atomai, izotopai, ryšiai, periodinė lentelė

metalų jonizacijos yra mežesnes už...

nemetalų jonizacijos energijos yra didesnės už...

valentiniai elektronai vadinami laisvaisiais elektronais, nes...

nepriklauso kuriam nors vienam metalo atomui

elementariosios dalelės

neutronai, protonai, elektronai

N

neutronų skaičius

suporuotieji elektronai kompensuoja vienas kito magnetinius laukus, todėl.....

papildomi elektronai negali prisijungti prie suporuotųjų elektronų, nes...

periodai

periodinės elementų lentelės horizontaliosios eilės

grupės

periodinės elementų lentelės vertikaliosios eilės

atomo branduolį sudaro

protonai ir neutronai

nekleonai

protonai su neutronai

masės skaičius A

protonų ir neutronų visuma

Z

protonų skaičius, atominis skaičius, branduolio krūvis sutampa su protonų skaičiumi jame

atomo spindulys

pusė atstumo tarp vienodų atomų centrų

formulinis vienetas

reali ar sąlyginė medžiagos struktūrinė dalelė, atspindinti viso junginio kiekkybinę sudėtį

kovalentiniai junginiai lydosi gan žemoje temperatūroje, nes...

ryšį sudarančių atomų skaičius yra baigtinis

4 orbitalių tipai, kaip didėja energija?

s, p, d, f, energija didėja iš kairės į dešinę

joninis ryšys nekryptingas, nes...

saveika veikia visą erdvę aplink joną

molekulinės sandaros junginiams galima sudaryti .... formules, kuriose brūkšneliai simbolizuoja...

struktūrines .... bendras elektronų poras

kovelentinis ryšys kryptingas, nes...

sąveikia pasireiškia tarp tam tikrų atomų

šalutinis kvantinis skaičius l

sąvoka orbitalių tipams apibūdinti

kovalentinis ryšys

tai cheminis ryšys, atsirandantis susidarant bendroms elektronų poroms.

metališkasis ryšys

tai cheminis ryšys, kai valentiniai elektronai yra bendri visiems metalo atomam ir gali laisvai judėti visame metalo tūryje

atomų elektronų konfigūracijos

tai elektronų pasiskirstymo orbitalėse tvarka

kovalentinis polinis ryšys

tai ryšys, susidaręs tarp skirtingų elektrinių neigiamumų nemetalo atomų

kovalentinis nepolinis ryšys

tai ryšys, susidaręs tarp vienodo elektrinio neigiamumo nematalo atomų

vandenilinis ryšys

tai tarpmolekulinis ryšys, pasireiškiantis tarp vandenilio ir laisvos elektronų poros

cheminis ryšys

tarp atomų vykstančios tam tikros jėgos

vam der Valso jėgos

traukos jėgo,s pasireiškiančios tarp molekulių

grupių numeriai rodo

valentinių elektronų skaičių atomuose

dideles hidridų lydymosi ir virimo temperatūras lemia

vandenilinis ryšys

stipriausia tarpmolekulinė saveika

vandenilinis ryšys

baltymų struktūra ir savybės priklauso nuo

vandenilinių ryšių

vienoje orbitalėje gali būti .......... elektronai

vienas arba du

metalų savybės

1. Aukšta lydymosi temperatūra 2. Blizgūs, kalūs, plastiški 3. Laidūs elektrai ir šilumai 4. Dauguma pilkos spalvos 5. Kieti, išskyrus Hg 6. Cheminėse reakcijose linkę atiduoti išorinio sluoksnio elektronus (ir virsta teigiamais jonais) 7. Dauguma reaguoja su rugštimis sudarydami druskas

atominė teorija

1. Cheminius elementus sudaro mažytės dalelės - atomai. Vieno elemento atomai yra chemiškai tapatūs. 2. Vykstant cheminėms reakcijoms, atomai nei sukuriami, nei sunaikinami. 3. Elementų atomai gali jungtis tarpusavyje sudarydami junginius, išreikštus cheminėmis formulėmis.

Aktyvių metalų yra:

1. Dideli atomai 2. Mažos jonizacijos energijos 3. Maži elektriniai neigiamumai

elektronui būdingos savybės

1. Elektronas turi bangos ir dalelės savybių 2. Neįmanoma nurodyti tikslios elektrono padėties atome kiekvienu laiko momentu.

Aktyvių nematalų yra:

1. Maži atomai 2. Didelės jonizacijos energijos 3. Dideli elektriniai neigiamumai

nemetalų savybės

1. Nelaidūs elektrai ir šilumai 2. Neblizgūs 3. Kambario temperatūroje randami visų agregatinių būsenų 4. Cheminėse reakcijose linkę prisijungti elektronus (ir virsti neigiamais jonais) 5. Didelė dalis oksidų tirpdami vandenyje sudaro rūgštis

Luiso teorijos teiginiai

1. Sudarant cheminius ryšius, svarbiausi yra valentiniai elektronai. 2. Joniniai ryšiai susidaro tarp stipriai savo elektriniu neigiamumu besiskiriančių metalų ir nemetalų atomų. 3. Kovalentiniai ryšiai susidaro tarp artimo elektrinio neigiamumo nematalų atomų. 4. Besijungiantys atomai sudaro stabilias elektronų konfigūracijas, sutampančias su inertinių dujų elektromų konfigūracijomis.

pagrindinės grupės yra

A

A=Z+N

A=Z+N

kovalentinių junginių (molekulinių) savybės:

CO2, SO3, CCl4 1. Žema lydymosi temperatūra 2. Dauguma medžiagų NEtirpsta poliniuose tirpikliose 3. Dauguma medžiagų tirpsta nepoliniuose tirpikliuose (benzine, dauguma aliejaus ar tepalų dėmių galima išvalyti benzinu) 4. Nelaidūs elektros srovei 5. Tik kai kurios medžiagos (HCl, HNO3, H2SO4) ištirpintos vandenyje gali jonizuotis, todėl jų tirpalai yra laidūs elektrai

elektrono sukinio aiškinimas

Dėl elektrono sukimosi apie savo ašį susidaro magnetinis laukas. Du priešingų sukinių elektronai - du priešingai orientuoti magnetai - traukia vienas kitą ir sudaro porą. Suporuotų elektoronų magnetiniai laukai kompensuoja vienas kitą. Dėl magnetinių elektronų savybių vienoje orbitalėje gali būti tik du elektronai.

atominę teoriją suformulavo

Džonas Daltonas

branduolinio atomo modelį sukūrė

Ernestas Rezerfordas

šarminiai metalai

I A grupės elementai (išskyrus H)

šarminių žemių metalai

II A grupės elementai (išskyrus Be ir Mg)

cheminę teoriją sukūrė

Luisas, Langmiuras ir Koselis

atomas

Mažiausia chemiškai nedaloma medžiagos dalelė

joninių junginių savybės:

NaCl, Na2O, NaOH, Na2SO4 1. Aukšta lydymosi temperatūra 2. Daugelis medžiagų tirpsta poliniuose tirpikluose (H2O) 3. Daugelis medžiagų netirpsta nepoliniuose tipikliuose (benzine) 4. Kietos medžiagos - nelaidžios elektros srovei, bet išlydytos - laidžios elektros srovei, nes lydale jonai gali laisvai judėti 5. Ištirpinti vandenyje - laidūs elektros srovei, nes tirpale yra jonų, galinčių judėti elektros lauke

ryšių poliškumas .... tas pats, kad molekulių poliškumas

NĖRA

kovalentinių junginių (nemolekulinių) savybės:

SiO2, deimantas 1. Labai aukšta lydymosi temperatūra 2. Netirpsta nei poliniuose, nei nepoliniuose tirpikliuose 3. Dažniausiai nelaidžios elektros srovei medžiagos (grafitas - laidus)

halogenai

VII A grupės elementai

inertinės dujos

VIII A grupės elementai

jonai

atomai, praradę arba prisijungę dalį elektronų, vortę jrūvį turinčiomis dalelėmis

donoras

atomas atiduodantis savo laisvąją elektronų porą

akceptorius

atomas priimantis laisvąją elektronų porą į tuščia orbitalę

valentiniai elektronai

atomo išorinio sluoksnio elektronai, galintys dalyvauti susidarant cheminiams ryšiams

elektrinis neigiamumas

atomo savybė prisitraukti kito atomo, su kuriuo junginyje yra sudaręs ryšius, elekroronus

didėjant elektornų skaičiui, atomo spindulys

atomo spindulys didėja

mažėjant elektronų skaičiui, atomo spindulys

atomo spindulys trumpėja

cheminis elementas

atomų visuma, turinčių tą patį branduolio krūvį, t.y tą patį atominį skaičių Z

medžiagos, sudarytos iš polinių molekulių lydosi ir verda ..... temperatūroje, nei medžiagos sudarytos iš nepolinių molekulių

aukštesnėje

joninis ryšys

cheminis ryšys, susidarantis veikiant priešingo krūvio jonų elektrostatinėms traukos jėgoms

pagrindinis kovalentinis skaičius (n)

dydis galimoms energetinėms būsenoms numeruoti.

elektronų sluoksnis

elektronai, turintys tą patį pagrininį kvantinį skaičių

sukinio kvadrinis skaičius

elektrono "vardas"

s elementai

elementai, kurių valentiniai elekronai yra tik s orbotalėse (I A ir II A grupės)

p elementai

elementai, kurių valentiniai elektronai yra s ir p orbitalėse (III A - VIII A grupės)

didelis elektrinis neigiamumas reiškia

elementas elektronus pritraukia prie savęs

maža jonizacijos energija reiškia

elementas gali lengvai atiduoti valentinius elektronus

didelė jonizacijos enmergija reiškai

elementas nelinkęs atiduoti valentinių elektronų

izotopas

elemento atomų atmainos, besiskiriančios neutronų skaičiumi branduolyje.

jonizacijos energija

energijos kiekis, reikalingas norint atimti išorinio sluoksnio elektroną iš atomo ar teigiamo jono

molekulėe yra .... kūnai

erdviniai

orbitalė

erdvės dalis, kurioje tikimybė rasti elektroną yra didžiausia

empirinė formulė

formulė, kuri rodo tik molinį santykį tarp junginį sudarančių elementų

molekulinė formulė

formulė, rodanti realiai egzistuojančių molekulių kokybinę ir kiekybinę sudėtį

atomo spindulys ilgėja

grupėse iš dešinės į kairę, perioduose iš viršaus į apačią

elektrinis neigiamumas didėja

grupėse iš kairės į dešinę, perioduose iš apačios į viršų

izotopo paplitimas

jo santykinis kiekis gamtiniame izotopų mišinyje.

kristale esančių jonų sąveika lemia, kad ...

joniniai junginiai yra kietos, trapios, aukštoje temperatūroje besilydančios medžiagos, tai lemia ...

kovalentiniai junginiai

junginiai, kuriuose tarp atomų pasireiškia kovalentiniai ryšiai

joninis ryšys neįsotinamas, nes...

jį galį sudaryti milžiniškas skaičius jonų

elektorninės formulės pateikia ...

kaip elektronai pasiskirstę orbitalėje

elektroninių formulių indeksai rodo...

kiek elektronų yra atitinkamo tipo orbitalėse

kovalentinis ryšys įsotinamas, nes...

kiekvienas atomas gali sudaryti tik tam tikrą skaičių kovalentinių ryšių

joniniuose junginiuose neįmanoma išskirti kokios nors jonų grupės, molekulės, nes ...

kiekvienas joninio junginio kristalo jonas sąveikauja su visais jį supančiais jonais, todėl..

koordinacinis ryšys

kovalentinis ryšys, susidarantis, kai vienas atomas atiduoda elektronų porą kitam atomui, turinčiam laisvą orbitalę

kovalentinės medžiagos gali sudaryti ..... kristalus

kovalentinius

valentingumas

kovalentinių ryšių skaičius, kurį gali sudaryti atomas

vandenilinis ryšys savybėmis panašus į

kovalentinį

vandenilinis ryšys sudaro du ryšius

kovalentinį polinį - brūkšnys ir vandenilinį - punktyrinė linija

metalų laidumą lemia...

laisvai visame metalo tūružyje judantys elektronai

pagrindinį vaidmenį metališkame ryšyje atlieka

laisvieji elektronai

kad metalai yra neskaidrūs ir blizga lemia...

laivųjų elektronų ir šviesos sąveikos pobūdis

metalus galima laisvai deformuoti dėl ....

laivųjų elektronų, kurie greitai prisitaiko prie naujos metalo jonų tvarkos

kovalentiniai junginiai dažniausiai yra ..... sandaros

molekulinės

molekulinėse medžiagose formulinis vienetas yra

molekulė