MATAVIMAI PSICHOLOGIJOJE, PATIKIMUMAS, VALIDUMAS
Metodikos patikimumas
Metodikos patikimumas reiškia metodikos galimybes pateikti panašius rezultatus pakartotinai matuojant, kai tyrimo sąlygos identiškos. Kuo didesnis gautų duomenų išsibarstymas, tuo mažiau patikimas matavimo metodas.
Matavimo klaidų atsiradimas
Net jei yra pateikiama aiški reiškinio matavimo metodika, matavimo klaidos tikimybė yra didelė. Bėgimo greitis yra matuojamas laiku, kurį sugaišta žmogus įveikti tam tikrą atstumą. Kad išmatuotumėm šį elgesį turime: sudaryti galimybę elgesiui pasireikšti tiriamieji turi atlikti reikiamus veiksmus tyrėjas turi užfiksuoti elgesį. Nuo visų žingsnių priklauso, ką mes laikysime tiriamojo bėgimo greičiu. Kaip greitai žmogus bėgs priklausys nuo įvairių aplinkybių: • kokios instrukcijos pateikiamos • kokius drabužius dėvi • kokia temperatūra bėgimo metu Visus šiuos faktorius įmanoma kontroliuoti. Tyrimo sąlygų skirtumai lemia klaidą matavimuose. Dvi rūšys charakteristikų nulems, kaip greitai žmogus bėgs: 1) charakteristikos, kurios nekinta (ūgis, fiziniai gebėjimai); 2) charakteristikos, kurios kinta (nuotaika, sveikata, energijos kiekis). Pokyčiai pastarosiose gali lemti klaidas. Koks bėgimo greitis bus įrašytas į stebėjimo protokolą priklauso nuo tyrėjo - kaip greitai jis paleis ir sustabdys chronometrą.
Klaidų rūšys
Paklaida arba šališkumas · Tokia klaidos rūšis, kai veiksniai, kurie gali lemti klaidą, veikia sistematiškai - kažkuria kryptimi paveikia stebimus duomenis. · Dažnai paties tyrėjo veiksmai lemia paklaidą. Tyrėjas gali nusakyti vienai grupei, ko iš jos tikisi. Tyrėjas gali suteikti vienai grupei daugiau laiko apsiprasti su tyrimo sąlygomis.
Skirtumai tarp klaidų
Paklaida arba šališkumas • Veikia tik dalį duomenų - negalima ištaisyti statistikos pagalba. • Dažniausiai gaunamas klaidingas rezultatas, kad grupės skiriasi, kai iš tiesų ne. Atsitiktinė klaida • Dažniausiai ją galima sumažinti arba visai panaikinti statistikos pagalba.
TYRIMO vidinis validumas
Tai tyrimo metodo galimybės adekvačiai ištirti iškeltas hipotezes. Ar tiriama tai, kas buvo numatyta tirti? · Eksperimente tai reiškia, kad nepriklausomo kintamojo variacijos nulėmė pokyčius priklausomame kintamajame. · Koreliaciniame tyrime tai reiškia, kad kriterijaus kintamojo pokyčiai susiję tik su prognozuojamo kintamojo pokyčiais, bet ne su trečio, kuris gali kisti kartu su prognozuojamuoju.
Sprendimas, ką tyrinėti
Po to, kai iškeliamas tyrimo klausimas, reikia nuspręsti, kas tiksliai bus tiriama. Paprastai yra bent keli būdai, kaip atsakyti į tą patį klausimą. Operacinis sąvokos apibrėžimas: Kaip oras veikia žmogaus nuotaiką? Oras gali būti apibūdinamas daugybe parametrų: • spaudimu barometre, • oro temperatūra, • drėgme, • šviesos kiekiu, • kritulių pobūdžiu ir kiekiu. Galima matuoti ir fiksuoti visus šiuos kintamuosius arba orą apibrėžti kai kuriomis šių kintamųjų kombinacijomis. Nuotaika: • patiems tiriamiesiems įvertinti nuotaiką naudojant nuotaikos matavimo skalę • arba stebint tiriamuosius, kai jie atlieka su nuotaika susijusį elgesį.
Psichologinių būsenų matavimas
Psichologinių būsenų tiesiogiai nestebime, todėl išvadas darome iš netiesioginių duomenų. Pvz.: Kaip išmatuoti meilę? · Žodinis elgesys (Ką sako, rašo, atsako, ranguoja - meilės skalė) · Netiesioginiai veiksmai (Ką daro? Pvz., praleidžia progas eiti į pasimatymus su patraukliais žmonėmis) · Neverbalinis elgesys (Kiek praleidžia laiko žiūrėdamas į akis?) · Fiziologinės reakcijos (Širdies dažnio pasikeitimai partneriui artėjant)
Kintamųjų matavimo metodikų pasirinkimas
Renkantis tyrimo metodikas svarbu atsižvelgti į: · metodikos patikimumą, · validumą.
Testo ar metodikos validumas
Testo ar metodikos validumas reiškia lygį, kuriuo testas matuoja tai, kas ketinama matuoti. Jei kas nors ketintų matuoti intelektą ir jo matu pasirinktų centimetrinę juostą aplink kaukolę kaktos aukštyje (laikantis teorijos, kad po didesne kaukole yra didesnės smegenys, o didesnės smegenys produkuoja aukštesnį intelektą), galima būtų sutikti, kad juostelė yra validus instrumentas ilgiui matuoti, bet klausimas, ar ji validi intelektui matuoti. Paaiškėjo, kad koreliacija tarp intelekto ir kaukolės apimties labai maža. Galimos kelios validumo rūšys: · paviršinis, išorinis validumas (face validity), · turinio validumas (content validity), · kriterijaus validumas (criterion-related validity), · konstrukto validumas (construct validity). Kad metodika būtų validi, ji turi apimti visą reiškinį (ir jo sudedamąsias dalis), kurį ji matuoja. Pvz.: Jei testas skirtas agresijai matuoti, jis turi apimti įvairias agresijos rūšis (žodinę, fizinę, atvirą, paslėptą ir pan.). Kad metodika būtų validi, ji turi leisti nusakyti asmens testo įverčio reikšmę lyginant su tam tikro kriterijaus reikšme. Pvz.: Dauguma intelekto testų sudaryti taip, kad populiacijos vidurkis būtų 100 balų. Tada galima nusakyti, kokioje populiacijos vietoje atsiduria žmogus su savo balu. Validi metodika yra tada, kai ja surinkęs aukštus balus asmuo elgiasi taip, kaip nurodo reiškinį aiškinanti teorija. Surenkantys aukštus balus intelekto teste pasižymi aukštesniais akademiniais pasiekimais.
Elgesio matavimas
· Dažnumas (Kiek cigarečių surūkoma per 2 val.?) · Trukmė (Kaip greitai atspausdinamas 600 ženklų tekstas? ) · Suminis dažnis (Kiek cigarečių surūkoma per visą laiką? ) · Intensyvumas (Kaip stipriai įtraukiama dūmų įkvepiant? ) · Laikas iki elgesio (Kiek laiko praeina iki reakcijos? ) · Tikslumas (Kiek klaidų padaroma spausdinant tekstą? )
Fiziologiniai matavimai psichologijoje
· Fiziologiniai metodai reikalauja specialios įrangos, galinčios fiksuoti tiriamojo kūno pokyčius. · Apima širdies dūžių dažnį, kvėpavimo dažnį, elektrinį smegenų aktyvumą, galvaninę odos varžą, kraujospūdį. · Tokios naujosios technologijos kaip Pozitronų emisijos tomografija ir Funkcinio magnetinio rezonanso vaizdavimas atvėrė naujas galimybes tirti smegenų aktyvumą atliekant įvairią veiklą. Šių metodų privalumas yra tas, kad jie neinvaziniai ir nedaro žalos organizmui. · Šie metodai pateikia tikslią informaciją apie sužadinimo arba streso būseną žmogaus organizme, tačiau darant išvadas apie psichologinę būseną, atsiranda klaidų tikimybė.
Validumo rūšys
· Išorinis validumas · Vidinis tyrimo (plano) validumas o Instrumento, metodikos validumas Nepriklausomai nuo to, koks tyrimo planas pasirenkamas, du dalykai turi būti tenkinami: vidinis ir išorinis validumas.
Išorinis validumas
· Išorinis validumas reiškia tai, kiek rezultatai gali būti taikomi platesniam kontekstui nei ribota tyrimo aplinka ar tiriamųjų grupė, kurioje rezultatai gauti. · Pagrindinis priekaištas tyrimams, kurie tiriamaisiais pasirenka baltąsias žiurkes ar universiteto studentus, yra tas, kad elgesys, atliekamas dirbtinai sukurtose laboratorinėse sąlygose gali mažai ką pasakyti apie gyvenančių laisvėje gyvūnų ar žmonių apskritai elgesį, kai jie veikia platesniame kontekste - realiame pasaulyje. · Laboratoriniame eksperimente labiau siekiama aptikti elgesio mechanizmą nei nustatyti ryšius, kurie atsiranda normaliomis sąlygomis realiame gyvenime. Ir tada elgesio supratimas (o ne konkretūs duomenys) generalizuojamas realiam gyvenimui.
Savižinos metodai
· Jie gali būti įvairių formų, tačiau dažniausiai naudojama subjektyvaus vertinimo skalė, pvz., Likerto skalė, kai tam tikrą teiginį reikia įvertinti skalėje nuo žemo iki aukšto. · Savižinos metodus gana lengva naudoti. · Galima klausti apie tiriamųjų ankstesnę patirtį. Tai vadinama retrospektyviniais atsakymais. Galima siekti ir prospektyvių atsakymų, t.y. klausti, kaip tiriamieji pasielgtų tam tikroje situacijoje. · Savižinos metodai dažnai susiduria su validumo ir patikimumo problemomis. Tiriamasis pateikia, kaip jis jautėsi toje situacijoje ar kaip ją suvokė, bet ne tai, kaip iš tiesų buvo. Atsakymai apie analizuojamą elgesį dažnai paveikiami įvykių, kurie įvyksta tarp elgesio ir apklausos momento. Todėl kai įmanoma, savižinos metodai turi būti naudojami kartu su kitais. · Išlieka ir tiriamųjų sąžiningumo problema. Tiriamieji yra linkę save apsaugoti ir pateikti socialiai priimtinus atsakymus.
Tiriamųjų ir tyrėjo poveikis
· Kai planuojame tyrimą, reikia žinoti, kad mes kaip tyrėjai turime galią tiriamiesiems, o tiriamieji ateina į tyrimą su savo socialine patirtimi, kuri gali turėti įtakos priklausomam kintamajam: · Tiriamasis patekęs į tyrimą nėra pasyvi būtybė. Jis vertina tyrėją ir tyrimo situaciją. Iš savo svarstymų jis pradeda spėlioti, apie ką tyrimas bus ir atitinkamai dalyvauja tyrime. Taip pat dažnai į tyrimą ateina su tam tikromis nuostatomis, kurios gali būti bendradarbiaujančios, gynybiškos ar neigiamos. · Tyrėjo šališkumas atsiranda iš lūkesčių poveikio (save išpildanti pranašystė) ir skirtingo elgesio su skirtingomis tiriamųjų grupėmis.
Vidinio ir išorinio validumo svarba
· Nors reikia stengtis užtikrinti tiek vidinį, tiek išorinį validumą, praktikoje paprastai tai ne visada įmanoma - didinant vieną, gali silpti kitas. · Stipriai kontroliuojamas eksperimentas laboratorinėmis sąlygomis užtikrina gana aukštą vidinį validumą, tačiau rezultatai gali būti prastai perkeliami kitoms imtims ir situacijoms - išorinis validumas sumažėja. · Ar vidinis, ar išorinis validumas svarbesnis, priklauso nuo tyrimo tikslo: jei siekiama teorinio hipotezės patikrinimo, vidinis validumas bus svarbesnis ir veikiausiai stipriai kontroliuojamas eksperimentas bus atliktas. Jei rezultatus siekiama pritaikyti realiame gyvenime, teks mažinti vidinį validumą išorinio naudai.
Kaip pasirinkti?
· Renkantis kintamojo matavimo priemonę reikia pasitikrinti ankstesniuose tyrimuose. · Kitaip galima pasinaudoti matavimais, kurie nebūtinai matuoja norimą psichologinį konstruktą: o Savižinos būdu matuojamas socialinis intelektas mažai atspindi socialinį intelektą o Rašysena mažai atspindi asmenybę o Kraujospūdžio padidėjimas nebūtinai reiškia melą
Psichologinių testų ar metodikų patikimumas
· Testo - retesto strategija - taikyti testą ar metodiką didelei žmonių grupei du kartus ir skaičiuoti koreliaciją tarp pirmo ir antro matavimo. · Testas laikomas turintis aukštą patikimumą, jei koreliacijos koeficientas siekia 0,95. · Tinka tik stabilių reiškinių matavimui. · Kai kurie psichologiniai reiškiniai (pvz., nerimo lygis, nuotaika ir pan.) yra linkę natūraliai kisti. · Taip metodas pademonstruos skirtingus kintamojo lygius per du matavimus, tačiau tai gali būti ne metodo problema, o realus kintamojo pokytis. · Todėl gali būti naudojama dalijimo pusiau patikimumo matavimo strategija (čia dvi paralelinės testo formos pateikiamos tiriamiesiems vienu metu, tačiau vertinamos ir sumuojamos kaip atskiros, tada matuojama koreliacija tarp jų). · Kadangi formos naudojamos tuo pat metu, nebelieka reiškinio pokyčio laike problemos, tačiau išlieka teiginių identiškumo klausimas.
Trečio kintamojo problema
· Trečiasis kintamasis yra tas, kuris atsakingas už aptiktą koreliaciją tarp dviejų kintamųjų, nors ryšio tarp pastarųjų nėra (vienas kito neveikia). · Paprastai tai yra kintamasis, kuris veikia kitus du, todėl tarp jų ir aptinkama koreliacija (iš tiesų kovariacija). · Tai reiškia, kad net jei tarp kintamųjų gauname reikšmingą koreliaciją nereiškia, kad kintamieji yra susiję kokiu nors ryšiu - jie tiesiog kinta kartu. Pvz.: Didesnis kavos suvartojimas susijęs su didesne vėžio tikimybe. Paaiškėjo, kad ne pats kavos vartojimas susijęs su vėžio diagnoze, bet rūkymas. Rūkymas (kuris yra trečias kintamasis) veikia vėžio išsivystymą, ir rūkantys žmonės daugiau vartoja ir kavos.
Vidinio validumo pavojus
· Vidiniam validumui kyla pavojus, kad šalutiniai kintamieji gali pateikti alternatyvius gautų rezultatų paaiškinimus - konkuruojančias hipotezes. Pvz.: Dėstytojas, norėdamas patikrinti naujo mokymo metodo efektyvumą įvado į psichologiją mokymosi rezultatams, atlieka tyrimą, kur rytinį studentų srautą moko naujuoju metodu, popietinį - tradiciniu. Visa medžiaga, paskaitos, skaitiniai, testai abiems grupėms pateikiami vienodi. Gaunama, kad rytinė grupė pademonstravo žymiai geresnius rezultatus. Daroma išvada, kad naujas metodas efektyvesnis įvadui į psichologiją mokytis. Tačiau ši išvada gali būti ir neteisinga. · Rytinės grupės studentai pasirodė geriau, nes jie buvo labiau pailsėję nei popietinės grupės studentai. · Rytinės grupės studentai pasirodė geriau, nes dėstytojas buvo labiau pailsėjęs nei dėstydamas popietinės grupės studentams. · Dėstytojas tikėjosi, kad naujas metodas bus efektyvus, ir todėl entuziastingiau dėstė rytinei grupei nei popietinei. · Studentai, kurie registravosi į rytinę grupę, buvo labiau motyvuoti mokytis nei tie, kurie registravosi į popietinę grupę.
Taigi, matavimo klaidos gali atsirasti dėl:
· skirtingų tyrimo sąlygų; · kintančių tiriamojo charakteristikų; · tyrėjo elgesio.
Atsitiktinė klaida
• Nesisteminė klaida vadinama atsitiktine ir ji veikia visas tyrime dalyvaujančias grupes ar matavimus. • Paprastai ji nedaug paveikia skirtingų grupių rezultatus, bet individualią tiriamojo veiklą veikia. • Didėjant tiriamųjų skaičiui, atsitiktinė klaida artėja prie 0. Bėgikų grupei bėgant vėjas gali būti gūsinis - vieniems padės, kitiems - trukdys. Viename bėgimo etape padės, kitame - trukdys.
