+Atminties sutrikimai

Paramnezija

Atminties apgaulės

Korsakovo sindromas

Fiksacinė amnezija. Dezorientacija laike ir vietoje. Paramnezijos. Polineuritas (alkoholinės kilmės)

Atmintis

Gebėjimas įsiminti, saugoti ir atkurti informaciją

Pseudoreminescencijos

atminties spragas. Jos sutrikimai, dažniausiai „kompensuoja" amnezijas. Pseudoreminiscencijų metu ligonis pasakoja apie tikrus įvykius, tik nesilaiko chronologijos

Afektogeninė amnezija

būna tada, kai ligonis neprisimena įvykių, kurie buvo stipraus susijaudinimo, afekto metu.

Anekforija

būna tada, kai ligonis prisimena kokį nors įvykį arba faktą tiktai tada, kai jam primenama

Elekcinė amnezija

būna tada, kai neprisimenama kokių nors konkrečių įvykių arba net tam tikro gyvenimo tarpsnio.

Retardinė amnezija

dažniausiai būna po sutrikimo, pvz., delyro. Ligonis iš sąmonės pradžių prisimena savo psichinius išgyvenimus, bet jie greitai išblėsta iš atminties.

Retrogradinė amnezija

kai neprisimenami iki ligos buvę įvykiai. Šis atminties sutrikimas būna įvairios trukmės: nuo kelių minučių iki kelių dienų ar savaičių, ypač sunkiais atvejais gali neprisiminti ilgo savo gyvenimo tarpsnio iki ligos

Retroanterogradinė amnezija

kai neprisimenami prieš ligą ir po jos buvę įvykiai. Ši amnezija taip pat trunka kelias valandas, dienas, rečiau - savaites

Hipomnezija

kiekybinis sutrikimas, įsiminimo, saugojimo arba atkūrimo procesų susilpnėjimas. Gali tai liesti vieną kurią nors proceso dalį

Hipermnezija

kiekybinis sutrikimas, įsiminimo, saugojimo arba atkūrimo procesų sustiprėjimas. Gali tai liesti vieną kurią nors proceso dalį

Amnezija

kiekybinis sutrikimas, įsiminimo, saugojimo arba atkūrimo procesų sutrikimas, pasireiškiantis atminties netekimu. Skiriamos kelios rūšys.

Kriptomnezijos

ligonis nesugeba atskirti, kas yra jo paties sugalvota, o kas išgirsta, skaityta, matyta. Ką nors sužinojęs, jis perteikia tai kaip savo mintis, kino filme matytus įvykius priskiria sau, t. y. lyg jis pats būtų jų dalyvis

Progresuojanti amnezija

palaipsniui silpnėjantis gebėjimas įsiminti naują informaciją. Iš pradžių visa, kas buvo seniau (vaikystėje, jaunystėje iki ligos), ligonis prisimena, bet yra bejėgis įsiminti dabartį. prasidėjusi nuo paskutiniųjų dienų, mėnesių, metų įvykių, ji apima vis tolesnius gyvenimo tarpsnius. Tai dar vadinamas atminties sutrikimas pagal Ribo dėsnį

Isterinė amnezija

panaši į afektogeninę, tik šiuo terminu pabrėžiama, kad ji pasireiškia isterinio tipo asmenybei. Ligonis neprisimena nemalonių įvykių, tarsi nesąmoningai juos pašalina iš atminties.

Palimpsestai

pasireiškia alkoholinės intoksikacijos metu (trūkinėjanti juostelė)

Dalinė amnezija

pasireiškia tuo, kad ligos ligonis prisimena ne viską, kas buvo metu. Vaizdžiausiai tai pasireiškia po delyrinio sąmonės sutrikimo. Kai kuriuos delyro epizodus ligonis prisimena gerai, o kai kas visiškai iškrinta iš atminties.

Ekmnezija

savotišką konfabuliacijos raiškos formą. Jos metu ligonis gyvena praeityje. (Pvz., daug metų serganti silpnaprotyste ligonė jaučiasi lyg gyventų jaunystėje. Ligoninės personalą ji suvokia kaip savo artimuosius, todėl rūpinasi jų, kaip savo šeimos, reikalais)

Konfabuliacijos

tai sunkesnė plepėti, negu pseudoreminiscencijos. Kai esti konfabuliacijos, atminties spragas, kurios būna dėl amnezijos, ligonis užpildo prasimanymais, nebūtais įvykiais. pasižymi nenuoseklumu, greitai keičiasi - kitą dieną atsakymai į tuos pačius klausimus jau būna kitokie

Fiksacinė amnezija

tai įsiminimo sutrikimas. Ligonis nesugeba nieko nauja užfiksuoti. Viską, ką darė, su kuo kalbėjo, ką valgė, jis tuoj pat pamiršta. Dėl fiksacijos sutrikimo ligonis nesiorientuoja laike, kartais - ir vietoje. Ši dezorientacija neturi nieko bendra su sąmonės sutrikimais. Ji dažniausiai būna po sunkių galvos smegenų traumų arba kitos etiologijos organinių centrinės nervų sistemos pažeidimų. Tai - viena iš pagrindinių Korsakovo sindromo dalių

Anterogradinė amnezija

tokia, kai neprisimenami po ligos buvę įvykiai. Ši amnezija taip pat trunka kelias valandas, dienas, rečiau - savaites