Mikrė

Ace your homework & exams now with Quizwiz!

Virulentiškumas

M/o rūšies PADERMĖS (štamo, kamieno) patogeniškumo laipsnis, turintis kiekybinę išraišką: 1. ID50 (infekcinė dozė 50) - minimalus kiekis sukeliantis infekciją 50 proc. užkrėstųjų 2. LD50 (letalinė dozė 50) - minimalus letalus kiekis 50 proc. užkrėstųjų

Patogeniškumas

M/o rūšies savybė - potencialus gebėjimas sukelti kliniškai pasireiškiantį infekcinį procesą (infekcinę ligą)

Prebiotikai

Maisto priedai, kurie skatina bakterijų augimą ir metabolizmą. Tai žmogaus organizmo fermentų nevirškinami priedai, kurie aktyvina vienų, bet slopina kitų m/o metsnolizmą. Fruktozė ar gliukozė + oligosacharidai: FOS, GOS Padeda atstatyt normalią žmogaus mikroflorą

Dimorfinių grybų forma

Mielinėje ir pelėsinėje formoje

Biocenozė

Mikroorganizmų populiacijų visuma, turinti skirtingą kiekį įvairių rūšių m/o, tarp kurių susiformavę simbioziniai santykiai

Simbiozės formos

Mutualizmas, komensalizmas, antagonizmas

S. aureus ekologija

Normali žmogaus mikroflora Ekologinė niša - žmogaus šnervės 20 proc. žmonių turi nuolat Iki 60 proc. žmonių - nenuolat

Disbakteriozė

Normalios mikrofloros kiekybinis ir/ar kokybinis pakitimas: mažėja normalios, daugėja sąlyginai patogeninių bakterijų ir mikroskopinių grybų Priežastys: Neracionalus plataus spektro antibiotikų vartojimas Imuninės sistemos susilpnėjimas Operacijos Stresai

Žmogaus mikrobiota - kvėpavimo sistema

Nosis: Staph. Aureus - iki 60% Staph. Epidermidis Strep. Pneumoniae Difterijos, neiserijos, bakteroidai Nosiaryklė: Corynebacterium spp. Trachėja ir stambūs bronchai: tranzitiniai su oru patekę ir greit virpamojo epitelio pašalinami m/o Apatiniai kvėpavimo takai (smulkūs bronchai ir alveolės): dažniausiai sterilūs

Staph ekologija

Odos, kvėpavimo takų ir VT normali mikroflora. Komensalai. S. epidermidis - oda. S. saprophyticus - oda, kaip tranzitinė mikroflora. Jų būna ir ant drabužių, patalynės ir kitų buities daiktų. Kai kurios rūšys ir gyvūnų organizme.

Enterokokų morfologija ir biologinės savybės

Ovalios ląstelės Sporų/kapsulės nesudaro Judrumas ribotas, turi mažus žiuželius Fakultatyviniai anaerobai Skaido sacharidus iki rūgščių (pieno) Auga 10-45 temp. (optimali 37) Infekcijas dažniausiai sukelia E. faecalis, E. faecium ir E. durans

Strep klasifikacija

Pagal hemolizę: 1. Alfa-hemoliziniai: nevisiška hemolizė, turinti žalią sritį. "Žalieji" streptokokai 2. Beta-hemoliziniai: visiška hemolizė. Didžiausia patogeniškų strep dalis. 3. Gama-hemoliziniai: hemolizės nėra, žmonėms nepatogeniški. Pagal Lancefield antigenus: A grupė - S. pyogenes (ūminis faringitas) B grupė - S. agalactiae (naujagimių meningitas ir sepsis) C grupė - S. equisimilis (endokarditas, bakteriemija, pneumonija, meningitas, lengva virš. kvėp. takų inf.) D grupė - E. faecalis, S. bovis (tulžies, šlapimo takų infekcijos, endokarditas, bakteriemija) Nenustatyta - S.mitis/mutans (kariesas, endokarditas), S. pneumoniae (skiltinė pneumonija ir kt.)

Žmogaus mikrobiotos patofiziologinė svarba

ENDOINFEKCIJOS (oportuinistinės infekcijos) pacientams su nusilpusią imunine sistema, vartojantiems antibiotikus, esant skvarbiosioms traumoms (dėl chirurginės ar trauminės žaizdos mikrobiota patenka į jai nebūdingus audinius, pvz: potrauminis peritonitas) Audinių pažeidimai (strep. Mutans - dantų ėduonis) Išplitimas organizme ar patekimas į nebūdingą vietą - infekcija

Gram- lazdelės

Enterinės (VT gyvena): E. coli, Shigella, Salmonella, Yersinia, Klebsiella, Proteus, Enterobacter, Serratia, Vibrio, Campylobacter, Helicobacter, Pseudomonas, Bacteroides Haemophilus Bordetella Legionella Yersinia Francisella Brucella Pasteurella Gardnerella

Enterokokai: taksonomija/klasifikacija ir ekologija/išplitimas

Enterococcus gentis. D grupė. 12 rūšių. Žarnyno normali mikroflora. Išmatose 10^5-10^7 E. faecalis 10^4 - 10^5 E. faecium E. faecalis - labiausiai paplitęs enterokokas E. faecium - antras pagal svarbą

Grybų karalystė

Eukariotai Ląstelės sienelėje - chitinas, gliukanas Membranoje - ergosterolis Neturi chloroplastų Nejudrūs Vienaląsčiai ar daugialąsčiai

Adhezinai ir invazinai

Adhezinai: m/o paviršiaus struktūros (sienelė, PM, kapsulė), pilės ir žiuželiai (fimbrijiniai adhezinai) Invazinai: užląstelinės medžiagos, pralaužiančios barjerus ir lengvinančios invaziją. Tai fermentai, kurie: 1. Lengvina patogeno augimo ir plitimo procesus 2. Veikia vietiškai žalodami ląsteles 3. Dažniausiai veikia nedideliu spinduliu 4. Gali ir nesunaikinti organizmo ląstelių

S. pneumoniae: būdingos biologinės savybės

Aerobai Geriau dauginasi terpėse esant 5-10 proc. CO2 Kolonijos smulkios, apvalios, lygiais kraštais Virulentiškų pneumokokų kolonijos turi S formą, o nevirulentiškų - R formos. Kraujo agare - alfa-hemolizė.

Alochtoninė mikrobiota

Atsitiktinė, tranzitinė. M/o patenkantys į tam tikrą ekologinę nišą iš aplinkos ir išbūnantys ten ilgesnį ar trumpesnį laiką

Skirtingą mikroflorą skirtingose anatominėse srityse lemia

Audinių tropizmas - tinkamuose audiniuose bakterijos gauna būtinus joms augimo veiksnius, o alternatyviose vietose sudaromos nepalankios sąlygos (skrandžio, tukžies rūgštys, lizocimas) Gebėjimas specifiškai kolonizuoti audinį ar paviršių adhezinais (kapsulėmis, pilėmis, sienelės komponentais)

Būdingos staph biologinės savybės

Kolonijos S formos: geltonos, raudonos, oranžinės Jaunos padermės - g+, senėdamos gali virsti g-. Vandenyje netirpstantis, kremo/baltos/geltonos spalvos pigmentas S. aureus - gali hemolizuot ----S. aureus sintetina katalazę----skiriama nuo strep------ Lėtai fermentuoja daug CHO, sudaro pieno rūgštį (be dujų) Patogeniški sintetina daug neląstelinių medžiagų - toksinai, fermentai S. epidermidis - jautri novobicinui

Antagonizmo formos

Konkurencija, fermentinis aktyvumas, bakteriocinogenija, antibiozė

Strep epidemiologija

Labai paplitę. Normali žmogaus mikrobiota. 5-15 proc. žmonių nosiaryklėje S. pyogenes ir agalactiae. 20-40 proc. - S. pneumoniae Streptokokinėms ligoms imlūs yra bet kokio amžiaus, rasės ir lyties asmenys, bet didžiausia ligos tikimybė ekstremaliame amžiuje (<2, >65) Galinčių gimdyti moterų amžiuje S. agalactiae nešiotojų 15-40 proc. Vertikali transmisija naujagimiui - 40-73 proc. Bet infekcijos dažnis tik 1-2 proc.

Candida sukeliamos infekcijos

Lokalinės odos, gleivinių infekcijos, sisteminės ir įvairių organų infekcijos 1. Mukozinės mikozės: burnos kandidozė, ezofagitai, žarnyno kandidozė, vulvovaginitai, šlapimo takų infekcijos. 2. Odos, nagų kandidozės 3. Endokarditai, perikarditai, CNS kandidozė, akių/sąnarių/kaulų kandidozė.

Strep morfologija ir struktūra

Sferinės/ovalios formos Išsidėstę grandinėlėmis, G+ A,B,C grupių sintetina hialuronino kapsulę LS yra M,T baltymų, sacharidų ir peptidoglikano Turi piles su M baltymu ir lipoteicho rūgštim.

Spirochetų sienelės ypatybė

Sienelė kaip gram- (vidinis fosfolipidinis sluoksnis be cholesterolio su baltymais, periplazminė ertmė, plonas glikoproteinų sluoksnis, išorinė membrana su porinais ir LPS, ir išoriausia fosfolipidinė membrana (apsaugo nuo imuniteto) Žiuželiai galuose prasideda nuo sienelės, bet apsivynioja aplink ją po išorinės membranos sluoksniu, o ne išsikiša į išorę. Periplazminiai žiuželiai. Jų sukimasis suka spirochetą ir stumia į priekį.

VASA: paplitimas

1-25 proc. H-MASA padermių - heterogeniškos vankomicino atžvilgiu.

Candida virulentiškumo veiksniai

1. Adhezija: Nespecifinė (hidrofobiškumas ir t.t.) Specifinė (sienelės mananas - baltymai) 2. Transformacija iš mielių formos į hifus. Priklausomai nuo aplinkos. Hifai lengviau pereina poras ir infiltruoja epitelį. Hifai hidrofobiški ir lengviau adhezuoja 3. Imuninio atsako slopinimas: sienelės glikoproteinai 4. Fermentai: proteinazės, fosfolipazės Svarbiausia virulentiškumo išraiška - fenotipinis persijungimas (mielės-hifai), nes skirtingos formos dėl skirtingų adhezinų, sienelės glikoproteinų ir fermentų yra nevienodai jautrios neutrofilų baktericidams ir priešgrybiniams vaistams.

S. pneumoniae: patogeniškumo veiksniai

1. Adhezijos baltymas - jungia pneumokokus prie epitelio ląstelių 2. IgA proteazė - skaido sekrecinį Ig 3. Pneumolizinas - citotoksinas, aktyvina komplementą klasikiniu būdu. Slopina fagocitų baktericidines sistemas 4. Kapsulė: slopina fagocitozę: protekcinis antigenas 5. Peptidoglikanas - aktyvina komplementą alternatyviu būdu, sukelia uždegimą 6. Teicho rūgštys - jungiasi su CRB. Jungiasi su leukocitų, trombocitų, endotelio ir plaučių ląstelių receptoriais.

Grybų sukeliami patologiniai procesai

1. Alerginės reakcijos 2. Mikotoksikozės 3. Invazinės infekcinės ligos

Aspergillus virulentiškumo veiksniai

1. Fermentai: elastazė, fosfolipazė, proteazės, katalazė 2. Gliotoksinas: slopina makrofagus, T limfo 3. Adhezinai: sporos jungiasi prie fibrinogeno, alveoliarinių membranų laminino 4. Konidijos atsparios neutrofilų baktericidiniam poveikiui: jų katalazė skaido leukocitų H2O2 5. Antriniai metabolitai - mikotoksinai A. flavus ir kiti - aflatoksinas. Kaupiasi agrokultūrose dėl jas kolonizuojančių aspergilų (grūdai, riešutai) Aflatoksinas B1 - stiprus kancerogenas Aflatoksinai sukelia ūmias mirtinas intoksikacijas, chroninės intoksikacijos sukelia ląstelių transformacijas ir imunosupresiją. Dažniausiai pažeidžia kepenis.

Virulentiškumą lemia

1. Invaziškumas - gebėjimas patekti į organizmą ir jame daugintis 2. Toksigeniškumas - savybė gaminti žalojančias medžiagas ir žaloti šeimininką, sukelti ligą.

S. pneumoniae: skiriamosios savybės ir antigenai

1. Jautrūs tulžiai 2. Fermentuoja inuliną 3. Jautrūs optochinui Antigenai: 1. Kapsulinis polisacharidas 2. M baltymas 3. Polisacharidai - nespecifiniai

Cryptococcus laboratorinė diagnostika

1. Kultūrų auginimas iš kraujo, likvoro (mukoidinės kolonijos) 2. Tiesioginė likvoro mikroskopija 3. Kapsulės Ag indikavimas serume ar likvore lateksagliutinacija ar ELISA

Grybų klasifikacija morfologiškai

1. Mielės 2. Pelėsiai 3. Dimorfiški

Grybų klasifikacija paremta

1. Morfologija 2. Sporų sudarymo būdu 3. Fenotipiniais ir genetiniais požymiais

Strep ligų profilaktika

1. Nespecifinė: a/b profilaktinis vartojimas esant širdies vožtuvų defektams, turint protezus - vožtuvų, sąnarių ir t.t. 2. Specifinė: nėra.

Infekcinių ligų ypatybės

1. Užkrečiamumas 2. Imunitetas 3. Vystymosi periodiškumas (faziškumas): periodai Inkubacinis (paslėptasis) Prodrominis (įspėjamasis) Klinikinės raiškos Sveikimo (rekonvalescencija) Pagal infekcijos pasikartojimą: 1. Antrinė infekcija - vystosi pirminės infekcijos susilpnintame organizme. Sergant tam tikra infekcija, vystosi kita infekcinė liga (pvz., plaučių uždegimas) 2. Reinfekcija - po pasveikimo pakartotinas užsikrėtimas tuo pačiu sukėlėju dėl nesusidariusio imuniteto. 3. Superinfekcija - dar nepasveikus pakartotinas užsikrėtimas tuo pačiu sukėlėju 4. Recidyvas - infekcinės ligos paūmėjimas sveikimo periode.

Virusų ir organizmo sąveika (makroorganizmo lygmenyje)

1. Virusų prisiskverbimas prie ląstelių receptorių ir įsiskverbimas į ląstelę 2. Pirminė viruso replikacija 3. Diseminacija 4. Antrinė replikacija 5. Ląstelių pažeidimas 6. Nespecifinis/specifinis imuninis atsakas: virusų sunaikinimas, persistencija, latentinės eigos formavimasis arba lėtinė infekcinė liga.

Grybų klasifikacija

1. Zygomycetes (Mucormycetes) klasė - neseptuoti hifai, sporos sporangijuose, turi lytines sporas. Rhizopus, Mucor 2. Ascomycetes (Saccharomycetes) - septuoti hifai, mielių forma, konidijos ir lytinės sporos. Sacharomyces, Histoplasma, Trichophyton, Aspergillus (ne visos rūšys) 3. Archiascomycetes (Pneumocystidiomycetes) - vegetacinės formos ir struktūros, panašios į cistas, kuriose bręsta sporos, turi lytines ir nelytines sporas. Pneumocystis jiroveci 4. Basidiomycetes: hifai formuoja bazidiosporas, sporos lytinės. Cryptococcus neoformans 5. Deuteromycetes - septuoti hifai, mielių forma, pseudohifai, nelytinės sporos ?tam specialiose struktūrose ar hifų viduje (artrokonidijose) lytinės sporos nenustatytos gentyse: Candida, Cryptococcus, Coccidioides, Aspergillus?

Virusinių infekcijų klasifikacija makroorganizmo lygmenyje

1. Židininė infekcija Ūminė - inaparentinė arba manifestuojanti Persistentinė - latentinė, lėtinė, recidyvuojanti 2. Generalizuota infekcija Ūminė - inaparentinė arba manifestuojanti Persistentinė - latentinė, chroninė, recidyvuojanti

Pagrindiniai gram+ m/o

3 kokai: strep, staph, entero 4 lazdelės: 2 gamina sporas - bacillus, clostridium; 2 negamina - corynebacterium, listeria. Atipinė - mikobakterija

Enterokokų epidemiologija

85-95 proc. visų ligoninėj išskiriamų enterokokų - E. faecalis 5-10 proc - E. faecium Enterokokai antras po E. coli pagal dažnumą sukėlėjas: 1. Šlap. takų, žaizdų, tulžies takų infekcijų 2. Meningitą, sepsį - dažniau naujagimiams 3. Endokarditus 4. Hospitalinės infekcijos naujagimių skyriuose

S. aureus patogeniškumo veiksniai

A) Adhezija: prikimba prie laminino/fibronektino, išskiria fibrinogeną/fibriną surišančius baltymus ir jie gerina prikibimą prie krešulių/traumuotų audinių. S. aureus padermės, kurios gerai jungiasi prie kolageno, sukelia osteomielitą ir septinį artritą. Implantų reakcijos - ant implanto būna fibrinogenas/fibronektinas, kurie skatina staph nusėdimą. Vėliau fibrinogenas degraduoja ir nebeskatina prikibimo, o fibronektinas išlieka - skatina toliau. B) Šeimininko saugos reakcijų išvengimas 1. Kapsulės polisacharidai (mikrokapsulė. slopina fagocitozę) 2. Baltymas A (SA pavirš. balt. suriša IgG, mažina opsonizaciją) 3. Leukocidinas: veikia polimorfonuklearinius leukocitus, pažeidžia membranas ir slopina fagocitozę C) Membranas pažeidžiantys toksinai 1. a-toksinas: veikliausias. suformuoja poras (maža konc. - mažos, didelė konc. - didelės). Imlios ląstelės turi jam receptorių. Monocitai/trombocitai ypač jautrūs: išsiskiria citokinai, uždegiminė reakcija vystosi - septinis šokas 2. beta-toksinas: sfingomielinazė pažeidžia membranas. 3. delta-toksinas: mažas peptidas. 4. gama-toksinas ir leukocidinas: hemolizinis 5. Panton-Valentine (PV) leukocidinas: nehemolizinis. Svarbus nekrotizuojančiose odos infekcijose. D) Superantigenai: entero/TSST 1. Enterotox (A-G): stafilokokinis apsinuodijimas maistu - vėmimas/viduriavimas. Esant sisteminiam išskyrimui - ir TŠS. B ir C - 50 proc. nemenstruacinių TŠS. 2. TSST-1: 75 proc. visų TŠS ir visus menstruacinius TŠS. E) Epidermolitinis (eksfoliacinis) toksinas (ET) Paviršinių epidermio sluoksnių atsiskyrimas: ETA, ETB (chromosoma ir plazmidė) Imunogeniški. Taikinys - specifinis baltymas, dalyvaujantis epidermio vientisumo palaikyme.

Strep patogeniškumo veiksniai

A) Antigenai 1. LS polisacharidinis antigenas 2. M baltymas[A grupės pagrindinis patogeniškumo veiksnys]: ---A grupėje jų yra apie 80 variantų. Specifiški vienam iš tų tipų Ak saugo nuo reinfekcijos. ---Slopina fagocitozę, citotoksiškas neutrofilams ---Gali sukelt GN, širdies audinių pažeidimus (bendros determinantės su tropomiozinu, sarkolema, bazine membrana). ---Dėl mimikrijos - autoimuninės reakcijos. ---Blokuoja alternatyvų komplemento sistemos aktyvinimą 3. T baltymas: LS, jautrus rūgštims/karščiui, atsparus tripsinui. Pagal jį diferencijuoja į ekovarus. 4. Nukleoproteinai ar P medžiagos: didžioji dalis streptokoko. Mažas serologinis specifiškumas. B) Egzotoksinai: 1. Eritrogeninis toksinas (eritrogeninas): -sintetina ir išskiria lizogeniniai S. pyogenes ir C/G strep. -sukelia skarlatininį bėrimą -PIROGENIŠKAS ir SUPERANTIGENAS -jungiasi su makrofagais ir T helperiais, jie išskiria IL-1,2,6, TNF-a, IFN-gama - sukelia šoką, pirogenines reakcijas, odos bėrimus, pažeidžia organus 2. Kardiohepatinis toksinas: A grupės strep nuodas 3. B egzotoksinas - cisteinproteazė: audinių destrukcija ir nekrozė 4. Hemolizinai: ----O streptolizinas: nuo jo priklauso beta hemolizė. Toksiškas leukocitams, imunogeniškas. Nustatomas ASO titras. ----S streptolizinas: lizuoja RBC, leukocitus, trombocitus, toksiškas, neimunogeniškas

Žmogaus mikrobiotos fiziologinė svarba

A) Apsauginė - didina atsparumą infekcijų sukėlėjams, nes m/o antagonistai 1. Blokuoja receptorius 2. Sekretuoja muciną 3. Sekretuoja nuodingas medžiagas B) Trofinė - kontroliuoja epitelinių ląstelių proliferaciją ir diferenciaciją (vėžinės ligos), imuninės sistemos raidą ir homeostazę (autoimuninės ir alerginės ligos) ir stimuliuoja imuninę sistemą. C) Metabolinė - sintetina BAM (K ir B grupės vitaminus), lengvina jonų (Ca, Mg, Fe) absorbciją, fermentuoja nesuvirškintas maisto liekanas

Virusinės infekcijos formos

Autonominė infekcija - viruso reprodukcijos nesąlygoja ląstelės genomas Integracinė infekcija - viruso genomas integruojamas į ląstelės genomą ir replikuojamas sinchroniškai (integruotas viruso genomas - provirusas: ŽIV, onkogeniniai ir kiti DNR virusai) Abortinė infekcija - nauji virionai ląstelėje negaminami arba jų atsiranda labai nedaug Produkcinė infekcija (lydima ląstelės žūties) - virusai ląstelėje sintetinami ir išsilaisvinę iš jos sukelia įvairius pažeidimus Persistuojanti infekcija (be ląstelių žūties) - vyksta visavertė viruso reprodukcija arba viruso reprodukcija ribota ir nepastovi.

Žmogaus mikrobiota - burna

Burnoje vyrauja pastovi temp. ir drėgmė, daug maisto medžiagų, geros sąlygos m/o mitybai, adhezijai, kolonizacijai; bakterijos ir maistas patenka nuolat; pastovi seilių sekrecija - išsilaiko tik gerai prisijungę prie audinių arba pusiau uždarose nišose (dantenų vagelėse, kišenėse) Autochtoninę burnos mikroflorą sudaro apie 1000 m/o rūšių: virusai, bakterijos, pirmuonys, grybai. Ji nepastovi, kinta nuo dietos (padaugėjus sacharozės kaupiasi strep ir laktobakterijos), amžiaus, imuniteto, higienos, seilių sudėties, NE sistemos reguliacijos Normalioje burnos mikrofloroje vyrauja: 50% fakultatyviniai, obligatiniai ir anaerobiniai streptokokai; 25% veilonelės, 25% difteroidai Burna: staph, strep, lakto/korinebakterijos, anaerobai (bakteroidai). Anaerobų santykis su aerobais - 10:1. Yra ir spirochetų, neiserijų, hemofilų, fuzobakterijų, mikoplazmų, pirmuonių, grybų, virusų. Dantenų skystyje 1 ml yra virš 2,7 * 10^11 m/o, iš kurių apie 80% griežtų anaerobų sudaro: streptococcus, peptococcus, veillionella, lactobacillus, actinomyces, corynebacterium

Cryptococcus: morfologija, epidemiologija, infekcijos

Cryptococcus neoformans - plačiai paplitusi mielių formos grybų rūšis (Basidiomycetes). Oportunistinis patogenas Vienas iš svarbių AIDS pacientų sisteminių infekcijų sukėlėjas Morfologija: ovalinės/sferinės ląstelės su polisacharidine kapsule. Dauginasi pumpuravimu. Klinikinėje medžiagoje nesudaro hifų, pseudohifų, sienelėje yra melanino Epidemio: užsikrečiama aerozolių inhaliacija iš aplinkos, dirva gausiai teršiama paukščių ekskretais, turinčiais šių grybų Ligos: dažniau serga su ląstelinio imuniteto defektais asmenys (pneumonijos, diseminuotos formos - meningitai, gydomi sunkiai, mirtingumas didelis, kitos lokalizacijos - odos pažeidimai, choreoretinitai, akių nervų pažeidimai, diseminacija į kaulus)

Pelėsinė grybų forma

Daugialąsčiai Sudaro hifus (septuotus ir be septų) Hifų rezginiai - micelis Kolonijos - filamentinės, "plaukuotos", "vilnonės" Hifai vegetaciniai ir oriniai. Pastarieji formuoja konidijas - aseksualines sporas, kurių forma skirtinga grybų rūšyse

Candida: oportunistinių mikozių priežastys ir endogeninės/egzogeninės mikozės

Daugėja oportunistinių sisteminių (nozokominių sepsinių) mikozių. Priežastys: organų transplantacija, neoplazijos, imunosupresija, chemoterapija, AIDS, diabetas, disbiozės dėl a/bterapijos, neutropenijos ir t.t. Dauguma mikozių: endogeninės Egzogeninės: per i/v kateterius, skysčius, širdies vožtuvus, rageną, pienligė kūdikiams nuo motinų, rečiau plinta lytiškai. Pagrindinis sukėlėjas: C. albicans. Pagyvenusiems daugėja infekcijų sukeltų C.glabrata.

Invazinų pavyzdžiai

Fermentai, sukeliantys hemolizę/leukolizę: veikia membranas, formuoja poras arba veikdami fosfolipidus destabilizuoja PM Hemolizinai: strep, staph, klostrid. Lecitinazės, fosfolipazės, kanalus formuojantys. Leukocidinai (egzo): strep, staph. Lizuoja fagocitus ir jų granules Fosfolipazės: C. perf (alfa toksinas). Hidrolizuoja membranų fosfolipidus šalinant polines galvutes Lecitinazės: C. perf. Ardo lecitiną (fosfatidilcholiną) membranose Užląsteliniai fermentai: proteazės, lipazės, nukleazės Toksinai, veikiantys nedideliu spinduliu: kaip adenilatciklazės. Didina cAMP kiekį ir trikdo membranų pralaidumą. Veikia netoli esančius makrofagus ir limfocitus.

S. pneumoniae: morfologija ir struktūra

G+ diplokokai Polisacharidų kapsulė Po kapsule - M baltymas Poromis ar grandinėle išsidėsto

Staph pagrindinės savybės

G+ kokai Nejudrūs Nesudaro sporų Fakultatyviniai anaerobai Fermentuoja angliavandenius, bet neišskiria dujų Dalis turi mikrokapsulę. Sienelė iš peptidoglikano, teicho rūgščių ir LS baltymų. Gali virsti L formomis.

Enterokokų atsparumas a/b

Gali būt labai atsparūs E. faecium - ypač. Būdingas atsparumas cefalosporinams, penicilinams, monobaktamams Mažai atsparūs aminoglikozidams, vid. atsparūs fluorochinolonams Mažiau jautrūs, lyginant su strep, penicilinui ir ampicilinui Didėja atsparumas vankomicinui - 2-5 proc.

Staph taksonomija ir klasifikacija

Genčiai priklauso 32 staph rūšys Medicinai svarbios: 1. S. aureus - dažniausias žmonių stafilokokinių ligų sukėlėjas [plazmą koaguliuojantis] 2. S. epidermidis - sąlygiškai patogeniška (oportunistinė) bakterija, gali sukelti infekcijas, susilpnėjus imunitetui, sukelia svetimkūnių (implantų) infekcijas. 3. S. saprophyticus - šlapimo takų infekcijos

Žarnyno mikrofloros formavimasis priklauso nuo

Gimimo aplinkos (koks stacionaras, kokia šalis) Gimdymo būdo Maitinimo būdo (motinos pienas - bifido, laktobakterijos; dirbtinas maistas - bakteroidai, e.coli)

Pagrindiniai gram- m/o

Gram- kokas: tik Neisseria (diplokokas) Gram- spiralinis: Spirochetos (treponema, borrelia, leptospira) Gram- lazdelės: visi likę Pleomorfiniai: chlamidijos, riketsijos

Grybų dauginimosi vienetas ir jo ypatybės

Grybai dauginasi sporomis, kurios būna A) Lytinės (mejozė, dviejų ląstelių branduolių ir citoplazmų susiliejimas, teleomorfiniai (su vaisium kažkokiu?)) B) Nelytinės - aseksualinės. (tik mitozė) 1. Sporangiosporos 2. Konidijos Dviejų tipų sporas turi visų grybų klasių rūšys, išskyrus Deuteromycetes

Aspergillus mikrobiologinė diagnostika

Grybai plačiai paplitę aplinkoje, todėl reikia atskirti kolonizavimą nuo infekcijos Diagnozę patvirtina: 1. Aspergillus grybų išskyrimas iš normoje sterilių vietų ar bioptatų 2. Kultūros auginamos grybams skirtose terpėse, identifikuojamos morfologiškai ir pagal kolonijų augimą 3. Imunodiagnostika: galaktomanano Ag nustatymas kraujo serume diagnozuojant invazines aspergiliozes, ypatingai asmenims su neutropenija ar kitais imuniteto defektais.

Staph gydymas ir prevencija

Gydymas - antimikrob medžiagos Profilaktika - tik nespecifinė

MASA: paplitimas

H-MASA (hosp.) ir VĮ-MASA (visuomen. įgyt.) MASA visuomenėje - ? Kauno m. ligoninėse: 1999 m. 4,3 proc; 2000 - 5,6 proc.

Strep imunitetas ir ypatumai

Imunitetas gana specifiškas. Pasveikęs po A grupės tam tikro M baltymo turinčio strep sukeltos ligos, atsparus tampa tik vieno varianto (to, kuris turėjo tą M baltymą) sukeliamoms ligoms. Imunitetas prieš eritrogeninį toksiną susidaro dėl antitoksinų. Apsaugo nuo skarlatininio bėrimo sukėlėjo antigeno, bet ne nuo strep infekcijos. ASO: neleidžia lizuoti eritrocitų, nesukuria imuniteto. Didelis titras - strep ligos ar reumatinio karščiavimo požymis.

S. pneumoniae: imunitetas ir profilaktika

Imunitetas: Humoralinis, variantospecifinis: specifiniai Ak prieš kapsulės polisacharidų variantus Specifinė profilaktika: polivalentinė pneumokokų vakcina Pneumo 23 (lietuvoje). PCV7

Infekcija, infekcinis procesas ir infekcinė liga

Infekcija = infekcinis procesas - patogeniškų m/o ir imlaus makroorganizmo tarpusavio sąveikos procesas. Infekcinė liga - infekcinio proceso pasireiškimas ligos simptomais

Infekcijos proceso susidarymo sąlygos

Infekcijos sukelėjas patenka į imlų makroorganizmą. Pirmasis etapas - kolonizacija infekcijos vartuose, kurią sudaro: 1. Adhezija (specifinė/anchoring, nespecifinė/docking) 2. Dauginimasis (mikrokolonijų susidarymas) 3. Invazija (plitimas aplinkiniuose audiniuose ir toliau) Taip pat būtina išvengti šeimininko gynybos reakcijų ir gebėti mechaniškai/chemiškai/per molekules žaloti šeimininką.

Epideminio proceso grandys

Infekcijos šaltinis (sukėlėjas): šaltinis, sukėlėjų kiekis, gavėjas Perdavimo būdai: per os, oro-lašelinis, krauju, transmisinis Imlus organizmas: individualūs veiksniai ir specifinė/nespecifinė sauga Horizontalus ir vertikalus (motina vaikui gali perduoti ŽIV, CMV, HSV1/2, raudoniukės virusus) plitimas.

Žmogaus mikrobiota - šlapimo ir lytinių organų sistema

Inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė - sterilūs Vyrų šlaplės distalinėje dalyje - mycobacterium smegmatis Makštyje daug anaerobinių bakterijų (vaisingo amžiaus moterų ypač laktobakterijos, kurios rūgština terpę pieno rūgštimi) 10 - 20% nėščiųjų makštyje Strep. Agalactiae (B grupės), naujagimiams gali sukelti meningitą ar sepsį

Aspergiliozės: rūšys, epidemiologija, klinikiniai sindromai, virulentiškumo veiksniai

Pagrindinės rūšys: A. fumigatus, A. flavus, A. niger, A. terreus Pelėsiniai grybai. Auga įvairių spalvų kolonijomis. Hifai septuoti, konidijos (terpėse kolonijų oriniuose hifuose ir audiniuose) Epidemio: plačiai paplitęs gendančiuose produktuose, dirvoje, ore. Plinta per užteršto oro inhaliacijas. Klinika: 1. Infekcijos: oportunistinės - kai makrofagai ar neutrofilai nesugeba suvirškinti patekusių ant gleivinių grybų hifų ar sporų 2. Alerginės reakcijos: astma, infiltratai plaučiuose, eozinofilija, IgE serume padidėjimas, sinusitai 3. Invazinės aspergiliozės: sinusitai, obstruktyviniai bronchitai (su CF, bronchektazėmis), invazija į kraujagysles ir trombozės, CNS aspergiliomos ir kt. Labiausiai jautrūs asmenys: su neutropenija ar kitais imuniteto defektais

Autochtoninė mikrobiota

Pastovioji. M/o kolonizuojantys tam tikrą nišą

Židininės ir generalizuotos virusinės infekcijos palyginimas

Patologinio proceso vieta: židininė - infekcijos vartai, generalizuota - audinių/organų sistemos. Inkubacinio periodo trukmė: židininė - palyginti trumpa, generalizuota - palyginti ilga Viremija: židininė - retai, generalizuota - beveik visada Imuniniai mechanizmai: židininė - sekreciniai IgA, vietinis ląstelinis atsakas, generalizuota - humoraliniai IgM, IgG, sisteminis ląstelinis atsakas. Postinfekcinio imuniteto trukmė: židininė - trumpalaikis/nepakankamai žinomas, generalizuota - beveik visada ilgalaikis

M/o adhezijoje dalyvauja

Paviršiniai struktūriniai dariniai: Mikrokapsulė-glikokaliksas Bakterijų žiuželiai, pilės(fimbrijos) - specifiškai reaguoja su audinių ląstelėmis.

Pirminiai ir oportunistiniai patogenai tarp grybų

Pirminiai: Blastomyces dermatitidis, Coccidioides immitis, Histoplasma capsulatum, Paracoccidioides brasiliensis. Oportunistiniai: Candida, Aspergillus, Cryptococcus, Mucor, Rhizopus, Pneumocystis

Pneumocistos: atstovas, morfologija, epidemiologija

Pneumocystis jirovecii Grybas turi lytinių ir nelytinių sporų Formos: vegetacinės mažos, didesnės sporocistos ir cistos, kur bręsta vegetacinės formos Morfologija: turi grybelių ir pirmuonių savybių. Infekcinė forma - 2-3mkm sporozoitas su gleivinga kapsule [P. jirovecii mitybinėse terpėse nekultivuojamas] Epidemio: Gyvūnai turi kaip mikrobiotą. -Infekcijos šaltinis yra žmogus, avys, graužikai, šunys -Užsikrečiama oro lašeliniu būdu arba per placentą -Sukelia infekciją tik turintiems silpną imunitetą (AIDS, TBC, limfogranuliomatozė, vartojantys imunosupresantus)

Candida: bendrybes, morfologija, epidemiologija

Po staph (aureus ir nekoaguliuojančių) ir enterokokų užima 4 vietą kaip nozokomialinių septicemijų sukėlėjai. Iš Candida ligas sukelia: C. albicans, glabrata, parapsilosis, tropicalis, krusei. Morfologija: mielių forma, blastokonidijos, pseudohifai (kai kurios rūšys - tikri hifai), chlamidosporos, augimo vamzdeliai. Išimtis: C. glabrata (nesudaro pseudohifų, augimo vamzdelių) Kolonijos S, baltos/kreminės. Epidemio: kolonizuoja burną, žarnyną, makštį, šlaplę, odą. (25-50 proc. sveikų žmonių turi Candida burnoje kaip mikrobiota). Gyvūnai ir aplinka (vanduo, dirva).

Probiotikai

Preparatai iš normalios mikrofloros atstovų gyvų m/o kultūrų Medicinoje vartojamos mielės: Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces boulardii Medicinoje vartojamos bakterijos: Bifidobacterium (lactis) spp., Escherichia spp., enterococcus, lactobacillus acidophilus, lactobacillus rhamnosus, enterococcus faecium, kt.

Staph atsparumas antimikrobiniams vaistams

Priežastys: 1. Fermentinė vaisto inaktyvacija (beta-laktamazės) 2. Vaisto taikinio pakitimai (chromosomos genų mutacijos/rekombinacijos) 3. Pagreitėjęs vaisto pasišalinimas ?4. Tolerancija dėl per didelio antibiotiko MSK ir MLK skirtumo 5. Tolerancija dėl per mažo autolizės fermentų, esančių ląstelės sienelėje, aktyvinimo 6. Plazmidžių genai, lemiantys atsparumą tetraciklinams, makrolidams, aminoglikozidams

Žmogaus mikrobiota - virškinimo traktas

Skrandis: m/o konc. Tik 10^3 - 10^5 / g. Helicobacter pylori, lactobacillus spp. Viršutinė plonžarnių dalis: nedaug dėl greito judėjimo ir baktericidinės tulžies Einant žemiau m/o daugėja ir ileocekakinėj jungty siekia 10^6 - 10^8 / ml. Bakteroidai, lakto/bifidobakterijos. Apatinė plonžarnių dalis: peristaltika lėtesnė, bakterijų daugiau, Storoji žarna: m/o konc. >10^11. >90% anaerobai: Bacteroides spp. Bifidobacterium spp. E. Coli Enterococcus faecalis Enterococcus faecium Lactobacillus spp. Clostridium perfringens (tik 4% sveikų žmonių)

Žmogaus mikrobiota - akis

Staph. Epidermidis Staph. Aureus Difteroidai Strep. Pneumoniae

Žmogaus mikrobiota - oda

Staph. Epidermidis - 85-100% žmonių Staph. Aureus - iki 40% žmonių Propionibacterium acnes - 45-100% paauglių normali flora plaukų folikuluose. Anaerobas Pityrosporum ovale (mieliniai grybai, sukelia odos pleiskanojimą) Candida albicans (mieliniai grybai, dažnai didžiausia vyresnių žmonių mikrofloros dalis)

Žmogaus mikrobiota - skysčiai, audiniai, kraujas

Sterilūs

Konkurencija

Tai antagonistinių santykių forma, kai geriau prisitaikę prie aplinkos sąlygų m/o greitai dauginamiesi suvartoja maisto medžiagas ir slopina kitų m/o augimą: Dėl augimo greičio, Makroorganizmo receptorių(?) Deguonies ir maisto medžiagų Terpės pH pasikeitimo į nepalankią m/o kryptį

S. pneumoniae: taksonomija/klasifikacija ir ekologija/išplitimas

Taksonomija/klasifikacija: Gentis - strep. Strep pneumoniae. Pagal Lancefield neklasifikuojamas. Ekologija ir išplitimas: 1. Žmogaus viršutinių kvėpavimo takų normali mikroflora 2. Patekę į apatinius kvėpavimo takus ir esant sumažėjusiam IgA bei makrofagų aktyvumui gali sukelt endogeninę pneumokokinę infekciją.

S. pneumoniae laboratorinė diagnostika

Tiriamoji medžiaga: kraujas, skrepliai, likvoras, eksudatai Tyrimas mikroskopu: 1. G+ pneumokokai su kapsule 2. Serologinis testas kapsulės išbrinkimui nustatyti: skrepliai su specifiniu serumu. Nustatomas variantas Bakteriologinis tyrimas: 1. Bandinys į kraujo agarą, kultivuojama 5-10 CO2 sąlygomis 2. Išaugusios kolonijos smulkios, S formos 3. Optochino testas ir tirpumas tulžyje 4. Antibiograma

Candida mikrobiologinė diagnostika

Tiriamoji medžiaga: odos, gleivinių apnašas, tepinėliai, bioptatai, kraujas Mikroskopija: 10-20 proc. KOH ir fluorochromas arba dažymas (pumpuruojančios mielės ir pseudohifai) ------Mikroskopuojant bioptatus mikroskopija yra pakankamai diagnostiška. Pasėliai: į selektyvines chromogenines terpes (C.albicans - žalios kolonijos, C. tropicalis - mėlynos). Candida rūšys nustatomos fermentinio aktyvumo pagrindu, C.albicans - vamzdelių testu. (Candida spp. kultūros identifikavimas leidžia parinkt tinkamus vaistus) Imunologiniai, molekuliniai metodai: sienelės Ag (mananas, betagliukanas), metabolitai NR indikavimas (PGR) klinikinėje medžiagoje (sisteminių kandidozių diagnostika)

Pneumocistų laboratorinė diagnostika

Tiriamoji medžiaga: skrepliai, biopsinė medžiaga 1. Mikroskopinis tyrimas. Nustatoma būdinga morfologija nudažius. 2. P. jirovecii NR nustatymas PGR.

Žmogaus mikrobiota - ausis

Vidinėje ausyje - sterilu Išorinėje ausyje - alochtoniniai m/o: Staph. Spp Corynebact. Spp Rečiau: pseudomonas spp., candina albicans, pelėsiniai grybai (aspergillus)

Mielių grybų forma

Vienaląsčiai Dauginasi pumpuravimu ar skilimu. Gali sudaryti pseudohifus

Virusų patogeniškumas ir virulentiškumas

Viruso patogeniškumas ir virulentiškumas tapatūs Jį lemia: 1. Jungimosi prie imlios ląstelės (adsorbcijos) veiksniai 2. Gebėjimas prasiveržti į ląstelės vidų pro PM 3. Gebėjimas imlioje ląstelėje sukelti viruso struktūrų gaminimą - genetinės medžiagos nuskaitymą: po viruso integracijos į genomą arba jai nesant 4. Gebėjimas sukelti citopatinius ar transformuojančius pokyčius 5. Gebėjimas sukelti uždegimines reakcijas 6. Gebėjimas sužadinti imunopatologines reakcijas.

Staph epidemiologija

Yra visoje žmogaus aplinkoje Plinta nuo rankų ant daiktų, nuo jų - ant žaizdų ar maisto (lytėjimo, oro-lašeliniu) būdu S. aureus gana atsparus išorės veiksniams. Kontaktinis plitimo kelias reikšmingas ligoninėse, kur darbuotojai turi atsparių staph nosyje ir ant odos ir platina tokias padermes.


Related study sets

EMS 1010 - Chapter 22: Abdominal Emergencies

View Set

LearningCurve Module 14. Infancy and Childhood

View Set

AP Euro Chapter 15 Test Review: Seventeenth-Century Crisis and Rebuilding

View Set