Psichologijos įvadas

Meditacijos padariniai

1. Fiziologiniai: · smegenų EEG pakeitimas (aktyvaus žmogaus - β ritmai, medituojančio - α ritmai), · sulėtėjęs širdies ritmas, sumažėjęs kvėpavimo dažnis, · sumažėjęs fiziologinis organizmo aktyvumas; 2. Psichologiniai: suteikia atsipalaidavimo, ramybės ar net skrydžio pojūtį

Sąlygos testui

1. Standartizuotos metodikos - konkrečios užduotys, visada pateiktos tomis pačiomis sąlygomis. 2. Normos. Normų atžvilgiu įvertinamas tiriamasis asmuo. Norma - vidutinis rezultatas, kuris nustatomas, ištyrus vadinamąją reprezentacinę grupę testo sudarymo, jo standartizavimo metu.

Psichikos funkcijos

1.Atspindėjimas - organizmas gali pažinti jį supantį pasaulį, susidaryti daugiau ar mažiau objektyvų jo vaizdą. 2.Elgesio reguliavimas - individas geba reguliuoti savo elgesį, remdamasis susidarytu aplinkos vaizdu. Ši funkcija užtikrina individui išlikimą.

Miego gilumo stadijos

1.Lengviausio miego - būdingi nereguliarūs žemos amplitudės ir didelio dažnio EEG - virpesiai - Teta bangos (vos užmigus). 2.Gilaus miego - žemos amplitudės ir itin aukšto dažnio virpesiai ("miego kilpos"). 3.Labai gilaus miego - didelės amplitudės, mažo dažnio virpesiai (Delta bangos). 4.Giliausio miego - reguliarios/pastovios Delta bangos. REM

Psichinių reiškinių skyrimas pagal trukmę

1.Psichikos procesai - itin dinamiški, besikeičiantys psichikos reiškiniai, kurių tėkmė priklauso nuo individą veikiančių dirgiklių - trunka tol, kol veikia dirgiklis (pv. smeigtuko dūrio sukeltas skausmas); 2.Psichikos būsenos - pastovesni, ilgiau trunkantys reiškiniai: priklauso nuo fiziologinių, psichosomatinių pakitimų, (pvz. nerimas, jo sukeltos pasekmės); 3.Psichikos savybės - nepriklauso nuo atskirų dirgiklių - nekintančios, išliekančios pastovios per visą individo gyvenimą (temperamentas, charakteris, gabumai).

Autogeninės treniruotės (J.Schultz)

1.Psichofiziologinis lygmuo: mokomasi įvaldyti fiziologinius procesus o sunkumo pratimai (raumenų atpalaidavimas) o šilumos pratimai (šiluma visame kūne, kraujospūdžio reguliacija), o širdies pratimai, o kvėpavimo pratimai (taisyklingas kvėpavimas) o saulės rezginio pratimai (reguliuoti vidaus organų veiklą), o galvos, kaktos pratimai (atpalaiduoti veido raumenis). Egzistencinis lygmuo: mokomasi užmegzti kontaktą su giluminiais psichikos klodais (pasąmone), ieško atsakymų į egzistencinius klausimus

S.Follini 1989

130d.(4mėn) praleido laboratorijoje po žeme. Jos para pailgėjo iki 40 val. Ji būdravo daugiau negu 20 valandų ir miegojo apie 10 valandų. Numetė 7,7 kg svorio, prarado vitamino D, jos menstruacinis ciklas sustojo. Grįžusi manė, jog po žeme praleido tik 1 ar 2 mėnesius.

Eksperimento sąlygos

Aktyviu poveikiu sukelia norimą tirti reiškinį. Tyrėjas tikslingai keičia tyrimo sąlygas, manipuliuoja jomis ir registruoja tas tiriamo psichinio reiškinio variacijas, kurios susijusios su tomis manipuliacijomis (nėra manipuliacijų - nėra eksperimento)

Uždavinių sprendimo strategijos

Algoritminis uždavinio sprendimas. Procedūra, kurios metu, žingsnis po žingsnio išnagrinėjami visi sprendimai. Taip yra lengviau, bet užima daugiau laiko. Euristinis uždavinių sprendimo būdas. Procedūra, kai taikoma taisyklė dėsnis ar hipotezė praeityje padėję išspręsti uždavinį. Sprendimą galime rasti ne visada, būti savarankiškai nepajėgūs. Dalinių tikslų metodas. Skaldomas, į kelis paprastesnius uždavinius. Jei labai labai sudėtingas galime pamesti tikrajį uždavinio vaizdinį ir neišspręsime. (šachmatai)

Mąstymo operacijos

Analizė - mąstymo objekto suskaidymas mintyse į sudėtines dalis, jo ypatybių, požymių ir santykių išskyrimas. Sintezė - išskirtųjų objekto dalių, ypatybių bei santykių sujungimas į visumą. Skyrimas - esminių mąstymo objektų skirtumų nustatymas Abstrahavimas - mintimis išskyrimas ir atsiejamas nuo daikto ar reiškinio jo reikšmingo, svarbaus požymio, savybės ar ryšio ir atitrūkimas nuo kitų požymių. Konkretizavimas - visybiškos minties, nuo kurios kažkas atsiejama, išlaikymas. Apibendrinimas - mintinis daiktų ar reiškinių sujungimas į tam tikrą klasę, atsižvelgiant į jų bendras ir esmines savybes bei santykius

Zeigarnik reiškinys 1927

Atmintyje išlieka 1,9 karto daugiau informacijos apie neužbaigtą užduotį.

Abdi 2007

Atsakymai priklauso ir nuo užduoties sudėtingumo, ir nuo tyrimo dalyvio strategijos: Tiriamieji, kurie visada sako: Ne, niekada nesukelia klaidingo aliarmo - konservatyvūs. Tiriamieji, kurie visada sako: Taip, yra užtikrinti dėl teisingo aptikimo - liberalūs.

Hipnozės teorijos

Būsenos teorija (Meares 1962) - hipnozė yra skirtinga nuo įprastos budrumo būsenos (atavistinė būsena, kurioje įsivyrauja ikisąmoningumo lygmuo) Vaidmenų teorija (T.Barber 1965) - Hipnozė nėra kokia nors ypatinga psichikos ar sąmonės būsena, ji iš esmės nesiskiria nuo įprastos. Hipnozė - noras nusileisti hipnotizuotojui ir labiau išlavėję vaizduotės gebėjimai. Kilo idėja palyginti žmogaus, esančio budrioje būsenoje bei hipnozėje, EEG. Jos nesiskyrė. Disociacijos teorija (Hilgard 1986) - hipnozė ne savita, o laikina būklė, sąlygos, kurios laikinai pakeičia pažinimo, emocijos ir elgesio tėkmę: hipnozė aktyvuoja procesą vadinama sąmonės skilimu (disociacija - sąmonės susiskaidymas, kuomet kai kurios mintys ar poelgiai reiškiasi ir vyksta vienu metu su kitomis mintimis ar poelgiais). Disociacija kyla dėl socialinio susitarimo dalintis savo emocijų, elgesio, ir pažinimo kontrole. Disociacija, kylanti hipnozės metu, yra stipresnė kasdienių disociacijų, vykstančių apdorojant informaciją, forma. A. Crabtree (2012) - hipnozė yra vidinis transas, kuriam būdinga raportas. Raportas - unikalus ryšys tarp hipnotizuotojo ir hipnotizuojamojo; priemonės įtaigai pasiekti. Transas - stipraus susikaupimo ties kokiu nors dirgikliu būsena, lydima sumažėjusio likusios aplinkos įsisąmonimo, kuri sužadina tinkamus neįsisąmonimo išteklius. Gali būti situacinis (pvz. Politiniai renginiai), tarpasmeninis (pvz. Meilė), grupinis (pvz. Religiniai judėjimai), vidinis(raportas).

Tanner, Green, Swets 1954

Dirgiklių (signalų) aptikimo hipotezė: Greta dirgiklių svarbos, dirgiklių aptikimą lemia: Stebėtojo laukimas, kad dirgiklis pasirodys arba ne Pastiprinimas arba bausmė kaip sprendimo rezultatas

Divergentinis mąstymas

Divergentinis mąstymas - mąstymo rūšis, sąlygojanti daugybės įvairių, savitų idėjų sukūrimą, mąstymas įvairiomis kryptimis, mąstymas "nuo atskiro prie bendro".

Hipnozės indukcija

Dėmesio sutelkimas į vieną dirgiklį; Santykio su aplinka redukcija (sumažinimas); Vaizduotės išplėtojimas Žmogus atsiranda transo būsenoje

Ego, id, superego

EGO - aš. Ego veikia pagal realybės principą. Derina ID ir SUPEREGO. ID - tai. Id yra pasąmonės psichinės energijos, kuri nuolatos siekia patenkinti pagrindinius išlikimo, dauginimosi ir agresijos stūmius, talpykla. Id veikimas grindžiamas malonumo principu. SUPEREGO yra sąžinės balsas, kuris verčia Ego atsižvelgti ne tik į tikrovę, bet ir į idealus.

Didysis penketas

Ekstravertiškumas Atvirumas patirčiai, Neurotiškumas Sutarumas Sąžiningumas

Kaip matuojamas miego stiprumas?

Elektroencefalograma (EEG)

Bendriausi mokslo bruožai

Faktai - dėsniai - teorijos

Formos suvokimo dėsniai

Figūros ir fono santykių dėsnis - regimojo lauko sutvarkymas į objektus (figūras), kurios išsiskiria iš aplinkos (fono). Panašumo dėsnis - savybė grupuoti suvokimo lauke esančius panašius dirgiklio dėmenis. Artumo dėsnis - grupuoti, sujungti arčiau suvokimo lauke esančius dirgiklio dėmenis. Uždarumo dėsnis - savybė užbaigti neužbaigto suvokimo tarpus. Subjektyvaus kontūro dėsnis (Kanizsa iliuzija) - savybė, leidžianti suvokti dirgiklio kontūrus, nors dirgiklis jų neturi. Ištisumo dėsnis - struktūruoti dirgiklius, kaip besitęsiančius, jų nedaliname. Paprastumo dėsnis - savybė, leidžianti struktūruoti sudėtingus suvokinius į paprastesnius dėmenis

Informacijos struktūravimo tipai

Formos suvokimas Atstumo ir vaizdo gylio suvokimas Objekto pastovumo suvokimas

3 mokslo raidos stadijos

Ikiparadigminė raida, mokslo paradigminė raida, mokslo įprasta raida

Suvokimo lygmenys

Informacijos atrinkimas (dėmesys) Informacijos struktūravimas Informacijos interpretavimas (supratimas)

Ką leidžia eksperimentas?

Izoliuoti tiriamą reiškinį nuo kitų, su juo susijusių reiškinių. Kontroliuoti tyrimo sąlygas Matuoti tiriamą reiškinį ir išreikšti duomenis kiekybiškai Pakartoti tyrimą tomis pačiomis sąlygomis

Tolman 1948 (vaizdiniai)

Iš pradžių nepažįstama aplinka gali kelti grėsmę, bet su laiku mes supaprastiname erdvę - kognityvusis žemėlapis - apibendrintas ir supaprastintas pažįstamos erdvinės aplinkos vaizdinys.

Suvokimo iliuzijos

J.Piaget. Įrodinėjo, jog mūsų suvokimas yra sudėtinga pažintinė veikla; iliuzija patiriame dėl skirtumų išryškinimo. Kontrasto - skirtumų išryškinimo - efektas. R.Gregory - dėl suvokimo konstantiškumo - gyvename trimatėje erdvėje, ir mūsų suvokimas yra jai ,,konstantiškas". Ieškome trečios dimensijos žiūredami į dvimačius paveikslėlius. Suvokimo iliuzijų mechanizmas: iliuzijos suklaidina mus paveikdamos mūsų jutimo sisteminimo ir įprasminimo būdus.

Kada žmogus pabunda išsimiegojęs/neišsimiegojęs?

Jei žmogus pabunda iš REM5 - išsimiegojęs. Jei pabunda iš labai gilaus miego - neišsimiegojęs

Kaip hipnozė keičia pažinimą ir elgesį?

Jutimas: galima iškraipyti (pvz. gali justi rožių aromatą, uostydamas popierių). Sukeliamos teigiamos haliucinacijos - jutimas, kai nėra objektyvaus dirgiklio (pvz., jaučia rožių kvapą, kai uosto popierių) neigiamos haliucinacijos - nesugebėjimas suvokti tikrovėje egzistuojančių dirgiklių (pvz. medicinoje - nejautrumas skausmui). Atmintis: galima iš esmės pakeisti žmogaus atmintį. Po hipnozės žmogus patiria: spontanišką amneziją - neprisimena, kas vyko seanso metu; Tikslinė amnezija - hipnozės metu galima įteigti, kad žmogus kažko neatsimena, t. y. ištrinti dalį patyrimo iš atminties. Hiperamnezija - ženkliai pagerinti atminties gebėjimus. Konfabuliacija - išgalvoti įvykiai, suvokiami ir pateikiami kaip tikri. Elgesys: taikant hipnozę, žmogaus elgesį galima visiškai pakeisti ir iškraipyti, tačiau prieš žmogaus valią jo užhipnotizuoti neįmanoma. Žmogui galima palikti pohipnotinių įtaigų, kurias jis vykdys, bet aiškins jas racionaliai, nes nežinos tikrųjų savo elgesio priežasčių. Pohipnotinė įtaiga nevisada įmanoma (pvz. jei tai prieštarauja žmogaus vertybių sistemai). Palikti pohipnotines įtaigas yra rizikinga

Lingvistinio reliatyvumo hipotezė

Kalba lemia mąstymą. Kalba daro įtaką suvokimui - ,,kryptingas pastabumas" (,,forced observation"). Kalba veikia atmintį

Albert Ames

Kambarys, į kurį žiūrint per plyšį iš tam tikros vietos susidaro iliuzija, kad vieni daiktai žymiai didesni už kitus, neteisingas suvokimas.

Pagrįsti, kad mąstymas priklauso nuo kalbos

Kiekviena kalba savitai struktūruoja kalbančių žmonių pasaulyje. Kalba formuoja aplinkinio pasaulio supratimą. ,,Pasauliai, kuriuose gyvena skirtingos visuomenės, yra saviti, tai ne tas pats pasaulis su priskirtais skirtingais pavadinimais." - Sapir (1921) Whorf (1956). Lingvistinio reliatyvumo hipotezė - kurios nors kultūros kalba lemia būdą, kuriuo žmonės suvokia ir supranta aplinkinį pasaulį. Magga (2006). Samių kalboje yra per 180 žodžių sniegui žymėti, kai anglų kalboje tik 2. Vadinasi samiai mąsto kitaip nei anglai. Josephides (2008). Naujosios Gvinėjos Kewa genties žodyne yra kūno dalių sąvokos, kurias galima išversti kaip ,,nugara", ,,pečiai" ir ,,rankos", tačiau šios kūno dalys yra visumos, vadinamos ,,kadasae" dalys sąvokos, neturinčios analogo anglų ar lietuvių kalbose. Brown, Lenneberg (1954). Šiaurės Amerikos Zuni genties kalboje yra vienas žodis oranžinei ir geltonai spalvoms žymėti. 3 tiriamųjų grupės paprašytos diferencijuoti tas spalvas. Mažiausiai klaidų, atpažindami oranžinę ir geltoną spalvas, darė anglai tiriamieji, daugiausiai - Zuni atstovai, temokantys savąją kalbą, o tiriamųjų, kurie mokėjo ir anglų ir Zuni kalbą, rezultatai buvo tarpiniai. Galbūt gentis prastai skiria spalvas.

Kūrybiškumas

Kūrybiškumas - gebėjimų ir asmenybės bruožų visuma, leidžianti atrasti, sukurti tai, kas nauja, savita, netikėta. Jis susijęs ir su asmenybės ypatybėmis - motyvacija (vidine - daro, nes nori). Jis susijęs ir su aplinka, kurioje vyksta vienų ar kitų uždavinių sprendimas.

Psichoanalizės metodai

Laisvosios asociacijos, sapnų analizė, klaidų aiškinimas, perkėlimo aiškinimas, katarsis

Kas lemia supratimą?

Laukimai ir nuostatos Percepcinis kontekstas - kiti suvokimo metu mus veikiantys dirgikliai Motyvacija (R.N.Sanford, 1935) Ankstyvasis patyrimas.

Dutton, Aron 1974

Mergina apklausė vyrus, vienus ant įprasto (maža jaudinimo būsena), o kitus ant besisiūbuojančio tilto (aukšto jaudinimo būsena). Vienas moters prašymų buvo trumpas pasakojimas pagal paveikslėlį, ir vėliau dėmesys buvo kreipiamas į seksualinį pasakojimo turinį. Vyrų pasakojimai esant aukšto jaudinimo būsenai turėjo daugiau seksualinių detalių. Vėliau buvo vyrams pasiūlyta neva pasiskambinti merginai, sužinoti savo tyrimo rezultatus. Taip buvo nustatyta, kad daugiausia skambučių (4 kartus daugiau) mergina gavo iš tiriamųjų, sutiktų per siūbuojantį tiltą. Taigi, nerimastingomis aplinkybėmis (jaudinimo būsenoje) žmogus kitą suvokia ir vertina kaip 4 kartus patrauklesnį. Fiziologinis susijaudinimas, adrenalinas sustiprina romantiškus jausmus.

J. Almonaitienė 1997

Moksleivių kūrybiniai laimėjimai su jų savasties ypatybėmis (vidinė motyvacija) siejasi labiau, negu su gebėjimais. Turintieji pripažintų kūrybinių laimėjimų moksleiviai ir jų neturintieji iš esmės nesiskiria divergentinio mąstymo gebėjimais. Turinčių pripažintų kūrybinių laimėjimų intelektiniai gebėjimai buvo aukštesni, tačiau nežymiai. Be to, laimėjusių filologų konkursą verbaliniai gebėjimai buvo žemesni, nei visų kitų. Ryškūs kūrybinių laimėjimų turinčių moksleivių savasties skirtumai: · Jiems būdingesni tiesioginiai, diferencijuoti, pastovūs ir platūs interesai. · Jiems būdingas intelektinių ir saviraiškos poreikių tenkinimo prioritetas. · Jiems būdinga vidinė mokymosi ir dalyvavimo konkursuose motyvacija.

Miego sutrikimai

Nemiga - ilgalaikis negalėjimas patirti adekvataus miego, kuriam būdinga: reikalingas ilgas laikotarpis (2-3 val) užmigti; dažnas atsibudimas naktį; ankstyvas atsibudimas ryte (t.y anksčiau nei norėtųsi). Nemiga susijusi su perdėtu nerimastingumu. Somnabulizmas - vaikščiojimas miegant - lunatizmas - miego metu pasireiškia koks nors kompleksinis elgesys. Būdinga dažniausiai vaikams ir iš to dažniausiai išaugama. Nereaguojama į bendravimą įprasta forma. Sąmonėje atsiranda tam tikras kodas, kurį smegenys stengiasi išpildyti, dėl to žmogus nereaguoja į "nenumatytus" atvejus (pvz. Žmogus, eidamas stogu, somnabulizme nenukris). Somnabulizmas vyksta NREM stadijoje (3-4 stadijoje), nesapnuojant. Somnabulizmą sukelia perdėtas stresiškumas, nervingumas. Narkolepsija - ūmus užmigimas įprasto budrumo valandomis. Narkolepsija (lengvesnė stadija) gali atsirasti, atsidūrus monotoniškose sąlygose (pvz. autobuse). Vyksta REM stadijoje. Gydoma stimuliatoriais. Šunų narkolepsijos genas (Lin et al., 1999) Miego apnėja - staigus ir trumpas kvėpavimo sutrikimas miego metu (gali knarkti) Miego amnezija. Nakties siaubas - didelis susijaudinimas ir išgąstis. Prasideda 2-3h po užmigimo (4 fazė)

Kas lemia suvokimo konstantiškumą?

Objekto pažįstamumas. Jei pažįstame žmogų, teisingai suvoksime jo ūgį, nepriklausomai kokiu atstumu jis bus nutolęs. Kontekstas - net jei objektas mums nežinomas, bet yra požymių nurodančių atstumą iki jo, matysime objektyvų jo dydį.

Mąstymas ir kalba yra atskirtos sistemos

Ontogenezėje mąstymas randasi be kalbos, o kalba be mąstymo. Antraisiais gyvenimo metais ikilingvistinis mąstymas ir ikiintelektinė kalba ,,susitinka ir susijungia tam, kad taptų nauja elgesio apraiška, kur mąstymas tampa žodiniu, o kalba racionalia" (L.Vygotsky)

Pagrįsti, kad kalba priklauso nuo mąstymo ir jį atspindi.

Ontogenezėje vaikas pažįsta pasaulį ir bando savo pažinimo rezultatus išreikšti lingvistiškai. Pirma pažinimas, tada kalba. Kalba derinasi prie jo raidos, prie vaiko pažinimo struktūros. Vaikas gali kalbėti apie objektą tik tada jei yra išsiplėtojusi objekto pastovumo schema, jeigu pvz., uždengus daiktą, daiktas nedingsta. Vaiką galima mokyti įmantrių žodžių, bet jis jų nesupras, kol nebus susiformavusios tam tikros pažinimo sistemos. Kalba be mąstymo gali egzistuoti tik tokia prasme, kokia gali kalbėti papūgos. Everett (2009). Piraha genties kalbos ir mąstymo analizė: nepaisant, jog šių žmonių kalba stokoja daugybės žodžių, skirtų pavadinti skaičių, spalvas, dydį ir t.t. esą Piraha žmonės gali nusakyti bet kokią mintį, tikriau, teiginį - žmogaus kūrybiškumą išreiškia mąstymas, o ne kalba.

Euristikos priimant sprendimus

Pasiekiamumo euristika - sprendimas grindžiamas lengvai pasiekiama - turima, atmintyje laikoma - informacija. (apie loterijos laimėjimus paskelbiama ypač plačiai) Tipiškumo euristika - sprendžiama, remiantis tam tikru prototipu, nuostata, stereotipu. Įrėminimas - naujos informacijos šališkas suvokimas ir vertinimas, remiantis pirmiau gauta informacija (ją gali pateikti žiniasklaida, politika, žinomi žmonės) Pvz., profesorius iš universiteto atrodys aukštesnis nei santechnikas.

Tyrimo metodika

Patikimumas (savybė suteikti pastovų rezultatą). Rūšys: kartotinio tyrimo - duoda daugmaž pastovius rezultatus tiriant tą patį reiškinį ta pačia priemone. Vidinės darnos - klausiant klausimų keliais būdais gausim tuos pačius rezultatus. Tarp tyrėjų - skirtingi tyrėjai gaus panašius rezultatus. Validumas (galimybė įvertinti kintamąjį, kuriam vertinti ji buvo sukurta)

Kalbos ypatybės

Prasmingumas/semantiškumas - ypatybė vartoti sutartinius ženklus reikšmei ir prasmei perteikti. (Sudaro galimybė perteikti reikšmę) Generatyvumas - vartojant baigtinių žodžių, gramatikos taisyklių skaičių, išakyti begalinį sakinių skaičių. Perkėlimo galimybė - leidžia perduoti informaciją apie daiktus esančius kitoje erdvėje ar kitame laike. (Kalbama apie praeitį arba tolimą ateitį). Leidžia perduoti info iš kartos į kartą.

Collins, Quillian 1969 (sąvokų integravimas)

Prašydavo tiriamųjų apie tam tikrą objektą pasakyti požymius ir žymėjo reakcijos laiką. Reikėjo daugiau laiko atsakyti į klausimus apie daiktus ar objektus, jei juos žyminčios sąvokos buvo hierarchijoje giliau. (Pvz., kanarėlė yra kanarėlė - greitas atsakas, kanarėlė yra paukštis - lėtesnis, kanarėlė yra gyvūnas - lėčiausias). Semantinė atmintis.

Kosslyn 1975,1994 (vaizdiniai)

Prašė įsivaizduoti objektus, reiškinius ir klausdavo detalių. Kuo apie mažesnę detalę klausiama, tuo daugiau laiko atsakymui reikia.

Rosch 1975 (sąvokų įsisavinimas)

Prototipai- geriausi sąvokos pavyzdžiai. Žmogui būdingas gabumas intuityviai numanyti, kas yra prototipiška.

Sapnus aiškinančios teorijos

Psichoanalitinė - sapnai susiję su neįsisąmonintomis motyvacinėmis jėgomis. Neįsisąmoninti troškimai kyla iš asmenybės dalies ID, nes Superego draudžia reikšti savo "Eros" ir "Thanatos". Miegant Superego atsipalaiduoja ir prasiveržia iškraipyti norai, troškimai. Biopsichologinė - Sapnai visiškai nesusiję nei su asmenybe, nei su jos psichika, nei su patyrimu. Sapnai atsitiktinis nervų sistemos produktas. Nervų sistemos aktyvumas atsitiktinis, o sapnai - smegenų pastangos jį įprasminti (R.McCarley, J.A.Hobson 1977) Krameris (1992) Naujoji "Selektyvi nuotaikos reguliavimo sapnų teorija" - selective mood regulatory theory - sapnuodami mes išgyvename emocijų, nuotaikų spektrą, kuris kinta teigiamų emocijų link (t. y. sapnuojant vaizdiniai tolygiai gerėja) - geriname sau nuotaiką. Atvirkštinė mokymosi teorija - reverse learning theory - (Crick, Mitchison 1983): apdorojama per dieną įgyta informacija ir ištrinama nereikalinga informacija; prisiminti ir analizuoti sapnus - pavojinga

Sprendimų priėmimas

Racionalus sprendimo priėmimas: išnagrinėjama situacija - svarbiausi jos dėmenys, nustatomi tikslai ir priemonės tikslui pasiekti, ieškoma tikslo pasiekimo alternatyvų, alternatyvos įvertinamos, priimamas sprendimas - pasirenkama alternatyva, kuri labiausiai atitinka esamą situaciją. Sprendimas įvertinamas - paskutinė galimybė išnagrinėti situaciją, įsitikinti, ar pasirinkta tinkama alternatyva. Intuityvus sprendimo priėmimas - sprendimus lemia asmenybės bruožai, neįsisąmoninti procesai, ir ankstesnis individo patyrimas. Simono riboto racionalumo kelias - teikia pirmenybę alternatyvų gausai, kuris turėtų lemti tenkinantį sprendimą. Sprendimų priėmimas, atmetant alternatyvas - lieka mažiausiai žalos galintis atnešti sprendimas. Kūrybiškas sprendimo priėmimas - susitelkiama ties daugybės savitų, originalių alternatyvų, keičiančių esamus mąstymo modelius, ieškojimu

Psichoaktyvių medžiagų klasės

Raminamieji ir migdomieji (slopinamieji) - slopina nervų sistemos aktyvumą ir lėtina organizmo funkcijas. Priklauso: alkoholis, barbitūratai, opiatai. Stimuliatoriai - laikinai suaktyvina nervų sistemos veiklą ir sužadina organizmo funkcijas. Priklauso: kokainas, ekstazis, metamfetaminas, amfetaminas, kofeinas, nikotinas. Haliucinogenai - iškreipia suvokimą ir sukelia ryškius vaizdinius, nesant jutiminio dirgiklio. Priklauso: LSD, Marichuana

Shepard Metzler 1971 (vaizdiniai)

Reikėjo lyginti panašias figūras. Sprendimo ilgis (laikas) priklausė nuo pasukimo kampo. Įrodo, jog su vaizdiniais atliekame tuos pačius veiksmus kaip ir objektais.

Sapnai

Sapnai susideda iš vaizdinių, jie yra fantastiniai laiko bei erdvės kategorijos prasme. Žmogus sapnuodamas dažnai išgyvena emocijas. Iliuziniai - mūsų nervų sistemos, psichikos, vaizduotės padarinys, bet į įvykius suvokiame ir reaguojame kaip į iš tikro egzistuojančius (sapno metu).

Silogistinė logika priimant sprendimus. Kahneman, Tversky 1984

Skirtinga formuluotė, skirtingas pasirinkimas

Divergentinio mąstymo parametrai

Sklandumas - gebėjimas sukurti daug naujų idėjų per tam tikrą laiką. Savitumas - gebėjimas kurti naujas, neįprastas, nestandartines įdėjas. Lankstumas - gebėjimas pasiūlyti kuo įvairesnes, skirtingų kategorijų idėjas apie tą patį reiškinį - pažvelgti į jį iš įvairių pusių. Detalumas - detalių gausa, kūrinio gražinimas, tobulinimas.

Weber konstanta

Skyrimo slenksčio ir referentinio dirgiklio santykis yra pastovus dydis. Skirtumo slenkstis didėja stiprėjant dirgikliams.

Tyrimo technikos

Stebėjimas - tikslingas ir planingas empirinių duomenų rinkimo būdas, kuomet stebėtojas nekeičia stebimų reiškinių tėkmės ir kaupia tokius faktus, kokius jam pateikia aplinka: išorinis (stebėjimas natūraliomis ar kontroliuojamomis sąlygomis), savistaba (subjektyvus stebėjimas) Tiriamųjų apklausa - empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamąjam žodžiu arba raštu laisvai arba iš anksto numatyta tvarka pateikiami klausimai, į kuriuos jis privalo žodžiu arba raštu atsakyti. Testavimas - empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamajam pateikiamos standartinės užduotys ir iš tų užduočių atlikimo rezultatų sprendžiama apie individo psichinių reiškinių ypatybes. Eksperimentavimas - psichologinis tyrimas pagal tam tikras sąlygas, kai tyrėjas tikslingai keičia tyrimo sąlygas ir registruoja reiškinių variacijas, kurios susijusios su jo manipuliacijomis.

Tyrimo strategijos

Stebėjimo ir aprašomoji - nusakyti reiškinio eigą, parodyti faktų pasiskirstymą. Koreliaciniai tyrimai arba įvertinimo - įvertinti ryšį tarp dviejų skaičių. Eksperimentinė arba manipuliacinė - nusakyti priežastinius ryšius, patikrinti hipotezes, įvertinti vieno kintamojo daromą įtaką kitam.

Mąstymas kaip uždavinių sprendimas. Newell, Simon 1972

Stengiamasi padalinti uždavinį į mažesnes, minimalias dalis. Ieškoma taisyklė, dėsnis ar hipotezė, kuri padėtų išspręsti tą minimalią uždavinio dalį. Iškelta hipotezė tikrinama

Kas būdinga žmogaus psichikai?

Sąmonė - savęs ir savo aplinkos suvokimas Mąstymas Kalba

Psichikos reiškiniai

Sąmonė. Savimonė - savo asmenybės ir jos santykio su aplinka atspindėjimas, savojo "aš" pažinimas (nefunkcionuoja naujagimiams (iki 2-3 m. a.) bei psichikos ligoniams). Neįsisąmonintų psichinių reiškinių sritis. Pagal Froidą: · Ikisąmoningumo lygmuo (tie neįsisąmoninti psichikos reiškiniai, kuriuos žmogus gali įsisąmoninti tik atkreipęs į juos dėmesį ir suvokti, pvz. Rašymas - kai atkreipiu dėmesį, rašau gražiai); · Nesąmoningumo lygmuo (tie neįsisąmoninti psichikos reiškiniai, kurių žmogus be psichoanalitiko pagalbos įsisąmoninti, pažinti ir suvokti negali).

Sąvoka

Sąvoka yra žmonių, objektų ir aplinkos kategorizavimo, klasifikavimo būdas, užfiksuojantis giminingų daiktų ir reiškinių bendrus ir esminius požymius Sąvoka - bendras skirtingoms kalboms prasmės raiškos vienetas.

Hipnozė

Tai - žmonėms ar aukštesniems gyvūnams psichiniu poveikiu sukeliama psichikos būsena, kai pakinta psichinių reiškinių pobūdis bei psichikos lygių tarpusavio santykis.

Meditacija

Tai valingai sukelta pakitusi sąmonės būsena, kuriai būdingas trikdančių dėmesio patvarumą veiksnių eliminavimas

Floridos reiškinys. Bargh, Chen, Burrows 1996

Tiriamieji paprašyti sudaryti sakinius iš pasiūlytų žodžių. Vienai tiriamųjų grupei pateikti atsitiktiniai žodžiai, kitai - susiję su senatve. Antrame eksperimento etape sudarinėjusieji sakinius iš su senatve susijusių žodžių į kitą laboratorijos patalpą ėjo lėčiau.

Įžvalga Kohler

Turimos žinios (kuo sudėtingiau, tuo daugiau reikia žinių) Atliekami veiksmai (norint išspręsti reikia spręsti) Motyvacija (reikalauja pastangų. Kuo sudėtingiau, tuo daugiau pastangų reikalauja) Inkubacijos laikotarpis (atidėjus užduotį į šalį, nesąmoningai ateina sprendimas). Uždavinys sąmoningai nėra sprendžiamas, jį sprendžia psichikos nesąmoningumo lygmuo (kitaip apdorojama informacija)

S.Asch 1951

Tyrimo dalyviams reikėjo vertinti atkarpų ilgius. Yra viena etaloninė ir trys lyginamosios tiesės. Dalyviams reikėjo pasakyti, kuri iš trijų tiesių lygi etaloninei. Eksperimente dalyvauja tik vienas tikras dalyvis, visi kiti - falsifikuoti. Kai yra netikrų dalyvių, kurie tyčia pasako neteisingą atsakymą, paaiškėjo, kad 75% dalyvių išsirinko neteisingas tieses, nes atkartojo falsifikuotų dalyvių pasirinkimus. Tyrimo dalyje, kai visi dalyviai tikri, neteisingų tiesių pasirinkimas siekė tik 1%. Tyrimas įrodo žmonių konformizmą (prisitaikėliškumą).

E. Aserinksy, Kleitman 1950

Tyrimo metu žadindavo savo tiriamuosius, kai tik jie pradėdavo neramiai miegot, paklausus kas buvo, sakė, kad sapnavo. Išsiaiškinta, kad galima sapnuoti ir gilaus miego stadijoje, tik trūksta aiškių vaizdų ir fantastinių motyvų. Tiriant sapnų fazę ir kas vyksta jos metu, atrasta, jog visi žmonės patiria - greitų akių judesių miegą - REM, kuris užima apie 25proc. viso miego. Šio miego metu žmogaus organizmas yra labai aktyvus, nors raumenys yra atsipalaidavę, tačiau santykis su aplinka silpnas (dažniausiai sapnuojama šioje stadijoje). NREM - ramus miegas (1 stadijoje haliucinacijos, 2 kalbėjimas per miegą, 3 pereinamoji stadija, 4 giliausia stadija, sunkiausia pažadinti)

Psichologijos metodų lygmenys

Tyrimo strategija - bendras tyrimo planas, numatantis visus tyrimo etapus, sąlygojantis duomenų rinkimo būdus ir jų interpretacijas (stebėjimo, aprašomoji, eksperimentinė) Tyrimo technika - empirinių duomenų rinkimo būdas (stebėjimas, apklausa, eksperimentas, testavimas) Tyrimo metodika - konkreti sistema tyrimo operacijų, skirtų empiriniams duomenims gauti.

Shapiro 1992

apklausė 26 žmones, kurie daugiau nei 4 m. taikė meditaciją, ir iš jų 17 nurodė bent vieną neigiamą meditacijos poveikį. Neigiami sąmonės padariniai: į sąmonę grįžta vaikystėje išgyventi neigiami emociniai išgyvenimai, atsiranda nerimastingumo jausmas. Meditacija netinka neurotiškiems žmonėms

Psichoaktyviosios medžiagos

cheminės medžiagos keičiančios nuotaiką ir suvokimą

Suvokimas

daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas, jam betarpiškai veikiant jusles.

Aukštutinis pojūčio slenkstis

didžiausias dirgiklio intensyvumas, dar galintis sukelti adekvatų pojūtį.

Astin 1997

grupei žmonių buvo taikoma meditacija stresui įveikti. Tyrimo išvados: Sumažėjo psichologinių sunkumų; Sustiprėjo jausmas, kad jie valdo savo gyvenimą; Dvasinis patyrimas atrodė svaresnis. Pastumėjo vidinės kontrolės link

Binokuliniai požymiai

gylio požymiai, kurie gaunami žiūrint abiem akims, pvz., atvaizdų tinklainėse skirtumas (disparatiškumas - akys yra skirtingose padėtyse, todėl į tinklainę patenka skirtingi vaizdai) ir konvergencija

Hipnotinė įtaiga

iš anksto parengti hipnotizuotojo veiksmai ir žodžiai, kuriais siekiama išpildyti hipnozės tikslą.

Blakemore, Cooper 1970

kačiukai nuo gimimo auginami vertikaliai išdažytose dėžutėse, matymo laukas suvaržytas specialia ,,kauke", praėjus keliems mėnesiams buvo tiriamas kačiukų matymas - nustatyta, jog jie visiškai nereagavo į horizontalius objektus. Dėl vienokios fizinės aplinkos, redukavosi kai kurie smegenų centrai.

Vaizdiniai

kitaip nei sąvokoms, būdingesnė tikslesnė struktūra ir abstraktesnis apibendrinimo lygis

Kalba

komunikacijos forma, kuriai būdingas semantiškumas, generatyvumas ir perkėlimo galimybė.

Žemutinis pojūčio slenkstis

mažiausias dirgiklio stipris, reikalingas pojūčiui sukelti. Fechner (1860) Rodė žmonėms lemputę (šviesos ekraną) ir prašė tiriamųjų atsakyti ar lemputė dega ar ne, kai teigdavo, kad švyti, buvo fiksuotas žemutinis pojūčio slenkstis.

Melatoninas

miego hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka daugiausia tamsiu paros metu

Psichologija

mokslas apie gyvūnų ir žmonių psichiką ir elgesio ypatumus: tiriantis psichikos faktus, nustatantis dėsnius ir kuriantis jų aiškinimo sistemas

Annis, Frost 1973

paprasti amerikiečiai ir kanados gentis Cree skirtingai suvokia iliuzijas - genties žmonės nematė strėlės iliuzijų

Miegas

periodiška žmogaus ir aukštesniųjų gyvūnų sąlyginė ramybės būsena, kurios metu organizmas, iš dalies praradęs santykį su aplinka, aktyviai atkuria jėgas.

Konvergencija

procesas, kai objektui artėjant, akys vis labiau nukreipiamos į vidų - konverguojamos, o informacija apie akių padėtį pridedama, formuojant vaizdinį. Kuo didesnis vidinis įtempimas, tuo arčiau yra daiktas

Jutimas

psichinis procesas, atspindintis daiktų bei reiškinių savybes ir organizmo vidinius būvius, jiems tiesiogiai veikiant jusles

Parengtis. Sidis B. 1898

reiškinys, kai kartotinis dirgiklio pateikimas pagerina vėlesnę su tuo dirgikliu susijusią atliktį, Sidis B. (1898). Tiriamiesiems rodė korteles su užrašyta raide ar skaičiumi. Kortelės buvo pateikiamos tokiu atstumu, kad tyrimo dalyviai negalėtų įžvelgti ar tai raidė, ar skaičius. Tačiau paprašius spėti informacijos vieneto pobūdį, jie nurodė ar tai buvo raidė, ar skaičius ir tapatumo nustatymo tikimybė viršijo atsitiktinį spėjimą.

Dedukcija

samprotavimas, kuomet išvados gaunamos iš prielaidų pagal logikos dėsnius bei taisykles. Pvz., detektyvų darbas arba silogizmas - dedukcinis samprotavimas, kuriuo nustatomas teigiamas ryšys tarp patvirtinamų prielaidų ir išvados.

Indukcija

samprotavimas, kuriuo remiantis atskirais faktais, žiniomis, daromos bendresnės išvados. Pvz., gydytojo profesija, sekos užbaigimo uždaviniai, analogijų uždaviniai.

Semantinė parengtis. Marcel 1983

su žodžio prasme, reikšme susijusi parengtis, Marcel (1983).Tiriamiesiems buvo rodytas vienas žodis, į kurį liepta nekreipti dėmesio, po to rodomas antrasis žodis, ir buvo prašoma pasakyti ar tas žodis turi prasmę ar ne. Dažniau pasakydavo, kad žodis turi prasmę, kai pirmasis žodis būdavo susijęs su antruoju. (pvz., pirmas žodis - vaikas, antras - kūdikis)

Psichika

sudėtingos sandaros materijos savybė atspindėti tikrovę ir to atspindžio dėka reguliuoti organizmo elgesį

Informacijos interpretavimas

suvokiame vienodai, bet suprantame skirtingai. Todėl suvokimas nėra supratimas.

Suvokimo konstantiškumas

suvokimo savybė, kuri leidžia suvokti vienodas objekto pagrindinių bruožų skirtingomis suvokimo sąlygomis savybes. Gali būti: Dydžio konstantiškumas. Savybė leidžianti pažįstamų objektų dydį suvokti kaip nepakitusių, net jei vaizdas tinklainėje yra pasikeitęs. Formos konstantiškumas. Savybė, leidžianti suvokti pažįstamų objektų pastovią formą, net jei jo padėtis ar forma pasikeičia Spalvos konstantiškumas - gebėjimas suvokti spalvą net jei suvokimo sąlygos pasikeičia. (mėlynai apšviestas apelsinas atrodys orandžinis)

Skyrimo (diferencinis) slenkstis

tai minimalus dirgiklio pokytis, kuris gali būti juntamas, t.y. gali sukelti skirtumo pojūtį.

Dirgiklis

tam tikras energijos pavidalas, kuris gali paveikti mūsų NS ir tuo pačiu psichiką.

Mąstymas

tikrovės pateikčių (reprezentacijų) ir jų dėsningų ryšių tarpiškas pažinimo psichinis procesas, aukščiausias žmogaus psichikos ir elgesio reguliavimo ir savireguliavimo lygmuo

Kas sudaro mąstymą?

turinys, fiksuojamos tam tikromis formomis (sąvokomis, teiginiais, vaizdiniais) Operacijos, kuriomis informacija pertvarkoma, formuoja naujas sąvokas ir naujus sprendimus. Mąstymo operacijos - susijungę į pastovias ir kartu dinamiškas struktūras, interiorizuoti, tarpusavyje suderinti mąstymo veiksniai.

Hilgard, Morgan, Mcdonald 1975

tyrimas su vandeniu įteigiant, kad jis neskausmingas, nešaltas. Kitoje rankoje laikė mygtuką. Atsakymai gauti dvejopi; sąmoningai žmonės nejautė vandens temperatūrų skirtumo, tačiau mygtuką dėl skausmo vis tiek spaudė. Skausmą stipriai veikia psichologinis nusistatymas. Hipnozė sumažina jaučiamą skausmą ir yra naudojama skausmo įveikai gydyti.

Farias et al. 2020

· Iš 83 apklaustųjų 55 atskleidė 1 neigiamą meditacijos padarinį: Nerimas Depresija Kognityvinės anomalijos Savižudiškas elgesys (netinka pernelyg jautriam žmogui, depresija sergančiam žmogui) Virškinamojo trakto bėdos

Monokuliniai požymiai

šešėlis (suvokti, kaip objektai atspindi šviesą) oro arba vaizdo grynumas (neryškius, neaiškius objektus suvokti kaip esančius toliau) uždengimas (uždengtus objektus suvokti kaip esančius toliau, o dengiamus, kaip esančius arčiau) santykinis dydis (suvokti didesnius objektus kaip esančius arčiau, o mažesnius, kaip esančius toliau) tiesinė perspektyva (savybė suvokti tolstančias lygiagrečias linijas, kaip artėjančias viena link kitos. tekstūros gradientas (suvokimo savybė, laipsnišką šiurkščios dangos kitimą į lygų, suvokti kaip tolėjimą)

Kliūtys sprendžiant uždavinius:

Žinios (per daug žinių, ieškomas sudėtingas sprendimas, nors atsakymas paprastas) Nuostata - nėra nuomonė, nusistatymas, požiūris. (attitude). Nuostata - patyrimo sukuriama nervinės ar psichinės parengties būsena, lemianti vienodą individo reagavimą į visas panašias situacijas ar objektus, su kuriais jis susiduria. Luchins (1942). Susidarius uždavinių sprendimo nuostatai, nepastebime kitų sprendimo būdų. Funkcijos fiksacija - polinkis naudoti daiktus pagal pirminę jų paskirtį (įprastas funkcijas). Duncker (1945). Užduotis su degtukais, žvake ir smeigtukų dežute su smeigtukais (reikia uždegti žvakę vertikalioje pozicijoje pritvirtinus prie sienos). Sunku atsisakyti naudoti daiktus pagal jų paskirtį ir būti kūrybingais.