Psichiatrijos sąvokos 2

Palimpsestai

"Trūkinėjanti juostelė". Pasirešikia alkoholinės intoksikacijos metu.

Nesugebėjimas paskirstyti dėmesį

Kai dėmesys nukreipiamas į vieną objektą, o kitiems jo nelieka. Būdinga depresijai.

Dėmesio apimties susiaurėjimas

Kai koncentruojama tk į vieną objektą, nesugebama jo sutelkti iš karto į kelis objektus. Būdinga organiniams sutrikimams.

Afektogeninė amnezija

Kai ligonis neatsimena įvykių, kurie buvo stipraus susijaudinimo, afekto metu.

Elekcinė amnezija

Kai neprisimenama konkrečių įvykių ar tam tikro gyvenimo tarpsnio.

Anterogradinė amnezija

Kai neprisimenami po ligos buvę įvykiai. Kelios val., dienos, rečiau savaitės.

Retroanterogradinė amnezija

Kai neprisimenami prieš ir po ligos įvykiai. Kelios val., dienos, rečiau savaitės.

Hipermetamorfozė

Kai ties naujais dirgikliais sutelkiamas dėmesys trumpam ir tuoj pat susitelkiama į naują dirgiklį. Būdinga manijai.

Retardinė amnezija

Ligonis iš pradžių atsimena savo psichinius išgyvenimus, bet jie greitai išblėsta iš atminties. Dažniausiai būna po sąmonės sutrikimo (pvz., delyro).

Kriptomnezija

Ligonis nesugeba atskirti, kas yra jo paties sugalvota, o kas išgirsta/skaityta/matyta.

Koncentracijos susitelkimo išsekimas

Ligonis nesugeba ilgiau išlaikyti sukoncentruoto dėmesio. Kalbantis pacientui darosi vis sunkiau galvoti, atsakinėti. Jis pradeda daryti pauzes, klysti. Būdinga asteniniam sindromui.

Anekforija

Ligonis prisimena įvykius, faktus, tik tada, kai jam primenama.

Retrogradinė amnezija

Neprisimenami iki ligos buvę įvykiai. Trukmė įvairi (kelios min - kelios sav.), ypač sunkiais atvejais gali neprisiminti ilgo savo gyvenimo tarpsnio iki ligos.

Korsakovo sindromas

Nespecifinis sutrikimas, būdingas daugeliui organinių CNS pažeidimų, ne tik alkoholikams. Būdinga fiksacinė amnezija, dezorientacija laike ir vietoje, paramnezijos, polineuritas.

Progresuojanti amnezija

Palaipsniui silpnėjantis gebėjimas įsiminti naują informaciją. Iš pradžių ligonis atsimena praeitį, bet yra bejėgis įsiminti dabartį. Vėliau amnezija pradeda apimti vis tolesnius gyvenimo tarpsnius.

Isterinė amnezija

Panaši į afektogeninę, bet pabrėžiama, kad ši pasireiškia isterinio tipo asmenybei. Ligonis neprisimena nemalonių įvykių, tarsi nesąmoningai juos pašalina iš atminties.

Dalinė amnezija

Pasireiškia tuo, kad ligonis prisimena ne viską, kas buvo ligos metu. Labiausiai po delyrinio sąmonės sutrikimo.

Ekmnezija

Savotiška konfabuliacijos forma. Ligonis gyvena praeityje (pvz., galvoja, kad gyvena jaunystėje).

Konfabuliacijos

Sunkiau nei pseudoreminiscencijos. Atminties spragas ligonis užpildo prasimanymais, nebūtais įvykiais. Konfabuliacijos greitai keičiasi.

Paramnezija

Tai atminties apgaulės.

Pseudoreminiscencijos

Tai atminties sutrikimai, užpildantys jos spragas. Jos dažniausiai "kompensuoja" amnezijas. Pseudoreminiscencijų metu ligonis pasakoja apie tikrus įvykius, tik nesilaiko chronologijos.

Hipomnezija

Tai įsiminimo, saugojimo arba atkūrimo procesų susilpnėjimas. Gali liesti vieną kurią nors proceso dalį.

Amnezija

Tai įsiminimo, saugojimo arba atkūrimo procesų sutrikimas, pasireiškiantis atminties netekimu.

Hipermnezija

Tai įsiminimo, sauogjimo arba atkūrimo procesų sustiprėjimas. Gali liesti vieną kurią nors proceso dalį.

Fiksacinė amnezija

Įsiminimo sutrikimas. Ligonis nesugeba užfikuosti nieko nauja. Dėl šio sutrikimo nesiorientuoja laike, kartais ir vietoje. Dažnai po sunkių galvos smegenų traumų, kitų organinės kilmės pažeidimų.