Komunikacija

PUBLIKOS

"Ne publikos" - zmones, kuriu nesieja bendros problemos Latentines publikos - zmoniu grupes, kurios turi bendru problemu, bet kol kas ju nesuvokia Suvokiancia publika jie tampa kai suvokia bendra problema Aktyvia publika - kai organizuojasi, kad bendrai veiktu spresdami problema. Jos kuria pasekmes organizacijai.

Masine komunikacija * Tarptautine * Globali

(knyga, kinas, TV, radijas, laikrasciai, zurnalai, internetas, muzikiniai irasai). Auditorija yra labai didele, ivairialype, anonimine. Griztamasis rysis atidetas. Pranesimai bendro pobudzio, naudojami masiniai kodai. Tikslas - pasiekti auditorija ir atkreipti demesi. Imanomi kiti tikslai - informuoti, paveikti, suteikti prasme

Komunikacijos kanalai (efektyvumo mazejimo tvarka)

1) Asmeninis, tiesioginis pokalbis (efektyviausias) 2) Diskusijos mazoje grupeje, susirinkimas 3) Kalba didelei auditorijai 4) Telefoninis pokalbis 5) Asmeninis laiskas 6) "Masinis" neasmeninis laiskas 7) Brosiura ar lankstinukas, atsiustas pastu 8) Straipsnis organizacijos leidinyje 9) Straipsnis, pranesimas ziniasklaidoje 10) Reklama ziniasklaidoje 11) Reklama gatves stenduose (maziausiai efektyvus)

MEDIA funkcijos

1) Informavimas (inf. apie ivykius ir socialines aplinkybes, nuorodos i galios santykius, inovacija, adaptacijos ir progreso palaikymas) 2) Koreliacija (rysys) (inf. paaiskinimas, interpretavimas, komentavimas, pripazintu autoritetu bei normu palaikymas, atskiru veiklu koordinavimas, konsensuso formavimas (gydytojai bei sveikatos apsaugos valdininkai)) 3) Socializacijos funkcija - kad nauji ir jauni visuomenes nariai ismoktu socialiniu funkciju, prioritetu nustatymas*** 4) Testinumas (vyraujancios kulturos israiska, bendru vertybiu formavimas ir palaikymas, etikos normos) 5) Pramoga (socialines itampos sumazinimas: J. Erlickas, "Kakadu", "Be tabu", "Dviracio zinios" ir t. t) 6) Mobilizavimas ("pries" kazka, "uz" kazka... "uz" - sunkiai imanoma)

Organizacijos ivaizdzio apibrezimai skirstomi i:

1) Ivaizdis kaip kognityvinis (pazinimo) procesas (siejama su pojuciais, vertinimais) 2) Ivaizdis kaip komunikacijos padarinys (tai komunikacinis procesas, paveiktas organizacijos skleidziamos informacijos)

Reiksminiu kodu bruozai

1) Juos sudaro tam tikri elementai 2) Siuos elementus galima derinti pagal susitarima arba taisykles 3) Visi kodai perteikia reiksme ( ju elementai - zenklai- ivairiais budais nurodo kazka kita, o ne save) 4) Kodai priklauso nuo susitarimo ir kulturos (tiesiamas smilius: it. "rytoj"; liet. - "tu"?) 5) Visi kodai atlieka apibrezta socialine ar komunikacine funkcija 6) Visus kodus galima perduoti atitinkamomis komunikacijos priemonemis ir (arba) kanalais

Komunikacijos (RSV) veiksmu plano struktura

1) PADETIES ANALIZE (SWOT, apklausos, tyrimai, auditas, ekspertu vertinimai, kiti budai) 2) Tikslai 3) Uzdaviniai 4) Tikslines auditorijos 5) "Message" (pgr. zinia komunikavimui) 6) Strategija (-jos) 7) Taktika 8) Biudzetas 9) Efektyvumo ivertinimas

Komunikacijos priemones

1) Priemoniu pagrindas yra fiziniai ar techniniai budai, kuriais pranesimas konvertuojamas i tinkama perduoti kanalu sistema 2)Zmogaus balsas yra priemone, transliavimo technologija sudaro radijo ir TV priemones 3) Technologines ar fizines priemoniu savybes priklauso nuo kanalu, tinkamu joms naudoti, prigimties.

Komunikacijos mokslo tikslai

1) pazinimas 2) pragmatizmas

Grupine komunikacija

3 ir daugiau dalyviu, kuo ju daugiau, tuo labiau ryskeja vaidmenys

Komunikacija - tai nustatymas, ar informacija siuntejas ir gavejas suvokia tapaciai, ar skirtingai

Baker 1991

Gero pranesimo spaudai struktura:

Data ir laikas Pavadinimas (aiskus ir paprastas) Ivadas/zinia (25-50z) (visa istorija) Paaiskinimai, apibrezimai (50-100z) (gali buti nukirpta) Tinkamos ir patikimos citatos (vadovu, ekspertu, 25-75z) Papildomi faktai (25-50z) *Ne viesam platinimui (Pastabos redaktoriams, telefonai, istorija...)

Antroji SEMIOTINE komunikacijos mokykla

Domisi tuo, kaip pranesimai ar tekstai saveikauja su zmonemis, kad sukurtu reiksmes, t. y. ji domisi tekstu vaidmeniu musu kulturoje. Tekstu ir kulturos studijos. Pagrindinis tyrimu metodas - semiotika (zenklu ir reiksmiu mokslas)

Komunikacijos funkcijos (paskirtis)

Funkcija - tai, kas patenkina koki nors poreiki 1)Israiskos 2)Socialine 3)Informacine 4)Kontroline

Globali komunikacija

Globalus rezimas - tai kompleksas ivairiu sutarimu, kurie apibrezia kokia nors sriti (WTO - pasauline prekybos organizacija)

Ar tarptautine komunikacija yra tik masine komunikacija?

Grupine, interpersonaline komunikacija irgi galejo buti tarptautine (pvz. normali tikroji prekyba)

Cognitive dissonance (pazinino disharmonija)

In psychology, cognitive dissonance is the mental stess or discomfort experienced by an individual who holds two or more contradictory beliefs, ideas, values at the same time, or is confronted by new information that conflicts with existing beliefs

Komunikacija - dvisalis veiksmas, tai bendravimo, keitimosi informacija procesas visuomeneje, kuris realizuojamas kalboje istartu ar parasytu tekstu

Jansone 1997

Komunikacija: 1) zmoniu socialiniu rysiu funkcija keiciantis moksline, gamybine ir kt. patirtimi 2) tarpasmenine arba grupine zmoniu veikla, keiciantis patirtimi, zodziais ar nezodiniais signalais, si veikla vadinama bendravimu

Jovaiša 1993

Socialine funkcija

Kai kazko siekiame, visuomeneje atsiranda specializuotos institucijos, kurios tenkina musu poreikius 1) Socialinis radaras (aplinkos stebejimas) - kur musu cukrus? Statistika, finansu dept. ir t. t 2) Manipuliavimas - gal gali perduoti cukru? Valdzios institucijos 3) Instruktavimas (mokymas). Svietimo sistema 4)Pramoga

Intrapersonaline komunikacija

Komunikacija paciam su savimi, si komunikacija nepriskiriama proceso mokyklai

Kodai taip pat atlieka

Komunikacines ir socialines funkcijas. Pagal jas jie skirstomi i prezentacinius (pristatomuosius) ir reprezentacinius (atstovaujamuosius)

Kodel butent asmeninis pokalbis yra efektyviausias komunikacijos kanalas?

Kuo didesnis kontaktas, tuo didesnis polinkis, nebent pirmas ispudis buvo labai nepalankus. Poziuriui susiformuoti didele itaka turi socialines institucijos (seima, priklausymas tam tikrai ekonominei klasei ir pan.)

Organizacine komunikacija

Labiau formalizuota komunikacija. Panasi i grupine, bet dalyviai jau turi priskirtus vaidmenis, be formaliu vaidmenu lieka ir grupiniai vaidmenys

Komunikacijos mokyklu ypatumai

PROCESO mokykla linkusi remtis socialiniais mokslais, ypac psichologija ir sociologija, ir sutelkti demesi i komunikacijos VEIKSMUS. SEMIOTINE mokykla linkusi remtis lingvistika ir meno kuriniais, sutelkti demesi i komunikacijos DIRBINIUS.

Mokyklu skirtumai (I ka telkia demesi)

PROCESO mokykla: i komunikacijos VEIKSMUS SEMIOTINE mokykla: i komunikacijos DIRBINIUS

Mokyklu skirtumai (Komunikacijos nesekme)

PROCESO mokykla: jei poveikis menkesnis uz numanyta, si mokykla kalba apie komunikacijos nesekme. Siuntejo problema SEMIOTINE mokykla: komunikacijos nesusipratimai gali atsirasti del kulturiniu skirtumu tarp siuntejo ir gavejo. Ne komunikacijos problema.

Mokyklu skirtumai (Kodu nagrinejimas)

PROCESO mokykla: laiko juos uzkodavimo ir iskodavimo priemonemis SEMIOTINE mokykla: laiko juos reiksmiu sistemomis

Mokyklu skirtumai (Kokiais mokslais remiasi)

PROCESO mokykla: linkusi remtis socialiniais mokslais, ypac psichologija ir sociologija SEMIOTINE mokykla: linkusi remtis lingvistika ir meno kuriniais

Mokyklu skirtumai (Pranesimai)

PROCESO mokykla: pranesimu laiko tai, kas perduodama komunikacijos proceso metu SEMIOTINE mokykla: yra zenklu konstrukcija, kuri, saveikaudama su gavejais, sukuria reiksmes

Mokyklu skirtumai (Kas yra komunikacija)

PROCESO mokykla: pranesimu perdavimas SEMIOTINE mokykla: reiksmiu kurimas ir keitimasis jomis

Mokyklu skirtumai (Kaip apibrezia socialine saveika)

PROCESO mokykla: socialine saveika apibrezia kaip procesa, kai vienas asmuo saveikauja su kitais arba paveikia kito elgesi, dvasine busena ar emocijas ir atvirksciai SEMIOTINE mokykla: socialine saveika apibrezia kaip tai, kas sukuria individa kaip tam tikros kulturos ar visuomenes nari

Mokyklu skirtumai (Ka tiria)

PROCESO mokykla: tiria kaip siuntejai ir gavejai uzkoduoja ir iskoduoja, kaip perdavejai naudoja komunikacijos kanalus ir priemones. Efektyvuma ir tiksluma. SEMIOTINE mokykla: kaip pranesimai ar tekstai saveikauja su zmonemis, kad sukurtu reiksmes. Domisi tekstu vaidmeniu musu kulturoje

Komunikacijos studiju mokyklos

Pirmajai mokyklai komunikacija yra pranesimu perdavimas (PROCESO mokykla) Antrajai mokyklai komunikacija yra reiksmiu kurimas ir keitimasis jomis (SEMIOTINE mokykla)

Zenklu tipai

Populiariausia - Peirce zenklu teorija. Peirce siulo visus zenklus grupuoti pagal santyki su realybe. (Ikona, indeksas, simbolis)

Komunikacija, be kita ko, yra...

Pranesimu siuntimas, informacijos skleidimas (placiaja prasme) Advokatavimas, madiacija, konsultavimas, prevencija, kriziu valdymas, diplomatija, destymas, treniravimas, zurnalistika, apklausos, rezisura, menas/literatura, mada/dizainas, referendumas, NSO signalu gaudymas ir siuntimas, zvalgyba/kontrzvalgyba (ypatinga, slapta komunikacija)...

Grozinio kurinio dalys

Prologas Ekspozicija Uzuomazga Veiksmo vystymas Kulminacija Atomazga Epilogas Pranesimas spaudai pradedamas nuo kulminacijos

Reikalavimai RSV (rysiu su visuomene) specialistui

RSV veikla susijusi su skirtingomis sritimis, tad dirbant RSV darba, butinos ivairiu sriciu zinios. Tarpininkas tarp atstovaujamos institucijos ir visu su institucija susijusiu publiku (isorine komunikacija), Vienas svarbiausiu darbuotoju, sugebanciu efektyviai strateguoti ir vykdyti vidine komunikacija. Zmogus platinantis apie organizacija informacija, padedancia visuomenei geriau suprasti jos politika

Kas kaltas del komunikacijos nesekmes PROCESO mokykloje?

Siuntejas kaltas, kad gavejas nesuprato

Paprastas komunikacijos proceso modelis (+-)

Siuntejas-uzkodavimas-pranesimas-atkodavimas-gavejas ( tarp uzkodav. pranes. ir atkodav. yra triuksmas)

Komunikacija - tarsi organizacijos kraujas. Be efektyvaus komunikavimo organizacijos darbo sekme, tinkamas darbuotoju motyvavimas yra negalimi. Tik tiksli, efektyvi komunikacija lemia organizacijos vystymasi. Jos deka organizacijos nariai gali suvokti organizacijoje vykstancius procesus, pasijusti sios organizacijos dalimi ir jausti atsakomybe uz savo veikla

Stoner, Freeman, Gilbert 1999

Analoginiai ir skaitmeniniai kodai

Sutartiniai kodai yra skaitmeniniai, todel juos lengva uzrasyti ir atvaizduoti. Muzika - analoginis kodas, taciau natu uzrasymo sistema turi skaitmeninio kodo ypatybes. Sokis - analoginis kodas, jame naudojami atstumai, gestai, kuno padetis, todel juod sunku atvaizduoti. Gyvsidabrio termometras, sien.laikrodis - analoginis

Fatine funkcija

Tai adresato rysys su adresantu, paprastai sakant, kontakto uzmezgimas tarp pasnekovu Fatines funkcijos tikslas ir yra komunikacijos uzmezgimas ir palaikymas Marija Liudvika Drazdauskiene

Perteklius

Tai pasikartojimai, paryskinimai (Ne visada pasiteisina "taupi" informacija)***

Viesoji komunikacija

Tai tokia komunikacija, kai yra didele auditorija, kuri nera formaliai apibrezta (o organizacija jau turi ribas). Cia daug dalyviu, kurie sutelkti pagal kazkoki interesa ar socialini pozymi (mitingai, diskusijos internete, moksliniai leidiniai)

Pranesimas spaudai

Tai yra komunikacijos pagrindas

Ar yra komunikacija, jei nekomunikuojame, tylime, ignoruojame?

Taip, nekomunikuoti yra neimanoma

Komunikacija gali buti:

Vienpuse-dvipuse, Vidine-isorine, Verbaline-neverbaline, Efektyvi-neefektyvi, Zodine-rasytine, Dalykine-asmenine, Formali-neformali, Tiksline-netiksline, Tarpkulturine-vienos kulturos, Globali(masine, viesoji) - grupine- interpersonaline-intrapersonaline, Organizacine-neorganizacine

Komunikacijos (RSV) modeliai (tradicinis skirstymas)

Vienpusis-propaganda Vienpusis-informavimas Dvipusis asimetrinis (tikslas - itikinti) Dvipusis simetrinis (tikslas - tarpusavio supratimas) Dvipusis asimetrinis ir dvipusis simetrinis (tai profesionalieji RSV)

MKP institucijomis yra vadinamos

Viesosios informacijos rengejai ir viesosios informacijos platintojai

Entropija

Yra pertekliaus (did. nusp. rezult.) priesingybe - mazo nuspejamumo, kitaip: didelio nenuspejamumo, rezultatas. Entropija yra maziau naudinga studijuojantiems komunikacija, nes ji sukuria komunikavimo problema ( o perteklius yra komunikacijos pagerinimo priemone) (Komunikacija gali vykti ir be pertekliaus, bet tai buna l. retai. Perteklius butinas komunikacijai) Labai nuspejamas pranesimas yra perteklinis ir menkai informatyvus Entropinis pranesimas - informatyvus, neperteklinis, bet... neefektyvus.

Komunikacija apima:

Zenklus ir kodus

TYLOS SPIRALE

Zmogus vengia issakyti savo nuomone, jei mano, kad ji priestarauja daugumos poziuriui. Nujausdamas, kad jo nuomone butu nepopuliari, jis verciau vadovaujasi principu "tylejimas - auksas". Sis " auksas" padeda dar labiau isirvirtinti dominuojanciai nuomonei (politines nuostatos ir t. t)

Jeigu tai bendravimas, tai kas su kuo ir kokiu tikslu bendrauja?

Zmogus-gyvunai, zmogus-ateiviai, zmogus-kitas zmogus, zmogus-pats su savimi, zmogus-dvasios, dievai, zmogus-su ateities zmogumi, protingos butybes-su kitomis protingomis butybemis (tinka visi)

Naudojamasi keliais kanalais, nes

a) taip lengviau pasiekti auditorija b) bus maziau kinkuruojanciu pranesimu c) tas pats pranesimas gaunamas is daugiau nei vieno saltinio d) galima maksimaliai isnaudoti kanalu savybes e) kiekvienas kanalas suteiks priejima prie tokios auditorijos, prie kurios neprieitu kitas kanalas

Nutildytos grupes teorija (muted group theory)

aiskina galia ir socialines strukturas santykiuose tarp dominuojanciu ir nutylinciu joms grupiu (vyrai pries moteris, feministes, auklius, didvyre ir pan.)

Komunikacija, medija ir M. McLuhan. "Kaip suprasti medijas" 1964m.

autorius teige, jog medija, o ne jos turinys, turetu buti tyrimo objektas. Tai ir nusako citata "medija yra pranesimas". Jo teorija buvo tokia, kad medijos veikia visuomenes dalyje, kurioje jos yra naudojamos. O medijoje pristatomas turinys tam itakos neturi. (elektros lempute neturi aiskiai apciuopiamo turinio, bet ji yra medija turinti soc. efekta zmonems)

Interpersonaline komunikacija

bendrauja 2 zmones

Komunikacija taip pat yra

daugiadisciplinine studiju rusis, ja imanoma tyrineti, bet issamioms studijoms reikia derinti keliu disciplinu poziurius (John Fiske, bet ne apibrezimas)

MK (Masine komunikacija)

is visu komunikacijos reiskiniu tampa labiau socialine - politine

Ikona

islaiko panasuma i savo objekta, atspindi objekto bruozus (zemelapis, komp. SAVE, PRINT zenklai, iprastas tualeto zymejimas vyr. ir mot. figur., kai kurie romeniski skaiciai ir t.t.), yra kiek imanoma artimesnis tam, i ka nurodo

Magiska kulka arba poodines adatos

medija (kulka) paskleide (issove) zinute tiesiai zmonems i galvas be ju paciu zinios (panasu i propaganda) nepagrista teorija

Semiotika, strukturine semantika

moderniosios kalbotyros (lingvistikos) sritis, tirianti zenklu strukturas, naudojamas ivairiose zenklu sistemose - kalboje, tekstuose, architekturoje, muzikoje ir t.t.

Zmones labai veikia (ju vertybes, elgesi ir kt.)

ne tik tai, ka patyre, bet ir tai, ka jie apie tai isgirdo is kitu saltiniu

Zmones, kazka pamate

negali tyleti ir nepasidalinti ispudziais su kitais

Pagal propagandos klasikus Edwarda Hermana ir Noama Chomsky, komunikacija galima vadinti propaganda, kai yra tokie trys veiksniai:

nuosavybes santykiai, finansavimas ir naujienu kilme

Zenklai

nurodo i kazka kita, nei jie patys yra

Vienpuse-dvipuse

pagal griztamaji rysi

Tiksline-netiksline

pagal informacijos perdavimo motyvus

Organizacine-neorganizacine

pagal institucijos ar grupes veiklos specifika

vidine-isorine

pagal komunikacija su vidinemis ir isorinemis auditorijomis

Globali(masine, viesoji) - grupine - interpersonaline - intrapersonaline

pagal komunikacijos dalyviu skaiciu

Tarpkulturine-vienos kulturos

pagal kulturini artuma **ES narems vis svarbiau tarpkulturiniai komunikacijos aspektai

Verbaline-neverbaline

pagal naudojamo kodo specifika

Zodine-rasytine

pagal verbalines komunikacijos informacijos pateikimo buda

Dalykine-asmenine

pagal verbalines komunikacijos informacijos turini

Efektyvi-neefektyvi

pagal vertinima

Formali-neformali

pagal viesojo zodzio vartojimo sritis

Diskursyvus

pagristas samprotavimu, sudarytas is nuoseklios eiles loginiu grandziu

Tarptautine komunikacija visu pirma

patenkina verslo poreikius, nera kitokiu tarptautiniu leidiniu - tik verslo (Financial times, Newsweek, The Economist, Forbes, Fortune, World Street Journal ir t. t)

Kas kaltas del komunikacijos nesekmes SEMIOTINEJE mokykloje?

si mokykla nemano, kad nesusipratimai yra akivaizdi komunikacijos nesekme - jie gali atsirasti del kulturiniu skirtumu tarp siuntejo ir gavejo

Komunikacija (pagal Railiene)

tai bendravimo, keitimosi patyrimu, mintimis, isgyvenimais procesas

Masine komunikacija (MK) Masines komunikacijos priemones (MKP)

tai organizuotos technologines priemones ir institucijos, kurios realizuoja masine komunikacija

Komunikacijos kanalai. Kanalas, tai...

tai paprasciausios fizines priemones, kuriomis perduodamas signalas Pagrindiniai kanalai: sviesos, radijo bangos, telefono kabeliai, nervu sistema, oru ir pan.

Ivaizdis

tai pazinimo ir komunikacijos procesu derinys

Communicatio (lot)

tai pranesimas, perdavimas

Komunikacija (pagal John Fiske)

tai socialine saveika per pranesimus

Indeksas

tai zenklas, kai egzistuoja tiesioginis rysys (realiai ir savitai susijes) su objektu (dumai - ugnies zenklas, ciaudulys - persalimo zenklas, isberimas, isbalimas (...), skrybelaite - moters indeksas (nors rubineje skryb. jau bus ikona) Indeksai - tai tokie zenklai, kurie nurodo tam tikra objekto savybe. Peilis ir sakute bus valgyklos indeksas (o ne parduotuves)

Simbolis

tai zenklas, kurio sasajos su objektu yra susitarimo, taisykles arba iprocio dalykas (zodziai, Raudonas kryzius, arabiski skaiciai, trikampiai tualeto zymejimai, 5 olimpiniai ziedai ir t.t.) Didzioji dalis komunikacijos remiasi simboliais***

Tarptautine komunikacija dar yra...

tarpvalstybine. Masine komunikacija neturi tarpvalstybinio aspekto. Tai yra tarporganizacine komunikacija (organizacijos skirtingose valstybese)

Pirmoji PROCESO komunikacijos mokykla

tiria kaip siuntejai ir gavejai uzkoduoja ir iskoduoja, kaip perdavejai naudoja komunikacijos kanalus ir priemones. Uzsiima efektyvumu ir tikslumu. Laiko komunikacija procesu, kurio metu vienas asmuo paveikia kito elgesi ir dvasine busena, jei poveikis menkesnis uz numanyta, si mokykla kalba apie komunikacijos nesekme

Zenklai ir kodai

yra perduodami ar tampa prieinami kitiems, ir sis zenklu ar kodu pervedimas - priemimas (komunikacija) yra socialiniu santykiu veikimas.

Kodai

yra sistemos, organizuojancios zenklus ir lemiancios ju tarpusavio rysi