Biologija plaučiai
ĮKVĖPIANT
1. Krūtinės ląsta juda aukštyn ir į priekį 2. Diafragma susitraukia ir juda žemyn 3. Padidėja krūtinės ląstos ir plaučių tūris 4. Slėgis plaučiuose sumažėja 5. Oras srūva į plaučius
IŠKVĖPIANT
1. Krūtinės ląsta juda žemyn ir atgal 2. Diafragma atsipalaiduoja ir juda aukštyn 3. Sumažėja krūtinės ląstos ir plaučių tūris 4. Slėgis plaučiuose padidėja 5. oras iš plaučių iškvėpiamas
Kvėpavimo judesiai reguliuojami dviem būdais
1. Nerviškai 2. Humorališkai
Kaip plaučiai savo sandara prisitaikę vykdyti dujų apykaita?
1. Sudaryti iš labai smulkių alveolių, kurios padidina paviršiaus plotą 2. Alveolės sienelę sudaro vienasluoksnis epitelis, todėl greitai ir efektyviai gali įvykti dujų mainai tarp kraujo ir alveolių 3. Alveolės tankiai apraizgytos kraujo kapiliarų tinklu 4. Vidinis alveolių paviršius išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, kurios neleidžia joms subliukšti ir sunaikina dalį mikroorganizmų
Raumenys dalyvaujantys plaučių ventiliacijoje
1. Tarpšonkauliniai - išoriniai ir vidiniai 2. Diafragma
Vidinis kvėpavimas
Dujų apykaita audiniuose, kai iš kraujo į audinių ląsteles patenka O2, o iš audinių ląstelių į kraują CO2
Nosies ertmės funkcijos
Filtruoja, šildo ir drėkina
Bronheolės funkc.
Praleidžia orą į alveoles
Bronchai funkc.
Prtaleidžia orą į plaučius
Plaučių ventiliacija
Ritmiškai keičiantis kvėpavimo judesiams plaučiai vėdinami - oras srūva į krūtinės ląstą ir iš jos.
Ryklės funk.
jungiasi su gerklomis
Balso aparatas funck,
skleidžia garsą
Koncentracijos gradientas
todėl O2 difunduoja pagal KD. iš alveolių į kraują, o CO2 iš kraujo į alveoles
gerklos funkc.
praleidžia orą
Trachėjos funkc.
praleidžia orą į bronchus
Išorinis kvėpavimas
dujų apykaita tarp oro esančio plaučių alveolėse ir kraujo, kuris yra alveolėse apraizgiusiuose kapiliaruose
Balso aparatą sudaro
dvi balso klostės, kurios moterų yra TRUMPESNĖS IR DAŽNIAU VIRPA, o vyrų ILGESNĖS IR REČIAU VIRPA
Plaučius saugo
Krūtinės ląsta Šonkauliai diafragma - raumeninga pertvara, esanti virš kepenų Plaučių krūtinplėvė - plaučius iš visų pusių dengianti lygi blizgi jungiamojo audinio plėvė pasieninė plėvė - dengia krūtines ląstos vidų Krūtinplėvės ertmė - hermetiška, beorė, turi apie 20ml krūtinplėvės skysčio krūtinplėvės skystis - mažina trintį kvėpuojant
Oksihemaglobinas
O2 kraujyje jungiasi su hemogloginu, jungtį sudaro geležis, šis junginys labai nepatvarus, todėl audiniuose oksihemoglobinas greitai atiduoda didelę dalį O2
Kvėpuojamuoju turiu vadinama
Oro thris kuri zmogaus iskvepia arba ikvepia per viena ikvepimo arva iskvepimo cikla esant ramybes buseinai
plaučiai
bronchai bronheolės alveolės
karbaminohemoglobina
dalis CO2 su kraujo eritrocitų baltymu hemoglobinu sudaro nepatvarų junginį.
Kvėpavimo reikšmė
deguonis yra naudojamas viduląstelinio kvėpavimo metu ATP gaminti Viduląstelinio kvėpavimo metu susidariusį CO2 būtina pašalinti iš organizmo Deguonies atsargų organizmas nekaupia, todėl pastoviai jo turime gauti
Humoralinė reguliacija
didelės įtakos turi hormonas adrenalinas, padidinantis plaučių ventiliacija, skatina didesnį ATP susidarymą, spartina kvėpavimą
Chemoreceptoriai
miego arterijos ir aortos sienelėse receptoriai, jautriai reaguoja į CO2 kraujyje padidėjimą ir kraujo pH pokyčius
kvėpavimo takai
nosies ertmė nosiaryklė gerklos trachėja bronchai
alveolės funk
oro maišeliai, skirti dujų apykaitai
Kvėpavimo dažnį ir gilumą reaguliuoja
pailgosiose galvos smegenyse esantis kvėpavimo centras, kuris reaguoja į padidėjusia CO2 koncentraciją kraujyje.
