kūrybos ekonomika

· Pusiausvyros kitimas kintant paklausai ir pasiūlai

1) Veiksniai, mažinantys paklausą, stumia paklausos kreivę į kairę ir sumažina pusiausvyros kainą ir pusiausvyros apimtį (kai pasiūla nekinta). 2) Veiksniai, didinantys paklausą, stumia paklausos kreivę į dešinę ir padidina pusiausvyros kainą ir pusiausvyros gamybos apimtį (pasiūla nekintanti). 3) Veiksniai, mažinantys pasiūlą, stumia pasiūlos kreivę į kairę, padidina pusiausvyros kainą ir sumažina pusiausvyros apimtį. 4) Veiksniai, didinantys pasiūlą, stumia pasiūlos kreivę į dešinę, sumažina pusiausvyros kainą ir padidina pusiausvyros gamybos apimtį.

· Šalies gerovė susijusi su:

1) su lygių galimybių sudarymu ir diskriminacijos uždraudimu, įgyvendinant žmogaus teises; 2) kiekvieno asmens orumu, jo galių pripažinimu ir darbu visuomenės labui, gerbiant įvairias kultūras, nuomones ir religines pažiūras; 3) kiekvieno asmens teise mokytis visą gyvenimą; 4) kiekvieno asmens galimybe būti visateisiu visuomenės nariu, aktyviai dalyvaujančiu jos gyvenime.

· Monopolinės rinkos požymiai

1) vienintelis pardavėjas ar gamintojas; 2) gaminamas unikalus produktas (neturi gerų pakaitalų); 3) gali kontroliuoti kainą t.y. yra kainos nustatytoja; 4) aukšti įėjimo barjerai.

· Kas neįtraukiama į BVP:

1) šešėlinės ekonomikos veiklos rezultatai; 2) negamybiniai sandėriai 3) finansiniai sandėriai - privatūs transferai, vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas; 4) buities darbo rezultatai, jei už juos nemokami mokesčiai; 5) namų ūkyje sukurti ir suvartojami produktai.

· Infliacijos tipai:

1) šliaužiančioji -tai lėtas, bet nenutrūkstamas kainų lygio kilimas. 2) šuoliuojanti infliacija pasižymi ypač sparčiu tempu (50,100proc.) per palyginti trumpą laiką, dažniausiai per metus; 3) hiperinfliacija - tai itin spartus kainų didėjimas. Pavyzdžiui Vokietijoje 1922 metais kainų lygis padidėjo 5470proc., o 1923 metais net13000000000000kartų.

Pareto efektyvumas. Efektyvu pagal Pareto yra tuomet:

1. Neįmanoma padaryti geriau visoms susijusioms pusėms; 2. Neįmanoma padaryti geriau kuriai nors pusei, nepabloginant situacijos kitai pusei; 3. Visa mainų nauda jau pasiekta; 4. Nebėra abipusiškai naudingų mainų.

· Paklausą veikiantys veiksniai

- tarpusavyje susijusių prekių kainų pasikeitimas; - vartotojo pajamos ir jų kitimas; - vartotojo pomėgiai (skonis, mada); - gyventojų skaičius; - marketingo sprendimai (reklama, akcijos ir pan); - ateities lūkesčiai ir kita.

· Įmonės pajamų rūšys

1) Bendrosios pajamos (TR - total revenue) - tai pajamos gautos už parduotą produktą 2) Vidutinės pajamos (AR - average revenue) - tai pajamos už vieną produkto vienetą 3) Ribinės pajamos (MR - marginal revenue) - tai bendrųjų pajamų padidėjimas, pardavus papildomą produkto vienetą

Sektoriaus iškraipymai ekonominiu aspektu:

1) Cost disease (kaštų liga) - neaugantis produktyvumas 2) Nekonkurencingi atlyginimai - kūrėjo pasirinkimas tarp meno ir komercijos 3) Paklausos kreivė yra žemiau negu kaštų kreivė; 4) Long tail (ilgos uodegos) paklausos kreivė; 5) Valstybinis finansavimas.(kaštų skirtumas padengiamas valstybės finansavimu)

atlygiai (darbo užmokestis)

1) Darbo užmokestis 2) Autorinės sutartys 3) (Intelektinių) paslaugų sutartys 4) Individuali veikla 5) Verslo liudijimai

· Kultūros produkcijos kaštai:

1) Dideli pastovieji kaštai (spektaklio, filmo pastatymas); 2) Scenos menų ir atlikimo atvejais dideli kintami kaštai; 3) Filmų rodymų, įrašų platinimo, leidybos rinkoje maži kintami kaštai; 4) Kai kuriais atvejais (vizualieji menai) gali būti tik pastovieji (sukūrimo) kaštai (nekalbant apie transportavimą po galerijas).

· TK rinkos bruožai

1) Nėra finansinių, teisinių įėjimo ar išėjimo iš šakos barjerų. 2) Šakoje daug firmų, gaminančių nedidelę dalį produkcijos. Keisdamos gamybos apimtį jos negali paveikti kainų. 3) Gamina ir parduoda identišką (vienarūšį, homogenišką) produktą. 4) Pirkėjas turi visą informaciją apie kainas, todėl parduoti prekę brangiau nėra galimybių.

· Pagrindiniai įmonės biudžeto elementai

1) Pajamos 2) Fiksuotos išlaidos (kaštai) 3) Kintamos išlaidos (kaštai) 4) Įsiskolinimai/įsipareigojimai 5) Rezervai

· Projekto išlaidas geriausia grupuoti pagal tam tikrus požymius

1) Prekių ir paslaugų įsigijimas 2) Atlygis (darbo užmokestis, autorinės, paslaugų sutartis, individuali veikla) 3) Su komandiruotėmis susijusi veikla (kelionės, apgyvendinimo dienpinigių išlaidos) 4) Su užsienio menininkų atvykimu susijusi veikla 5) Įrangos, žemės, pastatų įsigijimas/nuoma 6) Administracinės išlaidos

· Projekto ekonominis efektyvumas

1) Projekto tikslas 2) Siekiamas rezultatas (kokybinis ir kiekybinis) 3) Išlaidų/rezultato santykis

· Biudžetas gali būti

1) Subalansuotas (Pajamos=Išlaidos) 2) Perteklinis (Pajamos>Išlaidos) → pelnas 3) Deficitinis (Pajamos<Išlaidos) → nuostolis arba būtinybė skolintis

Veiksniai, lemiantys paklausos elastingumą:

1) Substitucija (pakeičiamumas): kuo daugiau prekė turi substitutų, tuo elastingesnė jos paklausa. Jei vartojime yra daug pakaitalų, tai didėjant kurios nors prekės kainai, o jos pakaitalų kainoms liekant nepakitusioms, vartotojas pirks nepabrangusias prekes. Dėl to sumažės prekės, kurios kaina padidėjo, paklausa. Prekės, neturinčios tinkamų pakaitalų, paklausa yra neelastinga kainų kitimui. 2) Pirkėjo išlaidų dalis, skiriama šiai prekei: paklausa tuo elastingesnė, kuo didesnė pajamų dalis skiriama jai pirkti. 3) Laikas: ilgu laikotarpiu paklausa tampa elastingesnė, nes pirkėjui reikia laiko rasti galimybių pabrangusį substitutą pakeisti nepabrangusiu.

· Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai

1) Substitucijos laipsnis: kuo didesnė gamybos veiksnių substitucijos galimybė vienų ar kitų prekių gamybos procese, tuo didesnis tų prekių pasiūlos elastingumas. 2) Laikas: pasiūla negali greitai sureaguoti į kainos ir paklausos pasikeitimą, todėl momentiniu laikotarpiu ji yra visiškai neelastinga, trumpu laikotarpiu - santykinai neelastinga, ilgu laikotarpiu - santykinai elastinga. 3) Prekių saugojimo galimybės ir kaštai: pasiūlos elastingumas didesnis, jei prekės negendančios arba jų saugojimo kaštai nedideli.

Dividendai

Akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

Kaštų liga

Ekonominis kultūros sektoriaus neefektyvumas, atsiradęs dėl sektoriuje neaugančio produktyvumo.

Santykinis neelastingumas.

Jei E < 1, tai paklausa neelastinga kainoms. Pirkėjai nejautrūs kainų pokyčiui. Kiekio pokytis procentine išraiška mažesnis negu kainos pokytis.

Substitutai

Jei dvi prekės tenkina tuos pačius poreikius ir gali pakeisti viena kitą jas vartojant, jos vadinamos pakaitalais. · Padidėjusi kaina padidina kitos prekės - pakaitalo paklausą.

Santykinis elastingumas

Jei elastingumo koeficientas didesnis už vienetą, tai paklausa elastinga kainoms. Kiekio pokytis procentine išraiška didesnis negu kainos procentinis pokytis.

vartotojo rinka

Jei kaina didesnė už pusiausvyros, pasiūla viršija paklausą ir susidaro pasiūlos perteklius. Pardavėjai mažina kainą, pasiūla mažėja, paklausa didėja. Kaina artėja prie pusiausvyros.

gamintojo rinka

Jei kaina mažesnė už pusiausvyros, paklausa viršija pasiūla ir susidaro pasiūlos trūkumas. Pirkėjai konkuruoja siūlydami didesnę kainą. Pasiūla didėja, paklausa mažėja. Kaina artėja prie pusiausvyros.

· KKI inkubatorius

Juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų - naudojantis turima infrastruktūra (patalpomis, įranga ir pan.), sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusį verslą (priklausantį kultūrinių ir kūrybinių industrijų sričiai) plėtojančius asmenis vienoje erdvėje ir taip sudaryti sąlygas menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusį verslą, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo.

Abejingumo kreive.

Kreivė, rodanti visus galimus dviejų prekių derinius, kuriuos norėtų įsigyti vartotojas ir kurie teikia jam tą patį naudingumą.

· Nedarbo lygio vertinimas

Lietuvoje bedarbių skaičių nustato ir nedarbo lygį vertina Statistikos departamentas bei Darbo birža.

Inkubatoriai Lietuvoje

Menų spaustuvė, Užupio meno inkubatorius, „Kultūros fabrikas" (Klaipėda)

Pajamų efektas

Prekės paklausos pokytis, nulemtas realių vartotojo pajamų pokyčių, įvykusių dėl pasikeitusios prekės kainos.

· Viešoji gėrybė

Prekę naudojant papildomam vartotojui, prekės prieinamumas nesumažėja. Todėl preke gali naudotis neribotas skaičius vartotojų. (Nėra konkurencijos). Neįmanoma neleisti preke naudotis vartotojams, kurie už ją nemokėjo. Dėl to viešąsias gėrybes teikia valstybė arba ne pelno siekiantys ūkio vienetai.

Grynoji kapitalistinė ekonomika

Remiasi privačia nuosavybe, individų ekonomine laisve, konkurencija, asmeniniu interesu ir riboja vyriausybės vaidmenį. ¨ Valdoma "nematomos rankos" , reaguojant į rinkos siunčiamus signalus.

Ekonomikos siekis

Sukurti tokią ekonomikos politiką, kuri sumažintų mūsų problemas ir padidintų naudą, gaunamą iš sunkaus kasdieninio triūso

Bendrasis vidaus produktas

Svarbiausias makroekonominis rodiklis, naudojamas šalies gyvenimo lygiui apibūdinti bei ekonominio augimo tempams nustatyti. Tai visuminės gamybos matas. Visų baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų per tam tikrą laikotarpį šalies viduje, vertė, išreikšta faktinėmis kainomis.

· Tobulos konkurencijos rinkos modelis

TK yra tokia rinkos struktūra, kai rinkoje yra daug tarpusavyje konkuruojančių subjektų, kurie gamina tik nedidelę rinkos prekių kiekio dalį, todėl neturi įtakos bendrai šakos pasiūlai, tuo pačiu ir rinkos pasiūlai. Dėl šios priežasties atskiros firmos paklausos kreivė priklauso nuo šakoje susiformavusios kainos ir yra horizontali, t.y. absoliučiai elastinga

· Tarpusavio priklausomybė

Tai specifinė ir labai svarbi oligopolinės rinkos savybė. Kitos rinkos šios savybės neturi. Jei viena iš kelių oligopolinių firmų, viešpataujančių rinkoje, mažina kainą, norėdama padidinti gamybos apimtį, mažinti kainą bus priverstos ir kitos firmos. Nemažinant kainų jos praras pirkėjus. Prasideda kainų karas.

Diskriminavimas kainomis

Tai tų pačių prekių pardavimas skirtingomis kainomis, kai kainų skirtumai nepagrįsti kaštų skirtumais.

Priverstinis nedarbas

Tam tikrais atvejais nedarbas gali būti šalies ekonomikos būklės sukeltas reiškinys, kai darbo paklausa neatitinka darbo pasiūlos.

Blogybė - vartotojo nemėgstama prekė.

Turėdamas galimybę jos nevartoti, jis jos nevartos. Dažniausiai tai - prekės, kurių vartojimas sumažės išaugus vartotojo pajamoms.

· Valiutos kursas

Vienos valiutos išraiška kitos valiutos atžvilgiu.

Suplanuotas biudžetas visada skirsis nuo realaus

Visų išlaidų numatyti neįmanoma; Gali pakisti poreikiai; Gali pakisti rinkos kaina; Gali pakisti tiekėjai ir pan. Reikia lanksčiai (bet ir racionaliai) reaguoti į biudžeto pokyčius. Apsvarstyti ar visi pakeitimai yra būtini

· Natūralios monopolijos

atsiradimo priežastis - masto ekonomija. Firma, kuri gali patenkinti visą rinkos paklausą žemesniais vidutiniais kaštais negu kelios firmos, gamindamos tą patį kiekį,

Kultūros/kūrybinių industrijų ekonomika

ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti kultūros ir kultūros/kūrybinių industrijų vietą ekonomikos sistemoje (mikro lygiu: finansiniai aspektai, makro lygiu: poveikis sistemai).

Kultūros sektoriaus ypatybė

jame kuriamas turinys, kurio poveikis neapsiriboja rinkos procesais, šalia rinkos sandorių atsiranda ir socialinis bei kultūrinis sektoriaus poveikis. Šios vertės nėra matomos rinkos procese ir jų įverčiai gali būti labai individualūs

Oligopolijos

mažmeninė prekyba, mobiliojo ryšio tiekėjai, cukraus gamintojai, alkoholio gamintojai, knygų tinklai, teatrai, kino teatrai, muziejai, koncertų salės

· Duapolija. Lošimų teorija

metodas, kai panaudojamas loginis samprotavimas, norint ištirti įvairių strategijų tarp konkuruojančių lošėjų padarinius. Ekonomikos teorijoje ________ analizuoja veiklą, kurioje atsižvelgiama į konkurentų tikėtiną elgesį ir pripažįstama tarpusavio priklausomybė. _________ patvirtina oligopolijų tarpusavio priklausomybę nustatant kainas ir parodo, kad kainų konkurencija sumažina ekonominį pelną iki nulio ir net veda prie nuostolių.

Mikroekonomika

mokslas apie rinkos mechanizmą ir jėgas, formuojančias kainų lygį, veikiančias sprendimus dėl gaminio ar paslaugos tiekimo į rinką

Makroekonomika

nagrinėja ekonominę sistemą kaip visumą

Ekonomikos mokslo esmė

neribotų poreikių tenkinimas turint ribotus išteklius

Paklausa D (demand )

prekių ir paslaugų kiekis kurį pirkėjas nori ir gali nusipirkti esamomis kainomis

Gėrybė (normalios kokybės prekė)

prekė, kurios vartojimas didina vartotojo naudingumą

Pagrindinė ekonomikos problema

ribotų išteklių ir neribotų poreikių suderinimas

Savanoriškas nedarbas

subjektyvių veiksnių sąlygotas ir pavienis reiškinys, kai dėl įvairių aplinkybių žmonės , kaip taisyklė, laikinai nenori dirbti.

Vieneto elastingumas

tada, kai E = 1. Paklausos kiekio ir kainos procentinis pokytis sutampa.

Išorės poveikiai (angl. externalities)

tai rinkos procese gaunamos sąnaudos ar naudos, neatspindėtos kainose Išorės poveikis vartojimui - vartotojas tiesiogiai priklauso nuo kito subjekto gėrybės gamybos arba vartojimo

Elastingumas

tai vieno ekonominio kintamojo reakcija į kito kintamojo pokyčiu. Paklausos ir pasiūlos elastingumas išmatuoja pirkėjo ir pardavėjo reakciją į kainos pokyčius.

· Gerovės valstybė

valstybė, kurioje rūpinamasi visapusiška gyventojų apsauga, įskaitant valstybės išmokas bei paslaugas, ir laiduojama žmonių gerovė.

Vartotojų kainų indeksas (VKI)

vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir paslaugų kainų lygis, apskaičiuotas lyginant fiksuoto skaičiaus pirmo būtinumo vartojimo prekių ir paslaugų vartotojo krepšelio vertinę išraišką tam tikrais laikotarpiais.

Komandinė ekonomika

¨ Sistema, kurioje dominuoja valstybinė gamybos priemonių nuosavybė; ¨ centralizuotas vadovavimas priimant sprendimus Ką, Kaip, Kam gaminti mažai reaguojant į rinkos signalus; ¨ vyrauja lygus paskirstymas, ignoruojantis ūkinių vienetų veiklos efektyvumą.

Ekonominės sistemos:

¨ Tradicijomis besiremianti ekonomika ¨ Grynoji kapitalistinė ekonomika (laissez faire) ¨ Komandinė ekonomika ¨ Mišri ekonomika

Mišri ekonomika

¨ Vyrauja ekonominė laisvė, tačiau dalį sprendimų priima vyriausybė. ¨ Vyriausybės funkcijos mišrioje ekonomikoje: - kuria įstatymus, užtikrinančius ekonominę laisvę, bet neleidžia piktnaudžiauti rinkos ekonomine galia; - perskirsto pajamas; - siekia stabilizuoti kainas, ekonomikos augimą, nedarbą; - reguliuoja visuomeninių gėrybių gamybą

Visiškas neelastingumas

· E = 0. Vartotojas nereaguoja į kainų kitimą.

Absoliutus (pilnas, visiškas) elastingumas

· E → ∞. Labai mažas kainos procentinis pokytis sukelia labai didelį paklausos procentinį pasikeitimą.

Palūkanų norma

· Procentas, už kurį finansinės institucijos skolina (suteikia paskolas) arba skolinasi (priima indėlius).

Oligopolija

· Rinkos struktūra, kurioje vyrauja keli didieji pardavėjai.

Biudžetas

· finansinis planas, kuriame numatomos pajamos ir išlaidos per tam tikrą laikotarpį, paprastai per metus. Jis yra asmeninės, verslo ar vyriausybės finansinės veiklos planas, kuriuo vadovaujamasi priimant sprendimus dėl pajamų ir išlaidų.

Skurdo lygis

· gyventojų, esančių žemiau skurdo ribos, dalis. Jų pajamos (vartojimo išlaidos) yra mažesnės negu tam tikru metodu apskaičiuota skurdo riba.

Pasiūlos dėsnis

· kai prekės kaina didėja, pasiūlos kiekis taip pat didėja ir atvirkščiai, t.y. pasiūla kinta ta pačia kryptimi kaip ir kainos.

Rinkos pusiausvyra

· kaina yra tokia, kad norimų parduoti ir pirkti prekių kiekis sutampa.

Pasiūla S (supply)

· prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje, ryšys su kaina.

Biudžeto apribojimas

· tai tiesė, atitinkanti visus galimus dviejų prekių derinius, kuriuos vartotojas gali pirkti esant tam tikroms prekių kainoms, išleisdamas savo ribotas pajamas. ¨ Plotas, esantis į kairę nuo biudžeto tiesės, rodo galimus derinius prekių, kurias vartotojas gali nupirkti, į dešinę - pirkiniai nerealūs, nes jiems neužtenka turimų pajamų.

Masto disekonomija (neigiama masto grąža)

· vidutinių kaštų didėjimas didėjant gamybos apimčiai. Priežastys: ◦ sunkus valdymas; ◦ silpnėja valdymo operatyvumas.

Masto ekonomija (teigiama gamybos masto grąža)

· vidutinių kaštų mažėjimas didėjant gamybos apimčiai. Priežastys: ◦ racionalus darbo pasidalijimas ir specializacija; ◦ valdymo išlaidų santykinis mažėjimas; ◦ efektyvus realaus kapitalo panaudojimas; ◦ gamybos atliekų panaudojimas.

Monopolija

· ūkinės veiklos sfera, kurioje gamybos apimtį kontroliuoja vienas gamintojas ar pardavėjas, nėra artimų substitutų, bei praktiškai negalimas naujų firmų įėjimas į šaką dėl labai aukštų įėjimo barjerų.

Kaštai

įmonės produkcijos gamybai sunaudotų išteklių piniginė suma.

· Pasiūlos pokyčius lemiantys veiksniai. (Tradicinė ekonomika)

◦ Išteklių kainos ◦ Technologija ◦ Gamintojų lūkesčiai ◦ Gamtinės sąlygos ◦ Kiti būdai gauti pelną ◦ Kredito gavimo galimybės ◦ Mokesčiai ir dotacijos ◦ Kitų prekių kainos ◦ Gamintojų skaičius