geo-viskas

1.3.Pasaulio ūkio raidos etapai: (1-3)

1 etapas - prasidėjo 16 a. pa.(po geografinių atradimų) ir pasibaigė 18 a. pr. (metropolių ir kolonijų ūkio sistemos). 1)Po DGA atsivėrus naujiems prekybos keliams, užsimezgė tarptautiniai ekonominiai santykiai. 2)Paspartėjo tarptautiniai mainai. 3)Tuomet įsigalėjo gana uždaros stambios metropolijų ir kolonijų ūkio sistemos. 2 etapas - prasidėjo 18 a. pab. ( pirmasis pramonės perversmas ) ir baigėsi 19 a. pr. 1)Mechaninės priemonės buvo masiškai gaminamos tos pačios, bet jau pigesnės prekės. 2)Sukėlė pirmąjį pramonės perversmą 3 etapas -prasidėjo 19 a. vid. Ir pasibaigė 19 a. pab. 1). Mainus spartino didėjanti gamybos koncentracija stiprios ekonomikos šalyse ir tarptautinė specializacija 2)pramonė pasidarė reikšmingesnė už žemės ūkį 3) Susidarė pasaulinė rinka.

Kokias gyvenimo sritis, visuomenės sferas apima globalizacija?

1)Ekonomikos globalizacija - seniausia ir svarbiausia sritis. EFTA, NAFTA, ASEAN. 2)Sektoriai: finansų, gamybos, tarptautinės prekybos.Politikos globalizacija. ES, G7, G20 3)Kultūros globalizacija. NBA, UNESCO, FIFA, unifikuota mada, Holivudas, Coca Cola.

Lietuvos ūkis po 1990 metų

1)Imtos vykdyti reformos, kuriomis siekta sukurti rinkos ekonomikos pagrindu veikiantį ūkį, skatinti paklausios produkcijos gamybą. 2)Sparčiai klostėsi ekonominio bendradarbiavimo su kitomis šalimis ryšiai. 3)Atkūrus nepriklausomybę, pasikeitė ūkio struktūra : dvigubai sumažėjo pramonės ir žemės ūkio reikšmė. 4)Išaugo paslaugų sektoriaus svarba. 5)1990 - 1994 m. pertvarkoma ūkio sistema, 6)vykdoma valstybinių įmonių privatizacija, 7)žemė grąžinama teisėtiems savininkams. 8)Didėjo nedarbo lygis.

Pagalba Ekonomiškai Silpnoms Valstybėms:

1)Pasaulio Bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Jungtinės Tautos ir kitos humanitarinės organizacijos, JOS: 2)teikia finansinę, 3) techninę pagalbą, 4)maisto pagalbą, 5)investicijas infrastruktūros ir švietimo projektuose.

Ekonomiškai silpnos valstybės:

1)Pavyzdžiai apima Bangladešą, Mianmarą, Kambodžą, Boliviją, Etiopiją, Somali, Sudaną. 1.1.Šios šalys dažnai priklauso nuo žemės ūkio ar 1.2.specifinių žaliavų eksporto, 1.3.susiduria su infrastruktūros ir švietimo iššūkiais.

Ekonomiškai Stiprios Šalies Požymiai:

1)Pavyzdžiai apima Vakarų Europos valstybes, JAV, Kanadą, Japoniją, „Mažuosius Azijos tigrus". 2)Šios šalys pasižymi gerai 2.1. išplėtota pramone, 2.2.didesniais atlyginimais, 2.3. aukštu švietimo ir 2.4.medicinos lygiu

Sparčiai besivystančios

1)Pavyzdžiai yra Indija, Kinija, Saudo Arabija, JAE, Indonezija, Malaizija, PAR, Brazilija, Argentina, Lenkija, Turkija, Vengrija. 1.1.Šios šalys išsiskiria greitu ekonomikos augimu 1.2. ir modernizacija.

Lietuvos ūkis tarpukariu

1)Po I -ojo pasaulinio karo ūkis visiškai sunaikintas. 2)Buvo rengiamos svarbiausios ekonominės ir socialinės raidos kryptys. 3)Kuriamos pagrindinės ūkio šakos, 4)užmegzti tarptautiniai ekonominiai ryšiai, 5)rasti žaliavų šaltiniai, 6)diegiamos naujos technologijos, 7)keliamas darbo efektyvumas. 8)80% Lietuvos prekybinių mainų vyko su Vokietija.

Lietuvos ūkis iki 1990 metų

1)SSRS okupavus Lietuvą, Lietuvoje buvo sukurta planinės ekonomikos sistema. 2)Lietuva tapo pramoninė respublika. 3)Pastatyta milžiniškų gamyklų, sukurta naujų pramonės šakų. 4)Žemės ūkyje prasidėjo kolektyvizacija. 5)Sukurti kolūkiai ilgą laiką buvo silpni, stokojo technikos, o didesnę dalį žemės ūkio produkcijos paimdavo valstybė. 6)1975 m. pramonėje dirbo daugiau žmonių nei žemės ūkyje ir pramonė sukurdavo apie 60 % visuminio produkto.

Pasaulio ūkio ryšiai:

1)Tarptautinis darbo pasidalijimas.(ekonominis pranašumas-specializacija) 2)Gamybiniai ryšiai 3)Tarpvalstybinis darbo jėgos judėjimas(Kasdienis, trumpalaikis ir ilgalaikis) 4)Tarptautinė prekyba(Eksportas, importas) 5)Tarptautiniai finansiniai santykiai(Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 6)Mokslas ir naujovės pasaulio ūkyje

Dėl kokių priežasčių šalys buriasi į ekonominius susivienijimus?

1. Siekiama palengvinti tarpusavio prekybą, įvesti mažesnius muitus, kvotas. 2. Mažinti gamybos savikainą, piginti produkciją. 3. Šalys siekia optimaliai naudoti viena kitos išteklius. 4. Laisvas darbo jėgos, kapitalo judėjimas.

Pasaulio ūkio raidos etapai: (3-6)

4 etapas -prasidėjo 19 a. pab. Ir baigėsi 20 a. pr. 1)Prasidėjo antrasis pramonės perversmas, pagrįstas automatizavimu ir elektrifikavimu. 2)Aukštos Kvalifikacijos. 5 etapas - prasidėjo 20 a. pr. Ir baigėsi 20 a. pb 1)Paslaugų sektorius darėsi svarbesnis už kitus ( pramonę, žemės ūkį). 2)Susiformavo popramoninė visuomenė, 3)integracijos procesai. 6 etapas - prasidėjo 20 a pb 1)Pasaulio ūkis įžengė į naujausią etapą. 2)Informacija virto labai svarbia preke, verslo ir gyvenimo sėkmės laidu. 3)Pradėjo formuotis informacinė visuomenė.

Globalizacijos raida:

Didysis šilko kelias. Helenizmo kultūra Aleksandro Makedoniečio imperijos laikais. Romos imperijos kultūra. Krikščionybės plitimas. Didieji geografiniai atradimai XV - XVI a. Pramonės perversmas Europoje

Besiformuojantis Sektorius:

Ketvirtasis Sektorius: 1)apima informacines technologijas, telekomunikacijas, duomenų analizę, programinę įrangą, ir inovacijas. ---Jo svarba auga dėl technologijų integracijos įvairiose ekonomikos srityse.

Mokslas ir naujovės pasaulio ūkyje

Mokslo ir technikos ryšiai ūkyje reiškia žinių ir išradimų mainais: okeitimusi licencijomis, patentais, techniniais dokumentais, ekspertų vertinimais, patirtimi, jų pirkimu ar pardavimu. Vis dažniau mokslininkai kooperuoja tarptautinių ar šalies problemų spręti.

Pasaulio ūkis apima

a)išteklių gavybą, b)gamybą, c)prekybą ir d)vartojimą.

Rinkos ir planinės ekonomikos ypatybės

a)nuosavybė-privati gamybos priemonių nuosavybė/valstybinė gamybos priemonių nuosavybė B)valdymas- priklauso nuo paklausos, pasiulos konkurencijos/priklauso nuo valstybes, kuri planuoja produkcijos poreikius, nera konkurencijos c)produkcija- platus ivariu prekiu pasirinkimas/mazas prekiu pasirinkimas d)paklausa- masinis vartojimas/ribotas vartojimas, deficitas, eiles parduotuvese e)problemos - nedarbas, prekiu perteklius, dazni bankrotai/truksta lankstumo- neatsizvelgiama i poreikius, kriziu pavojus f)salys- norvegija, Lietuva/ S.Koreja ir Kuba

Pasaulio ūkio raida

glaudžiai susijusi su mokslu, technikos pažanga.

Pasaulio ūkis

nacionalinių ūkių siejamų tarptautinių santykių ir glaudžių bendradarbiavimo ryšių sistema.

oTarptautinė prekyba.

o Eksportas - prekių ir paslaugų, technologijų, kapitalo, vertybinių popierių išvežimas ir jų realizavimas kitose šalyse. o Importas - prekių, paslaugų ir kitų jau minėtų dalykų įvežimas į šalį, siekiant realizuoti vidaus rinkoje. Importas parodo, kurių prekių ir paslaugų šalyje trūksta. ------Įvežtų prekių perpardavimas vadinamas grįžtamuoju eksportu (reeksportu). o Bendras eksporto ir importo santykis atsispindi užsienio prekybos balanse: jei eksporto vertė didesnė už importo vertę - balansas teigiamas, jei ne - neigiamas.

Tarptautiniai finansiniai santykiai.

oInvesticijų fondus, vertybinių popierių biržas teikiami kreditai. Pasaulio bankai. Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Tarpvalstybinis darbo jėgos judėjimas.

oKasdienis, trumpalaikis ir ilgalaikis.

Tarptautinis darbo pasidalijimas.-

oLemia vienos šalies ekonominis pranašumas prieš kitą. Dėl tokio pasidalijimo praėjusiame amžiuje atsirado šalių ūkio tarptautinė pecializacija.

Kokia MTP reikšmė šalies ūkiui?

oSvarbūs ekonominės plėtros centrai, kurie: 1)skatina naujovių kūrimą, 2)technologijų diegimą ir 3) aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ugdymą. 4)suteikia galimybę universitetams, moksliniams tyrimams ir įmonėms glaudžiai bendradarbiauti, · skatinant ekonominį augimą ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą. MTP lemia šalių ekonomikos augimą: 1)naujų gaminamų prekių kokybės gerinimą, 2)valdymo tobulinimą ir 3)darbuotojų kvalifikacijos kėlimą

Gamybiniai ryšiai

oŠiais laikais prie galutinio produkto sukūrimo prisideda keletas šalių

Antiglobalizacija

tai procesas oponuojantis globalizacijai ir jos apraiškoms. Pasireiškia per įvairias politines organizacijas ir jų vykdomas protesto akcijas.

Globalizacija -

tai visuotinė politinė, ekonominė ir kultūros integracija bei unifikacija.Šiam procesui skiriamas bet kuris pokytis, vykstantis socialinėje plotmėje ir pasireiškiantis pasaulio mastu.

Ką pakeitė MTP? MTP reikšmė.

· 1)MTP iš esmės pakeitė darbo priemones ir medžiagas, mažindami medžiagų, lėšų, darbo ir laiko sąnaudas. ·2) MTP skatino investicijas į tyrimus ir naujausių technologijų diegimą, taip pat didinant investicijas į naujausių pramonės šakų plėtojimą. · 3)MTP pakeitė tradicines veiklos organizavimo formas, skatindami mokslo ir technologijų parkų (technopolijų) atsiradimą.

Ekonominės galios rodiklių skirstymas ir jų pavyzdžiai

· BVP ir BVP 1 gyventojui: -- Bendrasis vidaus produktas (BVP) rodo : visų per metus šalyje 1)-pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertę. 2) BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui, yra labiau atskleidžianti realų žmonių gyvenimo lygį. · ŽSRI (Žmogaus socialinės raidos indeksas): Šis indeksas 1)-apibendrina šalies gyventojui tenkančią BVP dalį, 2)-vidutinę gyvenimo trukmę, 3)-išsimokslinimo lygį ir galimybes. §§Kuo indekso reikšmė artimesnė vienetui, tuo aukštesnis gyvenimo lygis šalyje.

Rinkos ekonomikos pliusai:

· Didelis prekių asortimentas · Didelė konkurencija · Verslumo laisvė

Ekonomiškai silpnų valstybių požymiai:

· Ekonominiai: 1)Mažas BVP vienam gyventojui, 2)netolygus pajamų pasiskirstymas, 3)mažas darbų produktyvumas, 4)didelis išorinis skolinimasis. · Socialiniai ir demografiniai: 1)Didelis vaikų mirtingumas, 2)nepakankama arba menkavertė mityba, 3)trumpa vidutinė gyvenimo trukmė, 4)didelis nedarbas, 5)sparčiai augantys miestai, 6)neraštingumas.

Pasaulio ūkyje naudojami ištekliai:

· Gamtos ištekliai - gyvosios ir negyvosios gamtos sudedamosios dalys, kurias žmonės naudoja arba gali naudoti savo reikmėms. · Žmonių sukurti ištekliai: o Darbo jėgos; o Intelektiniai; o Kultūros laimėjimai; o Užsienio investicijos; o Verslumo ištekliai; o Ekonomikos sistemos.

Pasaulio ūkio dalyviai:

· Nacionaliniai ūkiai; · Tarptautinės bendrovės; · Antrinės įmonės; · Kapitalas; · Tarptautinės ekonominės organizacijos; · Tarptautiniai įmonių susivienijimai.

Tarptautinis veiklos pasidalijimas priklauso:

· Nuo geografinės padėties, · gamtos išteklių, · darbo jėgos kvalifikacijos, · šalies istorinės raidos.

Planinės ekonomikos pliusai:

· Nėra ekonomikos krizių · Nėra nedarbo problemų · Taikomos socialinės garantijos

Kokie veiksniai skatina globalizaciją?

· Pasaulio ūkio integracija. Apima valstybių bendradarbiavimą, orientacija į pasaulinę rinką, laisvas darbo jėgos ir prekių judėjimas, tarptautiniai susitarimai prekybos ir investavimo srityse. · Transporto plėtra. Lengvai ir greitai pasiekiamos tolimos pasaulio vietos, daugelyje šalių gerai išplėtotas kelių tinklas palengvina prekių ir keleivių judėjimą. · Politiniai motyvai. Pasaulyje nemažėja lokalių konfliktų, tarptautinio terorizmo, todėl telkiamos pasaulinės pastangos kovai su pavojingais reiškiniais (NATO, JTO). · Globalios problemos. Visuotinis klimato atšilimas, Pasaulinio vandenyno tarša, badas ir skurdas, gamtos išteklių mažėjimas, tarptautinis terorizmas, ekonominės krizės, 2020 metų pandemija. · Informacinė revoliucija. Apima šiuolaikinių ryšio priemonių, interneto, palydovinės televizijos plitimą.

Ūkio Šakinė Struktūra:

· Pramonė: Apima gamybos įmones, kurios perdirba žaliavas į baigtines prekes. · Bioprodukcinis ūkis: Skirstomas į pošakius, tokie kaip: · --o-Žemės Ūkis: Augalininkystė ir gyvulininkystė. · --o-Miškų Ūkis: Miškų išteklių tvarkymas ir naudojimas. · --o-Žuvininkystė: Komercinė ir tradicinė žuvų gaudymo veikla. · --o-Paslaugų Sektorius: Apima įvairias paslaugas, nuo bankininkystės ir draudimo iki švietimo ir sveikatos priežiūros.

Rinkos ekonomikos minusai:

· Prekių perteklius · Verslumo rizika · Periodiškai būdingos krizės

Planinės ekonomikos minusai:

· Siauras prekių asortimentas · Įmonės negali prekiauti laisvai · Nėra konkurencijos

Pietryčių Azijos Šalių Asociacija (ASEAN):

· Sudėtis: 10 Pietryčių Azijos šalių, įskaitant Indoneziją, Tailandą, Filipinus, ir kt. · Tikslai: Skatinti ekonominį augimą, politinį stabilumą ir socialinį vystymąsi regione. · Palyginimas: Regioninė organizacija, siekianti ekonominio ir politinio bendradarbiavimo, panaši į ES, bet mažiau integruota.

Naftą Eksportuojančių Šalių Organizacija (OPEC):

· Sudėtis: 13 naftą eksportuojančių šalių, įskaitant Saudo Arabiją, Iraką, Iraną, ir kt. · Tikslai: Kontroliuoti naftos gamybą ir kainas pasaulinėje rinkoje. · Palyginimas: Skirta konkrečiai vienai pramonės šakai, skiriasi nuo kitų, daugiau bendro ekonominio bendradarbiavimo siekiančių organizacijų.

Europos Sąjunga (ES):

· Sudėtis: ES sudaro 27 Europos šalys (nuo 2023 m.). · Tikslai: Bendros rinkos ir bendros valiutos (euro zonoje) sukūrimas, taip pat bendradarbiavimas politinėje, ekonominėje, ir socialinėje srityse. · Palyginimas: ES yra politinė ir ekonominė sąjunga, turinti stiprius bendradarbiavimo ir integracijos tikslus, skirtingai nei kitos šiame sąraše esančios organizacijos.

Šiaurės Amerikos Laisvos Prekybos Sutartis (NAFTA):

· Sudėtis: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika. · Tikslai: Skatinti prekybą ir ekonominį augimą tarp Šiaurės Amerikos šalių. · Palyginimas: NAFTA yra regioninė prekybos sutartis, nesiekianti politinės integracijos kaip ES.

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS):

· Sudėtis: NVS sudaro buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, įskaitant Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą (priklausomybė formalioji), ir kt. · Tikslai: Politinė ir ekonominė sąjunga, skatinanti buvusių SSRS šalių tarpusavio ryšius. · Palyginimas: Labiau politinė organizacija nei grynai ekonominė, skiriasi nuo kitų čia išvardintų grupių.

Europos Laisvosios Prekybos Asociacija (EFTA):

· Sudėtis: Į EFTA įeina Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija. · Tikslai: Skatinti prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą tarp narių, nepriklausančių ES. · Palyginimas: Skirta tik prekybos palengvinimui, neturinti politinės integracijos, kaip ES.

Mokslo ir technologijų parkai (technopoliai). Kas tai ir kas jiems būdinga?

· Technopoliai yra specializuoti regionai ar vietovės, kuriose sutelkti mokslo ir specialių tyrimų centrai, aukštųjų technologijų įmonės. · Jie yra kuriami strategiškai palankiose vietovėse, pavyzdžiui, miesto pakraštyje prie transporto magistralių ir arti oro uostų, taip pat nuošaliose, lengvai pasiekiamose vietovėse su maža oro tarša ir mažu gyventojų tankumu. · MTP yra neatskiriama nuo universitetų ir kitų mokslo centrų, o mokslo laimėjimai tiesiogiai taikomi gamyboje ir tobulinami. · Pavyzdžiai: Silicio slėnis Kalifornijoje, Sukubos Japonijoje, įvairūs parkai prie Kembridžo, Londono, Bristolo, Upsalos universitetų Europoje, taip pat Lietuvoje veikiantys parkai, pvz., Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas Vilniuje, Kauno mokslo ir technologijų parkas.

Globalizacijos pranašumai.

· Užmezgami ir plėtojami tarptautiniai ryšiai. · Greitai gaunama ir išplatinama informacija. · Perimama geroji kitų kultūrų patirtis. · Plėtojamas bendruomeniškumo ir vienybės jausmas. · Jaučiama atsakomybė sprendžiant globalias problemas. · Steigiamos naujos darbo vietos, kuriami nauji verslai. · Mažinama produkcijos gamybos savikaina.

Globalizacijos trūkumai:

· Vyksta kultūrų supanašėjimas, nyksta tautinis tapatumas, daugėja blogų reiškinių gyvensenoje. · Didėja gamybos monopolizacija ir tarptautinių bendrovių įtaka, žlugdomi vietiniai verslai ir amatai. · Intensyvėja tarptautinė migracija, kyla problemų dėl imigrantų. · Ekonomiškai silpnose šalyse piktnaudžiaujama pigia darbo jėga, išnaudojimas. · Intensyvėjant vartojimui kyla didelė grėsmė aplinkai, didėja užterštumas, ekologiškai žalinga gamyba perkeliama į besivystančias šalis.

Pasaulio ūkio sudėtis/struktūra

· oPirminis - bioprodukcinis ūkis: žemės, miškų, žvejybos. (INDIJA, BRAZILIJA) ·o Antrinis - gavybos ir perdirbimo pramonė. (Kinija, Vokietija) · oTretinis - visos paslaugos. įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą, finansus, prekybą. Šis sektorius dominuoja išsivysčiusiose šalyse, kur didžioji dalis darbo jėgos dirba paslaugų srityje.(JAV, JAPONIJA) · oKetvirtinis - informacijos ir mokslinių tyrimų.(JK, IZRAELIS)