atomai, izotopai, ryšiai, periodinė lentelė
metalų jonizacijos yra mežesnes už...
nemetalų jonizacijos energijos yra didesnės už...
valentiniai elektronai vadinami laisvaisiais elektronais, nes...
nepriklauso kuriam nors vienam metalo atomui
elementariosios dalelės
neutronai, protonai, elektronai
N
neutronų skaičius
suporuotieji elektronai kompensuoja vienas kito magnetinius laukus, todėl.....
papildomi elektronai negali prisijungti prie suporuotųjų elektronų, nes...
periodai
periodinės elementų lentelės horizontaliosios eilės
grupės
periodinės elementų lentelės vertikaliosios eilės
atomo branduolį sudaro
protonai ir neutronai
nekleonai
protonai su neutronai
masės skaičius A
protonų ir neutronų visuma
Z
protonų skaičius, atominis skaičius, branduolio krūvis sutampa su protonų skaičiumi jame
atomo spindulys
pusė atstumo tarp vienodų atomų centrų
formulinis vienetas
reali ar sąlyginė medžiagos struktūrinė dalelė, atspindinti viso junginio kiekkybinę sudėtį
kovalentiniai junginiai lydosi gan žemoje temperatūroje, nes...
ryšį sudarančių atomų skaičius yra baigtinis
4 orbitalių tipai, kaip didėja energija?
s, p, d, f, energija didėja iš kairės į dešinę
joninis ryšys nekryptingas, nes...
saveika veikia visą erdvę aplink joną
molekulinės sandaros junginiams galima sudaryti .... formules, kuriose brūkšneliai simbolizuoja...
struktūrines .... bendras elektronų poras
kovelentinis ryšys kryptingas, nes...
sąveikia pasireiškia tarp tam tikrų atomų
šalutinis kvantinis skaičius l
sąvoka orbitalių tipams apibūdinti
kovalentinis ryšys
tai cheminis ryšys, atsirandantis susidarant bendroms elektronų poroms.
metališkasis ryšys
tai cheminis ryšys, kai valentiniai elektronai yra bendri visiems metalo atomam ir gali laisvai judėti visame metalo tūryje
atomų elektronų konfigūracijos
tai elektronų pasiskirstymo orbitalėse tvarka
kovalentinis polinis ryšys
tai ryšys, susidaręs tarp skirtingų elektrinių neigiamumų nemetalo atomų
kovalentinis nepolinis ryšys
tai ryšys, susidaręs tarp vienodo elektrinio neigiamumo nematalo atomų
vandenilinis ryšys
tai tarpmolekulinis ryšys, pasireiškiantis tarp vandenilio ir laisvos elektronų poros
cheminis ryšys
tarp atomų vykstančios tam tikros jėgos
vam der Valso jėgos
traukos jėgo,s pasireiškiančios tarp molekulių
grupių numeriai rodo
valentinių elektronų skaičių atomuose
dideles hidridų lydymosi ir virimo temperatūras lemia
vandenilinis ryšys
stipriausia tarpmolekulinė saveika
vandenilinis ryšys
baltymų struktūra ir savybės priklauso nuo
vandenilinių ryšių
vienoje orbitalėje gali būti .......... elektronai
vienas arba du
metalų savybės
1. Aukšta lydymosi temperatūra 2. Blizgūs, kalūs, plastiški 3. Laidūs elektrai ir šilumai 4. Dauguma pilkos spalvos 5. Kieti, išskyrus Hg 6. Cheminėse reakcijose linkę atiduoti išorinio sluoksnio elektronus (ir virsta teigiamais jonais) 7. Dauguma reaguoja su rugštimis sudarydami druskas
atominė teorija
1. Cheminius elementus sudaro mažytės dalelės - atomai. Vieno elemento atomai yra chemiškai tapatūs. 2. Vykstant cheminėms reakcijoms, atomai nei sukuriami, nei sunaikinami. 3. Elementų atomai gali jungtis tarpusavyje sudarydami junginius, išreikštus cheminėmis formulėmis.
Aktyvių metalų yra:
1. Dideli atomai 2. Mažos jonizacijos energijos 3. Maži elektriniai neigiamumai
elektronui būdingos savybės
1. Elektronas turi bangos ir dalelės savybių 2. Neįmanoma nurodyti tikslios elektrono padėties atome kiekvienu laiko momentu.
Aktyvių nematalų yra:
1. Maži atomai 2. Didelės jonizacijos energijos 3. Dideli elektriniai neigiamumai
nemetalų savybės
1. Nelaidūs elektrai ir šilumai 2. Neblizgūs 3. Kambario temperatūroje randami visų agregatinių būsenų 4. Cheminėse reakcijose linkę prisijungti elektronus (ir virsti neigiamais jonais) 5. Didelė dalis oksidų tirpdami vandenyje sudaro rūgštis
Luiso teorijos teiginiai
1. Sudarant cheminius ryšius, svarbiausi yra valentiniai elektronai. 2. Joniniai ryšiai susidaro tarp stipriai savo elektriniu neigiamumu besiskiriančių metalų ir nemetalų atomų. 3. Kovalentiniai ryšiai susidaro tarp artimo elektrinio neigiamumo nematalų atomų. 4. Besijungiantys atomai sudaro stabilias elektronų konfigūracijas, sutampančias su inertinių dujų elektromų konfigūracijomis.
pagrindinės grupės yra
A
A=Z+N
A=Z+N
kovalentinių junginių (molekulinių) savybės:
CO2, SO3, CCl4 1. Žema lydymosi temperatūra 2. Dauguma medžiagų NEtirpsta poliniuose tirpikliose 3. Dauguma medžiagų tirpsta nepoliniuose tirpikliuose (benzine, dauguma aliejaus ar tepalų dėmių galima išvalyti benzinu) 4. Nelaidūs elektros srovei 5. Tik kai kurios medžiagos (HCl, HNO3, H2SO4) ištirpintos vandenyje gali jonizuotis, todėl jų tirpalai yra laidūs elektrai
elektrono sukinio aiškinimas
Dėl elektrono sukimosi apie savo ašį susidaro magnetinis laukas. Du priešingų sukinių elektronai - du priešingai orientuoti magnetai - traukia vienas kitą ir sudaro porą. Suporuotų elektoronų magnetiniai laukai kompensuoja vienas kitą. Dėl magnetinių elektronų savybių vienoje orbitalėje gali būti tik du elektronai.
atominę teoriją suformulavo
Džonas Daltonas
branduolinio atomo modelį sukūrė
Ernestas Rezerfordas
šarminiai metalai
I A grupės elementai (išskyrus H)
šarminių žemių metalai
II A grupės elementai (išskyrus Be ir Mg)
cheminę teoriją sukūrė
Luisas, Langmiuras ir Koselis
atomas
Mažiausia chemiškai nedaloma medžiagos dalelė
joninių junginių savybės:
NaCl, Na2O, NaOH, Na2SO4 1. Aukšta lydymosi temperatūra 2. Daugelis medžiagų tirpsta poliniuose tirpikluose (H2O) 3. Daugelis medžiagų netirpsta nepoliniuose tipikliuose (benzine) 4. Kietos medžiagos - nelaidžios elektros srovei, bet išlydytos - laidžios elektros srovei, nes lydale jonai gali laisvai judėti 5. Ištirpinti vandenyje - laidūs elektros srovei, nes tirpale yra jonų, galinčių judėti elektros lauke
ryšių poliškumas .... tas pats, kad molekulių poliškumas
NĖRA
kovalentinių junginių (nemolekulinių) savybės:
SiO2, deimantas 1. Labai aukšta lydymosi temperatūra 2. Netirpsta nei poliniuose, nei nepoliniuose tirpikliuose 3. Dažniausiai nelaidžios elektros srovei medžiagos (grafitas - laidus)
halogenai
VII A grupės elementai
inertinės dujos
VIII A grupės elementai
jonai
atomai, praradę arba prisijungę dalį elektronų, vortę jrūvį turinčiomis dalelėmis
donoras
atomas atiduodantis savo laisvąją elektronų porą
akceptorius
atomas priimantis laisvąją elektronų porą į tuščia orbitalę
valentiniai elektronai
atomo išorinio sluoksnio elektronai, galintys dalyvauti susidarant cheminiams ryšiams
elektrinis neigiamumas
atomo savybė prisitraukti kito atomo, su kuriuo junginyje yra sudaręs ryšius, elekroronus
didėjant elektornų skaičiui, atomo spindulys
atomo spindulys didėja
mažėjant elektronų skaičiui, atomo spindulys
atomo spindulys trumpėja
cheminis elementas
atomų visuma, turinčių tą patį branduolio krūvį, t.y tą patį atominį skaičių Z
medžiagos, sudarytos iš polinių molekulių lydosi ir verda ..... temperatūroje, nei medžiagos sudarytos iš nepolinių molekulių
aukštesnėje
joninis ryšys
cheminis ryšys, susidarantis veikiant priešingo krūvio jonų elektrostatinėms traukos jėgoms
pagrindinis kovalentinis skaičius (n)
dydis galimoms energetinėms būsenoms numeruoti.
elektronų sluoksnis
elektronai, turintys tą patį pagrininį kvantinį skaičių
sukinio kvadrinis skaičius
elektrono "vardas"
s elementai
elementai, kurių valentiniai elekronai yra tik s orbotalėse (I A ir II A grupės)
p elementai
elementai, kurių valentiniai elektronai yra s ir p orbitalėse (III A - VIII A grupės)
didelis elektrinis neigiamumas reiškia
elementas elektronus pritraukia prie savęs
maža jonizacijos energija reiškia
elementas gali lengvai atiduoti valentinius elektronus
didelė jonizacijos enmergija reiškai
elementas nelinkęs atiduoti valentinių elektronų
izotopas
elemento atomų atmainos, besiskiriančios neutronų skaičiumi branduolyje.
jonizacijos energija
energijos kiekis, reikalingas norint atimti išorinio sluoksnio elektroną iš atomo ar teigiamo jono
molekulėe yra .... kūnai
erdviniai
orbitalė
erdvės dalis, kurioje tikimybė rasti elektroną yra didžiausia
empirinė formulė
formulė, kuri rodo tik molinį santykį tarp junginį sudarančių elementų
molekulinė formulė
formulė, rodanti realiai egzistuojančių molekulių kokybinę ir kiekybinę sudėtį
atomo spindulys ilgėja
grupėse iš dešinės į kairę, perioduose iš viršaus į apačią
elektrinis neigiamumas didėja
grupėse iš kairės į dešinę, perioduose iš apačios į viršų
izotopo paplitimas
jo santykinis kiekis gamtiniame izotopų mišinyje.
kristale esančių jonų sąveika lemia, kad ...
joniniai junginiai yra kietos, trapios, aukštoje temperatūroje besilydančios medžiagos, tai lemia ...
kovalentiniai junginiai
junginiai, kuriuose tarp atomų pasireiškia kovalentiniai ryšiai
joninis ryšys neįsotinamas, nes...
jį galį sudaryti milžiniškas skaičius jonų
elektorninės formulės pateikia ...
kaip elektronai pasiskirstę orbitalėje
elektroninių formulių indeksai rodo...
kiek elektronų yra atitinkamo tipo orbitalėse
kovalentinis ryšys įsotinamas, nes...
kiekvienas atomas gali sudaryti tik tam tikrą skaičių kovalentinių ryšių
joniniuose junginiuose neįmanoma išskirti kokios nors jonų grupės, molekulės, nes ...
kiekvienas joninio junginio kristalo jonas sąveikauja su visais jį supančiais jonais, todėl..
koordinacinis ryšys
kovalentinis ryšys, susidarantis, kai vienas atomas atiduoda elektronų porą kitam atomui, turinčiam laisvą orbitalę
kovalentinės medžiagos gali sudaryti ..... kristalus
kovalentinius
valentingumas
kovalentinių ryšių skaičius, kurį gali sudaryti atomas
vandenilinis ryšys savybėmis panašus į
kovalentinį
vandenilinis ryšys sudaro du ryšius
kovalentinį polinį - brūkšnys ir vandenilinį - punktyrinė linija
metalų laidumą lemia...
laisvai visame metalo tūružyje judantys elektronai
pagrindinį vaidmenį metališkame ryšyje atlieka
laisvieji elektronai
kad metalai yra neskaidrūs ir blizga lemia...
laivųjų elektronų ir šviesos sąveikos pobūdis
metalus galima laisvai deformuoti dėl ....
laivųjų elektronų, kurie greitai prisitaiko prie naujos metalo jonų tvarkos
kovalentiniai junginiai dažniausiai yra ..... sandaros
molekulinės
molekulinėse medžiagose formulinis vienetas yra
molekulė