4 PASKAITA MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA (I)

Antriniai literatūros šaltiniai

} Antriniuose šaltiniuose pateikiamos tyrimų ataskaitų santraukos (tik esminių rezultatų pristatymas). } Antriniams šaltiniams priklauso: } tyrimų apžvalgos, } teoriniai straipsniai, pristatantys įvairias studijas ir jų rezultatus, } tyrimų santraukos vadovėliuose, populiariuose žurnaluose, laikraščiuose, televizijos programose, paskaitose, } meta analizė, kuri statistiškai lygina ir sulieja skirtingų tyrimų rezultatus tam pačiam klausimui atsakyti.

Pirminiai ir antriniai šaltiniai

} Atskirti pirminius ir antrinius šaltinius yra svarbu. Dažnai studentai renkasi skaityti antrinius šaltinius, nes jie parašyti paprastesne kalba, trumpesnės apimties. Tačiau yra problema, kad tas, kuris daro santrauką, jau interpretuoja, pabrėžia tas vietas, kurios jam atrodo svarbios. Taip pat turime žinoti tyrimo detales, kad galėtumėm įvertinti tyrimo kokybę. } Antriniai šaltiniai gali būti naudojami tik pirminiam susipažinimui su literatūra, tačiau ne išsamiai apžvalgai. } Jie gali būti cituojami labia retos išimties atveju, kada pirminiai nėra prieinami. Jei yra pateikiamas antrinis citavimas, tai turi būti aiškiai nurodyta darbe, kad kvalifikuotas skaitytojas turėtų informaciją apie paklaidos tikimybę. } Nereikėtų pasikliauti antriniu šaltiniu, jei tai vienintelis informacijos šaltinis.

Ankstesnių tyrimų rezultatų šaltiniai

} Informacijos šaltiniai skiriasi savo kokybe: nuo mokslinių šaltinių su aukštu moksliniu pagrindimu ir tikslumu iki įvairios populiariosios spaudos šaltinių su didele orientacija į sensacijas ir jausmų žadinimą. } Populiarioji specializuota spauda pateikia patikimą informaciją, tačiau ji būna labai apibendrinta, turinti mažai detalių, kurios leidžia susidaryti pilną vaizdą. Ji moksliniame darbe kaip šaltinis nenaudojama. } Mokslinių tyrimų duomenys gali būti pateikti knygose, moksliniuose žurnaluose, profesiniuose susitikimuose (pvz., konferencijose) ar kituose šaltiniuose (asmeniniai pokalbiai, internetiniai šaltiniai).

Internetiniai šaltiniai

} Internete galima rasti ir kitų svarbių šaltinių, turinčių mokslinių tyrimų duomenų, tačiau dėl jų kokybės reikia būti atsargiems. } Cituoti siūloma tik tada, jei autorius yra tikras dėl cituojamo šaltinio moksliškumo ir patikimumo. Kitu atveju, jei šaltinis cituojamas, o dėl jo patikimumo abejojama, reikia apie tai informuoti skaitytoją. } Bet kokiu atveju ieškant internete informacijos siūloma naudotis mokslinių šaltinių duomenų bazėmis, pvz., EBSCO. Patrauklu tuo, kad leidžia susiaurinti paieškos užklausą ir gauti tarp daugybės šaltinių tuos, kurie aktualiausi tyrimo klausimui.

Moksliniai žurnalai

} Kadangi knygose pateikiama informacija gali būti pasenusi, dauguma mokslininkų labiausiai pasikliauna straipsniais spausdinamais moksliniuose žurnaluose. } Kai kurie žurnalai spausdina teorinius, metodologinius straipsnius, literatūros apžvalgas, tačiau patys svarbiausi yra tie straipsniai, kurie publikuoja tyrimų rezultatų ataskaitas. Tai turi būti vyraujantis informacijos nagrinėjama tema šaltinis. } Recenzuojami žurnalai yra aukštesnės kokybės, nes pateiktas rankraštis recenzuojamas bent dviejų tos srities profesionalų. } Nerecenzuojamuose žurnaluose publikuojami straipsniai ta tvarka, kaip yra gaunami, arba sumokėjus tam tikrą mokestį. } Nors recenzavimo procedūra turi savų trūkumų, tačiau vis vien derėtų labiau pasitikėti recenzuojamais žurnalais, nes galima tikėtis, kad bus mažesnė tikimybė, kad juose spausdinami straipsniai bus paviršutiniški, nebaigti. } Straipsnių kokybė smarkiai susijusi su žurnalu, kuriame jie publikuojami. Yra įvairios žurnalų indeksavimo sistemos (pvz., Clarivate Analytics Web of Science, Scopus).

Literatūros apžvalgos atlikimo motyvai

} Literatūros apžvalga reikalinga, kad būtų išvengta bereikalingo tyrimų kartojimo. } Tokiu atveju nereiškia, kad reikia viską mesti ir ieškoti kitos temos, atvirkščiai, literatūros apžvalga gali iškelti daugiau klausimų (galbūt dar įdomesnių), kurie dar nėra atsakyti. } Susipažinus su literatūra gali paaiškėti, kad reikia keisti tyrimo projektą ir galbūt įtraukti kitus naujai iškeltus klausimus. } Antras motyvas apima tyrimo planą, kuriame reikia nuspręsti, kokie kintamieji bus įtraukti, kaip ir kokia procedūra jie bus matuojami ir pan. } Literatūros apžvalga gali nurodyti, kad yra gerai išvystytos tyrimo procedūros ir reikalinga medžiaga, arba atvirkščiai, kad egzistuojantys metodai yra neadekvatūs. } Literatūros apžvalga supažindina su naujausiomis empirinėmis ir teorinėmis diskusijomis tiriamoje srityje. } Tokios diskusijos suteikia naujų impulsų tyrimo idėjoms, suteikia kryptį specifinėms tyrimo hipotezėms.

Paieškos susiaurinimas

} Paieškos susiaurinimas yra svarbus darbo etapas. } Raktažodžiui „bullying" gaunama 12372 rezultatų. } Tokio kiekio santraukų ar pavadinimų peržiūra kainuoja galybę laiko. Daug iš peržiūrėtų gali būti tiesiogiai nesusiję su analizuojama problema, todėl reikia siaurinti paiešką. } Pati paieškos sistema siūlo susiaurinimo galimybes, pvz., prie patyčių rekomenduojama „psychological aspects" ir tuomet jau lieka apie 322 rezultatų. Tai jau pakankamai racionalus kiekis peržiūrai.

Pirminiai literatūros šaltiniai

} Pirminiais vadinami tie, kuriuose pateikiama pilna tyrimo ataskaita, joje pateikiama visa informacija, kad tyrimą galima būtų pakartoti. } Pirminiame šaltinyje galima rasti: } tyrimo aktualumą ir paskirtį, } tiriamuosius, } aparatūrą ar medžiagą, } metodus, } procedūrą, } rezultatus } ir literatūros sąrašą.

Tyrimų rezultatų skaitymas

} Pradinis vertinimas apima autoriaus, publikavimo datos, leidimo, leidėjo ir žurnalo pavadinimo įvertinimą. } Autoriaus įvertinimas reiškia jo priklausomybę institucijai ir ankstesnę profesinę patirtį. Autoriaus institucija gali duoti supratimą apie galimą duomenų nuokrypį, pvz., jei institucija politinė ar religinė. Jei kyla abejonių dėl autoriaus darbų, reikia pasitikrinti, ar jį cituoja kiti autoriai. Svarbūs darbai paprastai yra cituojami kitų mokslininkų. } Publikacijos data gali nurodyti, ar potencialiai tyrimas yra naujas, ar duomenys gali būti jau pasenę. Yra sričių, kuriose atradimai daromi kasdien, todėl net 5 m. publikacija gali būti vertinama tik istoriniu požiūriu. Jei yra skaitoma knyga, būtina pasitikrinti, ar tai yra paskutinis jos leidimas. } Leidyklos atpažinimas ir įvertinimas taip pat yra svarbus, nes yra leidyklų, kurios reikalauja užmokesčio už publikacijas, o tai reiškia, kad tokių publikacijų recenzavimas gali būti labai paviršinis. Universitetų leidyklos ar gerai žinomos leidyklos spausdina mokslinę literatūrą.

Duomenų bazių spendimai dėl raktažodžių

} PsycINFO pateikia kitus susijusius žodžius su įvestu raktažodžiu. } Tai leidžia taip pat susiaurinti paiešką arba ją praplėsti. } Ši sistema turi ir funkciją „cited by", kuri leidžia rasti publikacijas cituojančias šią. } Tai gali būti dar vienas paieškos būdas, t.y. atrasti klasikinę publikaciją toje srityje ir peržiūrėti kitas, kurios klasikinę cituoja.

} Įvado vertinimas.

} Reikia įvertinti: } Ar autorius adekvačiai peržiūrėjo visą iki jo buvusią literatūrą ar neignoravo itin svarbių studijų. } Ar autorius teisingai pristatė ankstesnių tyrimų rezultatus? Kartais autoriai daro klaidų interpretuodami ankstesnius tyrimus arba pristato tik tuos tyrimus, kurių rezultatai palankūs jų keliamai hipotezei. Arba autorius remiasi teorine kryptimi, kas neleidžia objektyviai įvertinti ankstesnių tyrimų rezultatų. } Ar autoriai aiškiai įvardina publikacijos tikslą ir tyrimo problemą? } Ar hipotezės logiškai išplaukia iš pateiktos literatūros įvade? } Ar hipotezės aiškiai įvardintos ir ar jos patikrinamos?

Knygos

} Vadovėlius reikėtų traktuoti kaip antrinius šaltinius, todėl jų citavimas yra vengtinas. } Monografijos ar profesinės knygos konkrečioje srityje pristato tyrimų, atliktų per tam tikrą laiką, rezultatus ir pateikia reiškinio paaiškinimą. Jose gali atsispindėti anksčiau spausdinti tyrimų rezultatai arba dar niekur nepristatyti duomenys. Jei knyga klasikinė, svarbu patikrinti, ką rodo pastarųjų metų tyrimai. Tai leidžia įvertinti ir klasikinius požiūrius. } Redaguotos antologijos pristato įvairių autorių straipsnių rinkinį tam tikra tema. Straipsniai gali būti jau anksčiau spausdinti skirtinguose žurnaluose arba specialiai parašyti knygai. Antologijos yra naudingos, nes jose surinkti straipsniai, kurie redaktoriaus manymu, yra svarbūs toje temoje. Tačiau redaktorius gali būti šališkas savo teorinio požiūrio atžvilgiu ir įtraukti tik tą požiūrį palaikančius straipsnius. Skaitant reikia atkreipti dėmesį į originalių straipsnių datą, pasitikrinti, ar straipsniai nėra sutrumpinti. Jei antologija perspausdina kitos knygos skyrių, reikia žinoti, kad skyrius ištrauktas iš konteksto gali sudaryti klaidingą įspūdį. Moksliniai straipsniai turi privalumą prieš knygas, nes straipsniai praeina rūpestingą recenzavimą.

Raktažodžių problema

} Viena iš didesnių problemų, susijusių su paieška kompiuterinėse mokslinių publikacijų bazėse, yra tinkamų paieškos žodžių, vadinamų raktažodžiais, pasirinkimas, ypač jei anglų kalba nėra gimtoji. } Todėl raktažodžius patartina nusirašyti nuo rastos tinkamos publikacijos. } Siūloma naudotis Thesaurus of Psychological Index Terms - žinynu, kuriame pateikiamos psichologinės sąvokos ir jų vartojimo tinkamumas bei netinkamumas.

Literatūros apžvalga apima:

} mokslinės literatūros radimą, } įsigijimą, } skaitymą ir } įvertinimą. } GALI BŪTI, KAD LITERARŪROS APŽVALGA BUS VIENINTELIS MOKSLINIO DARBO METODAS - jei paaiškės, kad domimu klausimu viskas jau yra atsakyta, tyrimo atlikinėti nereiks.

Turinio analizė

} Įvado vertinimas. } Metodų įvertinimas. } Rezultatų skyriaus įvertinimas. } Rezultatų aptarimo skyriaus įvertinimas.

} Rezultatų aptarimo skyriaus įvertinimas.

Čia pateikiama autoriaus gautų rezultatų interpretacija bei rezultatų palyginimas su ankstesniais mokslo šakoje turimais duomenimis, sintezė su teorija. } Reikia įvertinti: } ar autorių pateikiamos išvados atitinka rezultatus, } kiek autoriai laisvai interpretuoja rezultatus, } kaip gerai gauti rezultatai sutampa su ankstesnių tyrimų duomenimis ir atitinka teoriją, } ar autoriai nurodo ateities tyrimų kryptis toje srityje.

} Rezultatų skyriaus įvertinimas.

Šiame skyriuje pateikiami tyrimo rezultatai, dažniausiai apibendrinta forma (vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, koreliacijos ir pan.). } Taip pat nurodomi statistiniai kriterijai taikomi rezultatams skaičiuoti. } Reikia įvertinti: } kurie rezultatai yra statistiškai reikšmingi ir kurie iš jų patvirtina hipotezes, } ar tinkami statistikos metodai naudojami, } ar tekstas ir paveikslai bei lentelės neprieštarauja vieni kitiems.

} Metodų įvertinimas.

Šiame skyriuje turi būti išsamiai aprašyta, kaip tyrimas buvo atliktas. } Dažniausiai turi poskyrius „Tiriamieji" (aprašyta, kokie konkrečiai tiriamieji dalyvavo tyrime), „Stimulinė medžiaga" arba „Aparatas" (aprašyta, kokiais prietaisais ar kita medžiaga buvo naudojamasi) ir „Procedūra" (aprašyta, kokia tvarka atliktas tyrimas). } Reikia įvertinti: } kokie tiriamieji ištirti, kaip jie buvo atrinkti, ar jie homogeniški lyties, rasės, tautybės atžvilgiu (tai gali apriboti rezultatų pritaikomumą), } koks imties dydis, ar pakanka tiriamųjų keliamoms hipotezėms patikrinti. } ar tyrimo planas ir į tyrimą įtraukti kintamieji leidžia patikrinti iškeltas hipotezes, } ar pateikti naudojamų metodų patikimumo ir validumo įrodymai, } ar yra kažkokių medžiagos ir procedūrų pakeitimų ir ar tai veikia metodo validumą.