Mąstymas ir kalba [Paulius]

[Samprotavimas] Kritinis samprotavimas (tik punktai)

1. Bendra samprata 2. Argumentavimas 3. Tai kas „už logikos"

Turinys, temos

0. Mąstymo ir kalbos psichologijos raidos bruožai (nėra flashcardų) 1. Proto kilmės ir raidos bruožai 2. Žinios, jų sąranga ir vidinė pateiktis 3. Samprotavimas 4. Problemų sprendimas 5. Kūrybinis mąstymas 6. Kalba ir kalbėjimas (šneka) 7. Sakymas arba šnekos atsirastis 8. Pasakojimas 9. Kalbos suvokimas ir atsiradimas

[Argumentavimas] Argumentų analizė

1) Žinios​apie argumento struktūrą; 2) argumentų ​ atpažinimas​ vientisame tekste; 3) argumentų ​ rekonstravimas - natūraliai pateikto ne visada aiškaus argumento išgryninimas, išvadų ir premisų išskyrimas iš teksto, suteikiant jam formą; 4) argumentų ​ vertinimas (loginis ir faktinis). Pabrėžiama teiginių teisingumo įvertinimo svarba: net dedukcinis validus argumentas nebus pagrįstas, jei premisos nebus teisingos. ​ Pagrįstas argumentas - ​ validus​ argumentas ​ su​​ teisingomis​​ premisomis​ , kurio ir išvados bus teisingos.

[Geštaltpsichologijos tyrimai] Uždavinio sprendimo procesas

1) ​ Probleminės​​ situacijos, kaip visumos​ ,​ suvokimas​ ; ​ supratimas,​kad joje glūdi konfliktas​; 2) ​ Analizuojama​situacija, mėginant suprasti, kokios aplinkybės sukėlė konfliktą; 3) ​ Funkcinio sprendimo​- bendriausių prieigų prie uždavinio bruožų - priėmimas;​ bendra konflikto pašalinimo kryptis; 4) ​ Funkcinio sprendimo įvykdymas​- tiesioginis probleminės situacijos turinio panaudojimas arba anksčiau sukauptų žinių peržvalga ieškant tinkamo būdo sprendimui.

[Kalbos suvokimas ir supratimas] Sakinio suvokimas ir supratimas

1) ​ suvokimo vienetas yra didesnis ​ už fonemą - tai skiemuo, o galbūt ir žodis; 2) klausantysis, analizuodamas kalbos signalus, ​ remiasi informacija apie žodžius, jų semantines ir sintaksines savybes.

[Sakymas arba šnektos atsirastis] Veiksmingo pokalbio taisyklės: Searl ilokuciniai aktai

1)Tvirtinimas. Siekiama, kad klausytojas patikėtų, jog sakantysis turi tam tikrą nuomonę, tiki tuo, ką sako; 2)Nurodymas. Siekiama, kad klausantysis kažką padarytų; 3)Įsipareigojimas. Sakantysis įsipareigoja kažką padaryti ateityje; 4)Išraiška. Reiškiami tam tikri jausmai klausančiojo atžvilgiu; 5)Paskelbimas. Siejamas su įvairių institucijų normomis.

[Pagrindinės šnekos ir kalbos funkcijos] Reprezentacinė kalbos funkcija: Žodis kaip ženklas

1. /Žymiklis​/(žymė, ženklas) - suvokiamoji ženklo dalis; gali būti natūralūs ir dirbtiniai. /Žyminys​/(referentas) - jam atstovauja žymiklis; juo gali būti ir fizinis, ir įsivaizduojamas objektas,reiškinys, kitas ženklas. /Interpretantas/​- subjektas, kuriam ženklas ir objektas sudaro porą; tarpininkas. 2. Pagal ryšius gali būti skiriamos trys ženklų rūšys: /Indeksai​/ - ženklai, kai žymiklį ir žyminį sieja realus sekos ar priežastingumo ryšys. /Kopijos/ ​- ​ ženklai, kai žymiklį ir žyminį sieja panašumo ryšiai (fotografijos, piešiniai). /Simboliai/​- ​ženklai, kai žymiklį ir žyminį sieja tik sutartinės taisyklės (kelio ženklai). /Referencija​/ ​ -​tai žodžio ryšys su juo žymimu objektu. Pats objektas - ​ referentas​. /Denotacija/ ​​- žodžio ryšys su sąvoka. /Denotacinė​​ žodžio reikšmė/ - iš esmės atitinka tuo žodžiu žymimos sąvokos turinį; ​ /konotacinė​ žodžio reikšmė/ - asociacijos ar idėjos, kurias sukelia ar leidžia numanyti žodis

[Pasakojimas] Pasakojimas kaip diskursas

1. Abstrakčios kognityvinės schemos veikimas išryškėja pasakojant istoriją 2. Pasakojimo, kaip teksto, ypatumai: ​ įvykių ​eiliškumas; fabula (siužetas; ​ teminė istorijos vienovė, kuri apima ​ veikėjus​, ​ jų ​veiklą ir ​ priemones siekiant tikslo),ji susieja paskirus įvykius į vieną konfigūraciją - rišlią istoriją, turinčią aiškią pradžią ir pabaigą. 3. Visą pasakojimų istorijų vienovę galima skirstyti pagal adresatą ir pasakojimo objektą

[Kognityvinės psichologijos tyrimai] Bendri problemų sprendimo būdai

1. Algoritminis 2. Euristinis 3. Euristikos: • Bandymų ir klaidų metodas • Priemonių ir tikslo analizė • Atgalinis ieškojimas • Laipsniškas gilinimasis • Analogija • Sprendimų schemų prisiminimas

Sąlyginis silogizmas (jei-tai): Sąlyginio silogizmo tipai

1. Antecedentas yra „jei" dalis, o konsekventas yra „tai" dalis. 2. Sąlyginio silogizmo tipai • Antecedento patvirtinimas (validus) • Konsekvento patvirtinimas (nevalidus) • Antecedento paneigimas (nevalidus) • Konsekvento paneigimas (validus)

[Svarbiausios sąvokos] Apibrėžtos ir neapibrėžtos sąvokos

1. Apibrėžtos problemos ​ - tokios, kurių pradinis bei tikslo būviai ir operatoriai yra nusakyti aiškiai ir konkrečiai, o sprendimu laipsniškai artėjama prie tikslo per teisėtus tarpinius būvius, taikant žinomus operatorius. ​ 2. Neapibrėžtos - tokios, kurių būviai arba operatoriai, arba ir viena, ir kita yra nusakyti tik labai bendrai (realios problemos - pvz., uždavinys parašyti kursinį, sukurti dainą), o tikslas ir kaip jo siekti nusakyta labai bendrai, dažnai neaiški yra ir pradinė medžiaga.

[Kritinis samprotavimas] Argumentavimas

1. Argumentavimas - samprotavimo modeliu, kuomet remiamasi priimtino teiginio pagrįstumu ir tikrinama, ar jis išplaukia iš tam tikrų tikėtinų prielaidų (premisų). 2. Argumentas - dviejų ar daugiau teiginių grupė, kur vienas teiginys yra išvada, o kitas ar kiti ​ - jį paremiančios premisos​ 3. Argumentų analizė* 4. Retorinė gudrybė* 5. Priežastinius ryšius konstatuojančiuose teiginiuose dažniausiai pasitaikančios klaidos*

[Pasakojimas] Asmeninės istorijos kūrimo dėsningumai

1. Atminties veiksniai - Pasakojant po tam tikro laiko, kažkas „​ išsitrina​ ", todėl ir ​ prikuriama ​ar „​ pataisoma​ ". 2. Patirtų įvykių reikšmė - ​ Patirto įvykio reikšmė gali keistis nuo vėliau įgytų žinių,kitų potyrių, emocinių būsenų. 3. Įvykių atranka ir interpretacija - Kurdamas ​ autobiografinę ataskaitą, asmuo ​ atrenka tuos savo prisiminimus​ , ​ kurie atitinka jo dabarties būklę, nuotaiką, savivoką​ 4. Gyvenimo tekstualizavimas - Pasakodamas ​ žmogus vartoja tam tikros bendruomenės kalbai būdingas formas

Žinių pateikties psichikoje formos (tik punktai)

1. Bendra psichinės pateikties samprata 2. Analoginė pateiktis 3. Analitinė arba simbolinė pateiktis 4. Veikmenys 5. Schemos 6. Scenarijai 7. Mintiniai (psichiniai) modeliai 8. Individo konceptualių žinių kaita

[Žinių pateiktis] Analitinė arba simbolinė pateiktis

1. Dažnai prisimenama įvykio ar pasakojimo esmė be tikslių jo detalių ar žodžių, kuriais buvo išreikštamintis 2. Propozicijos - abstraktus amodalus reikšmės vienetas, ​ nusakantissemantinį sąvokų ryšį.

Du samprotavimo būdai pagal logiką

1. Dedukcija - samprotavimas, kai iš to, kas žinoma, ar tikima, kad yra teisinga, daroma būtinai iš to išplaukianti išvada 2. Indukcija - samprotavimo būdas, kai nustačius, kad paskiri klasės objektai turi tam tikrą savybę,daroma išvada, kad tą savybę turi visi tos klasės objektai. Indukciniu samprotavimu negalima pasiekti logiškai teisingos išvados

[Samprotavimas] Samprotavimo tyrimai psichologijoje (tik punktai)

1. Dedukcinis samprotavimas 2. Indukcinis samprotavimas 3. Analoginis samprotavimas

[Žinių rūšys] Dabartinės kognityvinės psichologijos žinių skirstymas.

1. Deklaratyvios - faktinės apie daitkus Skirstosi dar į: •Semantines • epizodines 2. Atlikties - praktinės, įgūdžiai

[Dedukcinis samprotavimas] Pauliaus basic kaip veikia dedukcinis samprotavimas

1. Dvi sritys: •teiginių logika •kategoriniai silogizmai 2. Teiginių logika - nagrinėja teiginių ryšius, kurie išreiškiami žodžiais „ir", „arba", „jei...tai" ir kt. Remiantis teiginių skaičiavimu, tam tikra taisyklių sistema, nustatomas išvadų teisingumas. 3. Kategoriniai silogizmai - tai ​ trijų teiginių loginė forma​ , susidedanti iš dviejų teiginių ir iš jų išplaukiančios išvados. Čia egzistuoja kiekį nurodantys kvantoriai „visi", „kai kurie", „nė vienas"ir pan.

Kūrybinis mąstymas (tik punktai)

1. Empiriniai kūrybinio mąstymo tyrimai 2. Komponentinės kūrybingumo teorijos 3. Ką atskleidžia realių kūrybos procesų tyrimai

[Geštaltpsichologijos tyrimai] Ankstensnės patirties įtaka uždavinio sprendimui

1. Funkcijos fiksacija - naudojant daiktus pagal jų pagrindinę paskirtį, susidaroma nuostata, kad jie naudotini tik taip, ir todėl sunkiai įžvelgiamos savybės, leidžiančios juos panaudoti neįprastu būdu. 2. Proto nuostata - polinkis spręsti uždavinį anksčiau taikytu, nors tuo metu sprendžiamam uždaviniui ir nelabai tinkamu būdu.

Teorinio empirinių faktų apibendrinimo variantai.

1. G. Labouvie-Lief žmogaus proto raidos modelis 2. Išmintis

[Kalbos suvokimas ir supratimas] Teksto supratimas ir mokymasis

1. Galimi trys teksto reprezentacijos lygmenys: ​paviršinis​, teksto bazės ir ​ situacijos modelio. 2. Paviršinis ir teksto bazės lygmenys tiesiogiai siejasi su prisiminimu, tačiau, kad iš teksto kažkas būtų tikrai išmokstama, teksto bazė turi susilieti su turimomis žiniomis, t.y. būtų sukurtas situacijos modelis.

J. Guilford​ trys operavimo idėjomis matmenys

1. Idėjų ​ gausumas​- gebėjimas lengvai ir greitai teikti tinkamus atsakymus. 2. ​Lankstumas​- ​ spontaniškas gebėjimas pateikti skirtingo tipo atsakymus. 3. ​ originalumas​- ​keliamų idėjų netikėtumas, neįprastumas ir tinkamumas. • Šis autorius analizavo ​ divergentinį​ mąstymą, kuris labiausiai susijęs su kūrybine veikla

Proto ontogenezės tyrimai ir problemos

1. Individo kognityvinės raidos samprata. 2.Formalusis suaugusių mąstymas. 3. Poformalusis suaugusių mąstymas. 4. Teorinio empirinių faktų apibendrinimo variantai.

G. Labouve-Lief: intrasisteminis ir intersisteminis autonominis lygmenys

1. Intrasisteminis lygmuo: • Tikrovė suvokiama kaip vienmatė, valdoma universalių ir nekintamų dėsnių. • Svarbiausias tikrovės vertinimo kriterijus - logiškai teisinga / neteisinga. • Šis lygmuo parengia perėjimą į antrąjį raidos etapą. 2. Intersisteminis lygmuo: • Lygmenyje pradeda aiškėti, ​ kad praktinė ir empirinė tiesa gali būti svarbesnė nei loginis įrodomumas 3. Autonominis lygmuo: • Lyg posūkis nuo formaliųjų sistemų logikos į save reguliuojančių sistemų logiką.

[Žinių rūšys] Žinių skirstymas pagal įgijimo būdus

1. Intuityvios 2. Gyvenimiškos 3. Akademinės 4. Mokslinės

Proto evoliucjos etapai: Teorinė kultūra

1. Išoriniai simboliai: • Raštas • Kiti simboliai 2. Teorinė kultūra • Mokslas • FIlosofija • Matematika

[Kūrybinis mąstymas] Ką atskleidžia realių kūrybos procesų tyrimai?

1. Jokios inovacijos neįmanomos kultūriškai neapibrėžtoje srityje, be kitų jas vertinančių žmonių. 2. Vienas iš akivaizdžių kūrybai būtinų dalykų - ​ žinios 3. Asmens veiksnumas ir vertybių sistema

Rosch tyrimai (Tikimybinis požiūris)

1. Kategoriją sudarantiems nariams būdingi tam tikri ​ tipiški, bet nebūtinai esminiai požymiai​. 2. Nariai,turintys daugiausia tipiškų požymių, vadinami ​-prototipais. 3. Kategorijų sistema yra hierarchinė. Tie patys objektai gali būti priskirti prie skirtingo apibendrinimo lygmens kategorijų. 4. Lygmuo tarp mažiausiai apibendrinto (subordinuoto) ir labiausiai apibendrinto (superordinuoto) vadinamas ​ baziniu​ 5. Bazinio lygmens ypatumai

[Kalba ir kalbėjimas] Kalbos problematika psichologijoje: N. ​ Chomsky ​ir psicholingvistikos pradžia

1. Kiekviena natūrali žmonių kalba, disponuodama baigtiniu kalbos elementų kiekiu, gali kurti arba generuoti neribotą kiekį prasmingų sakinių 2. Gilioji struktūra - kuri atitinka loginį sakinio nagrinėjimą Paviršinė struktūra - galutinis sakinys 3. Ta FOTO pačiam pažiurėt

Sąvokos sąranga (struktūra) (tik požiūriai)

1. Klasikinis požiūris 2.Tikimybinis požiūris 3. Pateiktis pavyzdžiais 4. Kategorizavimo modelių vertė

[Geštaltpsichologijos tyrimai] Teorinės prielaidos ir uždavinio sprendimo konceptualizacija

1. Kohler tyrimai: Reproduktyvus ir produktyvus mąstymas. • Reproduktyvus mąstymas: paprastas žinomų veiksmų ar įgūdžių prisiminimas ir pritaikymas sprendžiant užduotį. • Produktyvus mąstymas: vadintas procesas, kuriuo pasiekiamas naujas anksčiau individui nežinotas problemos sprendimas, susijęs su naują įžvalga. 2. Produktyvusis mąstymas pagal Wertheimerį*

[Žinių pateiktis] Individo konceptualių žinių kaita

1. Kol vaikas pasiekia konkrečių operacijų stadiją, operuoja ​ pseudosąvokomis 2. Tačiau nustatyta, kad jau ikimokyklinio amžiaus vaikai turi sąvokinio mąstymo gebėjimų. 3. K.Nelson teorija

[Pagrindinės kalbos ir šnekos funkcijos] Komunikacinė kalbos funkcija: Šneka kaip komunikacija

1. Komunikaciniai modeliai: Šaltinis, siųstūvas, kanalas, imtuvas, gavėjas. 2. Dvi orientacijos komunikacijos tyrimuose: • Daugiausia dėmesio skiriama pranešimo perdavimo procesui, komunikacijos veiksmams - psichologijos objektas • labiausiai domimasi komunikacijos dirbiniu - semiotikos objektas

[Laboratorinių kūrybinio mąstymo tyrimų problematika] Asmens kūrybingumas ir jo veiksniai

1. Kūrybingumas - gebėjimas kurti naują vertingą produktą. 2. ​ Originalumas​-idėjos unikalumas, retumas. 3. Tyrimais nustatyta, kad labai aukšti intelekto įverčiai nėra susiję su labai dideliais kūrybiniais laimėjimais ir jų neprognozuoja. 4. J. Guilford​ trys operavimo idėjomis matmenys*

[Samprotavimas] Samprotavimas kaip logikos objektas:

1. Logika - mokslas apie samprotavimo būdą, daromų išvadų taisyklingumu 2. Skiriami du pagrindiniai samprotavimo būdai: dedukcija ir indukcija* 3. Logika tiria dedukcinį samprotavimo būdą

Proto evoliucijos etapai: Mimezinė kultūra

1. Mimezinis veiksmas: • Judinamieji įgūdžiai • Emocijų raiškai 2. Mimezinė kultūra: • Įrankių gamyba • Mokymas • Socialiniai ritualai

M. Donaldo 3 žmogaus proto evoliucijos etapai

1. Mimezinė 2. Mitinė 3. Teorinė

Mintinis modelis (Johnson-Lairdo)

1. Mintinis modelis - psichinė pateiktis, kuri remiasi kalbos vienetų reikšmėmis ir žiniomis apie pasaulį. 2. Žmonės suprasdami teiginių turinį ėsivaizduoja sakiniu nusakomą situaciją, taigi susidaro jos mintinį modelį.

[Pasakojimas] Pasakojimo samprata

1. Naratyvinis​ , ​ arba pasakojamasis, pažinimo būdas - įvykių ar veiksmų reikšmės kūrimas ir supratimas​

[Kritinis samprotavimas] Tai kas „už logikos"

1. Ne logika lemia alternatyvų pasirinkimą​ . Ji negali atsakyti, kurį požiūrį žmogus turėtų patvirtinti,kuriai pozicijai pritarti. 2. Argumentavimo logikos nenagrinėjami vertinimo veiksniai galėtų būti šie: ​ teksto visumos supratimas​ , ​ subjekto nuostatos (teigiamos emocijos, kompetencijos jausmas, savigarba - „aš tai galiu")

[Samprotavimo tyrimai psichologijoje] Analoginis samprotavimas

1. Nustačius dviejų objektų panašumą vienais požymiais, daroma išvada apie jų panašumą ir kitais požymiais. 2. Populiariausios - proporcinės analogijos* 3. Analoginio samprotavimo stadijos*

[Proto ontogenezė] Individo kognityvinės raidos samprata

1. Pagal Piaget tai loginis formalusis mąstymas, kuris susiformuoja paauglystėje 2. Formavimosi procesui būdinga keletas kokybinių kognityvinės veiklos pokyčių 3. Paskutinioji stadija - formaliųjų operacijų pasiekiama 12-15 metų 4. Formaliųjų operacijų stadijos ypatumai: • Mąstymas teiginiais • Teiginio teisingumas (logiškumas) • Hipotezinis deduktinis samprotavimas 5. Piaget netvirtino kad Formaliosiomis operacijomis baigiasi individo raida

[Samprotavimo tyrimai psichologijoje] Dedukcinis samprotavimas (tik punktai)

1. Pauliaus basic kaip veikia dedukcinis samprotavimas 2. Tarpkultūriniai tyrimai 3. Laboratoriniai tyrimai ir tipiškos dedukcinio mąstymo klaidos. 4. Teoriniai dedukcinio mąstymo aiškinimai

[Individo konceptualių žinių kaita] K. Nelson teorija

1. Pirmieji vaiko žodžiai priskiriami ir atspindi jau susidarytas sąvokas. 2. Du sąvokų sistemos pokyčiai: • Pirmasis: kai nuo spontaniškų ikisisteminių sąvokų vaikas pereina prie gyvenimiškų semantinių sąvokų. • Antrasis: kai nuo gyvenimiškų semantinių sąvokų sistemos pereinama prie formalios mokslinės sistemos. 3 Taip pat skiriami 3 žinių sąrangos lyigiai: ​1) pagrįstas tiesiogine patirtimi, kalbai netarpininkaujant; ​2) semantinis, susiformavęs kalbą vartojančioje bendruomenėje; 3) formaliai susistemintų teorinių žinių lygis.

[Dedukcinio mąstymo klaidos] Įsitikinimų įtaka

1. Polinkis derinti loginį samprotavimą su įsitikinimais vadinamas ​ šališkumu dėl įsitikinimų; pasireiškia tuo, kad lengviau pastebimas nevalidumas tų išvadų, kurios prieštarauja paplitusiai nuomonei nei tų, kurios su ja sutampa. 2. Be to, d​ažnai atmetama validi išvada, jei ji prieštarauja turimoms bendroms žinioms

[Empiriniai kūrybinio mąstymo tyrimai] Realaus kūrybos proceso eigos analizė

1. Pradedama nuo sąmoningų pastangų siekti užsibrėžto tikslo. 2. Inkubacija, kūrybinė pauzė - kai kuriam laikui atsitraukiama nuo sąmoningo darbo. 3. Nušvitimas / įžvalga / įkvėpimas / „aha" išgyvenimas - svarbiausias kūrybinio proceso momentas .4. Verifikacijos, arba patikrinimo, etapas.

[Argumentavimas]Priežastinius ryšius konstatuojančiuose teiginiuose dažniausiai pasitaikančios klaidos

1. Priežastimi laikomi laiko atžvilgiu ankstesni teiginiai 2. Kaip priežastinis interpretuojamas tik koreliacinis ryšys.

[Svarbiausios sąvokos]Problemos erdvė

1. Problemos erdvė - visuma galimų žinojimo būvių, kurie gali būti pasiekti, pritaikius operatorius. Ji apima ​ pradinį, tikslo ir ​ tarpinius būvius bei sprendėjo žinias, atkuriamas iš atminties ir pritaikomas. 2. Pradinis ​ būvis - tam tikri pradžioje duoti apribojimai ir informacija, kurią galima panaudoti, siekiant tikslo. 3. ​ Tikslo būvis ​ - tikslas, kurį turime pasiekti per tarpinius būvius. 4. ​ Žinojimo būvis - tai, ką žmogus žino tam tikru problemos sprendimo metu (įvairiais tarpsniais skiriasi).

[Kognityvinės psichologijos tyrimai] Svarbiausios sąvokos

1. Problemos sprendimas - ​ laikoma veikla, kuri nukreipta į tam tikro tikslo siekimą. 2. Problemos erdvė* 3. Operatorius - teisėtas žingsnis, operacija, atliekama problemos sprendimo metu. 4. Apibrėžtos ir neapibrėžtos problemos*

Problemų sprendimas (tik punktai)

1. Problemų sprendimas kaip mąstymo tyrimo paradigma 2. Geštaltpsichologijos tyrimai 3. Kognityvinės psichologijos tyrimai 4. Dabartinės problemų sprendimo tyrimų kryptys ir tendencijos

Sąvokos samprata psichologijoje (penki punktai)

1. Psichinis reiškinys 2. Reprezentuoja tam tikrą objektų, įvykių. būsenų grupę arba kategoriją 3. Gali turėti žodinę išraišką 4. Sudaro sistemas, tarp atskirų savokų egzistuoja hierarchiniai ryšiai 5. Yra natūralios ir specifinės sąvokos

[Kūrybinis mąstymas] Empiriniai kūrybinio mąstymo tyrimai (tik punktai)

1. Realaus kūrybos proceso eigos analizė 2. Labaratorinių kūrybinio mąstymo tyrimų problematika

[Sakymas arba šnektos atsirastis] Veiksmingo pokalbio taisyklės: H.Grice maksimos

1. Reikšmingumas​ : sakyk tai, kas svarbu. 2.Kiekybė​ : būk pakankamai informatyvus. 3.Kokybė​ : sakyk tiesą. 4.Būdas​ : kalbėk aiškiai

[Kalba ir kalbėjimas] Pagrindinės kalbos ir šnekos funkcijos (tik punktai)

1. Reprezentacinė kalbos funkcija 2. Komunikacinė kalbos funkcija 3. Vidinė šneka

M. Garretto lingvistinis sakymo modelis

1. Sakinio formulavimas prasideda nuo jo sintaksinio plano sudarymo, kur skiriami du lygmenys: 1) ​ funkcinis​,​t.y. lemų, arba sintaksinių vienetų (žodžių ar frazių) atranka ir gramatinių funkcijų joms priskyrimas; 2) ​ pozicinis lygmuo​, arba pozicinis kodavimas (ryšių tarp sakinio dėmenų ir jų eilės numatymas).Toliau formuojama fonologinė pateiktis (​ garsinis​lygmuo) - iš proto žodyno aktualizuotų žodžių formuojamos intonacinės frazės. 2. Pranešimo lygmuo → Funkcinis lygmuo → Pozicinis lygmuo → Garsinis lygmuo → Artikuliavimo instrukcijos

Kalbos suvokimas ir supratimas (tik punktai)

1. Sakinio suvokimas ir supratimas 2. Pokalbio supratimas 3.Tekstas (diskursas) ir jo supratimas • Teksto supratimo modeliai • Teksto supratimas ir mokymasis • Grožinės literatūros teksto supratimo problematika

Proto evoliucijos etapai: Mitinė kultūra

1. Sakytinė kalba: • Daiktų ir reiškinių įvardijimas • Pasakojimo įgūdžiai 2. Mitinė kultūra • Mitas - kolektyvinė tikrovės versija

Samprotavimas (tik punktai)

1. Samprotavimas kaip logikos objektas 2. Samprotavimo tyrimai psichologijoje 3. Kritinis samprotavimas

[Žinių pateiktis] Scenarijai

1. Scenarijai - Tai mūsų žinios apie įprastą, nuolat pasikartojančią kai kurių įvykių eigą 2. Scenarijai yra​ hierarchiški: juos sudaro ​ subscenarijai​ , arba ​ scenos​ ,kurias sudaro atskirų veiksmų sekos.

[Žinių pateiktis] Schemos ir jų požymiai

1. Shemos - tai abstrakti žinių struktūra, kurią sudaro objektams ir įvykiams pastoviai būdingi požymiai. 2. Schemoms būdingi požymiai: • schemas sudaro tam tikri kintamieji​ , galintys turėti skirtingas vertes. • Schemos siejasi su kitomis schemomis, ​ sudarydamos hierarchinę sąrangą. • Schemos ​ gali reprezentuoti įvairaus abstraktumo žinias. • Schemomis saugomos žinios - lanksčios, tikimybinio pobūdžio

[Sakymas arba šnektos atsirastis] Lingvistiniai sakymo modeliai

1. Skiriamos trys sakymo dalys: ​ konceptualizacija, formulavimas, artikuliavimas​. 2. Konceptualizacija - ikikalbiniai procesai, kurie apima sakymo intencijas ir numato sąvokas. Gali vykti ne iš karto, viso kalbėjimo metu​. 3. Formulavimas​ . ​ M. Garretto lingvistinis sakymo modelis* 4. Artikuliavimas - baigiamasis sakymo etapas, kurio metu abstrakti fonologinė reprezentacija paverčiama į sinchroniškus kalbos organų judesius, formuojančius garsą ir suteikiančius jam kalbos garsų savybes

[Žinių rūšys] Žinių įgijimo būdai

1. Spontaniškas 2. Savaiminis 3. Tikslingas

[Kalbos suvokimas ir supratimas] Grožinės literatūros teksto supratimo problema

1. Superstruktūros - abstrakčios, scheminio pobūdžio struktūros, nusakančios atskirų teksto dalių funkcijas ir naudojamos lingvistinei informacijai sutvarkyti. 2. Recepcijos teorija - Teksto neapibrėžtumas ir skatina skaitytoją aktyviai dalyvauti kuriant teksto reikšmę. • Yra išskiriamos trys teksto savybės, kurios labiausiai ​ lemia skirtingą teksto supratimą​ : 1. Tekste yra tam tikras ​ pagrindas prielaidoms​ , kuriomis galima remtis jį interpretuojant; 2. ​Subjektyvizavimas​- realybės vaizdavimas per veikėjų sąmonės filtrą, taip, kaip jie ją suvokia; 3. ​Daugialypė perspektyva​- pasaulio matymas iškart keliais požiūriais, kuriems atstovauja tarpusavyje sąveikaujantys personažai ir tiesioginiai autoriaus teiginiai.

[Problemų sprendimas] Dabartinės problemų sprendimo tyrimų kryptys ir tendencijos

1. Svarbiausia tendencija - realių ar panašių į realias problemų sprendimas​

[Problemų sprendimas] Kognityvinės psichologijos tyrimai (tik punktai)

1. Svarbiausios sąvokos 2. Uždavinio sprendimo žingsniai ir jų modeliavimas 3. Bendri problemų sprendimo būdai 4. Uždavinio vidinė pateiktis

Sąvokų funkciijos

1. Sąvokos yra kognityviniai vienetai, kuriais operuojama mokantis, samprotaujant 2. Vartojant sąvokas mus pasiekianti informacija yra struktūrinama 3. Sąvokos yra žmogaus numanomų išvadų šaltinis 4. Sąvokos leidžia daryti indukcinius apibendrinimus (žinios apie vieną kategorijos narį leidžia numatyti, kad tam tikri ypatumai bus būdingi visiems tos kategorijos nariams). 5. Sąvokos atlieka klasifikavimo funkciją 6. Sąvokos svarbu bendraujant, perduodant ir priimant lingvistinę informaciją

[Kūrybinis mąstymas] Komponentinės kūrybingumo teorijos

1. T. ​ Amabile skiria tris komponentus: 1) bendrus kūrybinius įgūdžius; 2) konkrečios srities žinias ir įgūdžius; 3) užduoties atlikimo motyvus.

[Žinių pateiktis] Mintiniai (psichiniai) modeliai

1. Tai - į schemas panašios, tik sudėtingesnės žinių struktūros, kurios ​ reprezentuoja ne tik informaciją,bet ir jos apdorojimo būdą, laiko bei priežastinius procesus. 2. Aiškinimo lėkštumo efektas

[Žinių pateiktis] Veikmenys

1. Tai atlikties žinios, žinojimas kaip kažką daryti, kaip veikti tam tikrose situacijose 2. Svarbiausia funkcija: susieti mintį ir veiksmą 3. Veiksmų sistema: jei-tai formos taisyklės

[Pagrindinės kalbos ir šnekos funkcijos] Vidinė šneka

1. Tai begarsis kalbėjimas sau, su savimi. 2. A. ​Damasio skiria ​ pamatinį ir išplėstinį sąmoningumą. • ​ Pamatinis sąmoningumas pasireiškia kaipbežodis savęs ir žinojimo jutimas • Išplėstinis sąmoningumas leidžia save pajusti istoriniame laike įsisąmoninant praeitį ir ateitį. 3. Egocentrinė vaiko šneka atlieka suaugusiems būdingos vidinės šnekos funkcijas 4. Savęs pažinimas, savianalizė

Dialektinis mąstymas

1. Tai pastangos suprasti ir atpažinti sudėtingus tikrovės ryšius, formas, esminius pokyčius 2. Dialektinių schemų sistema

[Dedukcinis samprotavimas] Teoriniai dedukcinio mąstymo aiškinimai

1. Taisyklių ir semantinės teorijos 2. Taisyklių teorija - remiamasi tam tikra tvarka per kelis nuosekliai atliekamus žingsnius 3. Semantinės teorijos - grindžiama teiginių interpretacija - mąstymas priklauso nuo teiginių reikšmės, o ne nuo jų sintaksinės formos. Žinomiausias mintinis modelis*.

[Samprotavymo tyrimai psichologijoje] Indukcinis samprotavimas

1. Teisingumas siejamas su ​ tikėtinumo laipsniu. 2. Dažniausiai taikomos ​ analogijų​ , ​ eilių (serijų) ​ pratęsimo​ , ​ klasifikavimo užduotys indukciniam samprotavimui tirti. 3. Indukcijos procesais paremtos tipiškumo bei pasiekiamumo euristikos*

[Problemų sprendimas] Geštaltpsichologijos tyrimai (tik punktai)

1. Teorinės prielaidos ir uždavinio sprendimo konceptualizacija. 2. Uždavinio sprendimo procesas 3. Ankstesnės patirties įtaka uždavinio sprendimui 4. Geštaltpsichologijos mąstymo tyrimų vertė

[Sakymas arba šnektos atsirastis] Veiksmingo pokalbio taisyklės: Tiesioginiai ir netiesioginais šnekos aktai.

1. Tiesioginiai - šnekos aktai, kuriais sakančiojo intencija atskleidžiama sakomais žodžiai 2. Netiesioginiai - kai vienas ilokucinis aktas atliekamas tiesiogiai atliekant kitą aktą.

Tipiškumo ir pasiekiamumo euristikos

1. Tipiškumo euristika -apie įvykio tikimybę sprendžiama remiantis tuo, kiek tas įvykis atrodo tipiškasdidesnei populiacijai arba kiek jis panašus į atsitiktinio proceso rezultatą; 2. Įvykio tikimybės įvertinimas, kai remiamasi tuo, kiek lengvai prisimenami tų įvykių ar objektų pavyzdžiai. Jei prisimenami lengvai, daroma išvada, kad tie įvykiai dažni, jei sunkiai - reti.

[Empiriniai kūrybinio mąstymo tyrimai] Laboratorinių kūrybinio mąstymo tyrimų problematika. (tik punktai)

1. Uždavinio sprendimo analizė ir modeliavimas 2. Psichologinis kūrybos mechanizmas 3. Asmens kūrybingumas ir jo veiksniai

Produktyvusis mąstymas pagal Wertheimerį

1. Viena svarbiausių jo sąvokų -/supratimas/​ : tai struktūros, visumos, esminių ryšių pagava, susijusi su visumos dalių funkcinės reikšmės įsisąmoninimu. ​ 2. Struktūra - visuma, apimanti ne tik dalis, bet ir jų tarpusavio santykius,funkcijas. ​ 4. Perstruktūrinimas - vienos struktūros pakeitimas kita; naujos struktūros įžvalga, „aha"išgyvenimas.

[Kalbos suvokimas ir supratimas] Tekstas (diskursas) ir jo supratimas

1. Vienas svarbiausių teksto ypatumų - ​ rišlumas 2. Teksto supratimas - tai: - viso teksto turinio ir jo reikšmės atskleidimas; - viso teksto sudedamųjų elementų reikšmės sujungimas; - supratimas, kaip subjektyvus patyrimas, pasiekiamas nuosekliai vykstančiu procesu; - vidinio aktyvumo ir pastangų reikalaujantis procesas; - kiekvieno žmogaus individualus supratimas apie tą patį tekstą; - supratimas tik kai kurių dalykų, kai kurių dalykų klaidingas supratimas ar išvis nesupratimas.

Proporcinės analogijos

1. Vienos srities žinių panaudojimas kitoje srityje 2. Žinių sritis, kuri žinoma santykinai gerai, vadinama ​ /šaltiniu/​, o sritis,kurioje tuo metu veikiama, - ​/užduotimi/. 3. Lyginant šaltinį ir užduotį, nustatomas jų atitikimas: šis procesas vadinamas ​ /atitikdinimu/.

[Kalba ir kalbėjimas] Kalbos problematika psichologijoje: Pirmoji XX a. pusė

1. W. Wundto idėjos apie kalbą: • Sakinys turi vidinę ir išorinę formą • Vidinė forma siejama su kognityviniais procesais, kurie sutvarko kalbėtojo mintis ir parengia jas išorinei formai. • 2. K.Buchler kalbos lauko modelis* 3. L. Vygotskij: • Jis pastebėjo, kad sakymas prasideda nuo asmeninių intencijų, ir tik per be žodinę vidinę šneką vyksta minties formavimas bei formulavimas.

K.Buchler kalbos lauko modelis

1. pagrindiniai elementai - sakantysis,klausiantysis ir faktai, apie kuriuos kažkas sakoma. 2. Kalbos reiškinys laikomas sudėtingu ženklu, nes jis yra: • simbolis: reprezentuoja objektus ir situacijas • simptomas: priklausydamas kalbančiajam, išreiškia jo vidines būsenas • signalas: kadangi nukreiptas į klausytoją, kurio elgesį ar būseną kontroliuoja.

Analoginio samprotavimo stadijos

1. Šaltinio pasirinkimas: (gali būti paviršinis ir strukūrinis panašumas) 2. Atitikdinimas: kuomet lyginami įvairūs šaltinio ir užduoties elementai, išoriniai požymiai ir gilesni ryšiai, kol padaroma išvada apie lyginamų visumų lygiavertiškumą. 3. Įvertinimas: sprendimas apie analoginio samprotavimo išvadų teisingumą

[Tikimybinis požiūris] Bazinio lygmens ypatumai

1. Šio lygmens kategorijos nariai turi daugiausia bendrų požymių 2. Šie nariai greičiausiai identifikuojami 3. Šie nariai daugiausiai naudojami įvairių objektų įvertinimui. 4. Bazinio lygmens sąvokas vaikai išmoksta anksčiausiai 5. Gali būti išreikša ir žodžiu, ir vaizdu.

[Sakymas arba šnektos atsirastis] Svarbiausios psicholingvistinės prielaidos

1. Žmogus​ , formuluodamas ir suprasdamas sakinį, ​ turi turėti tam tikrų lingvistinių žinių​ , kuriomis operuoja kognityviniai procesai. 2. Psicholingvistikoje, modeliuojant psichinę veiklą, remiamasi prielaidomis apie ​ nuoseklų informacijos apdorojimą, kodavimą ir vidines pateiktis​ . /Proto žodynas/ - ilgalaikėje atmintyje saugoma informacija apie žodžių reikšmę, jų tarimą ir sintaksines ypatybes. 3. Sakymo procesą nagrinėjantys psicholingvistai išskiria įvairias šnekos klaidas, užsikirtimus, pauzes.

[Kalba ir kalbėjimas] Žodinė žmonių kalba ir jos struktūra

1. Žmonių kalbai būdinga: • Semantiškumas • Sutartinis kalbos elementų pobūdis • galimybė žymėti erdvės ir laiko atžvilgiu nutolusius įvykius • Atvirumas • Refleksyvumas • Gebėjimas mokytis 2. Fonologija, sintaksė, semantika. 3.. Fonemos, Morfemos, žodžiai, sakiniai.

Kalba ir kalbėjimas (tik punktai)

1. Žodinė žmonių kalba ir jos struktūra 2. Pagrindinės kalbos ir šnekos funkcijos 3. Kalbos problematika psichologijoje

[Laboratorinių kūrybinio mąstymo tyrimų problematika] Psichologinis kūrybos mechanizmas

1. ​ K. ​ Duncker​būtina sprendimo proceso grandimi laikė ​ įžvalgą 2. J. Ponomariov​ teigia, jog norint paaiškinti kūrybos mechanizmą ​ negalima apsiriboti vien loginiu lygmeniu -lemiamą įtaką kūrybinio uždavinio sprendimui daro ​ intuityvūs procesai​ , kurie nėra įsisąmoninami.

[Dedukcinis samprotavimas] Tarpkultūriniai tyrimai

1. ​ Lurija​ : ​ silogistinio pobūdžio užduotys; ​ neraštingi senyvo amžiaus valstiečiai atsisakydavo daryti išvadas iš jiems beveik nepažįstamų dalykų užduotyse 2. mokyklinė patirtis kažkaip pakeičia nuostatą loginių užduočių atžvilgiu

[Dedukcinis samprotavimas] Laboratoriniai tyrimai ir tipiškos dedukcinio mąstymo klaidos (tik punktai)

1. ​ Nepagrįstas pakeitimas​. 2. Konteksto (atmosferos) įtaka​. 3. Įsitikinimų įtaka.

[Sakymas arba šnektos atsirastis]Psichologinis sakymo proceso aiškinimas

1. ​ Vygotskij teigia, kad ​ išorinė šneka yra minties - vidinio psichinio turinio- materializavimas 2. E. ​Thoman teigia, jog li​ngvistinės komunikacijos pirmtakas yra afektyvi kūdikio ir motinos komunikacija, besireiškianti apsikeitimu emocinio pobūdžio reakcijomis.

G. Labouvie-Lief žmogaus proto raidos modelis

1.Išskiria du etapus: pirmas nuo gimimo iki paauglystės, antrasis - suagusio etapas. 2. Pirmojo etapo lygmenys: sensomotorinis, simbolinis, intrasisteminis 3. Antrojo etapo lygmenys: intersisteminis, autonominis

[Žinių pateiktis] Bendra psichinės pateikties samprata ir jų skirstymas

1.Pateiktimi, arba reprezentacija​ , vadinama tai, kas žymi, simbolizuoja ar atstovauja kokiam nors dalykui. 2. 3. ​ Paprastos ir sudėtingos žinių pateikties formos. Paprastos: analoginė, analitinė ir veikmenų Sudėtingos: schemos, scenarijai, mintiniai modeliai • Sudėtingųjų pateikčių dėmenys yra paprastos pateiktys

[Sąvokų struktūra] Tikimybinis požiūris

1.​ Dažnai žmonių vartojamos sąvokos neturi būtinų ir pakankamų požymių, kurie būtų vienodai būdingi visiems kategorijos nariams. 2. Rosch tyrimai

[Kalbos suvokimas ir supratimas] Pokalbio suvokimas

1.​ Semantinė interpretacija remiasi ​ žodžių reikšmėm​is, yra ​ nepriklausoma nuo konteksto​; P​ragmatinė interpretacija siejasi su ​ žmogaus veiklos interpretacija​. 2. Implikatūra - sakinio semantinio turinio transformavimas į posakio reikšmę. 3. Autorinės išvados ​ - tokios klausančiojo išvados, kurios atitinka sakančiojo numanomas reikšmes; neautorinės​- ​ kurios nebuvo sakančiojo numatytos.

{Teorinio empirinių faktų apibendrinimo varianta}. Išmintis

1​. Apima kognityvinius​ , ​ emocinius ir ​ asmenybės ypatumų dėmenis. 2. Kognityviniam komponentui būdinga reliatyvistinis, dialektinis mąstymas, refleksija (savižina, savianalizė). 3. Skirtingi teiginiai: • Išmintis - tam tikros, su painiais realaus gyvenimo klausimais susijusios kvalifikuotos žinios • Išmintis - žinios turi tapti asmens savastimi (kai žmogus ne tik žino kaip reikėtų elgtis, bet ir iš tiesų taip elgiasi. 4. Apibendrintai: ​ išmintis yra aukščiausia žmogaus proto pakopa, kurią pasiekia ne visi žmonės, tačiau ją galima ir verta ugdyti

Dialektinių schemų sistema

4 minties judėjimo tipai: 1. Į minties judėjimą orientuotos (tezė-antitezė-sintezė) 2. Į formą orientuotos schemos (nukreipia mąstančiojo dėmesį nuo mąstymo objekto į didesnes visumas ar kontekstus. 3. Į ryšius orientuotos schemos (nukreipia dėmesį į ryšius) 4. Metaformalios schemos ( integruoja orientacijas į minties judėjimą, formą ryšius)

Reliatyvistinis mąstymas

Asmuo ima suprasti, kad tuos pačius tikrovės reiškinius galima interpretuoti ir vertinti įvairiai, kad ​ kinta ir universalūs dėsniai​ , o taisyklės turi išimčių.

[Sąvokų struktūra] Kategorizavimo modelių reikšmė

Atspindi tik tam tikrus sudėtingos žmogaus sąvokų sistemosaspektus.

[Proto ontogenezė] Poformalusis suagusių mąstymas (Būdingiausi suaugusiųjų mąstymo ypatumai)

Būdingiausi suaugusiųjų mąstymo ypatumai: 1. Reliatyvizmas 2. Dialektinis mąstymas 3. Kontekstualumas

[Kognityvinės psichologijos tyrimai] Uždavinio sprendimo žingsniai ir jų modeliavimas

Dažniausiai ​ problemos sprendžiamos suskaidant jas į dalines ir sprendžiant vieną po kitos - kiekvienu momentu sprendžiama viena dalinė problema siekiant dalinio tikslo.

[Kalbos suvokimas ir supratimas] Teksto supratimo modeliai (Dijko ir Kintscho)

Dijko ir Kintscho semantinis modelis: 1. Aiškina, kaip teksto skaitymo ar klausymo metu yra ​ kuriama to, apie ką kalbama tekste, ​ vidinė pateiktis. 2. ​Lingvistinė įvestis yra iškoduojama į ​ propozicija​s (reikšmės vienetus), kurios sudaro ​ teksto bazę (vientisą tekstą reprezentuojantis propozicijų tinklas). 3. Kartu su ta teksto baze ir kuriamas ​ situacijos modelis​ , kuris integruoja asmens turimas žinias su teksto teikiama informacija. 4. Teksto bazė - semantinė suvokiamo teksto pateiktis epizodinėje atmintyje. Ji turi du lygmenis: mikrostruktūrą ​ ir ​ makrostruktūrą​ . ​ Mikrostruktūra atitinka vieną įvesties apdorojimo ciklą, o makrostruktūra atitinka tai, ką paprastai vadiname teksto esme, tema. 5. Lokalusis ​ rišluma​s pasiekiamas susiejant apdorojamą informaciją su prieš tai buvusio sakinio informacija 6. Globalusis rišlumas - viso teksto ar didesnio jo fragmento rišlumas - pasiekiamas susiejant apdorojamą informaciją su gerokai anksčiau apdorota informacija tekste. 7. Situacijos modelis​ . Norint geriau suprasti tekstą, reikia tam tikrų ankstesnių žinių, su kuriomis būtų gretinamas suvokiamas tekstas. Kuo išsamesnės tos žinios, tuo daugiau naujų išvadų įtraukiama ir tuo gilesnis yra teksto supratimas

[Dedukcinio mąstymo klaidos] Konteksto (atmosferos) įtaka

Dvi premisos su vienodais kvantoriais „visi", „kai kurie", „nė vienas"sukuria tam tikrą atmosferą ir tai veikia tiriamojo sprendimus apie išvadų teisingumą - priimama pozityvi išvada, kai premisos pozityvios, ir negatyvi, kai premisos negatyvios;

[Proto ontogenezė] Formalusis suaugusių mąstymas?

G. ​ Labouvie​ -​ Vief teigia, kad žmogaus prote yra dvi sritys - ​ l​ogos (racionalumo, objektyvumo,logikos) ir ​ mythos (vaizduotės, emocijų, asmeninio patyrimo). Pasak jos, suaugusio žmogaus branda yra natūralus iki brandos pristabdytos vaizduotės ir jausmų srities įsiliejimas į bendrą proto veiklą.

[Sakymas arba šnektos atsirastis] Sakymo aspektai

Galima išskirti keletą kalbėjimo/sakymo aspektų: 1) Tai ​ mokėjimas pasakyti sakinį​- remiantis tam tikromis gramatikos taisyklėmis lengvai ir sklandžiai artikuliuoti reikšmę turinčias garsų sekas. 2) Tai ​ socialinis veiksmas​ , kuriuo siekiama tam tikrų socialinių tikslų. Sakymas - komunikacijos akto dalis. 3) Kalbą ​ valdo asmuo su tam tikrais sau būdingais bruožais​ , fizinėmis ir emocinėmis būsenomis, ir visa tai veikia sakymo turinį bei formą. 4) Sakymas - tam tikras ​ išoriškai pasireiškiantis mintijimas​ , minties plėtojimas įvairiomis diskurso formomis, vartojant įvairias retorines ir stilistines priemones.

[Geštaltpsichologijos tyrimai] Geštaltpsichologijos mąstymo tyrimų vertė

Geštaltpsichologų neapibrėžtumas: jie daugiausia tyrinėjo tik vieno tipo uždavinių sprendimą, be to,jų vartojami terminai stokojo aiškumo

Kontekstualus mąstymas

Gilesnių sudėtingų reiškinių supratimas, tikslesnė ir kartais skirtinga tų reiškinių konceptualizacija.

[Pasakojimas] Pasakojimas kaip kognityvinė schema

J. Bruner ir D. Polkinghorne Patirties tvarkymo ir sisteminimo schema: 1. Laiko matmuo - paskirų patirtų įvykių ar veiksmų surikiavimas į nuoseklią eilę laike. 2. Priežastingumo matmuo - parodo koks įvykis ir kokią įtaką turi kitam į tą eilę įtrauktam įvykiui 3. Konfigūracija - veiksmų eilė suvokiama kaip visuma. • Įvykius siejantis ​ priežastingumas čia grindžiamas įvairiomis žmogaus intencijomis - ​ norais​ , ​ siekiais​ ,įsitikinimais​- ​ ir jų kintamumu

[Kalba ir kalbėjimas] Kalbos problematika psichologijoje: Tolesnė kalbos vartojimo problematikos raida.

J. ​ Austin išskyrė tris šnekos akto lygmenis: • 1) ​ lokucinį (gramatiškai taisyklingo, prasmingo sakinioištarimą); 2) ​ ilokucinį (tam tikro atliekamo veiksmo); 3) ​ perlokucinį (poveikio klausytojui)

Aiškinimo lėkštumo efektas

Kai labai paviršutiniškai ir lėkštai aiškinamas kokios nors sistemos veikimas dėl neįsisąmonintos konkrečios informacijos

Sakymas arba šnekos atsirastis (tik punktai)

Lingvistinis sakinio planavimas: 1. Svarbiausios psicholingvistinės prielaidos 2. Lingvistiniai sakymo modeliai Pokalbis: sakymo analizė: 1. Veiksmingo pokalbio taisyklės 2. Psichologinis sakymo proceso aiškinimas

[Laboratorinių kūrybinio mąstymo tyrimų problematika] Uždavinio sprendimo analizė ir modeliavimas

NO INFO BITCHES

[Dedukcinio mąstymo klaidos] Pozityvių įrodymų ieškojimas

Pasižymi polinkiu ieškoti ir naudotis info, kuri patvirtina hipotezes.

[Sąvokų struktūra] Pateiktis pavyzdžiais

Prisimenama daug įvairių kategoriją sudarančių ​ egzempliorių, atvejų,pavyzdžių​ , kurie gali būti naudojami naujai aptiktų objektų klasifikacijai

[Pasakojimas] Gyvenimo istorijos

Svarbiausi gyvenimo istorijų dėmenys, pasak D. McAdamso, yra šie: • branduoliniai epizodai​​(svarbiausios scenos, posūkio taškai), •i mago​(idealizuotas savęs, kaip pagrindinio istorijos veikėjo, vaizdas), • teminės linijos​, • idėjiniai rėmai​​ (įsitikinimai ir vertybės, išreiškiančios pasakojančio moralinę poziciją, kuria remdamasis jis vertina savo ir kitų gyvenimo kokybę).

[Pasakojimas] Pasakojimas kaip psichologijos tyrimų plotmė

Svarbiausia problema - kaip traktuoti gautus atsakymus. Galima ​ pasakojamosios ​ ataskaitos analizė​ ,tačiau ji ​ reikalauja tyrėjo interpretacijos. Skiriamos dvi interpretacijos, dar vadinamos ​ hermeneutika​ ,rūšys:- ​ 1. Reikšmės​-prisiminimų​ hermeneutika (padeda tiksliai atskleisti reiškinį); 2. Įtariamybės hermeneutika (padeda prasiskverbti už paviršinės ataskaitos ir atskleisti kitą tikrovę. Ja remiasi Freudo analizė).

[Kritinis samprotavimas] Bendra samprata

Tai kognityvinė strategija pasireiškianti nuolatiniu veiklą reguliuojančiu galimų sprendimų tikrinimu ir bandymu. Šiuo požiūriu kritinį mąstymą sudaro: 1) tam tikri kognityviniai informacijos apdorojimo įgūdžiai; 2) įprotis tuos įgūdžius naudoti.

[Žinių pateiktis] Analoginė pateiktis

Tai ​ panašumas tarp suvokimo metu susidaromo vaizdo ir atmintyje išlaikomo vaizdinio, kai objektas nėra tiesiogiai suvokiamas.

Retorinė gudrybė

Teiginiai, kuriais ne pagrindžiama, o tiesiog skatinama patikėti tuo,ką sako autorius (rėmimasis populiarumu, gailesčiu, seksualumu ir kt.).

[Žinių rūšys] Kategorizavimas

Vienas pagrindinių žinių sisteminimo būdų ir reikšmingiausių žmogaus pasiekų -reiškia, kad bet koks objektas, veiksmas ar ypatumas dažniausiai yra suvokiamas kaip tam tikrosobjektų, veiksmų ar ypatumų rūšies atstovas.

[Problemų sprendimas] Problemų sprendimas kaip mąstymo tyrimo paradigma

Tyrėjų dėmesys ​ nuo struktūrinio (proto elementų ieškos) aspekto buvo ​ perkeltas prie mąstymo, kaip tikslingų, kryptingų proto veiksmų​tyrimo, uždavinio, arba problemos, sprendimo.

[Žinių rūšys] Metakognicija

Žinios apie savo pažinimą, savo samprotavimo, problemų sprendimo, įsiminimo procesus bei gebėjimas juos stebėti ir reguliuoti.

[Dedukcinio mąstymo klaidos] Nepagrįstas pakeitimas

Žmonės, perskaitę teiginį „visi A yra B", mano, kad teisingas ir teiginys„visi B yra A". Tačiau šie teiginiai nelygiaverčiai.

[Pagrindinės šnekos ir kalbos funkcijos] Reprezentacinė kalbos funkcija: Žodis kaip simbolis

​ Pirmieji ​ simboliniai žodžiai turi tik grynai konotacinę vertę (žodis „aleliuja" neturi denotacijos), todėl ​ kalbos elementu žodį galima laikyti tik tada​ , ​ kai jis įgyja ir denotacinę reikšmę

[Sąvokų struktūra] Klasikinis požiūris

​ Sąvoką sudaro ​ vienas ar keli būtini ir pakankami požymiai​ , vienodai būdingi visiems tam tikros kategorijos nariams.

Pasakojimas (tik punktai)

• Pasakojimo samprata: 1. Pasakojimas kaip kognityvinė schema 2. Pasakojimas kaip diskursas •Pasakojimas apie save: 1. Asmeninės istorijos kūrimo dėsningumai 2. Gyvenimo istorijos •. Pasakojimas kaip psichologijos tyrimų plotmė

[Pagrindinės kalbos ir šnekos funkcijos] Komunikacinė kalbos funkcija: Kalbos ir kalbėjimo (​ šnekos​ ) skirtis.

•Žodžiai, kaip ir visa kalbos sistema, yra nepriklausomi nuo konkretaus žmogaus; jie yra ilgo visuomeninio proceso, kultūros ir istorijos padarinys. • Kalbėdamas žmogus atlieka tam tikrą veiksmą su jam žinomą ženklų sistema