+Atminties sutrikimai
Paramnezija
Atminties apgaulės
Korsakovo sindromas
Fiksacinė amnezija. Dezorientacija laike ir vietoje. Paramnezijos. Polineuritas (alkoholinės kilmės)
Atmintis
Gebėjimas įsiminti, saugoti ir atkurti informaciją
Pseudoreminescencijos
atminties spragas. Jos sutrikimai, dažniausiai „kompensuoja" amnezijas. Pseudoreminiscencijų metu ligonis pasakoja apie tikrus įvykius, tik nesilaiko chronologijos
Afektogeninė amnezija
būna tada, kai ligonis neprisimena įvykių, kurie buvo stipraus susijaudinimo, afekto metu.
Anekforija
būna tada, kai ligonis prisimena kokį nors įvykį arba faktą tiktai tada, kai jam primenama
Elekcinė amnezija
būna tada, kai neprisimenama kokių nors konkrečių įvykių arba net tam tikro gyvenimo tarpsnio.
Retardinė amnezija
dažniausiai būna po sutrikimo, pvz., delyro. Ligonis iš sąmonės pradžių prisimena savo psichinius išgyvenimus, bet jie greitai išblėsta iš atminties.
Retrogradinė amnezija
kai neprisimenami iki ligos buvę įvykiai. Šis atminties sutrikimas būna įvairios trukmės: nuo kelių minučių iki kelių dienų ar savaičių, ypač sunkiais atvejais gali neprisiminti ilgo savo gyvenimo tarpsnio iki ligos
Retroanterogradinė amnezija
kai neprisimenami prieš ligą ir po jos buvę įvykiai. Ši amnezija taip pat trunka kelias valandas, dienas, rečiau - savaites
Hipomnezija
kiekybinis sutrikimas, įsiminimo, saugojimo arba atkūrimo procesų susilpnėjimas. Gali tai liesti vieną kurią nors proceso dalį
Hipermnezija
kiekybinis sutrikimas, įsiminimo, saugojimo arba atkūrimo procesų sustiprėjimas. Gali tai liesti vieną kurią nors proceso dalį
Amnezija
kiekybinis sutrikimas, įsiminimo, saugojimo arba atkūrimo procesų sutrikimas, pasireiškiantis atminties netekimu. Skiriamos kelios rūšys.
Kriptomnezijos
ligonis nesugeba atskirti, kas yra jo paties sugalvota, o kas išgirsta, skaityta, matyta. Ką nors sužinojęs, jis perteikia tai kaip savo mintis, kino filme matytus įvykius priskiria sau, t. y. lyg jis pats būtų jų dalyvis
Progresuojanti amnezija
palaipsniui silpnėjantis gebėjimas įsiminti naują informaciją. Iš pradžių visa, kas buvo seniau (vaikystėje, jaunystėje iki ligos), ligonis prisimena, bet yra bejėgis įsiminti dabartį. prasidėjusi nuo paskutiniųjų dienų, mėnesių, metų įvykių, ji apima vis tolesnius gyvenimo tarpsnius. Tai dar vadinamas atminties sutrikimas pagal Ribo dėsnį
Isterinė amnezija
panaši į afektogeninę, tik šiuo terminu pabrėžiama, kad ji pasireiškia isterinio tipo asmenybei. Ligonis neprisimena nemalonių įvykių, tarsi nesąmoningai juos pašalina iš atminties.
Palimpsestai
pasireiškia alkoholinės intoksikacijos metu (trūkinėjanti juostelė)
Dalinė amnezija
pasireiškia tuo, kad ligos ligonis prisimena ne viską, kas buvo metu. Vaizdžiausiai tai pasireiškia po delyrinio sąmonės sutrikimo. Kai kuriuos delyro epizodus ligonis prisimena gerai, o kai kas visiškai iškrinta iš atminties.
Ekmnezija
savotišką konfabuliacijos raiškos formą. Jos metu ligonis gyvena praeityje. (Pvz., daug metų serganti silpnaprotyste ligonė jaučiasi lyg gyventų jaunystėje. Ligoninės personalą ji suvokia kaip savo artimuosius, todėl rūpinasi jų, kaip savo šeimos, reikalais)
Konfabuliacijos
tai sunkesnė plepėti, negu pseudoreminiscencijos. Kai esti konfabuliacijos, atminties spragas, kurios būna dėl amnezijos, ligonis užpildo prasimanymais, nebūtais įvykiais. pasižymi nenuoseklumu, greitai keičiasi - kitą dieną atsakymai į tuos pačius klausimus jau būna kitokie
Fiksacinė amnezija
tai įsiminimo sutrikimas. Ligonis nesugeba nieko nauja užfiksuoti. Viską, ką darė, su kuo kalbėjo, ką valgė, jis tuoj pat pamiršta. Dėl fiksacijos sutrikimo ligonis nesiorientuoja laike, kartais - ir vietoje. Ši dezorientacija neturi nieko bendra su sąmonės sutrikimais. Ji dažniausiai būna po sunkių galvos smegenų traumų arba kitos etiologijos organinių centrinės nervų sistemos pažeidimų. Tai - viena iš pagrindinių Korsakovo sindromo dalių
Anterogradinė amnezija
tokia, kai neprisimenami po ligos buvę įvykiai. Ši amnezija taip pat trunka kelias valandas, dienas, rečiau - savaites