių) vienodas: stipresnis įsakinėja silpnesniam ir yra aukščiau už jį.

Kaliklas

teisė ir įstatymai yra silpnųjų žmonių, kurių yra dauguma, kūrinys. Silpnieji stengiasi apsisaugoti nuo stipriųjų ir kaip neteisingumą peikia tai, kas priklauso stipriesiems. Lygybė yra naudinga tik silpniems ir neigia stipriųjų tobulybę.

Kaliklas

Polibijaus santvarkų kaita

Karaliaus valdžia tironija aristokratija oligarchija demokratija ochlokratija

Aristotelio kriterijai santvarkoms skirstyti

Kiekybinis Kokybinis: Ar valdoma bendros naudos labui? Ar viešpatauja teisingai sutvarkyti įstatymai? Ar valdiniai paklūsta savo noru?

Humanizmo esmė - „nedaryti kitiems to, ko pats sau nelinkėtum".

Konfucijus

„Jums [valdovams] tereikia siekti gėrio, tada ir žmonės pasidarys geresni. (...) Kilnaus vyro moralė prilygsta vėjui; paprasto žmogaus moralė panaši į žolę. Žolė linksta ten, kur pučia vėjas."

Konfucijus

„Valdovas privalo būti valdovu, valdininkas - valdininku, tėvas - tėvu, sūnus - sūnumi."

Konfucijus

„Įstatymų leidėjas, arba pirmoji ir tikroji įstatymą sukurianti priežastis, yra tauta, arba piliečių bendruomenė, arba jos dominuojanti dalis, savo nuožiūra, arba valia, žodžiu išreikšdama visuotiniame piliečių susirinkime , įsakanti arba nusprendžianti, kad kas nors iš to, kas susiję su pilietine žmonių veikla, būtų daroma arba nedaroma, grasindama atpildu arba žemiška bausme."

Marsilijus Paduvietis

Polibijaus miršus valdymo modelis

Monarchija - konsulai aristokratija - senatas demokratija - tautos susirinkimas

Gorgijaus mokymas

Nieko nėra. Jei kas ir būtų, žmonės apie tai negalėtų žinoti. Jei žmonės ir žinotų, negalėtų tų žinių perduoti kitiems. Retorika pakeičia mokslą: „Tas politikas, kuris oratorinius sugebėjimus sugeba suderinti su žiniomis apie karą, taiką, įstatymų leidybą, finansus, prekybą, gali ir be fizinės jėgos paversti bendrapiliečius savo vergais."

Bažnyčia v. Valstybė

Pagoniška valstybė yra dirbtinis ir laikinas kūrinys, tarnaujantis žemiškiems ir egoistiniams tikslams. Krikščioniškasis dualizmas: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo - Dievui" (Mt 22,21). „Tegul kiekvienas pasilieka toksai, koks buvo pašauktas. Jei buvai pašauktas, būdamas vergas, nesisielok, bet jei ir gali tapti laisvas, verčiau pasinaudok. (...) Kiekvienas iš jūsų, broliai, koksai buvo pašauktas, toks ir tepasilieka prieš Dievą." (1 Kor 7,20-24)

Polibijaus valstybės atsiradimas

Pavieniai ir laukiniai žmonės dėl prigimties silpnumo susiburia į pirminę bendriją. Bendrija paklūsta vedliui, kurio valdžia pagrįsta fizine jėga. Žmonių santykiams tobulėjant, atsiranda nauji, pagrįsti protingomis nuostatomis - papročiais ir įstatymais. Ilgainiui narsos ir jėgos vyravimą pakeičia papročiais ir įstatymais pagrįsta karaliaus valdžia. Karaliaus valdžiai būdinga kurti gėrį, nusipelnyti meilės gerais darbais ir gailestingumu, vadovauti ir valdyti žmones, paklūstančius savo valia.

Šv. Augustinas: žmogaus dvilypumas

Siela v. kūnas. Priklausomybė dviem valstybėms - žemiškajai ir Dangiškajai. Pasaulietiniai interesai v. dvasiniai interesai.

Cicerono prigimtinis įstatymas

Prigimtinis įstatymas yra visuotinis ir amžinas. Prigimtinis įstatymas yra atsiradęs anksčiau už bet kurį valstybės įstatymą. Prigimtinio įstatymo negali pakeisti nei valstybės valdžia, nei pozityvioji teisė: Jei tautos valia, valdytojų įsakymai, teismų sprendimai galėtų nustatyti teisę, tai būtų duota teisė plėšti, testamentus klastoti (...). Visi žmonės iš prigimties yra lygiateisiai.

Zenono Kitijiečio teisinės idėjos

Prigimtis ir įstatymas vienas su kitu dera. Įstatymas yra universalus ir atitinka žmogaus prigimtį, nes jį patį gimdo išmintingasis pasaulio protas. Įstatymas yra konkretus išminčiaus kūrinys, kuris atitiks prigimtį ir užtikrins individualią laimę. Už konkrečios valstybės įstatymus didesnę galią turi prigimtinė teisė. Lygiateisiškumas: nėra skirtumo tarp vergvaldžių ir vergų, graikų ir barbarų, vyrų ir moterų.

Šan Janio mokymas

Seniau žmonės buvo paprasti ir todėl sąžiningi; dabar žmonės gudrūs ir todėl nesąžiningi." „Gerumas ir žmogiškumas - blogo elgesio motina." „Išmintingas kuria įstatymus, o kvailas yra jais ribojamas; gabus keičia ritualą, o netikęs yra jo suvaržytas." Būtini griežtas bausmes nustatantys įstatymai; bausmių turi būti daug. Griežtai bausti ir už nereikšmingus nusižengimus. Skatinti įtarinėjimą, įskundimus.

legizmo bruožai

Ritualas (li) v. Įstatymas (fa) Įtikinėjimas v. Prievarta Griežtos bausmės Kolektyvinė atsakomybė Valstybės centralizavimas, absoliuti valdžia Plati politinė ir ekonominė reforma, senosios aristokratijos pakeitimas valdovui tarnaujančiais pareigūnais Ekonominis pagrindas - žemdirbystė

„Visa, ką matai, kur glūdi ir dieviški, ir žmogiški dalykai, yra vienis; mes esame didelio kūno nariai. Gamta sukūrė mus broliais, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti, negu pačiam patirti skriaudą. (...) Laikykimės kartu, juk tam esame gimę. Mūsų bendruomenė labai panaši į skliautą, kuris subyrėtų, jei akmenys vienas kito nelaikytų ir neremtų."

Seneka, didžioji valstybė

"Suvešėjus ydoms, karalystės virto tironijomis ir prireikė įstatymų. (...) Godumas atnešė skurdą ir, daug ko trokšdamas, neteko visko. Tegul dabar jis mėgina susigrąžinti viską, ką praradęs, tegul prie laukų prijungia laukus, (...) tegul žemės tęsiasi kaip provincijos ir ilga kelionė per jas vadinama „valdymu", vis tiek joks ežių plėtimas nenuves ten, iš kur esame išėję. Visa padarę, turėsime daug, tačiau kažkada turėjome visatą."

Seneka, mažoji valstybė

Protagoro reliatyvizmas

Visa ko saikas - žmogus. Kas naudinga vienam, gali būti žalinga kitam. Konkrečios valstybės įstatymai nėra labiau „teisingi" nei kitų valstybių įstatymai. Pilietis privalo paklusti valstybės įstatymams, nes joks gyvenimo būdas nėra labiau „teisingas" už kitus. Nesilaikantis valstybės įstatymų pilietis turi būti išvarytas.

Marsilijaus Paduviečio įstatymų leidėjas

Tautos priimti įstatymai tarnauja bendrajam gėriui. Tauta geriau paklūsta jos pačios priimtiems įstatymams. Šie įstatymai visiems žinomi. Dauguma dispnuoja galia priversti įstatymams paklusti tuos, kurie to daryti nenori. Kiekvienas gali pastebėti įstatymo trūkumus ir pasiūlyti atitinkamas pataisas.

Cicerono prigimtinio įstatymo nurodymai

Teisinga nekenkti kitam, išskyrus atvejį, kai pats esi nuskriaustas. Teisinga naudoti bendrą turtą bendriems reikalams, o savus turtus - saviems reikalams. Teisingiausiai elgiasi tas, kuris elgiasi gera sąžine (lot. bona fides), t.y. vykdo duotą žodį, sudarytas sutartis ir pasižadėjimus.

Akviniečio valdymo formos

Teisingos: monarchija aristokratija respublika neteisingos: tironija oligarchija demokratija

Cicerono mokymas apie santvarkas

Teisingos: monarchija aristokratija (optimatų valdymas) demokratija neteisingos: tironija oligarchija minios valdymas

Aristotelio santvarkų rūšys

Teisingos: monarchija, aristokratija, politėja Neteisingos: tironija, oligarchija, demokratija

Epikūro teisingumo samprata

Teisingumo pagrindas - susitarimas: „Teisingumas yra naudingas susitarimas nedaryti vieni kitiems žalos ir nepatirti jos"; „(...) Jis [teisingumas] yra tam tikras susitarimas dėl nedarymo ar nepatyrimo žalos". Teisingumas yra tai, kas „naudinga žmonių tarpusavio bendravimui"; „Teisinga buvo tada, kai teikė naudos tarpusaviam piliečių santykiavimui, o vėliau, kai jau naudos nebeteikė, tai nebebuvo ir teisinga".

Senekos požiūris į valdžią ir įstatymus

Tobuloje visuomenėje ar apvalius žmogaus prigimtį valdžia ir įstatymai būtų nereikalingi. Kadangi žmonija pagedusi, jėga grindžiamas įstatymas - tiesiog neišvengiamas. Valdžia kyla išimtinai iš žmonių nedorumo ir yra priemonė padaryti žemiškąjį gyvenimą pakenčiamą.

„Tad žmogui būtina gyventi bendruomenėje, kad vienas paremtų kitą, kad įvairūs žmonės užsiimtų skirtingais proto išradimais, pavyzdžiui, vieni - gydymo menu, kiti - kitkuo, treti - dar kitkuo. (...) Tad jei žmogui natūralu gyventi gausioje bendrijoje, tai žmonių visuma reikalinga kokio nors vadovavimo. Juk žmonių gausoje kiekvienas rūpinasi tuo, kas jam dera, - visuma išsisklaidytų į dalis, jei stigtų to, kas turi rūpintis visumos gėriu. Panašiai žmogaus arba kokio nors gyvūno kūnas suirtų, jeigu jame nebūtų bendrosios vadovaujančiosios jėgos, sutelkiančios visu organus bendrajam gėriui. Apie tai Saliamonas sako: Kur nėra kam vadovauti, tauta žūva" (Pat 11, 14)".

Tomas Akvinietis

Teisingumas yra tai, kas naudinga stipresniajam. (...) Kiekviena valdžia leidžia įstatymus savo pačios naudai: demokratija - demokratiškus, tironija - tironiškus; panašiai daro ir kitos valdžios. Išleidusios įstatymus, jos paskelbia, kad jie yra teisingi pavaldiniams."

Trasichmatas

Dieviškos valdžios kilmės problematika (Akvinietis)

Valdžios esmė Valdžios kilmė (valdžios įgijimo būdas) Valdžios panaudojimas (valdžios vykdymo būdas)

Marsilijaus Paduviečio mokymas apie valstybę ir valdžią

Valstybė yra organizacija žmonių, paklūstančių esamai teisės sistemai. Valstybė yra „tobula bendruomenė" (lot. communitas perfecta) ir suteikia viską, ko reikia geram gyvenimui. Valstybė kaip „gyva būtybė", sudaryta iš dalių, kurios atlieka jos gyvybei būtinas funkcijas. Visos visuomenės dalys bendradarbiauja gero gyvenimo labui. Geras gyvenimas reiškia gėrį šiame gyvenime ir taip pat būsimajame. Politinė valdžia yra taikos ir tvarkos priemonė. Religija naudinga šiame gyvenime, nes padeda siekti išganymo būsimajame.

Epikūro valdžia ir įstatymai

Valstybės kuriamos vardan žmonių saugumo, pirmiausia - nuo kitų žmonių plėšikavimo, bet: „Tikriausias saugumas pasiekiamas gyvenant ramiai, vengiant minios". Valstybė ir įstatymai atsiranda kaip susitarimas palengvinti žmonių bendravimą. Įstatymai veiksmingi todėl, kad jų numatytos bausmės padaro neteisingumą nenaudingą. Išmintingas žmogus ir be susitarimų elgiasi teisingai. Teisė ir politinės institucijos patikrinamos tik naudingumu. Monarchija yra stipriausias ir todėl saugiausias valdymas.

Cicerono valstybės samprata

Valstybės valdžia kyla iš kolektyvinės tautos galios: Salus populi suprema lex esto. Valstybės valdžia veikia teisingai ir pagal įstatymus: „Nes pareigūnams vadovauja įstatymai, o pareigūnai vadovauja tautai, ir teisingai galima sakyti, kad pareigūnas yra kalbantis įstatymas, o įstatymas yra nebylus pareigūnas"; Legum ... servi sumus ut liberi essi possimus. Valstybė ir jos įstatymai pavaldūs prigimtiniam įstatymui: Neteisingas įstatymas paprasčiausiai nėra įstatymas.

Aristotelio geriausia santvarka

Vidurinysis sluoksnis yra gausus. Geriausia santvarka yra ta, kuri laikosi vidurio. Kuo santvarka geriau sumaišyta, tuo ji patvaresnė.

Akviniečio monarchijos privalumai

Viešpats Ezechieliui: „Mano tarnas Dovydas bus jų karalius, ir visi turės vieną ganytoją" (Ez 37, 24). Karalius siekia bendrojo visuomenės gėrio: „Karalius yra tas, kuris vienas valdo miesto ir šalies visuomenę jos bendrojo gėrio labui". Valdymas natūraliai yra vieno valdymas: „Iš daugelio narių vienas narys, būtent širdis, judina visus kūno narius (...)". Patirtis rodo, kad „vieno karaliaus valdomos šalys ir miestai džiaugiasi taika, klesti teisingumas ir džiugina turtingumas".

Aristotelio teisingumas

Visa apimantis teisingumas (teisingumas pačia bendriausia prasme). Dalinis teisingumas: Dalijamasis (paskirstomasis) teisingumas; Reguliuojamasis teisingumas.

Marsilijaus Paduviečio vykdomoji valdžia

Vykdomoji valdžia sudaroma arba išrenkama piliečių. Geriausia, kai vykdomoji valdžia patikėta renkamam monarchui. Vykdomoji valdžia privalo veikti pagal įstatymus, tai reiškia, kad jos pareigas ir galias nustato tauta. Vykdomoji valdžia turi būti vieninga ir aukščiausia, kad jos galia viršytų bet kurios grupuotės galią. Vykdomoji valdžia gali būti pašalinta tos galios, kuri ją išrinko, t.y. tautos.

Įstatymo samprata Akviniečiui

Įstatymas yra tam tikras veiklos matas ir taisyklė, o žmonių veiklos taisyklė ir matas yra protas. Įstatymo tikslas yra bendrasis gėris. Įstatymų leidėjas (dauguma arba viešas asmuo, kurio pareiga rūpintis visais) turi galią bausti, kai jo nurodymo nepaisoma. Kad įstatymas turėtų galią, būtina jį paskelbti. Įstatymas yra ne kas kita kaip proto potvarkis dėl bendrojo gėrio, kurį tas, kuris turi rūpintis bendrija, paskelbė.

Jėga ir stipresniojo pirmenybe pagrįsta valstybė nėra tikroji valstybė, nes joje nėra teisingumo: „Jei nėra teisingumo, tai kas tuomet yra valstybė, jei ne didelė plėšikų gauja, lygiai kaip ir pačios plėšikų gaujos yra ne kas kita, kaip miniatiūrinė valstybė." Teisingumas - tai nuolatinė ir tvirta nuostata kitam atiduoti tai, kas teisėtai jo (kiekvienam savo). Teisingumo esmė: Dievas valdo Jam paklūstantį žmogų, o siela - kūną.

Šv. Augustinas

Aristotelio žmonių bendrijos

Ūkis: „Ši iš prigimties paskatų kasdieniam reikalui susikūrusi bendrija yra ūkis". Kaimas: „Pirmoji jau ne kasdieniams poreikiams tenkinti iš kelių ūkių susidariusi bendrija yra kaimas". Valstybė: „Iš kelių kaimų susidedanti baigtinė bendrija yra valstybė, jau pasiekusi (...) visiško sau pakankamumo lygį, susidariusi gyvenimo, o gyvuojanti gero gyvenimo labui".

Šv. Tomo Akviniečio Hierarchinė pasaulio sandara

Žemesnysis tarnauja aukštesniajam, o aukštesnysis valdo žemesnįjį ir vadovauja jam. Visuomenė - tai keitimasis paslaugomis siekiant gero gyvenimo. Bendro gėrio labui būtina, kad visuomenė turėtų valdančiąją dalį, kaip kad siela valdo kūną ar aukštenė prigimtis valdo žemesnę.

Epikūro Malonumo samprata

„Kai sakome, kad malonumas yra tikslas, mes turime galvoje ne nusivylusių žmonių malonumus ir ne malonumus, glūdinčius jutiminiuose pomėgiuose, (...) bet tokią būseną, kai ir kūno neskauda, ir siela rami." „Negalima gyventi maloniai, negyvenant protingai, dorai ir teisingai, lygiai kaip negalima gyventi protingai, dorai ir teisingai negyvenant maloniai." „Aukščiausia malonumų riba yra bet kokio skausmo pašalinimas." Malonumą teikia pasyvesnis, nuo išorinių poveikių nepriklausomas gyvenimas.

Platono teisingumo samprata

„[Valstybėje] mes neturėsime nei dvilypio, nei daugialypio žmogaus. Kiekvienas darys tik ką nors viena." „Kiekvienam dirbti savo darbą, matyt, ir bus teisingumas." „Teisingumas yra visų trijų luomų (...) atsidavimas savo darbui, kai kiekvienas atlieka tai, kas jam būdinga."