Stebėjimo ir apklausų praktikumas

Tyrimo klausimas: KĄ norime sužinoti?

-> Populiacija (imtis): APIE KURIUOS žmones? ->Klausimų rengimas -> Klausimų išbandymas -> Klausimų uždavimas -> Duomenų analizė -> Rezultatų paskelbimas ->Konceptualizacija -> Operacionalizacija

Klausimynas - klausimų rinkinys

APKLAUSOS DUOMENŲ RINKIMO ĮRANKIS KYLA IŠ TYRIMO KLAUSIME NURODYTŲ IR APIBRĖŽTŲ SĄVOKŲ KLAUSIMAI YRA KINTAMŲJŲ OPERACIONALIZACIJA

Klausimų išbandymo būdai

Bandomoji apklausa Kognityvinis interviu Abiejų tikslai: - Rasti probleminius klausimus - pagerinti pagrindinės apklausos kokybę

Atsakymų į klausimus psichologija

Dalyvauja 4 kognityviniai procesai: respondento užduotys 1. Supratimas 2. Atgaminimas 3. Sprendimas 4. Reagavimas

Stebėjimo duomenų užrašymas (Sattler, 2002)

∙ Atpasakojamasis užrašymas (narrative recording); ∙ Rangavimo skalės; ∙ Įvykių užrašymas (kryžminis, ABC); ∙ Laiko intervalų užrašymas;

Dalyvaujančio ir nedalyvaujančio tyrėjo atliekami stebėjimai

∙ Dalyvaujantis stebėtojas tam tikra prasme yra grupės stebimų individų dalis. ∙ Nedalyvaujantis tyrėjas stebi tam tikru atstumu ir negali jokiomis priemonėmis pakeisti tiriamųjų elgesio.

Netikimybinė atranka - PATOGIOJI IMTIS

GERIAUSIAI PASIEKIAMI ELEMENTAI ATRENKAMI: • E-MAILAI, KURIUOS TURIU • DRAUGAI, PAŽĮSTAMI •LABAI PAPRASTA •REIKIA NEDAUG RESURSŲ •PAVOJINGIAUSIAS •TINKA PILOTINIAMS TYRIMAMS, MOKYMOSI TIKSLAMS 8-12 h.: rūkymo kambarys prekybos centre

Reprezentatyvi imtis?

Imties savybės atitinka populiacijos savybesKokias savybes? • Esminiai tyrimo kintamieji • pvz., sutikimo su teiginiais (požiūris) pasiskirstymas populiacijoje Imties skirtumas nuo realių populiacijos savybių - Imties paklaida (sampling error) • Paklaida yra visada, nebent ištirsime visus populiacijos narius

Kur naudojama apklausa?

PAprašymas -> Aprašomoji Prognozavimas -> Koreliacinė Paaiškinimas -> Eksperimentinė

Interviu

Pagal procedūrų lankstumą arba griežtumą interviu galima skirstyti į griežtai struktūruotus, pusiau struktūruotus ar nestruktūruotus. Pirmu atveju tyrimo klausimai, jų eiga, paties interviu eiga ir struktūra iš anksto apgalvoti, antru ir trečiu atveju iš anksto parengtų klausimų mažiau arba jų visai nėra. Pagal savo išpildymą ir pritaikymą šis tyrimo metodas pasižymi didele formų bei panaudojimo galimybių įvairove. Interviu naudojamas ir plačiai pritaikomas įvairiose tyrimo stadijose, siekiant apsibrėžti problemą ir patikslinti tyrimo problematiką. Interviu taip pat gali būti naudojamas didelių apklausų/tyrimų metodikai paruošti, testuojant ir rengiant klausimynus. Kokybiniuose tyrimuose, kurių tikslas yra atrasti gilesnius nagrinėjamos problemos ar reiškinio sluoksnius, atskleisti emocinius, patirties ar kitus aspektus, interviu gali būti sėkmingai naudojamas kaip pagrindinis informacijos surinkimo metodas. Edukologiniuose ar vadybiniuose tyrimuose interviu dažnai naudojamas stebėjimo ar kitais metodais gautiems duomenims patikslinti ir patikrinti. Griežtai struktūruotas interviu paprastai remiasi iš anksto tyrėjo paruoštu interviu planu, kuriame numatytos konkrečios klausimų formuluotės (dažnai - ir atsakymų formuluotės), bei nustatyta griežta klausimų pateikimo seka. Griežtai struktūruotame interviu tyrėjas gali užduoti tik tokius klausimus, tik tokia seka ir tik tokia formuluote, kokia yra pateikta interviu plane. Tokiu būdu tyrimo kokybė ir patikimumas nepriklauso nuo to, ar tyrimą atlieka tas pats asmuo, kuris parengė tyrimo klausimus. Tyrimo patikimumui svarbu, kad griežtai struktūruoto interviu atveju visi respondentai gautų vienodus klausimus, vienodomis formuluotėmis ir vienoda seka, o klausimų formuluotės būtų nedviprasmiškos ir reikštų tą patį visiems respondentams. Pusiau struktūruotas interviu taip pat remiasi interviu planu, kuriame numatyti konkretūs klausimai ir iš anksto apgalvota jų pateikimo seka, tačiau numatyta, kad tyrimo eigoje tyrėjas gali papildomai užduoti plane neįtrauktų klausimų, jeigu mano, kad taip galima būtų praturtinti tyrimą Nestruktūruotas interviu atliekamas remiantis iš anksto apgalvotu planu, kuriame numatyti tik įžanginiai bei esminiai klausimai, pateikiamos pagrindinės pokalbio temos be konkrečių klausimų formuluočių. Klausimų formuluotes tyrėjas kuria interviu metu priklausomai nuo jo eigos, nuo užsimezgusio santykio tarp tyrėjo ir tiriamojo, ar nuo interviu aplinkos (A. Telešienė, 2011) Nestruktūruotas interviu reikalauja iš tyrėjo išsamaus temos žinojimo ir gerų klausymo įgūdžių bei patirties Pagal interviu pobūdį interviu gali būti skirstomi į akis - į akį interviu, interviu telefonu, interviu internetu. Atliekant interviu akis-į akį tyrėjas tiesiogiai (laiko ir vietos prasme) bendrauja su tiriamuoju. Tiesiogiai vietos prasme reiškia, jog interviu atliekamas vienoje fizinėje vietoje nesinaudojant jokiomis komunikacinėmis technologijomis. Tiesiogiai laiko prasme reiškia, kad ir tyrėjas ir tiriamasis kalbasi duotuoju laiku (tiriamojo atsakymai nėra atidėti, nėra didelės laiko pertraukos tarp klausimo ir atsakymo į jį). Interviu atliekant kokybinį tyrimą kartu yra ir stebėjimas: tyrėjas ne tik girdi, ką informantas sako, bet ir mato, kaip jis kalba, kaip tuo metu elgiasi. Vis dėlto pagrindinius duomenis interviu metu tyrėjas gauna iš informantų pasisakymų. Interviu metodo taikymas suteikia visai kitų galimybių, negu stebėjimas. Svarbiausia, kad padeda tyrėjui suvokti informantų požiūrius, nuomones, įsitikinimus.

Timeline

Pasiruošimas tyrimui ir tyrimo organizavimas a) tyrimo tikslo ir uždavinių nusakymas; b) tyrimo strategijos arba tyrimo plano sudarymas; c) tyrimo proceso organizavimas. Empirinių duomenų kaupimas a) Klausimynas b) Tyrimo schema Empirinių duomenų apdorojimas a) statistinis gautų duomenų apdorojimas; b) teorinė duomenų analizė ir aptarimas; c) gautų rezultatų praktinis pritaikymas

Kaip sugalvoti gerą tyrimo klausimą?

Pirma Rasti asmeniškai įdomią temą Antra Pasigilinti į ją Trečia Išskirti temos aspektus, suformuluoti konkretų tyrimo klausimą

Netikimybinė atranka - TIKSLINĖ

Subjektyvi Tyrėjas nusprendžia, kas bus atrinktas

Netikimybinė atranka - KVOTINĖ

• Panašu į stratifikuotą atranką • skirtumas: elementai atrenkami neatsitiktinai Populiacija Imtis Procentas Procentas Skaičius Vyrai 47% 47% 470 Moterys 53% 53% 530 Imties dydis 1000

Tyrimų etika

Tyrimų etika apima visas tyrimo proceso pakopas. Etikos dokumentuose nėra pateiktas neleistino tyrėjo elgesio sąrašas. Sąraše siekiama pateikti rekomendacijas apie tai, kokie tyrimo aspektai reikalauja papildomo dėmesio, susijusio su etikos klausimais. Taip pat aptariamos aplinkybės, kuriomis galimas bendrai priimtų etikos standartų taikymo išimčių svarstymas.

Klausimynas

apklausos klausimų rinkinys

Interviu

apklausos rūšis, kai klausimai užduodami žodžiu

Respondentas

asmuo, kuris pateikia informaciją

Apklausėjas

tas, kuris užduoda klausimus

Mokslinis tyrimas

- tai klausimų kėlimas ir atsakymų į juos ieškojimas. Tyrimo užuomazga ir sėkmės sąlyga - klausimo kėlimas. Visas tyrimas - atsakymų ieškojimo procesas. Klausimų šaltiniai: 1) ankstesni moksliniai tyrimai; 2) praktinė profesinė veikla; 3) neformalus kasdienio gyvenimo stebėjimas; 4) savistaba. Mokslinis tyrimas - sistemingas, disciplinuotas procesas: 1) nuoseklūs tyrimo etapai; 2) racionalios analizės ir empirinių faktų svarba ir sąveika; 3) metodinių ir metodologinių taisyklių laikymasis. • KAS • KUR • KADA • KAIP

Pradžia: Tyrimo klausimas...

...suteikia tyrimui kryptį (tyrimo rezultatai vertingi tiek, kiek atsako į tyrimo klausimą) nebūtinai įvardintas apklauso ataskaitoje kaip klausimas, bet svarbu įsivardinti sau

Užduočių pavyzdžiai

1 pavyzdys Širdies chirurgas Mohammad Hassan Nezafati 2002-2010 m. Imam Reza ligoninėje taikė naują operacijos metodą 130 pacientų. Prieš atliekant procedūrą buvo gautas informuotas pacientų sutikimas. Visi pacientai išgyveno procedūrą. Remiantis atlikta praktika buvo išspausdintas empirinis straipsnis moksliniame žurnale: Oxford Journals Medicine & Health European Journal Cardio-Thoracic Surgery, 47(6), p. 1114. Pastaba: Nezafati "pamiršo" gauti Mashhad universiteto etikos komisijos leidimą. Problema: leidimai 2 pavyzdys Socialinės psichologijos profesorius Tilburgo universiteto dekanas Diedrik Stapel. Iki šios dienos atšaukti 58 straipsniai dėl duomenų falsifikavimo. Neteko darbo vietos, daktaro laipsnio. Paskirti viešieji darbai ir piniginė bauda. Pastaba: kvestionuotos Stapel doktorantų veiklos. Problema: daugiapakopės apgavystės, duomenų falsifikavimas, tyrimui skirtų finansų iššvaistymas. 3 pavyzdys Ajovos universitetos profesorius Dong Pyou Han suklastojo AIDS vakcinos efektyvumo rezultatus, į žmogaus kraują įmaišęs triušio kraujo. Profesorius iš viso gavo 20 milijonų dolerių valstybės paramą. Pastaba: Nuteistas 5 metams kalėjimo ir privalo grąžinti 7 mln. dol.

Mokslinio tyrimo etapai

1) tyrimo problema; 2) tyrimo schema; 3) tyrimo planas: numatymas, kokiais būdais bus renkami empiriniai duomenys; 4) tiriamųjų atranka; 5) tyrimo projektas; 6) duomenų rinkimas; 7) duomenų apdorojimas (aprašomoji, išvadų statistika) 8) atlikto tyrimo aprašymas, ataskaita. 3-5 sav Duomenų analizė 5-6 sav. Apibendrinimas. Išvados. Rekomendacijos. 5-8 sav. Tyrimo planas. 10-12 sav. Duomenų rinkimas. Tyrimo aprašymas 15-20 sav. Įvadas. Problema. Tikslai, uždaviniai ir hipotezės

Kaip žinoti, kad tyrimo klausimas geras?

1. Iškyla iš tyrimo problemos (yra pagrįstas). Literatūros analizė: kas jau padaryta? Kodėl mokslas dar turi atsakinėti į tokį klausimą? 2. Yra tinkamos apimties Ne per platus (apie visą gyvenimą): aiškus, konkretus. Ne per siauras (nėra paprasto atsakymo, pvz., Taip/ne): leidžia užimti poziciją mokslinėje diskusijoje 3. Įmanoma atsakyti naudojant savižina paremtus klausimus: Kaip susijęs mamų nerimastingumas ir jautrumas kūdikio distreso signalams? Kokius užkandžius eidami į kiną renkasi nutukę ir nenutukę žmonės? Kaip muzikos klausymas mokantis pagerina atmintį? Kokios yra intelekto ir kūrybiškumo sąsajos? 4. Bus Įmanoma pasiekti žmones, kurių ypatybėmis domimasi Nėščios moterys Didelių įmonių vadovai Ligoniai Reprezentatyvi imtis (aprašomieji klausimai)

Kada naudoti neeksperimentinius tyrimus?

1. Tyrimo klausimas ar hipotezė yra apie vieną kintamąjį, o ne tik statistinė sąsąja tarp dviejų kintamųjų, pvz., kiek tikslus yra pirmasis įspūdis apie žmogų? 2. Tyrimo klausimas yra apie nepriežastines sąsąjas tarp kintamųjų, pvz., ar yra ryšys tarp verbalinio intelekto ir matematinio intelekto? 3. Tyrimo klausimas gali būti apie priežastinį ryšį, tačiau: nepriklausomu kintamuoju negali būti manipuliuojama arba tiriamieji negali būti atsitiktinai padalinti tarp tyrimo sąlygų ar taisyklių, kuriomis kuriamos tyrimo sąlygos, pvz., ar pažeidus žmogaus hipokampą pablogės jo ilgalaikė atmintis? 4. Tyrimo klausimas platus ir norima kuo daugiau sužinoti apie tyrimo objektą, pvz., ką reiškia būti dirbančia mama, kuri serga depresija.

Laisvanoriškas dalyvavimas

1. galima nedalyvauti apklausoje - neatsakyti į kai kuriuos ar visus klausimus Privalomi langeliai internetinėse apklausose? 2. galima nutraukti apklausą bet kuriuo momentu Tyrėjo dilema #1: o aš? • Jei jie nedalyvaus, nebus duomenų JOKIO prievartinio skatinimo „NEMATOMOS" SPAUDIMO FORMOS AR ESATE SU TOKIOMIS SUSIDŪRĘ? TYRĖJAI •"PAMIRŠTA" PABRĖŽTI LAISVANORIŠKUMĄ •NAUDOJASI GALIOS POZICIJA (TYRĖJAS GALI BŪTI REALIOJE ARBA SUVOKIAMOJE GALIOS POZICIJOJE) ką daryti?! - remtis natūralia vidine motyvacija Kodėl žmonės dalyvauja apklausose?

Užduotis

A. Tyrėjas atlieka detalius interviu su nevedusiais paauglių tėvais nustatyti, ką jie galvoja apie savo kaip tėvų vaidmenį, ir apibendrina jų jausmus raštu. - KOKYBINIS B. Tyrėjas matuoja didelės vairuotojų imties impulsyvumą ir ieško statistinio ryšio tarp šio kintamojo ir išrašytų baudų skaičiaus. - KORELIACIJA C. Tyrėjas atsitiktine tvarka priskiria nugaros skausmus kenčiančius pacientus gydymui hipnoze arba pratimais. Tada išmatuoja nugaros skausmų intensyvumą po 3 mėnesių. - 1 KINTAMOJO/ KVAZI EKSPERIMENTAS D. Kolegijos dėstytojas dalyje savo paskaitų studentams praveda viktorinas, o kitoje dalyje nepraveda ir stebi, ar tai turi įtakos testų rezultatams. - 1 KINTAMOJO/ KVAZI EKSPERIMENTAS D. Kolegijos dėstyt

Klausimų klaidos ir kognityviniai procesai

AR RESPONDENTAI SUPRANTA KLAUSIMĄ TAIP, KAIP TYRĖJAS NORI? • Neigimas • Dvigubi klausimai • Sudėtingi žodžiai • Dviprasmiški žodžiai, nekonkretūs klausimai • Ilgi klausimai AR INFORMACIJA PASIEKIAMA ATMINTYJE? • Klausimai ekspertui (apie tai negirdėjo) • Neegzistuojantis požiūris (apie tai nemąstė) • Neegzistuojantis elgesys (to nedarė) • Vyko seniai, būna labai dažnai KAIP RESPONDENTAS PARUOŠIA ATSAKYMĄ? AR JIS/JI SKIRS PASTANGŲ APMASTYTI ATSAKYMUI? • "Stiprūs " , emocinį krūvį turintys žodžiai • Socialiai pageidautini klausimai • Nuostatų klausimai, kurie reikalauja daug galvoti AR GALIMA MINTYSE SURASTĄ ATSAKYMĄ SUDERINTI SU PATEIKTAIS ATSAKYMŲ VARIANTAIS? • Variantai neatitinka klausimo • Nesubalansuoti variantai • Persidengiantys variantai • Neišsamūs variantai

Materialinis skatinimas

ATSARGIAI!!! Pinigai kuria galios santykį (papirkimas) Kokiais atvejais rizikuojame? • tyrimas suvokiamas kaip pažeidžiantis privatumą • Mokama daug, tiriamajam labai reikia pinigų Kas atsitiks? • Respondentai manys, kad PRIVALO atsakyti tam tikru būdu (pvz., daugiau girti) • Prisiims didesnę riziką (pvz., atsakys apie tai, ką šiaip jau slėptų) • Atsakys tie, kurie nieko nežino ir požiūrio neturi • Turėtų būti pakankamai menkas, kad nepažeistų laisvanoriškumo • Rūšys (ką duodame): • Piniginiai (grynieji pinigai, kuponai, loterija). • Nepiniginiai (tušinukai, užrašų knygutės). • Laikas (kada duodame): • Prieš apklausą • Po apklausos Jums rinktis....

Tyrimo rezultatų šališkumas

Apibendrinimai apie grupę neatitinka tikrosios situacijos (netikslūs) įvairūs šališkumo tipai (šaltiniai) Matavimo šališkumas (nesutampa konstruktas ir klausimai) (Ne)atsakymo šališkumas ((ne)atsakė kaip galvoja) Imties šališkumas (Ne tuos apklausėm) Tyrėjo šališkumas (Tyrėjas suklydo) Rezultatų analizės šališkumas (Klaidos skaičiuojant)

Apie kokias „apklausas" kalbėsime?

Apie neeksperimentinius tyrimus, kurie: Naudoja klausimų uždavimą kaip pagrindinį būdą informacijai rinkti. Duomenys - atsakymai į klausimus. Yra kiekybiniai: tikslas - suteikti psichologiniams reiškiniams skaitinę išraišką. Siekiama rasti ryšius tarp kintamųjų

Rulenr. 1 Do no harm - NEPAKENKTI

Apklausėjas atsakingas už respondentų gerovę: • Apklausos metu • Pasibaigus apklausai (dalyvavimo ir suteiktos informacijos pasekmės) Apklausėjas atsakingas už psichologijos ir psichologų reputaciją: • Be geranoriškų respondentų pagalbos psichologija negalės kaupti žinių apie žmonių elgesį Kas užtikrina apklausos atlikimą nepadarant žalos? • Laisvanoriškas dalyvavimas • Informuotas sutikimas • Anonimiškumas ar konfidencialumas

Apklausėjo įtaka (šališkumas)

Apklausėjo ir respondento santykis ir sąveika veikia surenkamos informacijos kiekį ir kokybę. • Pateikite atvejų, kada ir kaip tai gali atsitikti Matavimo klaidos 1. Respondentai reaguoja į apklausėjus 2. Apklausėjai linkę dirbti skirtingai Kas veikia respondentus? • Kas apklausėjas yra: rasė, lytis, amžius, suvokiama apklausėjo rolė (svarbi/nesvarbi) • Kad jis tiesiog yra • Ką apklausėjas daro: ką sako, kaip sako (mimika, intonacija, gestai)

Informuotas sutikimas: vaikai

BŪTINAS RAŠYTINIS tėvų (globėjų) sutikimas ir tik tada vaiko sutikimas • Aktyvus: • tėvams perduodama informacija apie tyrimą • jie pasirašo, kad su ja susipažino ir sutinka • Pasyvus: • tėvams perduodama informacija apie tyrimą • jie pasirašo TIK jei nesutinka. Jei nedaro nieko, laikoma sutikimu

Rangavimo skalės

Galime sudaryti skalę, kuri pagal tam tikrus elgesio parametrus leidžia įvertinti kokios nors savybės išreikšturno laipsnį. Užduotis: kiekvienas sugalvojate stebėjimo tyrimo klausimą ir "sukuriate" rangavimo skalę.

Girežtai formalizuoti interviu

Griežtai formalizuoti (griežtai struktūruoti, uždarieji standartizuoti) interviu taikomi atliekant kiekybinius tyrimus. Tyrėjas iš anksto numato interviu klausimus/atsakymus ir jų tvarką, vartodamas tuos pačius žodžius interviu metu užduoda tuos pačius klausimus. Toks interviu atliekamas griežtai laikantis taisyklių. Šie interviu taikomi tais atvejais, kai siekiama gauti vieno tipo informaciją iš kiekvieno respondento, todėl svarbu, kad klausimai būtų vienodai pateikti kiekvienam tiriamajam. Nagrinėjant gautą informaciją reikia lyginti atsakymus ir juos klasifikuoti. Pagrindinis privalumas - tyrėjo gautus duomenis lengva užkoduoti ir atlikti jų statistinę analizę, todėl griežtai formalizuotas interviu labiau tinka pradedančiam tyrėjui, nes neformalizuotas yra sudėtingesnis.

Imčių naudojimo esmė

Imtis -> Surenkate informaciją iš šių žmonių. Tai padės atsakyti į tyrimo klausimus -> Populiacija: Imties elementai -> Atrenkate dalį imties elementų iš tiriamos populiacijos -> imtis Išvadų kokybė priklauso nuo imties kokybės -> Remiantis imties tyrimo rezultatais darote išvadas apie visą populiaciją (generalizuojate)

Jautrios grupės

Kai kuriems žmonėms žala gali būti padaryta greičiau (sąrašas nebaigtinis): • VAIKAI • KALINIAI • PABĖGĖLIAI • NĖŠČIOS MOTERYS • TURINTYS PSICHIKOS NEGALIĄ • EKONOMIŠKAI PAŽEIDŽIAMI TAI YRA ŽMONĖS, KURIE TURI MAŽIAU LAISVĖS IR GALIMYBIŲ APSAUGOTI SAVE NUO RIZIKŲ

Apklausos tyrimo ataskaita

Kam reikalinga ataskaita? • Būdas viešinti savo tyrimo išvadas ir rekomendacijas • Apklausa nebaigta, kol neparengta ir neišplatinta ataskaita struktūra 1.Titulinis lapas - Autorių vardai, pavardės • Atstovaujama institucija • Data • Rėmėjai (jei yra) 2.Pratarmė - Kodėl tyrėjai nutarė nagrinėti šią temą, dabar. 3.Įvadas (literatūros apžvalga) 4.Metodika 5.Rezultatai 6.Rezultatų aptarimas 7.Išvados 8.Literatūra 9.Priedai Ataskaitos tekstas • Rašoma sklandaus, susijusio teksto forma, ne punktais • Taisyklingai cituojami kiti autoriai (nuorodos taisyklingai nurodomos literatūros sąraše - ne į duombazes) • Galite vadovautis • MRU nurodymais BBD rengimui • Moksliniuose žurnaluose publikuotais straipsniais

Klasifikacija ir charakteristika (pagal prof. R. Žukauskienę)

Klasifikacijos pagrindas Pagal stebėtojo pozicijas : Įtrauktas (respondentai neįtaria, kad juos stebi); Neįtrauktas (stebėtojas matomas); Savęs stebėjimas. Pagal procedūros standartizacijos lygį: Formalizuotas arba standartizuotas; Nestandartizuotas (laisvas); Iš dalies standartizuotas. Pagal vietą Lauko (natūralios sąlygos); Laboratorijos (eksperimentinės sąlygos); Laboratoriniai - lauko. Pagal reglamentacijos lygį laiko atžvilgiu Sisteminiai (ilgai trunkantys); Epizodiniai (su tam tikru periodiškumu); Atsitiktiniai. Pagal techninio aprūpinimo lygį Stebėjimas naudojant duomenų registravimo priemones; Stebėjimas nenaudojant tokių priemonių.

Kognityvinio interviu tikslas

Kognityvinio interviu tikslas Kaip žmonės supranta, apdoroja ir reaguoja į mūsų suformuluotus klausimus? Domina NE patys atsakymai į klausimus O KAIP ir KODĖL tiriamieji pateikia tokius atsakymus

Apklausų atlikimo būdai

Kokia forma užduodami klausimai ir kokia forma gaunami atsakymai? Raštu Klausimynas pildomas savarankiškai Tyrėjo - tiriamųjų kontakto nėra Paštu Internetu (e-mail, link, laisvai prieinama) Tyrėjo - tiriamųjų kontakto yra Grupėje Individualiai Tyrėjas paduoda, įvairūs grąžinimo variantai Žodžiu Klausimus užduoda ir atsakymus rašo tyrėjas

Apklausos grupėje (individualiai)

Kuo gali tekti pasirūpinti? • Leidimu patekti į įstaigą (pvz., mokyklą, ligoninę, įmonę, universitetą) • Laiko ir vietos suderinimu: • Kas, kada, ką, kur įleis, informuos, lauks... • Patalpos parengimu apklausai (vietos sėdėti, patogumas rašyti...) • Respondentų informavimu, kad ateitų • Įstaigos atstovo dalyvavimo apklausos metu klausimu • Klausimyno išbandymu (ar „tilps" į numatytą laiką)

Kognityvinio interviu bruožai

Maža imtis (5-10) Tikrinimas ciklais: tikrinimas-pataisymai-tikrinimas Kokybinė Rezultatų analizė: nesuteikia statistinių validumo įrodymų randamos „paslėptos" problemos - kurių nesimato per pilotinį tyrimą Nors ir vertini klausimų kokybę, statistiškai negauni jokių validumo įrodymų. (informacija, o ne validavimas). Parodo problemas, kurias pataisęs tyrėjas gali tikėtis gauti tikslesnius atsakymus, išvengti apklausos šališkumo

Klausimas: Tyrimo tikslas: atskleisti ar ne?

Negalima slėpti tikrųjų tyrimo tikslų nuo tyrimo dalyvių. Tačiau: • jei planuojamas tyrimas turi mokslinę/edukacinę/taikomąją vertę gali būti prasminga iki galo neatskleisti tyrimo tikslų. Tokiu atveju svarbu įsitikinti, kad nėra alternatyvių būdų tikslų slėpimui išvengti. Jei buvo nuslėptas tikrasis tyrimo tikslas, jis dalyviams privalo būti atskleistas pasibaigus procesui apibendrinimo metu ir privalo būti suteikta teisė netraukti duomenų į tyrimo analizę jei taip pageidauja dalyvis.

Apibendrinamasis susitikimas

Pabaigus tyrimo procesą ir įvykdžius visus suplanuotus duomenų rinkimo etapus - būtinas apibendrinamasis susitikimas su tyrimo dalyviais, kur būtų galimybė gauti atsakymus į kilusius klausimus, susijusius su tyrimo tikslu, duomenų panaudojimu ir pan. Jei susitikimo metu paaiškėjo, kad tyrimo dalyvis (-iai) patyrė bet kokios formos žalą, nedelsiant turi būti ieškoma išeičių patirtai žalai minimizuoti. Dalyviui primenama, kad tyrėjas negali suteikti konsultavimo paslaugų, todėl turi būti nukreipiamas pas kompetentingus specialistus.

Neformalizuotas interviu

Pagrindinis neformalizuoto (nestruktūruoto, nestandartizuoto) interviu privalumas - beveik visiška tyrėjo laisvė: jis spontaniškai interviu metu gali formuluoti klausimus, interpretuoti, atsižvelgdamas į situaciją ir išsikeltą tikslą. Taikant neformalųjį interviu tiriamasis netraktuojamas kaip statistinis vienetas, nesiekiama gauti vieno tipo informacijos: kiekvienas tiriamasis, atliekant tą patį tyrimą, gali pateikti skirtingą informaciją. Tokia neformalizuoto interviu laisvė leidžia tyrėjui patogiu būdu surinkti informatyvių duomenų. Bet čia glūdi ir šio interviu tipo trūkumas: kuo labiau interviu neformalizuotas, tuo sudėtingiau atlikti surinktų duomenų analizę.

Pokalbis ir interviu

Pokalbis: • Nėra pagrindinės temos (jos kinta) • Vaidmenys neapibrėžti • Bet kada prasideda ir baigiasi Interviu: • Aiškus turinys, susijęs su tyrimo klausimu • Apibrėžti vaidmenys • Vyksta konkrečiu laiku konkrečioje vietoje

Neeksperimentiniai tyrimai

Skirstomi į kelias dideles kategorijas (Price, 2012): 1. Vieno kintamojo tyrimai fokusuojasi į vieną kintamąjį, o ne ryšius tarp kintamųjų. 2. Koreliaciniai tyrimai ir tyrimai, kuriuose matuojami du ar daugiau kintamųjų ir vertinamas jų statistinis tarpusavio ryšys. Nėra manipuliuojamo nepriklausomo kintamojo ir bandymų kontroliuoti pašalinius kintamuosius. 3. Kvazi-eksperimentai. Tyrimai, kuriuose manipuliuojama nepriklausomu kintamuoju, tačiau nėra atsitiktinės tvarkos, kuria dalyviai priskiriami skirtingoms sąlygoms. Paprastai taikomi išmatuoti metodo efektyvumą. 4. Kokybiniai tyrimai. Tyrimai, kuriuose paprastai formuluojami platūs tyrimo klausimai, renkami dideli duomenų kiekiai iš mažo dalyvių skaičiaus ir apibendrinami taikant nestatistinius metodus.

Netikimybinė atranka - SNIEGO GNIŪŽTĖ

Specifinės populiacijos: • Priklausomi žmonės • Nelegalūs migrantai • Benamiai Duoda kontaktą Duoda kontaktą

Stebėjimo sunkumai ir ribotumai

Stebėjimo metodu gaunamų duomenų patikimumą ir validumą veikia keletas veiksnių, susijusių su stebėjimo aplinka, kodavimo sistema, stebėtojais, pačiais stebimaisiais, visų minėtų veiksnių sąveika. ∙ Nepakankamos kintamųjų savikontrolės problema ∙ Netinkamos stebėjimo situacijos parinkimas ∙ Stebėtojo subjektyvumas ∙ Tiriamųjų reaktyvumas

Tyrimų pavyzdžiai

Stenlis Milgramas (Stanley Milgram) atrado, kad maždaug du trečdaliai jo tyrimo dalyvių sutiko įjungti pavojingą elektros šoką kitam žmogui tik dėl to, kad to paprašė autoritetingas asmuo (Milgram, 1963). Milgram, S. (1963). Behavioral study of obedience. Journal of Abnormal and Social Psychology, 67, 371- 378. Elizabet Loftas (Elizabeth Loftus) Džekelina Pikrel (Jacqueline Pickrell) pademonstravo, kad palyginti lengva „implantuoti" prisiminimus žmonėms, jų nuolat klausinėjant apie vaikystės įvykius, kurių iš tiesų nebuvo (Loftus & Pickrell, 1995).Loftus, E. F., & Pickrell, J. E. (1995). The formation of false memories. Psychiatric Annals, 25, 720-725. Deividas Rozenhanas (David Rosenhan) atrado, kad žmonės, patekę į psichiatrines ligonines dėl balsų galvoje, sakančių „tuščia", „dunkstelėti" ir pan., ligoninės darbuotojų buvo priskirti šizofrenikams, nors visais kitais atžvilgiais jie elgėsi normaliai (Rosenhan, 1973).Rosenhan, D. L. (1973). On being sane in insane places. Science, 179, 250-258.

Apklausos psichologijoje

SĄVOKA „APKLAUSA" GALI BŪTI NAUDOJAMA PLAČIAU AR SIAURIAU, JA APIBŪDINAMOS SKIRTINGOS SITUACIJOS NEEKSPERIMENTINĖ TYRIMO STRATEGIJA (PLAČIAUSIAS APIBRĖŽIMAS) APRAŠOMASIS TYRIMO METODAS (ATSAKANT Į TYRIMO KLAUSIMĄ ANALIZUOJAMOS ATSAKYMŲ Į KLAUSIMUS TENDENCIJOS) DUOMENŲ RINKIMO METODAS KORELIACINIAME AR EKSPERIMENTINIAME TYRIME

Konceptualizacija ir operacionalizavimas

SĄVOKOS APIBRĖŽIMAS: KOKIA YRA JOS PRASMĖ ŠIAME TYRIME? KĄ AŠ TURIU GALVOJE, KAI SAKAU „IŠSILAVINIMAS" OPERACIONALIZAVIMAS: - KAIP ŠIĄ SĄVOKĄ GALIMA STEBĖTI REALYBĖJE? (APKLAUSOS KLAUSIMAI ATSPINDI OPERACIONALIZUOTĄ KINTAMĄJĮ) !!! TEORINIS SĄVOKOS APIBRĖŽIMAS IR OPERACIONALIZUOTAS KINTAMASIS TURI DERĖTI SĄVOKOS APIBRĖŽIMAS: SĄVOKOS DIMENSIJOS (SĄVOKOS TURINĮ NUSAKANTYS ASPEKTAI): SĄVOKA GALI REIKŠTI KELIS DALYKUS TAS REIKŠMES SKIRSTOME Į GRUPES KAS APIMA „SOCIALINĮ STATUSĄ"? TURTAS (MILIJONIERIUS) PRESTIŽAS (HARVARDO PROFESORIUS) GALIA (KARIUOMENĖS VADAS) SĄVOKOS APIBRĖŽIMAS: SĄVOKOS INDIKATORIAI (IŠ KO MATOME SĄVOKOS DIMENSIJOS PASIREIŠKIMĄ): IŠ KO MATYSIME, KAD ŽMOGUS TURI SOCIALINĘ GALIĄ? PAREIGOS (VADOVAUJA KITIEMS) KIEK ŽMONIŲ VADOVAUJA SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PLOTIS - KIEK ŽMONIŲ PALIES KOKS RYŠYS TARP SAVANORYSTĖS IR LAIMINGUMO? SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI: SAVANORYSTĖ: VEIKLOS BŪDAS, KAI ASMUO TEIKIA BENDRUOMENEI NAUDINGAS PASLAUGAS NORIAI, NEPRIVALOMAI IR BE MATERIALAUS ATLYGIO LAIMINGUMAS: APIBENDRINTAS, SUBJEKTYVUS POZITYVUS GYVENIMO KOKYBĖS ĮVERTINIMAS (PASITENKINIMAS GYVENIMU KAIP VISUMA) OPERACIONALIZAVIMAS: SAVANORYSTĖS: SAVANORIŠKŲ VEIKLŲ (NEAPMOKAMAS DARBAS GYVŪNŲ PRIEGLAUDOJE, PADEDANT ORGANIZUOTI RENGINIUS...) VALANDŲ SKAIČIUS PER SAVAITĘ LAIMINGUMO: DIENER IR KT. (1985) PASITENKINIMO GYVENIMU SKALĖS KLAUSIMAI. PVZ., „MANO GYVENIMAS ARTIMAS IDEALIAM" , „JEI GALĖČIAU GYVENTI IŠ NAUJO, NIEKO NEKEISČIAU"

Interviu : tipai

Tiesioginio kontakto interviu Telefoninis interviu Struktūra Struktūruoti : •Vienodi klausimai •Vienodos formuluotės •Ta pati tvarka Tinka kiekybinėms apklausoms Pusiau struktūruoti: •Pagrindiniai klausimai paruošti •Apklausėjas užduoda papildomus klausimus Tinka pilotinėms apklausoms, KI Nestruktūruoti: •Iš anksto aiškus tik tikslas •Bet kas klausiama bet kokiu būdu Tinka aiškinamaisiais tikslais

DALYVAUJANTIS STEBĖJIMAS

Tyrėjas atlieka stebėjimą būdamas stebimos grupės viduje. ∙ Pilnas dalyvavimas (full participant) ∙ Dalyvis kaip stebėtojas (participant as observer) ∙ Stebėtojas kaip dalyvis (observer as participant) ∙ Pilnas stebėtojas (full observer) ∙ Užmaskuotas dalyvaujantis stebėjimas (dalyviai nežino, kad yra stebimi) Apgaulės problema ∙ Neužmaskuotas dalyvaujantis stebėjimas (dalyviai žino, kad yra stebimi) DALYVAUJANČIO STEBĖJIMO STIPRIOSIOS VIETOS ∙ Lankstumas „ Aš sužinojau atsakymus į klausimus, kurių net nebūčiau sugalvojęs klausti, jei būčiau atlikęs tyrimą tik interviu metodu" (Whyte) ∙ Santykis su stebima grupe Kidder (1981) teigia, kad kuo ilgiau laiko dalyvaujantis stebėtojas praleidžia tyrimo aplinkoje tarp grupės narių, kuriems yra atskleisti tikslai ir ketinimai, tuo mažesnė galimybė, kad stebėtojo buvimas įtakos ar iškraipys stebimų žmonių elgesį DALYVAUJANČIO STEBĖJIMO SUNKUMAI ∙ Stebėtojo buvimas grupėje gali pakeisti dalyvių elgesį ∙ Neigiama įtaka objektyvioms išvadoms ∙ Negalėjimas užsirašinėti stebėjimo rezultatų stebėjimo metu

Duomenų užrašymo strategijų suvestinė

Užrašymo strategija Apibrėžimas Privalumai Trūkumai Aprašomasis atpasakojimas - Laisvas elgesio aprašymas - Natūrali įvykių seka; bendrosios žinios; mažiau įrangos; vertinga medžiaga pereinant prie sisteminio kodavimo - Subjektyvumas, patikimumo problemos, duomenys netinka griežtam kiekybiniam vertinimui Įvykių užrašymas - Įvykiai verčia koduotoją būti aktyvų - Suteikia realistiška būdą elgesio segmentavimui - Gali dingti laiko informacija, jei mes nefiksuojame įvykio pradžios ir pabaigos ABC įvykių užrašymas - Elgesio įvykių sekos prielaidų ir pasekmių užfiksavimas - Naudingas atliekant socialinių sąveikų tyrimus ar per praktinius bendravimo stebėjimus - Nėra greižtas ar tikslus, todėl sunkiau pritaikyti kiekybiams skaičiavimams Įvykių kryžminė klasifikacija - Tik tam tikros rūšies įvykiai verčia koduotoją būti aktyvų - Greitis; užgriebiama sekos informacija; gerai parengta statistika; reikalauja konceptualaus pasirengimo - Didelis KS selektyvumas gali sąlygoti dallies infoamcijos praradimą Intervalų užrašymas - Laikas verčia koduotoją būti aktyvų - Lengva naudoti - Gali dirbtinai išskaidyti elgesį; reikia parinkti mažus intervalus, nes galime prarasti informaciją Laiko imtys - Laikas verčia koduotojus būti aktyvius - Lengva naudoti -Kodavimas nutrūkstamas, taiga dalis informacijos prarandama Rangavimo skalės - Įvertiname elgesį stebėjimo pabaigoje - Stebėtojas sugaišta mažiau laiko, galime įvertinti kokybinius elgesio niuansus; išvengiame elgesio išskaidymo;galime - Dėl subjektyvumo ir interpretacijų vertintojai gali nesutarti

Sisteminis stebėjimas

kiekybinis elgesio ir psichikos reiškinių įvertinimo būdas. Toks tyrimo būdas naudojamas, kai kalbame apie elgesio stebėjimą natūralioje aplinkoje (Bakeman ir Gottman, 1986).

Psichologija

mokslas, tiriantis elgesį ir psichikos reiškinius. Psichologija kaip mokslas susideda iš tyrimų.

Kodavimo sistema

stebėjimo metodų paremto tyrimo matavimo priemonė, kuri konkretizuoja, kuris elgesio elementas iš elgesio turi būti atrinktas, užfiksuotas ir panaudotas tolesnei analizei atliekant konkretų tyrimą (Bakeman, Gottman, 1986). Užduotis. Remdamiesi savo anksčiau sugalvotu tyrimo klausimu, atsakykite į klausimus: 1. Ką tikitės rasti? (hipotezė) 2. Kas svarbu konceptualiai? (psichologiniai konstruktai) 3. Ką stebėsite ir matuosite? (dėmesio fokusas ir elgesio kodai) 4. Kaip matuosite? (patikimumas ir validumas ∙ Tyrimo klausimas ir tikslas ∙ Stebėjimo vienetų parinkimas (elgesio kodai) Elgesio kategorijos - tam tikros rūšies veiksmų apibendrinimas (pvz., agresyvus elgesys). Elgesio komponentai - elgesio formos (pvz., spardymas, mušimas). Elgesio kodai: • Fiziniai, • Socialiniai. Rekomendacijos kodavimo sistemoms 1. Aiškūs teoriniai konstruktai; 2. Elgesio kodai pagrįstai ir racionaliai atskirti; 3. Kodavimo vienetai turi būti pakankamai smulkūs. Kodavimo sistemos klaidos R. Bakeman ir]. M. Gottman (1986): ∙ tiriamas klausimas gali būti tik miglotai suvoktas; ∙ galbūt KS pasiskolinta iš kito tyrimo ir rnūsų tyrimui visai netinka; ∙ nepakankama teorinė analizė, kuria grindžiamas tyrimas: tyrėjas pats nesuvokia tiriamųjų konstruktų, negali jų apibrėžti ir prastai parinkti elgesio kodai; ∙ KS nepakankamai "apdorota" per bandomųjų stebėjimq kritines diskusijas. Pavyzdys ∙ 2-ejų, 3-ejų ir 4-erių metų vaikų mamos, atlikdamos kartu su vaikais jiems per sunkią užduotį (pvz, dėlionę), suteikia vaikams pagalbą. Tiriamas klausimas reikalauja, kad būrent visi padedančios vaikui mamos elgesio (tai tyrimo bendroji elgesio kategorija - analizės vieneras) niuansai (pagalbos epizodai) iš viso elgesio būtų atrinkti ir užfiksuoti. Tai bendra užduotis, taciau ji gali buti ir konkretesnė: pvz., užfiksuoti, ar ta pagalba buvo žodinė ar veiksmai, žodžiai buvo komandos ar klausimai - užuominos, ar veiksmai buvo parodomieji ar bandymas atlikti užduoti už- vaiką ir t.t. Kodavimo sistemos sudarymo eiga 1. Stebėjimo sąlygų sudarymas 2. Pirminės medžiagos rinkimas 3. Parengiamasis kodų katalogas 4. Bandomieji tyrimai 5. Bandomųjų tyrimų rezultatai su kritinėmis pastabomis 6. Galutinės KS versijos formulavimas 7. Stebėtojų parengimas 8. Duomenų rinkimas

Giluminis interviu

Šis interviu apibrėžiamas kaip įgudusio tyrėjo ir informanto dialogas, siekiant gauti svarbios ir detalios informacijos, kurią galima būtų nagrinėti (Lofland, Lofland, 1995). Anot M. Patton (1990), tyrėjas yra dėmesingas klausytojas, suteikiantis procesui nuoširdaus bendravimo - pokalbio - formą. Vis dėlto interviu nuo nuoširdaus pokalbio skiriasi tuo, kad juo nesiekiama abipusės komunikacijos ir dalijimosi patirtimi. Tyrėjo užduotis - skatinti informantą išsisakyti, pasidalinti patirtimi, o ne pačiam kalbėti ar dalintis savo patirtimi. J. Frechtling ir L. Sharp (1997) nurodo šiuos giluminio interviu privalumus: ✓ galima surinkti daug naudingos informacijos, sužinoti svarbių detalių, kas dažnai nulemia ir naujas įžvalgas; ✓ vizualus kontaktas su respondentu; ✓ galimybė kruopščiai ištirti problemą; ✓ matomi ne tik kognityviniai, bet ir emociniai atsakymų aspektai; ✓ tyrėjas gali paaiškinti savo klausimus, kas padidina tikimybę išgirsti naudingos informacijos; ✓ tyrėjas gali lanksčiai vykdyti interviu su išskirtiniais žmonėmis arba ypatingomis aplinkybėmis. Giluminio interviu trūkumai nepakankama tyrėjo kompetencija imti interviu, tyrėjo šališkumas, sąmoningas ar nesąmoningas informantų pateikiamos informacijos iškraipymas, finansinių ir laiko išteklių stoka (brangus ir daug laiko užimantis metodas), interviu lankstumas (bet gaunami duomenys yra nenuoseklūs), gautų duomenų transkribavimas, analizės atlikimo sudėtingumas.

Apibendriname: kas turėtų būti informuoto sutikimo formoje?

• Apklausėjo, tyrimo komandos, tyrimą atliekančios organizacijos pristatymas • Tyrimo tikslas: • Koks tai tyrimas ir kodėl jis atliekamas • pvz., bakalauro darbui parengti, dalyko užduočiai atlikti - mokantis, mokslinis tyrimas siekiant plėsti psichologijos žinias, ruošti tam tikras rekomendacijas ir pan. • Savais žodžiais apibūdinta tyrimo sritis: • apie darbo ir šeimos derinimą, sveikatą, santykius bendruomenėje, kurioje Jūs gyvenate. • Rizikos (diskomfortą keliantis turinys; asmeninės informacijos prašymas, įrašymai, filmavimai) • Kaip respondentas atrinktas • kodėl ji/s, kas dar dalyvauja, kiek dalyvių; • iš kur gautas jo/s adresas, tel., e-paštas. • Eiga (procedūra): kas bus pateikiama, ką tiriamajam reikės daryti • Trukmė: kiek kartų susitinkama, kiek vidutiniškai trunka atsakymai į anketos/interviu klausimus • laisvanoriškumas ir teisė atsisakyti • Pvz., dalyvavimas yra laisvanoriškas. Galite nedalyvauti apklausoje (be jokių pasekmių), neatsakyti į klausimus, jei dėl tam tikrų priežasčių į nenorėsite. • Motyvacinė informacija: dalyvavimo nauda, paskatinimai (jei naudojami) • Pvz., daugumai dalyvių ši apklausa yra įdomi, skatinanti pamąstyti patirtis • Konfidencialumo užtikrinimas ir ribos (kas matys kokius duomenis, kiek laiko saugomi įrašai ir pan.) • Kontaktinė informacija, jei kiltų klausimų

Duomenų rinkimas

• Dažniausiai skiriami kokybiniai (pvz., nestruktūrizuoto interviu metu) ir kiekybiniai duomenų rinkimo būdai (pvz., naudojant anketas), kurie bus aptarti vėliau.

Imties dydis: kiek žmonių atrinkti?

• Idealiu atveju - apklausiami visi • Realiai - kuo daugiau, tuo geriau • Bet jei netikimybinė, didelis skaičius paklaidos nekompensuos • Praktiškai - kompromisas tarp dydžio, kokybės ir tyrimo resursų Netikimybinė imtis - dydį diktuoja statistinė analizė Tikimybinė imtis - specialios skaičiuoklės http://www.apklausos.lt/imties-dydis Reikės įvesti: • Imties paklaidos dydį (kurį „toleruosite") • Patikimumo lygį (tikimybę, kad rezultatų reikšmė bus pasirinkto tikslumo)

Rangų/tvarkos skalė

• Ji panaši į pavadinimų skalę, bet jos kintamieji (vadinami ranginiais) gali būti tarpusavyje palyginami, juos galima sudėlioti didėjimo tvarka. • Negalima pasakyti, kiek daug skiriasi rangai, bet galima konstatuoti, kuris iš jų didesnis. • Ranginių kintamųjų pavyzdžiai: užimta vieta sporto varžybose, išsilavinimo lygis (pradinis, vidurinis, aukštasis), karininkų laipsniai.

Tikimybinė atranka - KLASTERINĖ

• Kai neįmanoma turėti pilno visų asmenų sąrašo • Imties pagrindas - klasterių sąrašas (individų grupės): • mokyklos, • miestai, • Namų ūkiai, • ... • Klasteriai atrenkami atsitiktinai • Visi pasirinktų klasterių nariai įtraukiami į imtį

Stivenso teorija

• Kintamieji gali būti matuojami 4 skirtingomis matavimo skalėmis - pavadinimų/vardų (nominal scale), rangų/eilės/tvarkos (ordinal scale), intervalų (interval scale), santykių (ratio scale). • Skirtingos matavimo skalės lemia tai, kokie matematiniai ir statistiniai metodai taikomi ir ką mes norime išmatuoti.

Kintamasis

• Kintamojo sąvoka psichologijoje atsirado palyginti neseniai, tačiau pagrindinę kritiką „gauna" už tai, kad akcentuoja matavimus, o ne psichologines sąvokas. • Kintamasis yra bet kas, kas kinta ir gali būti išmatuota. Įvairūs duomenys gaunami matuojant kintamųjų reikšmes. Pvz., nuovargis, dėmesio stabilumas. • Matavimas - tai individų priskyrimas kintamųjų kategorijoms, kurių kiekviena turi jai būdingą matavimo charakteristiką.

Apklausėjo įgūdžiai

• Kontakto užmezgimas ir palaikymas • Distancija, bet draugiškumas • Informacijos suteikimas, bet ne asmeninis įsitraukimas • Klausimų uždavimas be spaudimo • Per daug kalbančio „sustabdymas", mažai kalbančio padrąsinimas • Interesas, bet neužvertimas klausimais • Klausymasis • Nepertraukinėjimas, neįsiterpimas (su užbaigimais ir interpretacijomis) • Nenuvertinimas: „kaip įdomu, bet mums reikia tęsti toliau" • Priėmimas (neutralumas, kad ir ką besakytų) • Savo ir respondento neverbalinių signalų stebėjimas • Probleminių situacijų sprendimas (pvz., dėl aplinkos, kurioje vyksta interviu)

Vertinimas pagal skales

• Nominali skalė identifikuoja atitinkamus vienetus arba jų požymius, tačiau neatspindi jų dydžio, pvz. tik išvardijami pasirinkti TV kanalai. • Rangų (eilės) nurodo eiliškumą, pvz. LNK žiūrima dažniau, negu LTV arba TV3, bet nežinoma kiek. • Intervalinė skalė gaunama iš e i l ė s skalės, įvedus mato vienetus (čia 0 taškas nustatomas susitarimo pagrindu). • Santykių skalėje LNK žiūrima 2 kartus dažniau, negu TV3 ir 4 kartus dažniau, negu Baltijos

Santykių skalė

• Nuo intervalų skalės skiriasi tik tuo, kad joje apibrėžta absoliuti atskaitos pradžia, t.y. nulis reiškia tam tikro požymio nebuvimą. • Skaičių, gautų matuojant požymius santykis, parodo kiekybinį matuojamojo požymio santykį. Santykių skalėje jis nepriklauso nuo matavimų vienetų pasirinkimo. Pvz., dviejų įmonių svorių santykis nepriklauso nuo to, ar svoris buvo matuotas kilogramais ar svarais.

Operacionalizmas

• Operacionalizmas - teorija, kad tai galima padaryti aprašant tai, kaip šios sąvokos matuojamos. Pvz., meilė - per drauge praleistą laiką. • Operacionalizmo privalumas - aiškumas, kurią jis suteikia sąvokai. Trūkumas - pradėjus matuoti, lengva pamesti esmę - patį dalyką, kuri bando suprasti tyrėjas.

Pavadinimų/vardų (nominal) skalė.

• Pagal šitą skalę objektus galima tik klasifikuoti (priskirti vienai ar kitai grupei). • Šios skalės kintamiesiems artimetinės operacijos neturi prasmės, jie net negali būti lyginami. • Nominalieji kintamieji būna dviejų ar daugiau kategorijų: dvinariai ir daugianariai. Tai kokybiniai arba kategoriniai kintamieji, pvz., religija, lytis, tautybė, studento pažymėjimo numeris.

Apklausėjo funkcijos

• Pasirengimas apklausai ir susipažinimas su klausimynu • Susipažinimas su instrukcijomis, • Susipažinimas su klausimais • Susipažinimas su eiga (nuo...iki) • Jei apklausėjas nepatyręs, pradžioje jis gali stebėti • Kontaktas su respondentu (-ais) • Pirmas įspūdis • Informacijos apie tyrimą suteikimas • Motyvavimas • Nerimo mažinimas • Atsakymai į klausimus, reagavimas į netikėtas situacijas • Ataskaita • Kada, kur kiek apklausta • Kiekvieno interviu pradžia ir pabaiga • Ar buvo nukrypimų, kada, kokių • Kiek tiriamųjų atsisakė, kodėl. Kiek norėjo atsisakyti, bet pavyko motyvuoti Apklausėjo funkcijos (interviu) • Klausimų uždavimas • Nenukrypti Originalus klausimas: Kiek vidutiniškai laiko per dieną praleidžiate žiūrėdama televizorių darbo dienomis, neskaičiuojant savaitgalių? Realiai pateiktas klausimas: Kiek vidutiniškai laiko per dieną praleidžiate žiūrėdama televizorių? • Netrumpinti, nesupaprastinti, nepraleidinėti • Klausimų patikslinimas • Nustatyti, kada nesuprato (tai ne visada tiesiai pasakoma) • Pirmas bandymas - paprasčiausias klausimo pakartojimas • Kai kuriuos paaiškinimus galima apgalvoti iš anksto • Atsakymų patikslinimas • Pateiktų variantų pasirinkimas Kaip vertinate: 1 - labai gerai.... 5 - labai blogai? „Neigiamai" „Nežinau, nėra tokio varianto" • Raginimas atsakyti konkrečiau Kokie konferencijos aspektai patiko labiausiai? „Geras renginys" Pasakykite apie tai daugiau Paaiškinkite Pabandykite prisiminti • Atsakymų fiksavimas • Iš karto (nereiktų pervertinti savo atminties) • Pažodžiui (ne tai, ką respondentas „norėjo pasakyti", „bandė paaiškinti")

Tikimybinė atranka - STRATIFIKUOTA

• Populiacija padalinama į homogeniškas grupes (stratas) • Dalinama pagal svarbius kintamuosius: • Vyrai/moterys • išsilavinimas • Profesija • Tautybė • Iš kiekvienos stratos atsitiktiniai atrenkami elementai • Užsitikriname, kad visos populiacijos savybės yra imtyje (kiekviena strata atstovaujama) Dalijame populiaciją į dvi grupes (stratas): berniukai ir mergaitės 6 dalyviai (imties elementai) = 25% of populiacijos 25% berniukai (15x0,25=4) 25% mergaitės (9x0,25=2)

Kintamųjų rūšys

• Priklausomi (dependent) ir nepriklausomi (independent) kintamieji. Tie kintamieji, kuriais galime manipuliuoti, yra nepriklausomi, o tas, kuris matuojamas - priklausomas. Pvz., lyginant vyrų ir moterų kompiuterinį raštingumą, lytis būtų nepriklausomas kintamasis, o raštingumas - priklausomas kintamasis. • Šalutiniai kintamieji, kurie dažniausiai veikia eksperimento metu ir kažkokiu būdu veikia priklausomuosius ir nepriklausomus kintamuosius, tačiau jų įtaka pastebėta tik tada, kai buvo atliktas tyrimas. Pvz., naujo žmogaus pasirodymas eksperimento erdvėje, nuovargis nuo prieš tai atliktų užduočių, motyvacijos stoka. Šiuos kintamuosius stengiamasi kontroliuoti ir nuspėti. • Tolydieji ir diskretieji kintamieji. Tolydžiuoju vadinamas toks kintamasis, kurio reikšmių skirtumas gali būti kiek norima mažas. Kintamasis, kurio reikšmių pokytis yra ne mažesnis už tam tikrą skaičių, vadinamas diskrečiuoju. • Tolydieji kinta mažais dažniais (tolygiai), pvz., kūno svoris, temperatūra. Diskretieji kintamieji kinta dideliais skaičiais (priklauso nuo mininalaus pokyčio, netolygiai kinta), pvz., gyventojų skaičius šalyje. • Skiriami kiekybiniai (quantitave) ir kokybiniai (qualitative/categorical) kintamieji. Kiekybinis kintamasis -kinta per tam tikrą laiką ir galime jį įvertinti, pvz., svoris, atlyginimas. Kokybinis kintamasis apibūdina kokias nors tiriamo objekto savybes ir nusako kategoriją, pvz., lytis, profesija, tautybė. • Kiekybinė kintamojo reikšmė būna skaičius, o kokybinio - vardas arba skaičius.

Etiniai apklausų atlikimo aspektai - PROFESINĖ ETIKA

• Psichologo profesinės veiklos etika grįsta moraliniais principais. Mokslinių tyrimų etika yra siauresnė moralinių principų sritis, kurios aktyvumas veikiamas aukštesniųjų principų. Diskusijos kyla tuomet, kai atsiranda konfliktas tarp dviejų etikos principų, t.y. etinių dilemų, kurios nėra paprastai išsprendžiamos (Howitt & Cramer, 2007).

Stebėjimo metodo trūkumai (pgl. Prof. R. Žukauskienę)

• Stebėtojo daroma įtaka, kuri gali pasireikšti bet kokiais stebėtojo veiksmais, turinčiais neigiamą poveikį renkamų duomenų reprezentatyvumui arba patikimumui. • Norimo rezultato tendencija. Tai arba formuoja išankstinę tyrėjo nuomonę pagal kokią nors hipotezę, arba jeigu tiriamieji žino apie stebėjimą, nulemia nenatūralų jų elgesį ir įtakoja gaunamus rezultatus; • Stebėtojo šališkumas, kurį nulemia jo asmeniniai bruožai (manoma,kad bet kokie žmogaus pastebėjimai yra šališki, nes visiems mums daro įtaką mūsų pačių patirtis, išgyvenimai ir tikėjimas). Pavyzdžiui, netikslinga būtų tyrime pasinaudoti stebėtojo, turinčio neigiamą požiūrį į kitos tautybės vaikus, paslaugomis, tiriant tokių vaikų kūrybines galias. • Galimos įvairios klaidos, susijusios su tiriamųjų elgesio vertinimu. Šios vertinimo klaidos gali būti esminės, darančios didelę įtaką tyrimo rezultatams.

Informavimas apie jautrias temas

• Temos, kurios greičiau suvokiamos kaip pažeidžiančios privatumą • Klausimai, kurie trikdantys, nemalonūs, asmeniški, liūdinantys: • Seksualinis elgesys, seksualinė orientacija, lyties tapatumas • Alkoholio, Narkotikų vartojimas • Nelegalus elgesys • Religinės pažiūros • Fizinė ir psichinė sveikata • Finansai • Klausimai apie kontroversiškas moralines dilemas įspėti apie jautrų klausimyno turinį: žinos, ko laukti Nepersistengti: sukelsite nerimą ir neatsakys visai Informavimas apie anonimiškumą ir konfidencialumą ar nemeluojame apie anonimiškumą? VISIŠKAS anonimiškumas būna retai! Jei nėra vardo, nereiškia, kad tiriamojo negalima atpažinti : • adresas, e-pašto adresas, telefono nr. • Mokykla, klasė, darbo vieta: apklausėjas mato dalyvius „gyvai" • Daromi įrašai • Atsakymo į klausimą būdas leidžia atpažinti Konfidencialumas: • Kas žinos asmeninę informaciją (tiriamąjį identifikuojančią informaciją)? Tyrėjų komanda, pasamdyti apklausėjai, užsakovai, statistikai? • Kaip bus naudojami duomenys? Grupės statistika: apibendrintai, neminint dalyvių vardų Atkaklus patikinimas apie konfidencialumą gali kelti įtarimus, kad apklausa rizikinga

Tyrimo uždaviniai

• Todėl, suformulavus tikslą, užsibrėžiami konkretūs tyrimo uždaviniai, kurie kyla iš bendrųjų ir specifinių, tam tyrimui suformuluotų klausimų. • Tikslas paprastai formuluojamas vienas, bendras, o uždaviniai - 3-5 labai konkretūs, specifiniai tyrimo darbai, iš kurių kiekvienas atskleidžia tam tikrą tiriamąjį aspektą (vartotinos veiksmažodžių bendratys, o ne veiksmažodiniai daiktavardžiai. Pvz., „palyginti", „ištirti", „nustatyti").

Neprivalomas sutikimas

• Tyrimas susijęs su darbo aspektų ar organizacijos klausimų atskleidimu ir dalyviui negresia galimos rizikos, bei yra užtikrinamas konfidencialumas. • Tyrimas susijęs su natūralia švietimo įstaigoje vykdoma veikla. • Tyrime naudojami anoniminiai klausimynai ar atliekamas stebėjimus natūralioje aplinkoje, arba naudojama archyvų medžiaga, tačiau net ir tokiu atveju turi būti išsaugomas dalyvių konfidencialumas ir minimizuojama galima žala. • Tyrimo atlikimo nedraudžia įstatymai ar konkrečios organizacijos vidaus teisės aktai.

Tyrimo tikslas

• Tyrimo tikslas dažnai sutampa su temos pavadinimu bei atspindinti tyrimo objektą (dalyką). • Jis nurodo bendrą tyrimo kryptį bei orientuotas į problemos analizę teorine ir taikomąja prasme. • Kiekviena, nors ir labai konkrečiai suformuluota, tema gali turėti daug sprendimo aspektų, kurie paprastai negali būti nagrinėjami tuo pačiu metu.

Informuotas sutikimas

• Tyrimo tikslas, procedūra ir apytikslė trukmė; • Informacija apie galimybę nedalyvauti tyrime arba nutraukti jį bet kuriame etape bei sunaikinti visus duomenis, kurie buvo pateikti iki atsisakymo dalyvauti; • Informacija apie galimas pasekmes atsisakius dalyvauti arba nutraukus tyrimą. • Informacija apie galimas grėsmes sutikus dalyvauti tyrime, kurios gali sukelti nepageidaujamas pasekmes. • Informacija apie galimą tyrimo naudą mokslui, visuomenei, konkrečioms grupėms ar pačiam dalyviui; • Informacija apie konfidencialumo ribas. • Informacija apie atlygį už dalyvavimą tyrime; • Informacija apie kontaktinį asmenį, kuris galės atsakyti į tyrimo dalyviui rūpimus klausimus. ->Gavus svarbiausią informaciją, leidžiančią pagrįstai priimti tokį sprendimą ->Sprendimas dalyvauti arba ne Formos: • Žodinis sutikimas • Rašytinis sutikimas Rašytinis sutikimas: Dalyvavimo formalizavimas kelia nerimą Svarbus tik tam tikromis aplinkybėmis Tyrėjo dilema #2: • O kas jei informacija atbaidys tiriamuosius? • Kiek informacijos suteikti? • Kokiais žodžiais ją pateikti?

Apibendrinimas

• Tyrėjai ieškodami priežastinių ryšių ir manipuliuodami kintamaisiais, naudoja eksperimento metodą. • Priešingu atveju - neeksperimentinius tyrimus. Tačiau kartais viskas priklauso nuo tyrimo klausimo.

Stebėjimo metodo privalumai (Pgl. Prof. R. Žukauskienę)

• stebima tiesiogiai; - galima stebėti tiriamųjų elgesį, atspindintį konkrečius dalykus konkrečiose situacijose; • yra galimybė analizuoti grupės elgesį, nes vienu metu galima aprėpti daugiau tiriamųjų, kas kitais metodais sunkiai įmanoma; • elgesį galima įvertinti tiksliau, nei tai padarytų pats asmuo; • stebėjimas nepriklauso nuo tiriamojo nuostatos, jo noro atsakinėti į pateiktus klausimus arba subjektyvaus atsakymo apklausų metu; • galimybė vienu metu aprėpti daugiau savybių, stebimų reiškinių. • stebėti reiškinius galima ne tik natūralioje jų vyksmo aplinkoje, bet ir ją dirbtinai sukuriant bei darant įtaką stebimiems procesams.

Apklausos paštu (internetu?) ypatumai

• Įžanginis laiškas/kreipimasis • Negalima įvertinti, ar tiriamieji suprato informuoto sutikimo tekstą, • Pasirūpinti galimybe klausti • Labai aiškios, išsamios, instrukcijos, reikiami paaiškinimai • Apgalvoti paskatinimus • Apgalvoti, kaip tiriamieji galės atšaukti savo pateiktus duomenis

Intervalų skalė

• Šia skale matuojamus kintamuosius galima: klasifikuoti, palyginti, duėlioti eilės tvarka, kiekybiškai įvertinti skirtumus. • Skirtumas tarp dviejų kintamojo reikšmių parodo, kiek daugiau (mažiau) matuojamo požymio yra viename elemente nei kitame. • Intervalų skalėje nulinis taškas dažnai yra laisvai pasirenkamas arba susitariamas, pradžia būna sutartinė. Intervalinio kintamojo pavyzdys - temperatūros matavimas, kalendorinis laikas.

Vaidmenų atlikimas stebint

•Tyrimas gali pareikalauti aktyvaus vaidmens atlikimo. •Dalyviai gali atlikti specifinę rolę. Pavyzdžiui, būti grupės, priimančius rizikingus sprendimus, pirmininku. •Elgesys gali būti filmuojamas tam, kad vėliau būtų atlikta detali analizė. Neigiama: Vaidmens atlikimas gali būti pasyvus; socialinio pageidaujamumo efektas.

Stebėjimas - Aprašomieji tyrimai

∙ Aprašomasis tyrimas (angl. descriptive studies) naudojamas įvertinti kokią nors situaciją dominančių požymių atžvilgiu. Pvz., kaip ilgai mama išlaiko dėmesį vaiko žaidimui, kaip žmogus apibūdina savo patirtį, kiek žmogus gali išsamiai papasakoti apie savo sapnus... ∙ Aprašomieji tyrimai gali būti naudojami kuriant hipotezes koreliaciniams ir eksperimentiniams tyrimams. Kas? Kiek? Kada? Kaip? ∙ Negalima įrodyti jokių priežastinių ryšių tarp kintamųjų. Todėl tokio tipo tyrimuose gali būti keliamos hipotezės apie priežastinius ryšius tarp kintamųjų tik remiantis tuo, ką pavyko pastebėti. ∙ dažniausiai naudojami pradedant tyrinėti naują fenomeną, reiškinį. Kokie kintamieji svarbūs? Tipai: ∙ stebėjimas, ∙ nestruktūrizuotas interviu, ∙ kokybinis interviu, ∙ vieno atvejo tyrimas.

Bell ir Low (1977) klasifikacija

∙ Atvira stebėjimo sistema - tokia, kai stebėtojas labai plačiai fiksuoja tiriamujų elgesio įvairiovę, neturėdamas išankstinės nuostatos, ką turi pamatyti. Toks stebėjimas dar kartais vadinamas aprašornuoju arba nestandartizuotu. ∙ Uždara stebėjimo sistema orientuojasi į nedidelį elgesio apraiškų skaičių, nekreipiama dėrnesio į kitą elgesį (kreipiamas dėrnesys į atvirus ir uždarus anketų klausimus, susidaroma nuornonė per pokalbius).

Stebėjimo klaidos

∙ Centrinės tendencijos klaida - vertinant stimulų seriją, įvertinimai turi tendenciją pasislinkti serijos vidurio link. Maži stimulai - pervertinami, dideli - įvertinami nepakankamai. ∙ Atlaidumo klaida - tendencija per daug palankiai vertinti stebimojo objekto ypatybes. ∙ Pirmo įspūdžio klaida - pasireiškia iškreipiamąja pirmojo įspūdžio jėga vėliau renkamiems duomenims. ∙ Nimbo/Halo efektas - stebėtojas, vertindamas tam tikrą asmenybės bruožą, negali išsilaisvinti iš bendro įspūdžio. ∙ Kontrasto klaida - tendencija pabrėžti priešingas savybes.

Stebėjimu paremtų tyrimų etika

∙ Jautrumas: subtiliai ir taktiškai; ∙ Konfidencialumas; ∙ Tyrimo tikslų atskleidimas; ∙ Laisvas individo pasirinkimo dalyvauti tyrime; ∙ Galimybė atsitraukti.

Stebėjimo duomenų patikimumo tikrinimas ir stebėtojų sutarimo vertinimas

∙ Neturi būti vieno stebėtojo nuomonė: tyrėjo norai ir nuostatos arba subjetyvus suvokimas stebėtojo; ∙ "naivaus stebėtojo" taktika; ∙ Daugiau negu vieno stebėtojo rezultatų sugretinimas ir sutarimo tikrinimas; ∙ Pakartotinis tikrinimas; ∙ Standratinis protokolas ir jo vertinimas. pavyzdys ∙ Monografijoje "Teisėjų elgesio ir įvaizdžio socialinė percepcija" analizuojami procedūrinio teisingumo tyrimai, teisėjų elgesio atitiktis procedūrinio teisingumo reikalavimams Lietuvos baudžiamojoje, civilinėje ir administracinėje justicijoje, nagrinėjama, kaip mūsų šalies nuteistieji, nukentėjusieji nuo nusikalstamų veikų bei civilinio ginčo šalys vertina teisėjų ir kitų teisėsaugos pareigūnų elgesį, lyginami 2004, 2011 ir 2015 metų tyrimų rezultatai, pristatomi vaikų, paauglių bei suaugusiųjų suvokto teisėjų ir teismų įvaizdžio ypatumai. Pvz. ∙ Monografija "Teisėjų elgesio ir įvaizdžio socialinė percepcija" skiriama psichologams, teisininkams, kriminologams, sociologams. ∙ Autoriai: Ksenija Čunichina, Viktoras Justickis, Vita Mikuličiūtė, Vytautas Navickas, Vilmantė Pakalniškienė, Dovilė Petkevičiūtė-Barysienė, Dovilė Šeršniovaitė, Gintautas Valickas, Kristina Vanagaitė

Stebėjimo duomenų patikimumo ir stebėtojų sutarimo samprata

∙ Sutarimas - lyginame stebėtojų protokolus; ∙ Patikimumas - stebėtojo protokolą lyginame su standratiniu protokolu, kuris laikomas etalonu. Sutarimo koeficientas: SP=Ns / (Ns + Nn) x 100 Sp - sutarimo procentas Ns - sutarimų skaičius Nn - nesutarimų skaičius Koeficientų reikšmės ∙ Sutarimo koeficientas - 90 proc. ∙ Coheno kappa: 0,4- 0,6 - pakankamas, 0,6-0,75 - geras ; virš 0,75 - puikus.

Stebėjimo rūšys

∙ Tiesioginis ir netiesioginis; ∙ Atviras ir slaptas; ∙ Natūralus arba pasyvus stebėjimas; ∙ Išorinis ir vidinis; ∙ Sisteminis ir nesisteminis stebėjimas.

Stebėjimas

∙ tam tikras tikslo siekimo būdas, kryptinga veiksmų ir priemonių visuma, atsakant i tyrimuose iškeltus teorinius klausimus ar sprendžiant konkrečias praktines užduotis. ∙ kryptingas ir tikslingas dėmesio sutelkimas i objektą, kurį siekiame pažinti, kaip kryptingą ir planingą psichinių reiškinių suvokimą fiksuojant ir analizuojant to suvokimo rezultatus. Dažnai taikomas, ketinant preliminariai patikrinti kokios nors neseniai iškeltos teorijos teiginius.

M. Patton (1990) išskiria šešis interviu klausimų tipus:

✓ Apie elgesį (ką respondentas yra daręs arba daro). ✓ Nuomonės (ką respondentas mano apie tiriamą problemą). ✓ Apie jausmus (ką jaučia). ✓ Apie žinojimą (ką žino apie tiriamą problemą). ✓ Apie pojūčius (ką matė, prie ko prisilietė, ką girdėjo, užuodė, ragavo). ✓ Demografiniai klausimai (amžius, išsilavinimas, lytis, kt.).

Po interviu

✓ Patikrinti, ar interviu įrašytas. ✓ Pasižymėti pastebėjimus apie interviu. ✓ Transkribuoti gautus duomenis iš garso įrašo į rašytinį tekstą. ✓ Jeigu užrašinėta ranka, kuo skubiau surašyti rišlų interviu tekstą, atkuriant jį iš savo (ir savo padėjėjų, jeigu tokių buvo) atminties, remiantis užrašais. ✓ Pateikti tiriamajam interviu tekstą susipažinti ir patvirtinti (jeigu nebuvo daromas garso įrašas). Tai padės užtikrinti tyrimo vidinį validumą. ✓ Kai bus parengta tyrimo ataskaita, rekomenduojama pateikti tiriamiesiems glaustą jos variantą.

Prieš interviu

✓ Suformuluoti interviu tikslą. ✓ Pasirinkti interviu dalyvius, surinkti apie juos duomenis (jeigu to reikia). ✓ Jeigu interviu vykdomas su tiriamaisiais organizacijose, reikia gauti tų organizacijų vadovų sutikimą atlikti tyrimą ir prašyti tarpininkauti. ✓ Suderinti su kiekvienu dalyviu interviu vietą, laiką ir trukmę. ✓ Apmąstyti interviu formą ir eigą, aptarti tai su interviu dalyviu. ✓ Parengti interviu klausimyną (jeigu to reikia). ✓ Aptarti su interviu dalyviu, kaip bus užtikrinamas gautos informacijos konfidencialumas. ✓ Pateikti interviu dalyviui savo kontaktinius duomenis. ✓ Išaiškinti dalyviui kylančius klausimus. ✓ Apmąstyti, kaip bus įrašomas interviu, pasirengti įrašui. ✓ Gauti tiriamojo leidimą įrašinėti interviu.

Per interviu

✓ Įžanga (pasisveikinti, prisistatyti, pristatyti savo padėjėjus, jeigu jų yra, padėkoti, kad sutiko duoti interviu, informuoti apie įsipareigojimus laikytis tyrimo etikos taisyklių ir gauti formalų sutikimą dalyvauti tyrime, informuoti apie planuojamą interviu trukmę, pranešti interviu temą, paaiškinti, ko tikimasi iš informanto). ✓ Užmegzti ryšį su respondentu ir įveikti jo pasipriešinimą. ✓ Klausinėti. ✓ Baigiant paklausti, ar respondentas dar norėtų pridurti ką nors prie to, ką yra apie tiriamą problemą pasakęs. ✓ Padėkoti už interviu, atsisveikinti.