Nervų sistema, endokrininės liaukos

1. Antinksčiai - porinė endokrininė liauka, esanti virš inkstų. Jie sudaryti iš išorėje esančios žievės ir šerdies. 2.Antinksčių veiklą reguliuoja galvos smegenyse esanti pasmegeninė liauka (hipofizė). 3. Patyrus stresą, antinksčių šerdyje gaminama daugiau hormono adrenalino, kuris aktyvina širdies darbą: sustiprėja ir padažnėja širdies susitraukimai, paviršinės odos ir vidaus organų kraujagyslės susitraukia, todėl pakyla kraujospūdis. Adrenalinas skatina gliukagono išskyrimą ir glikogeno skaidymą į gliukozę kepenyse bei raumenų ląstelėse, tada ląstelėse išsiskiria daugiau energijos. Praėjus stresui, adrenalino gamyba sumažėja ir organizmo veikla normalizuojasi.

Antinksčiai, kur randami, kas reguliuoja, veikla, kaip veikia organizmą

1. Nervų sistemą sudaro centrinė nervų sistema ( CNS ) ir periferinė nervų sistema ( PNS ) . Centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. 2. Žmogaus galvos smegenys skirstomos į galines, . kurioms priklauso didieji pusrutuliai (1), Tarpines tarpines (2, 3 ), vidurines (5 ), užpakalines (sudaro tiltas - 6 ir smegenėlės - 9 ) ir pailgąsias ( 7 ).

Centrinės nervų sistemos sandara, galvos smegenų dalys

1. Didieji pusrutuliai atsakingi už sąmoningą žmogaus veiklą. Galvos smegenų didieji pusrutuliai atsakingi už sąmoningą žmogaus veiklą. Ši smegenų dalis atsakinga už mokymąsi, atmintį. Ji valdo mąstymą, protinę veiklą ir visas gyvybines organizmo funkcijas 2. Didieji pusrutuliai yra galinių smegenų dalis, sudaranti didžiausią galvos smegenų dalį. Ši smegenų dalis labiausiai ištobulėjusi. Ji yra iš dviejų pusrutulių, kuriuos jungia didžioji smegenų jungtis, sudaryta iš baltosios medžiagos. Išorinė didžiuosius pusrutulius dengianti dalis vadinama žieve. Ji yra iš pilkosios medžiagos, kurią sudaro nervinių ląstelių kūnai ir trumpos bemielininės ataugos. Po žieve yra baltoji medžiaga, sudaryta iš neuronų skaidulų, padengtų mielinu. Neuronų kūnų telkiniai baltojoje medžiagoje vadinami branduoliais. 3. Smegenų žievė yra raukšlėta, išvagota įvairaus gylio vagų ir vingių, didinančių jos paviršiaus plotą.

Didžiųjų smegenų pusrutulių veikla, sandara, sandaros prisitaikymas atlkiti funkciją

Pasmegeninė liauka. Skydliaukė. Antinksčiai. Kasa. Kiaušidės (moters). Sėklidės (vyro).

Endokrininės liaukos

1. Humoralinis organizmo funkcijų reguliavimas yra glaudžiai susijęs ir veikia kartu su nervų sistema, nerviniai impulsai siunčiami į liaukas, kurios išskiria hormonus, o hormonai veikia receptorius, kurie impulsus siunčia į centrinę nervų sistemą, ši siunčia signalus į liaukas. 2. Nervinį organizmo funkcijų reguliavimą atlieka ir kontroliuoja centrinė nervų sistema nerviniais impulsais, humoralinis reguliavimas vyksta per vidines organizmo terpes hormonais. Nervinis reguliavimas yra greitesnis, jo reakcijos greitis didesnis, nes nervinis impulsas sklinda greičiau, tačiau jo veikimas trumpesnis nei humoralinio reguliavimo. Humoralinio reguliavimo metu medžiagas perneša kraujas, todėl šiek tiek užtrunkama, kol įvyksta organizmo atsakas.

Kaip humoralinis valdymas susijęs su nervų sistema? Palyginti nervinį ir humoralinį valdymą

Endokrininių liaukų gaminami baltymai

Kas yra hormonai

Organizmo funkcijų reguliavimas biologiškai aktyviomis cheminėmis medžiagomis per skystą vidinę organizmo terpę (kraują, limfą, audinių skystį)

Kas yra humoralinis reguliavimas?

Kasa kaip endokrininė liauka funkcionuoja, kai kasos Langerhanso salelės gamina hormonus insuliną ir gliukagoną, kuriuos išskiria į kraują. Šie hormonai padeda palaikyti pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje. Insulinas išskiriamas tada, kai pavalgius gliukozės kraujyje padaugėja. Šis hormonas mažina gliukozės koncentraciją kraujyje: skatina kepenų, raumenų ir riebalines ląsteles pasisavinti gliukozę, gliukozės virtimą glikogenu kepenyse ir raumenų ląstelėse, skatina riebalų kaupimąsi ir stabdo jų naudojimą energijai gauti. Gliukagonas didina gliukozės koncentraciją kraujyje, jis išsiskiria tada, kai tarp valgymų sumažėja gliukozės koncentracija kraujyje. Gliukagonas skatina glikogeno skaidymą kepenyse ir taip atkuria gliukozės koncentraciją kraujyje, taip pat gliukagonas skatina riebalinį audinį skaidyti riebalus. Šių hormonų disbalansas sukelia cukrinį diabetą.

Kasa, ką ir kaip gamina, kaip veikia

1. Neuronai yra pagrindinės nervinio audinio ląstelės, kuriomis sklinda nerviniai impulsai. 2. Nervinio audinio sandara: Neuroglijos - pagalbinės nervino audinio ląstelės, jos apsupa neuronus ir prilaiko vietoje, tiekia neuronams maisto medžiagas ir deguonį, atskiria neuronus vieną nuo kito, naikina patogenus, pašalina negyvus neuronus. Neuronai ir juos supančios neuroglijos ląstelės sudaro nervinį audinį, iš šio sudaryti nervai, nerviniai mazgai, galvos ir stuburo smegenys. 3. Visi neuronai sudaryti iš kūno ir ataugų: aksono ir dendritų. Neurono ląstelės kūnas turi branduolį ir visas kitas organeles. Nerviniam impulsui susidaryti reikia daug energijos, todėl neurono ląstelės turi daug mitochondrijų. Ląstelės kūnas gamina mediatorius -cheminius junginius, pernešančius nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių (neuronų) cheminėse sinapsėse. Dendritai - trumpos neurono ataugos, kuriomis gaunama informacija iš kitų neuronų ir perduodami nerviniai impulsai į neurono kūną. Aksonas - ilgoji neurono atauga, kuria perduodamas nervinis impulsas iš nervinės ląstelės kūno. Kai kuriuos aksonus dengia mielininis dangalas . Jis susidaro, kai neuroglijos Švano ląstelės apsivynioja aplink aksoną. Šis dangalas izoliuoja aksoną ir leidžia greitai sklisti nerviniam impulsui. Aksono galas šakojasi, jo šakų galuose yra aksono pūslelės, vadinamos sinapsinėmis pūslelėmis. Jos kaupia mediatorius - biologiškai aktyvias chemines medžiagas, kurios padeda perduoti nervinius impulsus. Pagrindinė neurono funkcija - sintetinti mediatorius ir perduoti nervinius impulsus iš vienos nervinės ląstelės į kitą, į raumenis, liaukas.

Nervinio audinio sandara

Nervinių ląstelių yra įvairių (. A - judinamoji (motorinė) nervinė ląstelė, ji perduoda nervinius impulsus iš centrinės nervų sistemos (CNS) raumeniui ar liaukai, t. y. efektoriui. Motorinis neuronas turi kūną (1), daug šakotų dendritų (3) ir vieną ilgą aksoną (2), kuris išsišakoja prie pat galo. B - juntamoji (sensorinė) nervinė ląstelė, ja nerviniai impulsai sklinda iš receptorių į CNS. C - įterptinių (tarpinių) neuronų yra smegenyse, jie jungia juntamuosius ir judinamuosius neuronus.

Nervinių ląstelių tipai

1. Nervai yra- periferinės nervų sistemos dalis. Nervai - tai nervinių skaidulų pluoštai, kuriuos jungia jungiamasis audinys, perduodantys nervininį impulsą iš vienos kūno dalies į kitą. Pagrindinis nervų struktūros elementas yra nervinė skaidula . Neurono ataugos, apsuptos dangalais, sudaro nervines skaidulas. Grupė nervinių skaidulų, apsuptų bendru dangalu, sudaro nervinių skaidulų pluoštą. Keletas tokių pluoštų sudaro nervą. Kiekvienas nervas yra laido formos struktūra, turinti daug aksonų. 2. Nervai jungia centrinę nervų sistemą (CNS) su visais audiniais, organais, perduodami nervinius impulsus iš CNS į organus ir atgal. 3. Nervai yra sensoriniai, motoriniai ir mišrieji. Sensoriniai nervai sudaryti iš juntamųjų neuronų nervinių skaidulų, jais nerviniai impulsai perduodami iš jutimo organų į CNS. Motoriniai nervai sudaryti iš judinamųjų neuronų nervinių skaidulų, jais nerviniai impulsai sklinda iš CNS į organus: raumenis, liaukas. Mišrieji nervai sudaryti ir iš juntamųjų, ir iš judinamųjų neuronų nervinių skaidulų, jais nerviniai impulsai perduodami abiem kryptimis: iš jutimo organų į CNS ir iš CNS į efektorius.

Nervų sandara, funkcija, nervų tipai ir jų funkijos

Žmogus turi 12 porų galvinių nervų, kurie išeina iš galvos smegenų. Galviniai nervai inervuoja įvairius organus (pav.): akis, veido raumenis, galvą, kaklą, liežuvį, ryklę, gerklas ir daugumą vidaus organų. Vieni jų yra sensoriniai , kiti - motoriniai, treti - mišrieji. Žmogaus kūne yra 31 pora nugarinių nervų. Kiekvienas nugarinis nervas atsišakoja nuo nugaros smegenų dviem trumpomis nervinėmis šaknelėmis, kurios yra stubure. Užpakalinėje šaknelėje yra sensorinių neuronų aksonai, perduodantys impulsą nugaros smegenims. Priekinė šaknelė sudaryta iš motorinių nervų aksonų, kurie praleidžia impulsus iš nugaros smegenų. Abi šaknelės susijungia prieš nugariniam nervui išeinant iš stuburo. Tai reiškia, kad visi nugariniai nervai yra mišrieji.

Nugariniai ir galviniai nervai

1. Pailgosios smegenys yra smegenų kamieno dalis. Jos jungiasi su nugaros smegenimis, yra jų tęsinys. Pailgosiose smegenyse yra gyvybiniai centrai, kurie kontroliuojantys kvėpavimą, širdies plakimą, kraujagyslių tonusą ( kraujo spaudimą ), virškinimą ( žarnyno peristaltiką ). Ši galvos smegenų dalis kontroliuoja čiulpimą, kramtymą, rijimą, seilių išsiskyrimą , joje yra kai kurių apsauginių refleksų: - čiaudėjimo, kosėjimo, žagsėjimo, vėmimo, mirksėjimo, ašarojimo - centrai. Pailgosios smegenys , tiltas ir vidurinės smegenys sudaro smegenų kamieną. Iš jo išeina 12 porų galvinių nervų, kurie jungia smegenis su jutimo organais, raumenimis, liaukomis. 2. Tarpinėmis smegenimis sklinda nerviniai impulsai iš visų receptorių į galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievę. Tarpinėms smegenims priklauso pagumburis, kuriame yra troškulio, alkio, miego, kūno temperatūros, vandens balanso, kraujo spaudimo reguliavimo centrai. Pagumburis kontroliuoja pasmegeninės liaukos ( hipofizės ) veiklą, tai yra palaiko nervų sistemos ir endokrininės sistemos ryšį. 3. Smegenėlės ( 9 ) yra užpakalinių smegenų dalis, atsakinga už raumenų darbą, tikslius kūno judesius ( ėjimą, šokimą, važiavimą dviračiu ), pusiausvyrą. Jos laidais yra susijusios su daugeliu CNS dalių. Smegenėlės reguliuoja raumenų tonusą, impulsų perdavimą į raumenis. Taip jos reguliuoja laikyseną. Iš pusiausvyros receptorių, esančių vidinėje ausyje, informacija apie kūno padėtį siunčiama į smegenėles, o jos siunčia nervinius impulsus į raumenis. Raumenys susitraukdami atkuria arba palaiko pusiausvyrą.

Pailgųjų smegenų reikšmė, tarpnių smegenų reikšmė, smegenėlių reikšmė

1. Paauglystės pradžioje pasmegeninė liauka (hipofizė) pradeda išskirti hormonus, kurie skatina lytinį brendimą. Šios liaukos išskiriami FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) ir LH (liuteinizuojantis hormonas). FSH vyriškame organizme skatina spermatogenezę, o moters organizme - folikulų augimą, brendimą ir ovuliaciją. FSH skatina moters antrinių lytinių požymių formavimąsi ir estrogenų išsiskyrimą. LH skatina kiaušides ir sėklides gaminti lytinius hormonus: vyro organizme - testosterono gamybą, moters - progesterono ir estrogenų gamybą bei išskyrimą. LH skatina ovuliaciją ir geltonkūnio vystymąsi. 2. Pasmegeninės liaukos gaminamas hormonas somatotropinas aktyvina baltymų sintezę ir skatina augimą. 3. Antidiurezinis hormonas - skatina vandens įsiurbimą inkstuose, kai kraujas tampa koncentruotas. Palaiko normalią vandens pusiausvyrą kraujyje.

Pasmegeninės liaukos / hipofizės išskiriami hormonai ir jų reikšmė

1. Periferinė nervų sistema (PNS) yra išsidėsčiusi už centrinės nervų sistemos (CNS) ribų. PNS sudaro nervai ir nerviniai mazgai (ganglijai). Nerviniai mazgai yra nervinių ląstelių kūnų telkiniai, esantys už CNS ribų (periferinėje nervų sistemoje). PNS sudaro poriniai galviniai nervai, kurie jungiasi su galvos smegenimis, ir poriniai nugariniai nervai, kurie išsidėstę abipus nugaros smegenų. 2. Periferinė nervų sistema pagal atliekamas funkcijas yra skirstoma į somatinę ir vegetacinę. Somatinę nervų sistemą sudaro nervai, inervuojantys griaučių raumenis ir jutimo organus, kurie priima išorinės aplinkos dirginimus. Šios sistemos veiklą žmogus gali sąmoningai reguliuoti, pavyzdžiui, dirbdamas judina rankų raumenis. Vegetacinė nervų sistema, dar vadinama autonomine nervų sistema, veikia nepriklausomai nuo žmogaus valios, tai yra autonomiškai. 3. Vegetacinę nervų sistemą sudaro simpatinė ir parasimpatinė dalys. Simpatinė nervų sistema suaktyvina organų veiklą, parengia organizmą gynybai. Ji skatina prakaito išsiskyrimą, širdies ir skersaruožių raumenų kraujagyslių plėtimąsi, priverčia širdį greičiau plakti, padidina gliukozės kiekį kraujyje, lėtina virškinimą. Parasimpatinė nervų sistema veikia priešingai. Ji sukelia vidiniu s organizmo atsakus, kurie būdingi atsipalaidavimo būsenai: sulėtina širdies plakimą, sumažina gliukozės kiekį kraujyje, skatina maisto virškinimą. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos, veikdamos kartu, padeda organizmui palaikyti pastovią vidinę būseną.

Periferinė nervų sistema, sandara, skirstymas pagal funkcijas

1. Refleksas - tai nevalingas, greitas organizmo atsakas į vidinį ar išorinį dirginimą, kontroliuojamas centrinės nervų sistemos (CNS). 2. Refleksai padeda organizmui greitai reaguoti į įvairius aplinkos pakitimus ir prisitaikyti prie jų. 3. Refleksai gali būti nesąlyginiai (įgimti) ir sąlyginiai (įgyti). Organizmo įgimtos reakcijos į aplinkos dirgiklius vadinamos nesąlyginiais refleksais. Šiuos refleksus paveldime iš tėvų, jie išlieka nepakitę visą gyvenimą. Nesąlyginiai refleksai skirstomi į mitybinius - čiulpimo, rijimo, virškinimo; lytinius; kvėpavimo; termoreguliacijos; kraujotakos; gynybinius (apsauginius) - čiaudėjimas, kosėjimas, mirksėjimas; orientacinius. Sąlyginiai refleksai susidaro visą gyvenimą, jie padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos. Šie refleksai yra paremti nesąlyginiais refleksais, kad jie susidarytų, veiksmas su tam tikru dirgikliu turi kartotis daug kartų. Kai tampa nebereikalingi, šie refleksai išnyksta. Pavyzdžiui, jeigu pietaujame tuo pačiu metu, prieš valgį pradeda išsiskirti virškinimo sultys - tai sąlyginis refleksas. Perkėlus šviesos jungiklį į naują vietą, dar kurį laiką tiesiame ranką, ieškodami jo ankstesnėje vietoje, greitai šis refleksas išnyksta, nes tampa nesvarbus.

Refleksas, kam reikalingi refleksai,refleksų skirstymas

1. Reflekso laikas - tai laikas nuo dirginimo pradžios iki atsako į dirginimą.\ 2. Kelias, kuriuo sklinda jaudinimas reflekso metu, vadinamas reflekso lanku. Reflekso lankas susideda iš receptoriaus , juntamosios dalies (sensorinis neuronas), centrinės nervų sistemos dalies, kurioje yra įterptinis neuronas, judinamosios dalies (motorinis neuronas ) ir efektoriaus - organo, kuris reaguoja į dirgiklį. DIRGIKLIS NĖRA REFLEKSO LANKO DALIS

Reflekso laikas, reflekso lankas ir jo sandara

1. Sinapsė - tai sritis, kur impulsas iš vieno neurono pereina į kitą. Sinapsės gali būti cheminės (nervinis signalas perduodamas cheminiu būdu) ir elektrinės (signalas perduodamas elektriniu būdu). 2. Cheminę sinapsę sudaro vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito atšakų sandūra. Aksono membrana vadinama presinapsine membrana, dendrito membrana - postsinapsine membrana, tarp membranų yra sinapsinis plyšys. 3. Aksonu sklisdamas nervinis impulsas pasiekia jo sustorėjusią dalį (aksono svogūnėlį), kuri tampa pralaidi kalcio jonams, nes nervinis impulsas atveria presinapsinėje membranoje esančius kalcio kanalus. Kalcio jonai patenka į aksono svogūnėlio vidų ir veikia aktino filamentus, šie tempia sinapsines pūsleles presinapsinės membranos link. Pūslelės susijungia su membrana, mediatorius išsilieja į sinapsinį plyšį. Mediatoriaus molekulės pasiekia postsinapsinės membranos receptorius ir susijungia su jais (spynos ir rakto principas). Mediatoriams prisijungus prie receptorių, atsidaro natrio kanalai, esantys postsinapsinėje membranoje. Natrio jonai plūsta į antros ląstelės vidų ir membrana depoliarizuojasi. Ši natrio jonų banga yra nervino impulso postsinapsiniame neurone pradžia. 3. Mediatoriaus ir receptoriaus susijungimas yra trumpalaikis. Fermentai, esantys sinapsiniame plyšyje, suskaido mediatorių į paprastesnius junginius ir šie grąžinami į presinapsinę nervinę ląstelę, kanalai užsidaro. 4. Cheminės medžiagos (vaistai, stimuliuojamosios cheminės medžiagos, slopinamosios cheminės medžiagos) daro įtaką nervinio impulso perdavimui sinapsėje. Stimuliuojamosios cheminės medžiagos neleidžia mediatoriams pasišalinti iš sinapsinio plyšio. Padidėjęs mediatoriaus kiekis sinapsiniame plyšyje stiprina malonius pojūčius, sukelia apsvaigimą, sutrikdo natūralią mediatorių sintezę, todėl išsivysto priklausomybė. Taip nervų sistemą veikia heroinas, amfetaminas, kokainas ir kitos narkotinės medžiagos. Slopinamosios cheminės medžiagos veikia priešingai - jos slopina nervinio signalo perdavimą sinapsėje. Taip veikia raminamieji vaistai, alkoholis.

Sinapsė, rūšys, sandara, nervinio impulso perdavimas sinapsėje, kas nutinka su mediatoriais pasibaigus nervinio impulso sklidimui, narkotikų poveikis nervinio impulso perdavimui

Skydliaukė (1) - endokrininė liauka, išsidėsčiusi kaklo srityje. Šios liaukos veiklą reguliuoja pasmegeninė liauka (hipofizė). 1. Skydliaukė gamina du hormonus: trijodtironiną ir tiroksiną. Skydliaukės hormonai reikalingi kaulus formuojančių ląstelių veiklai gemalo vystymosi stadijoje. Šie hormonai skatina energijos gamybą, spartina pulsą, didina kraujospūdį, padeda palaikyti normalų širdies ritmą, raumenų tonusą, reguliuoja augimo procesus. Tiroksinas labai svarbus organizmo medžiagų apykaitai. Kai šio hormono trūksta, susergama miksedema. Kai tiroksino gaminama per daug, susergama Bazedovo liga, kuri pasireiškia aukštu kraujo spaudimu, pakilusia temperatūra, svorio kritimu, dirglumu, skysčio kaupimusi už akių. 2. Kalcitoninas - mažina kalcio kiekį kraujyje.

Skydliaukė, kur randama, hormonai, kaip veikia hormonai, kas nutinka, kai sutrinka jų veikla

1. Vyriškos lytinės liaukos - sėklidės - gamina hormoną testosteroną, kuris skatina lytinį brendimą: sėklidžių ir kitų lytinių organų vystymąsi, brendimą, spermatogenezę, antrinių lytinių požymių vystymąsi: raumenų masės didėjimą ir raumenų vystymąsi, vyrišką griaučių kaulų, žemo balso tembro formavimąsi, plaukų dangą, būdingą vyriškai lyčiai. Testosteronas didina fizinį bei psichinį pajėgumą, skatina lytinį potraukį ir lytinę potenciją. Moteriškos lytinės liaukos - kiaušidės (1) - išskiria progesteroną ir estrogenus. Estrogenai skatina mergaitės lytinį brendimą: kiaušidžių, kitų lytinių organų vystymąsi ir brendimą, taip pat antrinių lytinių požymių vystymąsi: moterims būdingą plaukuotumą, poodinio riebalinio sluoksnio formavimąsi, pieno liaukų augimą. Estrogenai žadina lytinį potraukį, paruošia gimdos gleivinę gemalui įsitvirtinti, slopina kiaušintakių ir gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus. Progesteronas reikalingas apvaisinimui, paruošia gimdą priimti apvaisintą kiaušialąstę. Nėštumo metu slopina ovuliaciją, skatina pieno liaukų vystymąsi ir laktaciją.

Vyriškų ir moteriškų liaukų išskiriami hormonai ir jų reikšmė