Skysčių klampumas
Ką parodo Reinoldso skaičius Re?
Jis apjungia kritinį greitį, kuriam esant prasidės turbulentinis judėjimas, vamzdžio skersmenį ir kinematinę klampą. ir skysčio tankį.
Koks tekėjimas yra vadinamas turbulentiniu?
Kai skysčio srovėje atsiranda sūkuriai ir skystis juda įvairiomis kryptimis. Turbulentiniam judėjimui yra būdingas slėgio atskirose skysčio dalyse kitimas, paprastai lydimas garsinių reiškinių. Pvz: susiaurėja kraujagyslės
Koks tekėjimas yra vadinamas laminariuoju?
Kai srauto linijos yra lygiagrečios su paviršiumi
Kas yra klampumas?
Klampumas - vidinė trintis atsirandanti skysčiuose dėl molekulių sąveikos.
Kuo matuojama kinematinė klampa?
m²s-¹
Skysčių klampumo pritaikymas medicinoje
-iš kraujo klampos kitimo greičio krešėjimo metu galima spręsti apie įvairius susirgimus. -Tuberkuliozė mažina kraujo klampą - sunkus darbas didina kraujo klampą, kadangi darbo metu pasišalina daugiau vandens, negu jo pereina iš tarpląstelinio skysčio
Kokios jėgos veikia skystyje judantį kūną (kamuoliuką)?
-sunkio jėga -Archimedo jėga -pasipriešinimo (klampumo) jėga
Vibracinis viskozimetras
· Į skystį nuleidžiami vibruojantys rutuliukai. · Virpesių amplitudė (matuojama ultragarsiniais jutikliais) priklausys nuo skysčio klampos. · Pamatavus amplitudę yra apskaičiuojama skysčio klampa.
Hageno ir Puazeilio lygtis
Žinant vidutinį skysčio tekėjimo greitį iš Puazeilio formulės, galima rasti skysčio, pratekančio skerspjūvio S vamzdžiu per laiko vienetą, tūrį. Buvo apjungtas Puazeilio dėsnis su tolydumo lygtimi.
Skysčio klampos priklausomybė nuo temperatūros
Didėjant temperatūrai, skysčių klampa mažėja, kadangi aukštesnėje temperatūroje molekulės juda greičiau ir taip mažėja trintis.
Kokia firmulė nusako skysčių klampumo priklausomybę nuo temperatūros?
Frenkelio formulė
Kokie yra klampiųjų skysčių tekėjimo tipai?
Laminarusis ir turbulentinis
Kam skaitine verte lygi dinaminė klampa?
Lygi vidinės trinties jėgai, veikiančiai tarp skysčio sluoksnių, kurių lietimosi plotas lygus 1 m², kai greičio gradientas lygus 1 s-¹
Dinaminės klampos matavimo vienetas
Pa•s (paskalsekundė)
Kaip atsiranda vidinės trinties jėgos skystyje?
Skystis sudarytas iš skirtingų sluoksnių, kurie juda skirtingais greičiais. Greičiau judantys sluoksniai greitina lėčiau judančius, o lėčiau judantys stabdo greičiau judančius sluoksnius.
Vidinės trinties reiškinio esmė:
Skysčio molekulės, veikiamos išorinės jėgos, atlieka šuolius tos jėgos kryptimi (keičia savo pusiausvyros padėtį). Kuo dažniau skysčio molekulė peršoka iš vienos laikinosios padėties į kitą, tuo mažesnė skysčio klampa ir didesnis skysčio takumas, dydis, atvirkščias klampai.
Ką apie skysčių klampumą nustatė Niutonas?
Vidinės trinties jėga tarp dviejų skysčio sluoksnių yra tiesiog proporcinga tų sluoksnių vidutinių greičių skirtumui, sluoksnių lietimosi plotui S ir atvirkščiai proporcinga atstumui tarp taškų, kuriuose matuojami vidutiniai sluoksnių greičiai. [dinaminė klampa x greičio skirtumo ir atstumo santykis x sluoksnių lietimosi plotas]
Kuo matuojama skysčių klampa?
Viskozimetrais
Kam lygi kinematinė klampa?(v)
dinaminės klampos ir skysčio tankio santykiui.
Puazeilio dėsnis
skysčio tekėjimo greitis priklausys nuo slėgių skirtumo vamzdžių galuose, nuo vamzdžio spindulio kvadrato, vamzdžio ilgio ir klampos.
Kapiliarinis viskozimetras
· Imamas tiriamas skystis, jis supilamas į rezervuarą a, kuris yra sujungtas su siauru vamzdeliu kapiliaru. · Žinant vamzdelio matmenis, matuojamas laikas, per kurį tiriamas skystis išteka kapiliaru ir rezervuaro. Turi būti palaikoma pastovi temperatūra.
Rotacinis viskozimetras (centrifūga)
· Skystis talpinamas į mėgintuvėlį ir mėgintuvėlis yra išsukamas. · Matuojama sukimosi greitis (turi būti žinomas jėgos momentas) arba jėgos momentas (turi būti žinomas sukimosi greitis). · Veikiant šiam viskozimetrui yra atskiriamos skirtingos dalelės viena nuo kitos (sunkesnės, lengvesnės, todėl galima išmatuoti nusėdimo greitį, pavyzdžiui eritrocitų, nes išsukant kraują išsisluoksniuoja kraujo dalelės). · Skystį mėgintuvėlyje veikia šios jėgos: gravitacija ir inercija. Nuo šių jėgų santykio priklausys, ar dalelės nusės ar judės arčiau ašies.
Stokso viskozimetras
· Veikimo principas: viskozimetrą sudaro uždaras, žinomo skersmens vamzdelis. Jame paleidžiamas judėti žinomo skersmens, kietos formos rutulinis kūnas. Fiksuojama, per kiek laiko tas rutuliukas nukrenta/nueina tam tikrą kelią (h). Tada apskaičiuojamas objekto kritimo greitis tiriamame skystyje. · Būtina sąlyga - rutuliukas turi judėti tiesiai ir tolygiai, pastoviu greičiu. · Jėgos, veikiančios kamuoliuką: sunkio, trinties, archimedo/išstumiamoji (tr. ir arch. nukreiptos į viršų). · Šios trys jėgos veikia rutuliuką. Kai rutuliukas juda tiesiai, jėgų atstojamoji lygi 0. Išsirašius lygtyje kiekvienos jėgos išraiškas, galima išreikšti klampą žinant rutuliuko, vamzdžio skersmenį. · Žinant kritimo greitį, įvertinama klampa.