TRAUMINĖ ATMINTIS, ATMINTIES KLAIDOS IR ATMINTIES SUTRIKIMAI

Klaidingi atsiminimai

1. Loftus ir Pickrell (1995) ir Loftus, Coan ir Pickrell (1996) atliko tyrimus, kuriuose tiriamųjų tėvai buvo prašomi pateikti informaciją apie įvykius, įvykusius, kai tiriamieji buvo mažamečiai. Tam tikra klaidinga informacija, neįvykę epizodai, pavyzdžiui, kaip asmuo pasiklydo parduotuvėje, vėliau buvo įtraukti tarp tikrų atsiminimų. Kai klaidinga informacija buvo pateikta tiriamiesiems, 25 proc. jų pradėjo atsiminti šiuos įvykius ir net papildomas jų detales, kurių nebuvo nusakę tyrėjai. Įprastinis modelis - klaidingas atsiminimas nebūdavo atkurtas per pirmąjį tyrimą, bet galėdavo būti prisimintas po kartotinių bandymų. 2. Heaps ir Nash (2001) leido nedidelei daliai tiriamųjų „atsiminti", kad vaikystėje jie vos nepaskendo: t. y. atsiminti nemalonų, svarbų įvykį, kurio, žinoma, niekada iš tikrųjų nebuvo. Reiškia tai galima padaryti ne tik nereikšmingiems bet ir reikšmingiems įvykiams. 3.Mazzoni ir Memon (2003) tyrimo dalyviams teko „prisiminti", kad vaikystėje slaugytoja paėmė jų piršto odos mėginį. Tai buvo pasiekta prašant tyrimo dalyvių įsivaizduoti sceną, kol ji „pažadino" jų atmintį. Iš tikrųjų tokios medicininės procedūros medicinos bendruomenė nenaudoja! 4. Satanistiniai ritualai-Nepaisant labai neįtikėtino tokių atsiminimų pobūdžio, jie buvo kartotinai tirti. 1994 m. didelė FTB tyrinėtojų grupė ėmėsi tirti tokius reiškinius. Buvo įrodyta, kad satanistiniams įtarimams nebuvo pagrindo (Goodman, 1988).

Traumų ir atminties priežastys

1. Represija 2. Disociacija 3. Konsolidavimo nesėkmė

Amnezija

Amnezija - tai visiškas atminties netekimas. Kartais vidutinio amžiaus asmenims ir senoliams pasireiškia praeinanti visiška amnezija. Ligonis kelioms minutėms ar valandoms praranda anterogradinę atmintį, simptomai-nežino kur randasi, klausinėja kas vyksta Tokius priepuolius lemia laikinas smegenų kraujotakos sutrikimas abiejų hipokampo pusių ir gumburo srityse. Korsakovo sindromą, atsirandantį dėl didelio laipsnio ilgalaikės vit. B1 stokos. Jo metu randami hipokampo, speninių kūnų ir gumburo branduolių morfologiniai pokyčiai. Šio sindromo metu visiškai prarandama anterogradinė atmintis, nesiorientuojama aplinkoje ir laike, pasireiškia plepumas. Gali kilti nuo alkoholio piknaudžiavimo. Panašūs reiškiniai gali būti stebimi ir esant smegenų ischemijai, užsitęsus epileptinei būklei ar po subarachnoidalinės hemoragijos.

Kaip pasireiškia atminties sutrikimai ?

Atminties sutrikimai gali pasireikšti - gebėjimo įsiminti informaciją sutrikimais (sutrinka fiksacija), - gebėjimo išlaikyti informaciją sutrikimais (sutrinka atminties retencija) - gebėjimo "iškviesti" reikiamą informaciją reikiamu momentu sutrikimais (atminties reprodukcijos sutrikimai).

Trauminiai atsiminimai, jų bruožai

Bessel A. Van der Kolk (1996), žinomas JAV gydytojas, traumą apibrėžia kaip „neišvengiamai keliantį stresą įvykį, kuris užvaldo esamus asmens įveikos mechanizmus" (p. 279). Apibrėžimas, žinoma, yra per siauras, nes trauma nėra tik stresą sukeliantis įvykis - veikiau visą žmogaus psichinį funkcionavimą sutrikdantis įvykis. Turbūt būdingiausias traumos simptomas - ryškūs atsiminimai (angl. flashback). Į sąmonę nuolat braunasi labai ryškus trauminio įvykio vaizdiniai. Jie tokie stiprūs, kad atrodo, jog visa vyksta „čia ir dabar", ir randasi dažnai, nepaisant žmogaus pastangų jų išvengti arba juos blokuoti. Susiję su trauma atsiminimai turi ypatingų bruožų: - tendenciją būti suvokiami dalimis, kaip itin ryškūs vaizdiniai; - juos lydi stiprios emocijos; - platų jutiminį pagrindą (lyginant su abstrakčia medžiagos); - sumažėjusį naratyvinį (pasakojamąjį) turinį (lyginant su paprastais atsiminimais). Randasi kaip atsakas į užuominas, kurios gali būti vidinės ir išorinės Nukentėjusieji nuo traumos dažnai atskleidžia sumažėjusį reagavimą į pasaulį, arba nejautrumą (angl. numbing

Hipomnezija

Dažniausiai pasitaikanti atminties sutrikimo forma. Jos metu pirmiausiai sutrinka atminties retencija ir reprodukcija (atsiminimų išlaikymas ir atgaminimas). Paprastai itin sumažėja galimybės įsiminti dabarties įvykius: pirmiausiai užmirštama pati naujausia informacija, vėliau palaipsniui nyksta vis seniau gauta informacija, o galiausiai išnyksta automatizuoti įgūdžiai (Ribot dėsnis). Ankstyvasis hipomnezijos požymis - negalėjimas prisiminti informacijos, reikalingos būtent šiuo momentu; kai jos nereikia, ji pati išplaukia į paviršių, ypač informacija vardams, datoms.

Vaizduotės plėtojimo metodas

Gonsalves, Reber ir Gitelman (2004) nustatė, kad kai tyrimo dalyvių buvo prašoma įsivaizduoti vieną ar kitą vaizdinį, kuo didesnis atitinkamų nervinių sričių aktyvumas lydėjo šias instrukcijas, tuo labiau tiriamieji buvo vėliau linkę šiuos vaizdinius vertinti kaip tikrus.

Hipermnezija

Hipermnezija pasireiškia atsiminimų ir ypač jų skaičiaus padidėjimu. Toks atminties reprodukcijos sustiprėjimas sukelia mentizmo (nuo lot. mens - mintis) būklę, idėjų šuoliavimo būklę, nerišlų mąstymą. Tokios hipermnezijos stebimos maniakinių būklių metu, taip pat pradinėse girtumo stadijose.

Metodai atsiminimams atkurti

Hipnozė, vaizduotės plėtojimas (guided imagery) (rekolekcija), transo, ekstazės aprašymai, mokymosi atsipalaiduoti programos, dienoraščiai, kur klientams nurodoma sukurti atsiminimus, jeigu jie negali jų atsiminti, narkosintezė, sapnų aiškinimas, „kūno atsiminimų" tyrinėjimas...

Kaip skirstomi kiekybiniai atminties sutrikimai

Kiekybiniai atminties sutrikimai skirstomi į amneziją, hipermneziją ir hipomneziją.

Ar prsiminti represuotas patirtis būtina ?

Krystal et al. (1995) pažymėjo, kad freudistinis įsitikinimas, esą dera prisiminti išstumtą patyrimą ir išreikšti jį lydinčias mintis bei stiprias emocijas (tai paprastai vadinama abreaction), nėra patvirtintas kliniškai! Kindling-stipri sukelta emocinė būsena dėl prisiminimų maišymo Ganaway (1991) apskritai įspėjo, kad terapijos metu atkurta informacija daugeliu atvejų yra neįsisąmonintos baimės ir nerimo projekcijos. Šis turinys panašus į sapnų medžiagą (tikriau, į košmarų). Niekada neturėtų būti daroma prielaida, kad tokia medžiaga atspindi faktinius atsiminimus.

PTSD

Krystal et al. (1995) teigė, kad čia pasireiškia giliausias baimės sąlygojimas. Psichologai mini paraleles su tyrimais su gyvūnais, kuriuose gyvūnai įgijo sąlyginius emocinius atsakus (CER) PTSD po mūšio-McCurdy (1918), tyrinėdama karo veteranų atsiminimus, nustatė, kad dalis atsiminimų turinio neatspindėjo tikrų įvykių, o išreiškė stipriausias vyrų baimes. Stiprios baimės-Frankel (1994) aprašė pacientę, kuris buvo prislėgta atsiminimo, kaip jai, turinčiai 5-ius metus, buvo pašalintas... klitoris. Dėl šios traumos ji kentėjo nuo košmarų. Gydytojams vėliau ištyrus moterį, pasirodė, jog jos klitoris buvo nepaliestas. Byrne, Hyman, ir Scott (2001) ištyrė 77 mokinius, kuriems teko patirti trauminį epizodą, pavyzdžiui, smurtą, seksualinį išnaudojimą ir t. t. Buvo matuojami mokinių malonių, nemalonių ir trauminių epizodų atsiminimai. Nustatyta, kad atkūrimas buvo maždaug vienodas, ir trauminiai atsiminimai nebuvo labiau fragmentiški, nei netrauminiai atsiminimai! Rubin, Feldman, ir Beckham (2004) nagrinėjo karo veteranų, kuriems buvo diagnozuotas PTSD, trauminio įvykio atsiminimus. Jie nustatė, kad trauminiams atsiminimams buvo būdingas aukštesnio lygmens juslinis turinys, išgyvenimo dar kartą patyrimas, ir stipresnės emocijos, palyginti su netrauminiais atsiminimais; tačiau trauminiams atsiminimams nebuvo būdinga prastesnė sąranga ir darna. Tendencija buvo veikiau priešinga.

Hipnozė ir atmintis

Otani (1992) aprašo moters, kuriai dėl vėmimo reflekso kildavo sunkumų pas odontologą, atvejį. Moteris buvo užhipnotizuota, mėginant nustatyti tokio sustiprėjusio reflekso priežastis. Hipnozės būsenoje ji prisiminė, kad tai prasidėjo, kai jai buvo 7 metai, kai jai buvo pašalintos tonzilės. Hipnotizuotojas nurodė jai, kad dabar, kai ji suprato sunkumų šaltinį, jai nebereikia rūpintis tuo refleksu. Taip išties ir buvo. Tačiau moters šeimos gydytojas vėliau pranešė, kad tonzilės jai niekada nebuvo pašalintos!

Atminties sutrikimų rušys

Paprastai nurodomos dvi atminties sutrikimų rūšys: 1) atminties ydos, susijusios su jau buvusiais įvykiais (retrogradinė amnezija) ir 2) negalėjimas atsiminti dabarties įvykių (anterogradinė amnezija).

Disociacijos hipotezė

Pierre Janet (1904) pasiūlė šiek tiek kitokį fragmentiškų trauminių įvykių atsiminimų aiškinimą-disociacija. Pagal disociacijos hipotezę, trauminio įvykio metu individas patenka į tokią sužadinimo, jaudinimo būseną, kuri sutrikdo įprastą pažintinį informacijos apdorojimą-Trauma atskiria tam tikras įprastos pažinimo sąrangos formas, pavyzdžiui, aukštesnio lygmens pažinimo struktūras, kurios užtikrina laiko, vietos ir priežastingumo suvokimą. Janet (1904 m.) nurodo keletą amnezijos atvejų, kurie, jo nuomone, buvo susiję su trauma. Viename jų klientė pakartojo skaudžią patirtį, neprisimindama pradinio trauminio epizodo.

Represija

Teigiama, kad tam tikras pradinis jų epizodas ar epizodai buvo išstumti, mėginant apsaugoti asmenį nuo atsiminimų. Isterijos sindromas Freud-dabar vadiname konversijos reakcijomis

Konsolidavimo nesėkmė

Trečiasis dėl traumos susilpnėjusios atminties funkcijos aiškinimas - itin stiprus nerimas esą gali pakenkti konsolidavimo procesui, sugriaudamas IA pėdsakų kūrimą. McGaugh (1989, 2000) ir Pittman (1989), teigė, kad trauminio patyrimo metu ir veikiausiai po jo pasireiškia tam tikri neuromoduliaciniai mechanizmai, ir pakitusi smegenų biochemija lemia atminties funkcijos sutrikimus. Aukštesnio lygmens pažinimo procesai, regis, sutrikdomi, o suvokimo, emocijų, o galbūt ir atsako veiksniai yra koduojami nepaprastai stipriai. Rauch, Savage, Alpert, Fischman ir Jenike (1997) išnagrinėjo smegenų atsakus, kai traumą patyrę pacientai atsiminė trauminius įvykius. Padidėjo dešiniojo pusrutulio sričių, atsakingų už regimąsias ir emocines pateiktis, aktyvumas, o Broca plotas buvo mažiau aktyvus