LEKSIKOLOGIJA

Ace your homework & exams now with Quizwiz!

Leksinė semantika

- sąsajos yra tarp objekto, žodžio formos ir žodžio reikšmės. - žodis yra pojūčiais suvokiamas ženklas, o reikšmė - gebėjimas perteikti mintį (Dž. Lockas) → (G.V. Leibnicas, V. Humboltas) → reikšmė yra mintis ir yra simbolio ir referento santykis (K. Ogdenas, I. Ričardsas). - Semantinis trikampis: Mintis Simbolis _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ Pavadinamas dalykas - žodžio samprata neatsiejama nuo mąstymo ir kalbos sampratos aiškinimo

Valentingumo rūšys: sintaksinis, semantinis, leksinis

1. Sintaksinis v.: kiek predikatinis ž. turi aktantų ir kokiomis gramatinėmis formomis ar sintaksinėmis konstrukcijomis perteikiami. • Būtinieji (jų apsuptas žodis gali aiškiai nusakyti situaciją) ir fakultatyvieji (teikia papildomą info) aktantai. Pirmiausia nustatomi būtinieji aktantai. 2. Semantinis v.: nustatyti predikatinio žodžio atveriamų vietų skaičių ir tas vietas užimančių aktantų semantines f-jas (arba semantinius vaidmenis)

Tarminiai žodynai

1. VIENOS TARMĖS; 2. TARMIŲ AR ŠNEKTŲ GRUPĖS; 3. VISŲ KURIOS NORS ŠNEKTŲ ŽODYNAS

Sirvydas

1620 Lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodynas (6000 lt žodžių, 600 lenkų k. žodžių be Lt); - 1631 (1642, 1677, 1713) Dictionarium trium linguarum - studentams jėzuitams, yra sinonimų;

Žodžiai jungiasi semantinės dermės pagrindu, junginiai:

A) Didžiausia semantinė dermė, kai vienas narys išryškina kito nario reikšmės požymius: katė miaukia, pjauti peiliu; šokti šokį; B) dažniausi junginiai, kur vienas narys iškelia galimus, įmanomus kito nario požymius: skaityti knygą ir skaityti paskaitą; • Leksinį junglumą lemia ir kalbos tradicija, žodžių atsarga. Žodžiai turi nevienodas junglumo išgales (kai kurie tokiomis ypatybėmis, kurios leidžia ar draudžia žodžiams jungtis vieniems su kitais - selekciniai apribojimai).

ŽODYNAI

Bendrieji žodynai Specialieji žodynai Aspektiniai žodynai

Žodžio samprata

Ontinė s. - žodžio būtis (kaip ir kodėl atsiranda, ką reiškia žmonių gyvenime). Lingvistinė s. - žodis - kalbos vienetas, santykis su kitais vienetais (mokslinė samprata)

Ontinė samprata

Ontinė žodžio samprata atskleidžia, kad žodžio, kaip reprezentacinio ženklo susiformavimą, egzistavimą. Visų pirma lemiamas žmonių suvokiamas tikrovės daiktų, požymių, santykių tarpusavio ryšys ir būtinas reikalas tai perteikti kalbos priemonėmis. Reprezentacijos funkcijos: • Nominacinė f-ja (vardažodžiai, t.t. prieveiksmiai) • Deiktinė f-ja (įvardžiai, t.t. prieveiksmiai); • Reliacinė f-ja (prielinksniai); • Emocinė ir ekspresinė f-ja (jaustukai, ištiktukai); • Konjunkcinė f-ja (jungtukai); • Modalinė f-ja (modal. veiksmažodžiai, prieveiksmiai, dalelytės); • Emocinė ir ekspresinė f-ja: (kartais turi nominaciniai žodžiai). • Leksikologijos objektas: nominaciniai žodžiai.

JUNGLUMAS

PRIKLAUSO NUO: • 1. gramatikos taisyklių (Ž. ar jo formos galėjimas jungtis su kitu žodžiu ar jo forma yra gramatinis junglumas); • 2. pati leksinė junginius sudarančių žodžių reikšmė (Ž. polinkis jungtis su t.t. leksinės reikšmės žodžiais vadinamas leksiniu junglumu)

Sisteminiai žodynai

YPATYBĖ: rikiuoti žodžius pagal sisteminius reikšmių santykius (parodyti leksikos sistemos vaizdą)

Struktūrinė reikšmė

aiškinama vidinės kalbos struktūros fone ir apibrėžta kaip organizuotų semantinių požymių, išaiškėjančių iš žodžių tarpusavio santykių, visuma

Specialieji žodynai

apima žodžius, atrinktus pagal t.t. jų požymius: • a) pagal sisteminis santykius (turinio plano - sinonimų, antonimų ž.; raiškos plano - homonimų, paronimų ž.); • b) pagal vartojimo sferas (tarmybių, žargonybių, terminų ir kt. ž.); • c) pagal istorinę perspektyvą (neologizmų, istorizmų, archaizmų ž.); • d) pagal kilmę (veldinių, skolinių, tarpt. ž. ž.); • e) pagal stilistinius požymius (metaforų, epitetų ž.); • f) pagal santykį su norma (klaidų ž.)

Leksikologija apima?

bendrinius (žodžiai gali žymėti visą daiktų ar gyvų būtybių rūšį), tikrinius žodžius, frazeologizmus (tai pastovus, vaizdingas, ekspresyvus bent dviejų žodžių junginys, turintis savarankišką reikšmę), priklauso leksikografija.

Diferenciniai žodynai

fiksuoja specifinę leksiką, aktuali leksikos atranka; pateikia į bendrinę kalbą nepatekusią leksiką, kuri vartojama tarmėse. Mažesnės apimties, paprastai vienatomiai, būna diferenciniai aiškinamieji žodynai, skirti tam tikro laikotarpio arba tam tikros apibrėžtos kalbos atmainos leksikai.

Nevisuotiniai ž.

kurios nors kalbos raidos etapo, vieno paminklo leksika

Pagal pasirinktą leksikos tyrinėjimo aspektą skiriami šie leksikologijos skyriai:

leksinės semantikos, etimologijos, socioleksikologijos, frazeologijos, onomastikos, leksinės pragmatikos. Prie leksikologijos priskiriamos leksikografija, terminologija, terminografija pastaruoju metu dažniau laikomos savarankiškomis kalbotyros šakomis.

Komponentinė analizė

metodas, leidžiantis reikšmę skaidyti į semantinius komponentus ir ją aprašyti semantinių vienetų, įeinančių į tas reikšmes, rinkiniais.

Aiškinamieji ž.

paaiškinamos reikšmės; pavyzdžiai Jonas Paulauskas Paauglių žodynas 1997 (sisteminis aiškinamasis, reikšmės aiškinamos)

Struktūrinė reikšmė

pagrindas: kalbos vartotojų žinios apie žodžių sisteminius ryšius ir jų vartojimą tekste; • Žodžio reikšmė: semantinių požymių visuma; • reikšmė ir semema; semema sudaryta iš semų (semantinių komponentų); • ją lemia semantinė ir gramatinė struktūra; • SEMINARE: • Sintagminė vertė (požymiai, kurie rodo žodžių ryšius junginyje, tekste); • [kontrastinė, papildomoji, kryžminė (implikacinė), ekvivalentinė distribucija] • Paradigminė vertė (požymiai, kurie matomi iš sisteminių žodžių tarpusavio santykių); • [privatyvinė, gradualinė, ekvipolentinė, dizjunkcinė, nulinė distribucija]

Tarminiai žodynai

pateikiama tarmių ar šnektų leksika

Žodynų klasifikacijos kriterijai:

pateikimo žodyne tvarka (abėcėliniai, lizdiniai, teminiai arba sisteminiai) žodynų dydis (mažieji, vidutiniai, didieji) aprašomų leksinių vienetų apimtis (bendrieji ir specialieji) aprašomų leksinių vienetų tipus (antonimų, sinonimų, frazeologizmų) išoriniai požymiai (popieriniai, elektroniniai)

Paraleliniai žodynai

vienos k. žodžiai aiškinami kitos ar kitų kalbų atitikmenimis; dažniausiai dvikalbiai - lotynų k. pagrindu - pritaikyti nacional. kalboms; paskatino žodžių reikšmių tyrimus

Sintagminis reikšmių skaidymas:

yra realus reguliarus ryšys tarp sintaksinių ir semantinių ž. ypatybių.

Lingvistinė samprata

Žodis priklauso: • leksinei semantinei ir gramatinei sistemoms. • Žodžio raiška ir turinys - susiję, tai sukuria žodį kaip ženklą. • Žodžio raiška: fonetinis ir morfologinis lygmenys; • žymiklis (forma) yra ne tik garsai, bet ir morfologinių formų visuma; • žyminys (turinys) turi kelias reikšmes: • a) gramatinė reikšmė (klb dalis); • b) bendroji semantinių ar darybinių grupių reikšmė • c) individuali leksinė reikšmė (svrb leksikologijai) • Kintant gramatinei formai ir reikšmei, žodžio leksinė reikšmė lieka nepakitusi, gramatinė reikšmė visada išlieka. • Žodžiai sutvirtina kalbos sistemiškumą.

Ontinė samprata

Žodis: forma ir turinys. • Žodis - juntamas ženklas, rodantis už jo ribų esančią informaciją. Ženklas dviplanis elementas: forma - žymiklis (signantas), turinys - žyminys (signatas). • Ženklai: natūralieji ir dirbtiniai, skiriamos kopijos; • Žodžiai - ženklai, kurie turi formą (t.y. yra raiška) ir turinys (t.y. reikšmė).

Ontinė samprata

Žodžiai - kalbiniai ženklai, o kalba - ypatinga ženklų sistema. • Žodžiai reprezentacinę f-ją atlieka ir kalbos sistemoje, ir kalbėjime. • Reprezentacinę f-ją išreiškia nominacija: • Pirminė, • Antrinė (tiesioginė, netiesioginė).

Leksikografija

žodynų sudarymo teorija ir praktika

Svarbiausias tyrimo objektas?

žodžiai

Kognityvinė reikšmė

žodžiu perduodama visuomenės aprobuota informacija apie tikrovės dalykus

Indeksiniai ž.

žodžių sąrašai Jonas Paulauskas, Sisteminis lietuvių kalbos žodynas, 1987 (indeksinis; suklasifikuota DLKŽ medžiaga pagal reikšmių sisteminimo schemą)

Tikrinių žodžių ž.: konkrečių objektų pavadinimai

(Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas; Lietuvių pavardžių žodynas, T. 1- 2, 1985, 1989; Aleksandras Vanagas, Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, 1980; Lietuvos vietovardžių žodynas, A-B (2008), C-F (2014)

Valentingumas

- junglumo atmaina; išsiskiria predikatiniai žodžiai (ypač vksmž.), kurie traukia kitus ž. • Išryškėja sakinyje; jo struktūrinį centrą sudaro predikatiniai ž. Valentingumas - predikatinio ž. ypatybė sudaryti t.t. skaičių laisvų vietų, kurias gali užimti partneriai (aktantai).

Kognityvinė reikšmė

Daugialypis reiškinys, priklausomas nuo visų semiologinio akto dalyvių; • Žmogus pojūčiais fiksuoja tam tikrus požymius ir išskiria t.t. bruožus (pojūčiai → vaizdas → vaizdinys; sąvoka, konceptas); • Reikšmė susidaro, nes sąmonė atspindi pasaulio objektus, kuriuos galima išreikšti kalba; • Reikšmė ≠ konceptas; kalbinis pasaulėvaizdis (konceptualiojo pasaulio dalis); reikšmė ir sąvoka susijusios. Kai informacijos dalykai yra tikrovė ar jos klasės - tada žodžiu perduodama informacija turi designatinį reikšmės komponentą); • (denotatas [referentas] ir signifikatas) • Kai tikrovė vertinama emociškai - tada reikšmė turi ir konotacinį reikšmės komponentą; • (emocinis, vaizdinis ir stilistinis komponentai)

Dvikalbiai žodynai

Dvikalbiai žodynai yra viena iš paralelinių (verčiamųjų) žodynų rūšių. Paraleliniuose žodynuose vienos kalbos žodžius galima aiškinti dviejų, trijų, kelių kalbų atitikmenimis. Pagal kalbų skaičių gali būti skiriami dvikalbiai, trikalbiai ar keliakalbiai (daugiakalbiai) paraleliniai žodynai.1. Santykis su vartotoju: • Aktyvieji (pagr. kalba - vartotojų gimtoji kalba) ir pasyvieji (pagrindinė kalba vartotojams yra svetima) ž. • 2. Pagal apimtį: • Mažieji (iki 9 000 ž.), vidutiniai (iki 25 000 ž.) ir didieji (visą leksiką) ž. • 3. Pagal abiejų kalbų medžiagos santykį: • Visuotiniai (nuosekli medžiaga iš leksikos, atranka pagal poreikį), atrankiniai (žodžiai, kurie rodo kalbų skirtumus) ž. • 4. Pagal formaliuosius požymius: • Vienakrypčiai (viena kalba pagrindinė, o kita verčiamoji; įprastai - dvikalbiai žodynai) ir dvikrypčiai (sudaryti iš dviejų dalių; du nedideli žodynėliai) ž.

Aspektiniai žodynai (aprašomi leksinės sistemos požymių fragmentai)

Etimologiniai ž.: aiškinti ž. kilmę (lietuvių - vienos kalbos ž.: Ernst Frenkelis (Fraenkel), Etymologisches Wörterbuch der lituaischen Sprache, 1955-1962, Vokietija [vardijami giminiškų kalbų atitikmenys]; Wojciech Smoczyński, Słownik etymologiczny języka litewskiego, 2007 [dėmesys žodžio struktūrai], Altlitauisches etymologisches Wörterbuch A-M, NŽ, 2015 [yra nemažai praleistos leksikos]) • Žodžių junglumo ir vartosenos ž.: kaip žodžiai vartojami, su kuo jie sudaro prasmingus junginius sakinyje (Nijolė Sližienė, Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas, 1994- 2004); • Kiti žodynai: rašybos, tarties, žodžių vartojimo dažnio, leksinių asociacijų..

Kognityvinė lingvistika

Kalba - neatsiejama žmogaus pažintinių gebėjimų dalis. • Dėmesys: formos ir reikšmės sąsajai. • Kalbinė reikšmė sudaro sudėtinę ir neatsiejamą konceptualiojo pasaulio dalį. • Filosofinis pamatas: patirtinis realizmas ir fenomenologinis požiūris į tikrovę. • griežtai neskiria semantikos ir gramatikos; • Kognityvistika - reakcija į struktūralizmą (ypač transformacinę-generatyvinę gramatiką); • Reikšmė - kaip tam tikra mentalinė struktūra, o pažinimo esmė yra pasaulio skaidymas į kategorijas: 1. stimulų atranka; 2. identifikacija ir klasifikacija; 3. įvardijimas;Reikšmės pamatas - kategorija, o reikšmė atsiranda kalbant (reikšmes suvokti padeda tekstas); • Kognityvistikos pradžia - tirti pasaulio objektų ir reiškinių natūralios kategorizacijos procesai (E. Rosch tyrimai); • Prototipas - būdingiausias kategorijos narys (kategorijos tvirtai remiasi prototipais, tarp kategorijų ribos nėra ryškios); • Žodžių vartojimas kalboje grindžiamas pažinimo kategorijomis; • Modifikuotas Ogdeno, Ričardso trikampis: tikrovės dalykas, ženklas, reikšmė ir konceptas (sąmonės vienetas, pasaulio dalyko psichinis atitikmuo).

Dvikalbių žodynų sandara

Pratarmė, Sandaros aptarimas, Priedai, kartais - Gramatikos aptarimas, Fonetikos apžvalga; • Žodžių sąvado problema • Žodyno straipsnis: lema, lizdas • Fonetinis duomenų laukas - minimalus (svarbiausia - kirčiavimas); • Morfologinis duomenų laukas: pasidaryti formas, vksmž. junglumas, skiriamieji valdymo požymiai; • Semantinis duomenų laukas: keliais ir kokiais kitos kalbos atitikmenimis turi būti verčiamas antraštinis žodis [reikšmių išdėstymas, homonimija, iliustracijos]

Terminų žodynai

SKIRSTOMI: • a) pagal informacijos sritį: daugelio sričių ir vienos kurios nors srities ž.; • b) pagal info pateikimo kalbų kiekį: vienakalbiai ir paraleliniai ž.; • c) pagal rengimo būdą: originalieji ir verčiamieji ž.; • d) pagal chronologinę orientaciją: sinchroniniai ir diachroniniai ž.; • e) pagal apimtį: didieji, vidutiniai ir mažieji ž.; • f) pagal terminų išdėstymo tvarką - abėcėliniai ir sisteminiai ž.; • e) pagal išorinę pateikimo formą - popieriniai ir elektroniniai ž. • Dažniausi - aiškinamieji ž., populiarūs - verčiamieji ž. (dvikalbiai ir daugiakalbiai), pasitaiko enciklopedinių ž

Aiškinamieji žodynai

Skiriami trys aiškinamųjų žodynų tipai: • išsamieji, • differenciniai, • mokomieji. Išsamiaisiais vadinami daugiatomiai žodynai, kuriais siekiama susisteminti visą vienos kalbos leksiką - tarmes ir bendrinę kalbą, sakomąją ir ir rašomąją, naująją ir senąją. LKŽ • Mažesnės apimties, paprastai vienatomiai, būna diferenciniai aiškinamieji žodynai, skirti tam tikro laikotarpio arba tam tikros apibrėžtos kalbos atmainos leksikai. DLKŽ

Struktūrinė lingvistika

pradžia siejama su F. de Sosiūru (XX a. pr.); • struktūralizmas plėtojosi lygiagrečiai Europoje ir Amerikoje; • Teorinis pagrindas: • kalba - sistema: tirti faktų visumą, nes jis yra sistemos dalis; ženklų sistemos yra panašios, skirtumų - nepaisyti; • kalba - visuomeninis reiškinys: komunikacijos priemonė, kartu tirti garsinę ir reikšminę puses, atsižvelgti į jų tarpusavio santykį, nes tai svarbu komunikacijai; • vyksta kalbos evoliucija: evoliucija ir esama kalbos būklė - skirtingi dalykai;

Reikšmės sampratos

reikšmės samprata priklauso, kaip aiškinamas mąstymo ir kalbos santykis. • Reikšmė - pažintinės veiklos nulemtas reiškinys: kognityvistai, lot. cognitio - 'pažinimas, žinojimas' , kognityvinė reikšmė; • Reikšmė - yra tik šalia kitų ženklų, o izoliuotas ženklas nuo kitų ženklų reikšmės neturi: struktūralistai, L. Hjemslevas, A. J. Greimas, struktūrinė reikšmė;

Visuotiniai ž.

rodo kuriems istoriniams periodams priklauso žodžiai ir jų atskiros reikšmės

Frazeologijos ž.

semantiškai neskaidžių ž.junginių ž., turintys vientisą reikšmę

Diferenciniai ž.

specifinė nuo b.k. ir kitų tarmių skir. leksika

Išsamieji žodynai

sudėta iš gyvosios kalbos ir rašytinių šaltinių; svarbūs tautoms suskilusioms į tarmes ar netur. bendrinės kalbos. Išsamiaisiais vadinami daugiatomiai žodynai, kuriais siekiama susisteminti visą vienos kalbos leksiką - tarmes ir bendrinę kalbą, sakomąją ir ir rašomąją, naująją ir senąją.

Specialieji žodynai

tai kurios nors atskiros mokslo ar technikos šakos žodžius, daugiausia terminus, fiksuojantys žodynai (pvz., fizikos, chemijos, tekstilės, sporto, terminų t. t. žodynai).

išsamieji ž.

tarmėje vartojami žodžiai

SINTAGMINIAI SANTYKIAI

tarpusavio santykiai žodžių junginiuose ar sakiniuose; Žodžiai sudaro junginius ar sakinius t.t. būdu. Žodžių galėjimas jungtis su kitais yra junglumas.

Aspektiniai žodynai

teikia informaciją tik apie tam tikrus pasirinktus žodžių požymius, pvz., tartį ar kirčiavimą (tarties žodynai), rašybą (rašybos žodynai), kilmę (etimologiniai žodynai), junglumą (junglumo ir kolokacijų žodynai), vartojimo dažnumą (dažniniai žodynai) ir pan.

Leksikologija

tiria žodžius ir visą žodyną

Leksinė semantika

tiria žodžių - kalbos sistemos ir kalbėjimo veiklos vienetų - reikšmes; • Požiūris į reikšmę kinta: XIX a. pab. → XX a. 6-7 dešimt. (leksinė semantika): egzistuoja semantinė struktūra; implikavo sakinio, frazės, teksto tyrimus • Reikšmių tyrimas dvejopas: • 1. nuo formos prie turinio (semasiologija - ką reiškia žodis, kokia žodžio ar reikšmės struktūra, reikšmių tipai, reikšmių tarpusavio santykiai); • 2. nuo turinio prie formos (onomasiologija - įvardijimo procesas ir jo rezultatai); • Reikšmė: žodžio turinys

Leksinė semantika

tiria žodžių, kaip kalbos sistemos vienetų ir aktyvios kalbėjimo veiklos elementų, reikšmes. Yra semantikos iš vienas skyrių.

Bendrieji žodynai

tokie, kuriuose fiksuojami įvairių profesijų žmonėms reikalingi ir plačiau vartojami žodžiai bei žodžių junginiai


Related study sets

Chapter 43 - Management of Patients With Musculoskeletal Trauma

View Set

Oracle Project Management Cloud 2022 Implementation Professional

View Set

Chapter 14 Marketing 3000 Pg 506

View Set

Operations from JB Practice Bank

View Set