fizos egzas bbd
Ilgą laiką dažnai dirginamas raumuo
nebesugeba atlikti savo funkcijų - pavargsta. Viena iš raumenų nuovargio priežasčių - rūgščių medžiagų apykaitos produktų perteklius raumenyje, ATP trūkumas ir jonų pusiausvyros sutrikdymas.
Daugkartiniai (daugybiniai) raumens susitraukimai. Laiptų fenomenas
nors raumuo susitraukia dažniau ir stipriau, jis spėja visiškai atsipalaiduoti. Šiuo atveju sumacija nevyksta. Raumuo stipriau susitraukia dėl padidėjusios šilumos ir fermentų kiekio. Tai vadinama raumens įsidirbimu.
Pagal centrinės sinapsės vietą (jungtį su kitais neuronais):
o Aksodentritinės o Aksosomatinės o Dendrodendritinės o Aksoaksoninės o Yra sinapsių, kur aksonas daro kolateralę (šalutinę jungtį) ir sudaro sinapsę su savo paties kūnu Renšou ląstelės.
Atsipalaidavimo:
o Ca2+ jonai aktyviai grąžinami į sarkoplazminio tinklo galines cisternas, o miozino galvutės atsiskiria nuo aktino, o tempimas silpnėja ir raumuo grįžta į pradinį savo ilgį.
2. Susitraukimo:
o vyksta raumens susitraukimas pagal slenkamųjų filamentų mechanizmą.
Simpatinės NS veikla suaktyvėja, kai
organizmas patenka į sąlygas, kuriomis reikia sutelkti ir įtempti jėgas bei greitai panaudoti energijos atsargas ("bėk arba kaukis"); Veikiant simpatinei inervacijai stiprėja širdies darbas, didėja kraujospūdis, plečiasi bronchai, didėja energinių medžiagų kiekis kraujyje, iš antinksčių skiriasi adrenalinas.v
Parasimpatinės NS veikla suintensyvėja, kai
organizmas yra ramybės būsenoje, poilsio ir energijos atgavimo, miego metu ("ilsėkis ir virškink"). Jai veikiant retėja širdies ritmas, siaurėja bronchai, aktyvėja virškinimas: stiprėja žarnyno judesiai, didėja liaukų sekrecija.
Viena raumens skaidula į dirginimą atsako
pagal dėsnį „viskas arba nieko". Tačiau visas raumuo dirba pagal „jėgos" dėsnį (kuo stipresnis dirgiklis, tuo didesnė susitraukimo jėga - minimalus, submaksimalus, maksimalus susitraukimas).
Sutrumpėjusiame raumenyje
plonieji filamentai susikloja tarpusavyje todėl susidaro blogesnės sąlygos miozino galvutėms jungtis prie aktino siūlų. Toks raumuo susitraukia silpnai.
Normalaus ilgio raumenyje
plonieji ir storieji filamentai optimaliai sąveikauja tarpusavyje - vyksta maksimalus raumens susitraukimas.
Pertemptame raumenyje
plonieji ir storieji filamentai vos liečiasi, todėl mažėja galimybių miozino galvutėms jungtis su aktinu - raumuo susitraukia silpnai. Skersaruožiuose griaučių raumenyse šis reiškinys re tas, tačiau reikšmingas širdies skersaruožiame raumenyje. Susilpnėjus miokardo susitraukimo jėgai dėl pailgėjusių širdies raumens skaidulų, atsiranda įgytos širdies ydos.
Membraninis potencialas
potencialų skirtumas abipus ląstelės membranos ramybės metu (Ląstelės pamatinė membrana išorėje įelektrinta teigiamai, o viduje - neigiamai). Matuojamas mV.
Metabotropinis receptorius
prisijungę neuromediatorių tiesiogiai neatidaro jonų kanalo, o juos valdo per G baltymą (antrinį signalo perdavėją). Tarpininkas aktyvina jonų kanalus ir jonai juda į ląstelę (Per G baltymą aktyvina cAMP, o toliau veikiant proteinkinazei, fosforilazei atsidaro jonų kanalai). Tai metabotropinis veikimas. Dažnai per tarpininkus perduotas nervinis impulsas yra sustiprinamas.
dirginimas
procesas, kai audinys ar organas veikiamas dirgikliais. dirginimui būdinga ląstelės membranos depoliarizacija. pasiekiama slenkstinė įtampa ir susidaro veikimo potencialas
Raumens tonusas
raumens dalinis įtempimas poilsio metu, nes išlieka atitinkamas kiekis įtemptų skaidulų. Jį lemia mažo dažnio nerviniai implusai: • iš galvos smegenų per motorines nugaros smegenų šakeles; • iš raumenyse esančių raumenų verpsčių (proprioreceptoriai) generuojamų lokalių impulsų.
Pomirtinis sustingimas rigor mortis
raumens kontraktūra praėjus kelioms valandoms po mirties. Sąlygoja netekimas ATP, būtino skersiniams tilteliams tarp aktino ir miozino filamentų atskirti atsipalaidavimo procese. Pomirtinis sustingimas išlieka 15-25 val vėliau iki autolizės procesų pradžios, kai denatūruojami miofilamentai.v
Jonotropinis receptorius
receptorius tiesiogiai atveria jonų kanalą, kai neuromediatorius prisijungia prie receptoriaus. Tuomet jonai (pvz. Na) laisvai plūsta pro postsinapsinę membraną. Vyksta postsinapsinė depoliarizacija. Tai vadinama jonotropiniu veikimu. Jonotropinės sinapsės paplitusios, kur reikalingas greitas impulso perdavimas: klausos, regos, motorinėse sitemose.
1. Latentinė:
sarkolema ir T-vamzdeliai depoliarizuojasi, o Ca2+ jonai srūva iš sarkoplazminio tinklo į sarkoplazmą, o susidaro nedaug skersinių tiltelių, jų nepakanka, kad raumuo susitrauktų.
Kontraktūra
skaidulinio audinio, pakeičiančio raumens skaidulas (simplastus) raumens denervacinės atrofijos atveju, tendencija ilgalaikėje perspektyvoje trumpėti. Prevencija - raumens tempimas ar tepalai.
Raumens susitraukimą lemia
slenkamųjų filamentų mechanizmas - raumens skaidula susitraukia plonajam filamentui slenkant išilgai storojo. Tuomet miozinas sudaro skersinius tiltelius su aktino siūlais ir įtraukia juos į sarkomero vidų. Taip sarkomeras sutrumpėja, susiklojant plonajam ir storajam filamentams.
kas būdinga padirginus jaudriuosius audinius?
staigūs membraninio potencialo pokyčiai - susidaro veikimo potencialas. membraninis potencialas būdingas visiems organizmo audiniams
Raumenį dirginant didesniu dažniu, vyksta
sumacija. Raumens susitraukimas stiprėja dėl padidėjusios viduląstelinės Ca jonų koncentracijos
Jaudrios ląstelės (neurono) veikimo potencialas
tai staigus ramybės potencialo pokytis: nuo -70 mV iki +30 mV ir vėl iki -70 mV. Kad kiltų veikimo potencialas, jaudriosios ląstelės membrana turi būti dirginama slenkstiniu dirgikliu. 1. Veikimo potencialas kyla neurono aksono stormenyje, kur yra daugiausia elektrinių jonų kanalų. Veikimo potencialas susidaro, kai sinapsinis potencialas iš dendritų ir neurono kūno pasiekia aksono stormenį, sumuojasi ir membraninis potencialas tampa teigiamesnis. Šis procesas vadinamas depoliarizacija. 2. Depoliarizuojantis aksono stormeniui, atsiveria elektriniai Na+ jonų kanalai ir membranos laidumas natriui labai padidėja. Pagal elektrocheminį gradientą Na+ juda į ląstelę. 3. Dirginant slenkstiniu dirgikliu, neurono membranos depoliarizacija pasiekia slenkstinę įtampą (apie - 55 mV), atsiveria pakankamai Na jonų kanalų ir kyla veikimo potencialas. Veikimo potencialui būdingas dėsnis „Viskas arba nieko". 4. Membranos depoliarizacijai pasiekus slenkstį, atsiveria dar daugiau elektrinių Na+ jonų kanalų - membrana dar labiau depoliarizuojasi ir skatina atsiverti dar daugiau Na+ kanalų. Tai vadinama teigiamu grįžtamuoju ryšiu.
Labai dažni raumens dirginimai sukelia
visišką jo susitraukimą be jokių atsipalaidavimo požymių - tai lygusis tetaninis raumens susitraukimas.
ANS funkcijos:
Įnervuoja lygiuosius raumenis, širdies skersaruožį raumenį, liaukas, vidaus organus. • Daugelio organizmo funkcijų reguliavimas (mitybos, kvėpavimo, ekskrecijos, dauginimosi, skysčių apykaitos) • homeostazės pastovumo palaikymas, taikantis organizmui prie pakitusių vidinių organizmo ir aplinkos sąlygų.
Elektriniai Na jonų kanalai turi dvejus vartus:
Įtampai jautrūs vartai (ramybės metu uždari, t.y. negali keliauti į ląst šiais kanalais) 2. Laikui jautrūs vartai (atviri). Kylančioji veikimo potencialo kreivės fazė (depoliarizacija) baigiasi užsidarius laikui jautriems elektrinių Na+ kanalų vartams ir atsivėrus elektriniams K+ jonų kanalams. Elektriniai K+ jonų kanalai lėtai reaguoja į depoliarizaciją. Jie ima atsiverti tik veikimo potencialui pasiekus piką. Depoliarizacija bai giasi, kai K+ pradeda skverbtis iš ląstelės. Šie kanalai turi refrakterinę reikšmę. Daugelis vaistų farmakologijoje - anestetikų, analgetikų - veikia būtent šiuos kanalus ir blokuoja NI plitimą. Ir galim sukurti nejautrą.
Klasikiniai (mažamolekuliniai, geriausiai ištyrinėti)
• Acetilcholinas (Ach); • Amino rūgštys (GABA, glicinas, glutamatas); • Monoaminai (noradrenalinas, adrenalinas, dopaminas, serotoninas, histaminas) • Tirpūs dujiniai neuromediatoriai: azoto oksidas (NO) ir anglies monoksidas (CO). o Tai mažos molekulės, lengvai patenka į sinapsės plyšį o Dažniausiai be tarpininkų jungiasi prie specifinių receptorių o Dažniausiai jonotropinis veikimas - be tarpininkų o Pasižymi greitu veikimu
Skersaruožio raumens susitraukimų tipai:
• Izometrinis susitraukimas - raumens ilgis nesikeičia, o kinta įtempimas; Raumuo neatlieka jokio judesio, nors ir išvysto jėgą (vartojama energija) - pvz., keliant labai sunkų daiktą (judesys neatliekamas, nors įtempiamos visos skaidulos) • Statinis - raumens ilgis nekinta, kinta įtempimas. Skirtas padėčiai palaikyti. (jo metu gali būti atliekamas darbas, nes įtemptos tik dalis skaidulų - palaikomas tonusas) • Izotoninis susitraukimas - kinta raumens ilgis, bet nekinta įtempimas. Pvz., keliant delne pūkelį; ai raumens susitraukimo jėga yra didesnė nei atliekamas darbas. Įtempimas lieka toks pat darbo metu. Raumuo gali susitraukti ir pakelti svorį/atlikti darbą. • Auksotoninis/dinaminis - kinta ir ilgis ir įtempimas, įgyjama jėga. o Ekscentrinis - raumens ilgis didėja (veikiant išorinei jėgai) o Koncentrinis - raumens ilgis mažėja. Priklausomai nuo ilgio ir jėgos kitimo. ▪ Izokinetinis - atliekama vienodu greičiu (pvz sąnario sukimas)
Svarbiausios bendrosios raumenų fiziologinės funkcijos
• Kūno judesių formavimas (mechanika) • Kūno padėties palaikymas (statika) • Tuščiavidurių organų tūrio reguliavimas (šlapimo pūslės, kraujagyslių) • Pernašos funkcija (širdies siurblio - kraujo pernaša, virškinamojo trakto peristaltika - maisto pernaša) • Šilumos gamyba - dalyvauja termoreguliacijoje (drebulys)
Fiziologinės lygiųjų raumenų ypatybės:
• Palyginti su skersaruožiais raumenimis, lygieji raumenys susitraukia žymiai lėčiau, bet susitraukimas trunka gerokai ilgiau. • Didelis metabolizmo ekonomiškumas - ilgą laiką susitraukęs raumuo sunaudoja mažai energijos. • Sąveikauja plyšinėmis jungtimis (elektrinės sinapsės), nėra cheminės sinapsės (galinės plokštelės)
Neuropeptidai (stambiamolekuliniai CNS mediatoriai)
• Pogumburio peptidai (pvz, somatostatinas); • Hipofizės peptidai (pvz, STH, beta-endorfinai); • Žarnyno ir smegenų peptidai (pvz, medžiaga P, cholecistokininas, gastrinas, nervų augimo faktorius, enkefalinai); • Iš kitų audinių (pvz, ANGII, kalcitoninas, bradikininas) o Tiesiogiai nesukelia sinapsinio potencialo; o Išsiskiria sinapsėje su klasikiniais mediatoriais; o Daro įtaką klasikinių neuromediatorių veikimo trukmei ir intensyvumui - moduliatoriai; o Veikia metabotropinius receptorius: − G-baltymo alfa-subvienetas tiesiogiai aktyvina jonų kanalus; − Aktyvina tapininkų sintezę (cAMP, IP3...), aktyvinančių fermentų sistemas ir metabolizmą; − Jungiasi prie DNR ir įtakoja genų ekspresiją o Peptiderginių sinapsių mediatoriai pasižymi santykinai lėtu veikimu.
Dantytasis tetanusas
- dirginant raumenį daugiau nei dviem dažnesniais, bet vienodo stiprumo dirgikliais. Dar stebima trumpa atsipalaidavimo fazė.
Sinusoidinis (slow wave)
- nuolat kinta, atskiroms bangoms pasiekus slenkstį (-60mV), lemiamas spontaninis (dirgiklio nelemtas) veikimo potencialas. Būdingas virškinamojo trakto, šlapimo pūslės sienelę sudarantiems, gimdos lygiesiems raumenims.
Vienkartinis raumens susitraukimas
- raumuo į vieną dirginimą reaguoja vieną kartą susitraukdamas. Vienkartinio raumens susitraukimo fazės: latentinę, susitraukimo ir atsipalaidavimo.
Absoliutus refrakterinis periodas
- veikimo potencialo laikotarpis, kai kito veikimo potencialo sukelti neįmanoma jokiu dirgikliu (neuronas yra nejaudrus). Tada didžioji dalis Na+ jonų kanalų yra neaktyvūs ir negali atsiverti, nors ir veikia stiprus dirgiklis, o dauguma K+ jonų kanalų tuo metu yra atviri.
Energijos šaltiniai raumenyse:
1) ATF • Raumens susitraukimas priklauso nuo ATF teikiamos energijos; • Raumens skaiduloje esančios ATF pakaktų raumeniui susitraukti tik 1-2 sekundes; • ATF skyla į ADF ir neorganinį fosfatą, išsiskiria energija, reikalinga raumeniui susitraukti; Po to ADF refosforilinama - reikalinga energija. 2) Kreatinfosfatas • Kreatinfosfatas (KF) - jo sudėtyje yra energiškai labai veiklaus fosforo, panašaus į ATF fosforą; • KF raumens skaiduloje yra labai nedaug; • Bendros KF ir ATF energijos raumeniui susitraukti pakanka tik 5-8 sek. 3) Glikolizė • skylant raumenyse sukauptam glikogenui susidaro laktatas, piruvatas ir išsiskiria E, naudojama ATF ir KF resintezei. • Gali vykti trūkstant audiniuose deguonies (anaerobinė glikolizė) - raumuo gali susitraukti • ATF anaerobinės glikolizės būdu susidaro apie 2,5 karto greičiau nei aerobiniu; • Kadangi glikolizės metu raumenyse susidaro daug skilimo produktų, maždaug po 1 min. raumuo praranda gebėjimą maksimaliai susitraukti. 4) Oksidacinis metabolizmas - audinių kvėpavimas • Vyksta mitochondrijose (aerobinis procesas): deguonis ir gausybė specifinių fermentų vykdo riebalų, baltymų, angliavandenių, nukleorūgščių oksidaciją. • Šių procesų metu susidaro ATP, kreatinfosfatas, vyksta gliukozės regeneracija iš pieno rūgšties. • Sunaudojus 1 l deguonies pasigamina apie 5 kcal visų rūšių energijos • Šiuo būdu gaunama daugiau nei 95% ATF energijos. • Energijos gavimas nėra toks greitas kaip glikolizės reakcijų metu, tačiau tinka ilgalaikiam energijos poreikiui patenkinti
Membraninį potencialą (potencialų skirtumą vidinėje ir išorinėje membranos pusėse) lemia:
1. Antrankus membranų laidumas (pvz. neuronų - atrankiai laidi K+, Na+, Cl- jonams ir nelaidi stambiems baltymams bei ląstelės viduje esantiems anijonams). o Jonai yra netirpūs riebaluose, todėl ląstelės membraną gali pereiti tik per joje esančias vandens poras - kanalus. Jei membranoje yra kanalų tam tikriems jonams, laikoma, kad ląstelė yra laidi tiems jonams. Daugelio ląstelių membranos yra laidžios vieniems, bet nelaidžios kitiems jonams. o Neuronų membrana yra atrankiai laidi K+, Na+, Cl- jonams ir nelaidi stambiems baltymams bei ląstelės viduje esantiems anijonams. o Membranos laidumas tam tikriems jonams priklauso nuo jonų kanalų skaičiaus ir dydžio. o Ląstelės membranos laidumas padidėja, atsivėrus daugiau jonų kanalų. 2. Jonų judėjimas per membraną: ląsteliniai K+, Ca2+; užląsteliniai Na+ ir Cl- • Koncentracijos gradientas skatina K+ judėti iš didesnės jo koncentracijos į mažesnę - vyksta K+ difuzija iš ląstelės. • K+ jonams difunduojant iš ląstelės, išorinė membranos pusė tampa dar labiau teigiama - vis didėja elektrinis potencialas. • Dėl susidariusio elektrinio potencialo K+ jonai pradeda judėti atgal į ląstelę. o Taigi, K+ jonų judėjimą veikia dvi jėgos: koncentracijos gradientas, arba cheminė jėga, ir elektrinis potencialas - elektrinė jėga. Abi šios jėgos veikdamos kartu sudaro elektrocheminį gradientą (kuris ir skatina jonus judėti per ląstelės membraną) o Nors elektrocheminis K+ gradientas yra nedidelis, bet membrana labai laidi K+, todėl nedaug jo vis juda iš ląstelės. Su Na+ jonų judėjimu yra priešingai: elektrocheminis Na+ gradientas yra labai didelis, bet membrana yra mažai laidi natriui. Todėl, jeigu ramybės potencialas yra -70 mV, K+ jonai juda iš ląstelės, o Na+ jonai į ląstelę. o Membran
Jonų kanalai dažniausiai pasižymi
1. Atrankiu laidumu o Atrankiais jonų kanalais per membraną keliauja tik tam tikri jonai. o Tai labiausiai priklauso nuo jono dydžio ir nuo gebėjimo prisijungti vandens molekules. Prisijungęs daugiau vandens molekulių, jonas tampa didesnis ir negali praeiti per porą. 2. Struktūriškai yra integraliniai membranų baltymai. 3. Būna pasyvūs ir aktyvūs: o Pasyvūs - visada atviri. Jonai jais nuolat juda pagal koncentracijos gradientą. o Aktyvūs - ramybėje uždari. Rūšys: • Elektriniai atsidaro keičiantis membranos poliariškumui. Ramybės būsenoje uždari. • Cheminiai atsidaro prisijungus mediatoriui [Neuromediatoriai, kaip acetilcholinas ir gama aminosviesto rūgštis jungiasi prie neurono membranos cheminių kanalų (receptorių) ir šie atsiveria] • Mechaniniai randami kraujagyslėse, kontroliuoja Ca2+ apykaitą 4. Funkciniu specifiškumu. Specifines funkcijas lemia kanalų išsidėstymas neurone: o Pasyvūs jonų kanalai (viso neurono membranos paviršiuje) atsakingi už membranos ramybės potencialą, o Cheminiai kanalai (randami sinapsėse, daugiausia - dendritų ir neurono kūno membranoje) lemia sinapsinio potencialo susidarymą neurone, o Elektriniai kanalai ( neurono aksono stormenyje, visame nemielinio aksono membranos paviršiuje ir mielininio aksono Ranvje sąsmaukose) dalyvauja veikimo potencialo susidaryme.
Funkciniai ypatumai:
1. Ca2+ jonų pernaša lėta - sąlygoja tonusą; 2. Dėl lėto Ca jonų šalinimo iš ląstelės, lygieji raumenys atsipalaiduoja lėčiau 3. Pasižymi dideliu plastiškumu (gebėjimas keisti apimtis: skrandis, šlapimo pūslė)
Nervo ir raumens jungtis
1. Griaučių raumenys susitraukia dėl motoriniais neuronais atsklidusių nervinių impulsų. Griaučių skersaruožio raumens skaidula sudaro jungtį su motoriniu neuronu - nervo ir raumens jungtį (galinę plokštelę, periferinę cheminę sinapsę). 2. Somatinės nervų sistemos impulsai motoriniu neuronu pasiekia nervo ir raumens jungtį, kurioje kyla sinapsinis potencialas. Vienas α motorinis neuronas inervuoja daug raumeninių skaidulų, nes jo aksonas daug kartų šakojasi, sudarydamas periferines chemines sinapses. 3. Prieš pat galinę plokštelę aksonas netenka mielino dangalo ir suskyla į plonesnes šakeles. Kiekviena šakelė sudaro sustorėjimą - sinapsės gumbelį, kuriame išsidėsčiusios sinapsinės pūslytės. Jose susikaupęs neuromediatorius acetilcholinas (Ach). Tarp sinapsės gumbelio ir raumens skaidulos sarkolemos yra tarpas - sinapsės plyšys. Sarkolemos invaginacijos į raumens skaidulą sudaro T - vamzdelių sistemą, kuriose yra terminalinių sarkoplazminio tinklo cisternų, pilnų Ca2+ jonų. 4. Ramybės metu ląstelės išorinė membranos pusė įelektrinta teigiamai, o vidinė - neigiamai. 5. Veikimo potencialui motorinio neurono aksonu pasiekus galinę plokštelę, sinapsės gumbelio membrana depoliarizuojasi, joje atsiveria elektriniai Ca2+ kanalai - Ca2+ jonai srūva į gumbelį.
Sinapsinio potencialo sinapsėje susidarymo algoritmas:
1. NI aksonu plinta, pasiekia ir depoliarizuoja presinapsinę membraną 2. Atsidaro elektriniai Ca jonų kanalai, užląsteliniai Ca jonai pagal konc. gradientą plūsta į sinapses gumbelį 3. Mediatorių pūslelės dėl padidėjusios Ca jonų konc. gumbelyje juda link presinapsinės membranos 4. Egzocitozės būdu mediatorius patenka į sinapsinį plyšį. 5. Mediatorius jungiasi prie receptorių postsinapsinėje membranoje. Mediatorių poveikis į receptorius gali būti dvejopas, priklausomai nuo mediatoriaus ir receptorių: jonotropinis arba metabotropinis.
Slenkamųjų filamentų mechanizmą sudaro šeši etapai:
1. Sarkolema plintantis veikimo potencialas aktyvina T-vamzdelių elektrinius Ca2+ kanalus. Atsidarius Ca2+ kanalams, Ca2+ plūsta iš sarkoplazminio tinklo į sarkoplazmą. Padidėjusi viduląstelinė Ca2+ koncentracija sukelia troponino ir tropomiozino komplekso erdvinius pokyčius (nes Ca jungiasi prie troponino) - aktino grandinės aktyvieji centrai tampa prieinami miozinui. 2. Miozino jungimasis prie aktino. (Daug energijos sukaupusios miozino galvutės gali prisijungti prie jo - susidaro skersiniai tilteliai) 3. Miozinui prisijungus prie aktino, ADP ir neorganinis fosfatas atsipalaiduoja nuo miozino ir miozino galvutė sukasi (miozino galvutės sukamasis judesys), patraukdama plonąjį filamentą išilgai storojo link sarkomero centro. Sarkomeras ir visa raumens skaidula susitraukia. Cheminė ATP energija virsta mechanine judesio energija. 4. ATP prisijungimas prie miozino galvutės - miozino galvutė atsiskiria nuo aktino. 5. ATP hidrolizė (miozino galvutei atsiskyrus nuo aktinu), kurios metu susidaro ADP ir neorganinis fosfatas. 6. Ca2+ jonų aktyvios pernašos būdu (Ca jonų siurbliai, esantys sarkoplazminio tinklo membranoje, naudoja ATP) grąžinimas į sarkoplazminio tinklo saugyklas. Tuomet troponino ir tropomiozino kompleksas vėl uždengia aktyviuosius aktino centrus ir miozinas nebegali jungtis prie aktino
Veiksniai, darantys įtaką raumens susitraukimo stiprumui:
1. raumens dirginimo dažnis, 2. susitraukime dalyvaujančių motorinių vienetų kiekis, 3. raumens įtempimo laipsnis.v
ATP reikšmė:
1. reikalinga skersiniams tilteliams tarp aktino ir miozino susidaryti 2. teikia energiją, būtiną miozino galvutėms suktis, filamentams persidengti, sarkomerui sutrumpėti; 3. būtina miozino galvutėms atsiskirti nuo aktino; 4. būtina aktyviai Ca2+ jonų pernašai į sarkoplazminio tinklo saugyklas (pasibaigus susitraukimo fazei) 5. Aktyviai Na ir K jonų pernašai per sarkolemą (Na/K jonų ATP'azę)
Veikimo potencialas
1. „Viskas arba nieko" 2. Yra slenkstis (-55mV neurone) 3. Sklinda membrana (sklinda neuronu, aksonu tampdamas NI) 4. Pasižymi refrakteriškumu - nejaudri depoliarizacijos ir repoliarizacijos metu. Tai santykinis refrakterinis periodas
Membraninis potencialas (Neaiškinti kaip veikia membraninis potencialas, pažymėti skirtumus)
4. MP ~ -60 mV (skersaruožių -90 mV), todėl būdingas MP labilumas. 5. MP labilumas lygiuosiuose raumenyse būna sinusoidinis arba relaksacinis (vienoje ląstelėje būna tik vienas iš jų: arba tik sinusoidinis, arba tik relaksacinis) 6. Lygiųjų raumenų grupės veikia kaip vienas vienetas.
nervo ir raumens jungtis pt2
6. Padidėjusi viduląstelinė Ca2+koncentracija skatina sinapsės pūslyčių judėjimą ir susiliejimą su presinapsine membrana. 7. Egzocitozės būdu Ach iš pūslyčių išsiskiria į sinapsės plyšį. Tuomet Ca2+ aktyviai grąžinamas iš sinapsės gumbelio į užląstelinį tarpą ir vėliau į sarkoplazminio tinklo saugyklas. 8. Ach prisijungia prie N cholinoreceptorių, esančių posinapsinėje membranoje. Tuomet atsiveria cheminiai jonų kanalai. Atsivėrus kanalams, Na+ jonai juda į ląstelę ir nedaug K+ - iš ląstelės. Tai sukelia galinės plokštelės depoliarizaciją. 9. Ach veikia labai trumpai - posinapsinėje membranoje esantis fermentas acetilcholinesterazė jį hidrolizuoja. Be to, dalis Ach iš sinapsės plyšio grįžta atgal į aksoną. 10. Depoliarizuojantis galinei plokštelei, kyla veikimo potencialas, kuris plinta sarkolema ir T- vamzdeliais. 11. T vamzdeliais plintantis veikimo potencialas sukelia Ca2+ judėjimą iš sarkoplazminio tinklo terminalinių cisternų į sarkoplazmą. [Prasideda slenkamųjų filamentų mechanizmas - sarkomeras susitraukia] 12. Tai yra Ca jonų konc. padidėjimas sarkoplazmoje sukelia griaučių raumens skaidulos susitraukimus.
Klasifikacija
ANS kaip ir somatinė skirstoma į centrinę ir periferinę; Periferinė ANS: - Simpatinė; - Parasimpatinė; - Žarninė (enterinė, metasimpatinė). Pasižymi skirtingomis struktūros ypatybėmis ir skirtingu poveikiu inervuojamam organui.
Pagal fiziologinę reikšmę dirgikliai būna:
Adekvatūs - prie jų poveikio jaudrieji audiniai evoliucijos eigoje yra prisitaikę (pvz., klausos receptoriai - garsui); • Neadekvatūs - prie jų audiniai nėra prisitaikę (pvz., stiprus garsas sukelia skausmą).
Impulso sklidimas nemielininėmis skaidulomis:
Aksono stormenyje kyla veikimo potencialas. Atsidaro Na kanalai, jonai srūva į vidų pagal koncentracijos gradientą. 2. Vidinis potencialas teigiamėja, išorinis - neigiamėja. 3. Tarp sujaudintų ir nesujaudintų sričių susidaro ratinės elektrinės srovės (kryptis iš teigiamo krūvio į neigiamą) 4. Pradinės zonos repoliarizuojasi atsidarius K jonų kanalams. 5. Potencialas toliau sklinda ratinėms srovėmis pasislenkant.
Autonominio ir somatinio reflekso lankų skirtumai:
Autonominis reflekso lankas nuo somatinio skiriasi savo išcentrine dalimi; 1. Galinio neurono kūnas - ANS reflekso lanko galinio neurono kūnas yra ne CNS, o anatominiame ganglijuje - išcentrinė skaidula sudaryta iš preganglinės ir poganglinės. - Somatinio reflekso lanko galinio motorinio neurono kūnas yra nugaros smegenyse. 2. Sinapsių skaičius - ANS reflekso lanke tarp įcentrinio ir poganglinio neurono yra dar bent 2 neuronai - tarpinis ir preganglinis. - Paprasčiausias somatinis reflekso lankas sudarytas tik iš 1 sinapsės CNS. 3. Mediatoriai - preganglinių skaidulų mediatoriai tiek simpatinės, tiek parasimpatinės NS yra Ach, skiriasi tik postganglinių skaidulų mediatoriai: parasimpatinės Ach, o simpatinių - Adrenalinas 4. Receptoriai - cholino receptoriai tiek SNS ir PNS. Pogangliniai simpatinės adrenoreceptoriai (NA jungiasi prie α, bet gali ir prie β, priklausomai nuo konc).
AUTONOMINĖ NERVŲ SISTEMA: SIMPATINĖS IR PARASIMPATINĖS NERVŲ SISTEMOS YPATUMAI. Samprata
Autonominė nervų sistema (ANS) įnervuoja lygiuosius raumenis, širdies skersaruožį raumenį ir liaukas; Veikla nepriklauso nuo žmogaus valios, todėl vadinama autonomine nervų sistema. • Somatinė nervų sistema inervuoja griaučių skersaruožius raumenis.
Pagal išsidėstymą nervų sistemoje
Centrinės (galvos ir nugaros smegenyse) o Periferinės (jungtis tarp neurono-raumenų arba neurono-liaukos, pvz. nervo raumens galinė plokštelė.
Pagal signalų perdavimo pobūdį sinapsės gali būti:
Cheminės Elektrinės
Neuromediatoriai
Cholinerginiai - acetilcholinas • Adrenoenerginiai - noradrenalinas • Dopaminerginiai - dopaminas • Serotoninerginiai - serotoninas • GABA (slopinamasis, galvos smegenyse), glicinas (slopinamasis, nugaros smegenyse) • Glutamatas (siejamas su jaudinimo procesais nervų sitemoje)
Spyglio formos veikimo potencialas:
Daugelyje pavienių lygiųjų raumenų (arteriolių, akies rainelės, kvėpavimo takų) • Sukelia: elektrinė stimuliacija, hormoninė stimuliacija, neuromediatorių stimuliacija, spontaniniai relaksaciniai (autonominiai) impulsai.
Sumacija (postsinapsinių potencialų) laiko erdvės
Daugelyje sinapsių vienoje vietoje kylantys sinapsiniai potencialai gali viršyti sinapsiniam potencialui kilti reikiamą slenkstį (-50 mV), tuomet aksono stormenyje susidaro VP. Atskiri potencialai kilę sinapsėse yra per silpni, kad susidarytų VP, bet aksono stormenyje jie sumuojasi ir taip pasiekia slenkstinę įtampą. Sumacijos tipai: laiko ir erdvės. • Laiko sumacija: keliose ar 1 sinapsėje per t.t. laiko tarpą kyla sinapsiniai potencialai, kurie sumuojasi aksono stormenyje, palaikant atvirus jonų kanalus ilgiau. Laiko sumacija galima tiek keliose, tiek vienoje sinapsėje. • Erdvės sumacija - vyksta, kai tuo pačiu metu keliose sinapsėse kyla sinapsiniai potencialai. Vienoje sinapsėje negali vykti. Kuo daugiau sinapsių vienu metu dirginama, tuo didesnis sumacijos efektas. Postsinapsinėje dalyje sumuojasi potencialai, pasiekę slenkstį aksono stormenyje sukelia slenkstinę įtampą ir vėl randasi veikimo potencialas, kuris sklinda aksonu iki kitos sinapsės. *Sumacija vyksta tiek jaudinamųjų, tiek slopinamųjų sinapsinių potencialų atveju.
Funkcinės SNS ir PNS ypatybės
Daugumą vidaus organų įnervuoja parasimpatiniai ir simpatiniai nervai; • Visi parasimpatinių nervų įnervuojami organai turi ir simpatinių nervų; • Tačiau ne visi simpatinių nervų įnervuojami organai turi parasimpatinių nervų. • Funkciniu požiūriu simpatinė ir parasimpatinė NS veikia sinergizmo (bendrumo) principu; • Simpatinės ir parasimpatinės NS dirginimas dažniausiai sukelia antagonistinį (priešingą) poveikį tam pačiam organui.
Veikimo potencialo kreivė. Sudaro:
Depoliarizacija - kylančioji dalis. Na jonai srūva į ląstelę. Repoliarizacija - nusileidžiančioji dalis. Prasideda užsidarius laikui jautriems Na jonų kanalams, ir atsivėrus K jonų kanalams. Potencialas vėl tampa neigiamas. Hyperpoliarizacija - refrakterinio periodo dalis. Tai ne veikimo potencialo keivės dalis. Vyksta, nes lėtieji K jonų kanalai kurį laiką po repoliarizacijos lieka atviri. Tuomet K jonai vis dar plūsta iš neurono - membranos potencialas tampa neigiamesnis nei ramybės metu. Pabaigoje - kanalai užsidaro.
ILGALAIKIS GRIAUČIŲ SKERSARUOŽIO RAUMENS SUSITRAUKIMAS: DANTYTASIS IR LYGUSIS TETANUSAS (KREIVĖS).
Dirginant raumenį dviem vienas po kito einančiais vienodo stiprumo dirgikliais ir antruoju dirgikliu sudirginus raumenį šiam dar neatsipalaidavus, abu raumens susitraukimai sumuojasi. o Tokia laiko sumacija didina raumens įtempimą. o Sumacijos metu raumens antrojo susitraukimo amplitudė yra didesnė už pirmojo susitraukimo amplitudę, nes iš sarkoplazminio tinklo (ST) išmetama daugiau Ca jonų, o padidėjusi jų koncentracija sukelia didesneės amplitudeės antrąjį susitraukimą. o Kuo laikas tarp abiejų dirginimų yra didesnis, tuo antrojo susitraukimo amplitudė mažesnė o Jei tarp dviejų dirginimų praeina pakankamai ilgas laiko tarpas (pvz. 110 ms, kai raumens susitraukimas ir atsipalaidavimas trunka 100 ms), tai raumens susitraukimų sumacija nevyksta, nes raumuo po pirmojo susitraukimo spėja visiškai atsipalaiduoti: miozino galvutės yra atitrūkusios nuo aktino, Ca jonai grąžinti į galines cisternas.
Pagal prigimtį dirgikliai gali būti
Fiziniai: mechaniniai, temperatūros, garso, šviesos, elektriniai; • Cheminiai: įvairios cheminės medžiagos; • Fiziniai - cheminiai: pH, osmosinio slėgio, elektrolitų sudėties pokyčiai.
Pagal stiprumą:
Ikislenkstinis - nesukelia VP; • Slenkstinis - silpniausias dirgiklis, sukeliantis VP; • Viršslenkstinis - stipresnis už slenkstinį dirgiklis, sukeliantis VP: o Submaksimalus - silpnesnis nei maksimalus efektas o Maksimalus. Sukelia maksimalų raumens susitraukimą. o Supramaksimalus - Nesukelia didesnio efekto, kelia žalą, didina nuovargį.
Parabiozės fazės:
Išlyginamoji - į skirtingo stiprumo dirgiklius efektorius atsako vienodai (dirgiklis turi būti slenkstinis arba viršslenkstinis). Efektorius (raumuo) nepaklūsta jėgos dėsniui. 2. Paradoksinė - stipresnis dirgiklis sukelia silpnesnį atsaką ir atvirkščiai (silpnesnis veikia stipriau). 3. Slopinamoji - bet koks dirgiklis (slenkstinis, viršslenkstinis) nesukelia atsako.
Pagal VP susidarymą postsinapsinėje dalyje
Jaudinamosios o Slopinamosios
Pagal potencialą sinapsės būna jaudinamosios arba slopinamosios:
Jaudinamosios (mediatoriai NA) - kuriose susidaro jaudinamasis posinapsinis potencialas (JPSP). Depoliarizacija vyksta, kai potencialas postsinapsinėje membranoje teigiamėja, viršydamas ribą. Na plūsta į ląstelę, vidinė membranos pusė tampa teigiamesnė. Membraninis potencialas kinta jaudrumo kryptimi. o Slopinamosios (mediatoriai γ-aminosv r, Gly) - kuriose susidaro slopinamasis posinapsinis potencialas (SPSP). Į posinapsinę ląstelę plūsta Cl jonai arba/ir išeina K jonai. Vyksta hyperpoliarizacija
Mielininėse skaidulose yra Ranvjė sąsmaukos.
Jomis vienomis saltatoriškai (šuoliškai) plinta veikimo potencialas. • Sąsmaukose yra susitelkę elektriniai Na+ ir K+ jonų kanalai. • Mielinėmis nervinėmis skaidulomis impulsas sklinda greičiau nei nemielinėmis.
Vietinė depoliarizacija
Jėgos dėsnis 2. Nėra slenksčio 3. Nesklinda (pvz. sinapsinis potencialas) 4. Nėra refrakterinio periodo (kaskart tampa vis jaudresnė)
Molekulių (jonų) pernaša - procesas:
Kai kurios dujų molekulės (CO2, O2, N2) arba krūvio neturinčios molekulės (pvz. etanolis) pasyviai difunduoja per membraną nedalyvaujant baltymų molekulėms. - Pasyvioji jonų pernaša, pvz., difuzija, kuomet jonų judėjimas vyksta koncentracijos gradiento kryptimi, šios pernašos atveju nenaudojama ląstelės energija. Gali vykti tiek pasyviaisiais, tiek aktyviaisiais jonų kanalais. - Aktyvioji pernaša - jonų judėjimas prieš koncentracijos gradientą naudojant ATP skilimo energiją.
ELEKTRINĖS SINAPSĖS, JŲ YPATUMAI.
Mažiau paplitusios sinapsės, tačiau vyrauja širdies skersaruožiame raumenyje, lygiuosiuose raumenyse, smegenų glijos audinyje. Nervinis impulsas plinta plyšinėmis jungtimis (angl. gap junctions). Kanalas sudarytas iš 2 puskanalių (koneksonų). Koneksonas - iš 6 vienodų subvienetų (koneksinų).
Elektrinė
Mediatorius ir sandara - Nėra neuromediatoriaus, sinapsės sandara kitokia, ne tokia sudėtinga. Impulso sklidimas - NI plinta plyšinėmis jungtimis - greičiau. Juda dėl elektrocheminio gradiento. NI plitimas žymiai greitesnis. Plitimas - NI gali plisti visomis kryptimis (pirmyn ir atgal). Veikia kaip bendras funkcinis vienetas sincicijus. Paplitimas - Retesnės, BET kai kuriuose audiniuose labiau paplitusios.
Cheminė
Mediatorius ir sandara - Posinapsinis potencialas susidaro ir VP plinta dėl mediatoriaus Impulso sklidimas - Sinapsinis potencialas plinta dėl jonų konc. gradiento, atsivėrus cheminiams jonų kanalams (užtrunka atverti) Plitimas - NI plinta viena kryptimi - nuo pre link posinapsinės membranos. Taikinys konkreti ląstelė. Paplitimas - Labiau paplitusios (tiek CNS, tiek PNS)
RP trukmė:
Motorinių nervų - 0.0001 s (arba 1 ms) - Griaučių skersaruožių raumenų - 0.02-0.03 s (20- 30 ms) - Širdies - 0.3 s (300 ms)
Jonų pernaša būdinga kanalams:
Pasyvūs - nuolat vyksta paprasta (medžiagų judėjimas pagal koncentracijos gradientą) ir palengvinta difuzija (medžiagų judėjimas pagal konc. gradientą, dalyvaujant baltymui nešikliui, ATP nesunaudojama) - Aktyvūs vykdo - paprastą difuziją (pvz. elektrinis Na+ jonų kanalas judant pagal konc. gradientą) ir/ar aktyvią jonų pernašą (jonai juda prieš koncentracijos gradientą, būtina ATF). Aktyvi pernaša: uniportas, antiportas, uniportas+simportas. Būna pirminė ir antrinė.
Simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų ypatumai: mediatoriai ir receptoriai
Postganglinių parasimpatinių neuronų mediatorius acetilcholinas (Ach) (skaidulos - cholinerginės) − Postganglinių simpatinių neuronų mediatorius noradrenalinas, adrenalinas (skaidulos - adrenerginės)
Simpatinė vs parasimpatinė NS funkciniu požiūriu
Preganglinių neuronų kūnų vieta • Parasimpatinės NS: smegenų kamiene (Xn.) ir sakralinių smegenų šoniniuose raguose. (nn. splanchnici pelvici); • Simpatinės NS - truncus sympaticus (per jį - krūtinės ir liemens segmentai). 2. Pre ir postganglinių skaidulų ilgis • Parasimpatinių preganglinių neuronų aksonai ilgi, poganglinių aksonai -trumpi; • Simpatinės NS - panašaus ilgio. 3. Mediatoriai • Preganglinių skaidulų mediatoriai tiek simpatinės, tiek parasimpatinės NS yra Ach • Postganglinių skaidulų mediatoriai skiriasi: parasimp Ach, o simpatinių - Adrenalinas 4. Receptoriai • Cholino receptoriai tiek SNS ir PNS. • Postgangliniai simpatinės adrenoreceptoriai (NA jungiasi prie α, bet gali ir prie β, priklausomai nuo konc).
Cheminės sinapsės sandara (pvz. aksosomatinės): - sudaro:
Presinapsinė membrana: • demielinizuota aksono terminalė - sinapsės gumbelis • turi daug elektrinių Ca jonų kanalų. • Sinapsinės pūslytės užpildo sinapsės gumbelį. Postsinapsinė membrana • kito neurono kūnas • mediatoriui specifiški receptoriai. Sinapsinis plyšys tarp membranų.
Slopinamasis:
Pvz. jeigu prisijungia GABA, glicinas, dėl jonų judėjimo (K juda iš ląstelės) vyksta hiperpoliarizacija, potencialas dar labiau neigiamėja. Postsinapsiniame neurone VP nesusidarys, nervinis impulsas nesklis
Postsinapsinis potencialas Priklauso nuo mediatoriaus. • Jaudinamasis:
Pvz. prisijungus noradrenalinui, įvyksta depoliarizacija, potencialas tampa ne toks neigiamas (teigiamėja). Postsinapsinio neurono aksono stormenyje kyla VP, nervinis impulsas sklinda
1. GRIAUČIŲ SKERSARUOŽIO RAUMENS SKAIDULOS SUSITRAUKIMAS IR ATSIPALAIDAVIMAS: "SLENKAMŲJŲ FILAMENTŲ" MECHANIZMAS. Struktūra
Raumens skaidula - simplastas. Neląstelinė struktūra. Sudaryta iš susiliejusių miocitų, kurių branduoliai išsidėstę periferijoje, o išilgai išsidėsčiusios miofibrilės. • Miofibrilė. Skaidulos struktūrinis funkcinis vienetas. Sudarytas iš miofilamentų: aktino ir miozino, formuojančių sarkomerus. • Sarkomeras - miofibrilės struktūrinis funkcinis vienetas. Sudarytas iš izotropinio ir anizotropinio diskų. H zona (Henzeno juosta) - ties miozino miofilamentų pluošto viduriu, skersai sujungtų miomezino baltymu (M linija/mezofragma).
Plato formos veikimo potencialas
Repoliarizacija ilgesnė nei spyglio formos veikimo potencialo atveju. • Plato lemia Ca jonų kanalai, kurie ilgiau lieka atviri, ilgesnis absoliutus refrakterinis periodas. • Būdingas skrandžio sienelės, žarnyno, tulžies pūslės, šlapimo pūslės, šlapimtakių, gimdos raumenims • Lėtas ritmiškas susitraukimas užtikrina šių organų turinio judėjimą
Raumens susitraukimo jėga gali kisti, pakitus raumens ilgiui.
Tai vadinama priklausomybe „jėga - ilgis".
Sinapsinis potencialas (SP)
Tai vietinė depoliarizacija, kuri neplinta. Tai ne veikimo potencialas. • Presinapsinės membranos dalyje yra: − Pūslytės pripildytos mediatorių − Labai daug susitelkusių elektrinių Ca jonų kanalų • Posinapsinėje membranoje yra receptoriai specifiški konkrečiam mediatoriui (jonotropiniai, metabotropiniai)
Impulso sklidimas mielininėmis skaidulomis:
Vienoje sąsmaukoje vyksta depoliarizacija. 2. Vidinis potencialas teigiamėja, išorinis - neigiamėja 3. Susidaro didelės ratinės elektrinės srovės per skiriančią Švano ląstelę. 4. Impulsas perduodamas į kitą sąsmauką. Ankstesnėje vyksta repoliarizacija.
NERVINIO IMPULSO SKLIDIMO DĖSNIAI.
Vientisumo - NI plinta tik vientisa (nepažeista) nervine skaidula. 2. Izoliuotumo - NI plinta izoliuotai (negali peršokti nuo vienos skaid. į kitą) persijungimas vyksta tik sinapsėse ir nerviniuose centruose. 3. Abipusio laidumo dėsnis - skaidulą padirginus per vidurį, impulsas sklinda abiejomis kryptimis. Impulsas baigęs sklisti viename nervo gale grįžti atgal negali - kryptis nekinta. Impulsų sklidimą reguliuoja sinapsės, kuriomis NI sklinda tik viena kryptimi.
Autonominės nervų sistemos refleksų klasifikacija pagal receptorių ir efektorių
Viscerovisceraliniai refleksai ▪ Juos sukelia vidaus organuose esančių receptorių dirginimas. Efektorius - taip pat vidaus organas; ▪ Pvz., kraujospūdį reguliuojantis barorefleksas. 2. Viscerosomatiniai refleksai ▪ Dirginami vidaus organų receptoriai, o susitraukia skersaruožiai griaučių raumenys. ▪ Pvz., pilvo raumenų įtempimas, dirginant pilvaplėvę (pilvaplėvės refleksas „lentos reiškinys"). 3. Viscerokutaniniai refleksai ▪ Dirginami vidaus organų receptoriai, o pakitimai stebimi odoje; ▪ Pvz., dirginant vidaus organus - odos paraudimas, krūtinės angina - skausmas širdies plote. 4. Kutanovisceraliniai refleksai ▪ Odos receptorių dirginimas sukelia vidaus organų veiklos pakitimus; ▪ Pvz., šildant pilvo odą, pranyksta tulžies pūslės spazmai; staiga įšokus į šaltą vandenį, sulėtėja kvėpavimas. • Šiais refleksais pagrįsta fizioterapija (gydymas fizinėmis priemonėmis).
dirgiklis
aplinkos ar vidinis organizmo veiksnys, kuris pasiekęs tam tikrą laipsnį ir greitį, sužadina audinio veiklos pakitimus
Dar labiau didinant dirginimų dažnį, raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo
atsipalaidavimo ciklas sutrumpėja. Nors atsipalaidavimo fazės vis trumpėja, tačiau miogramoje dar matomos - raumens susitraukimas įgyja dantytojo tetanuso formą.
Jaudrieji audiniai
audiniai, turintys sensorinių receptorių nervinis audinys (išskyrus glijos ląsteles) raumeninis audinys skersaruožis ir lygusis liaukinis audinys - egzokrininės liaukos
Lygusis tetanusas
daug kartų labai dažnai dirginant raumenį, nors vienodo stiprumo dirgikliais. Dėl dirginimo dažnio išnyksta atsipalaidavimo fazė. Pasiekiama maksimali amplitudė, kuri nekinta, kol nenutraukiamas dirginimas.
Sinapsė
funkcinė jungtis tarp dviejų neuronų arba tarp neurono ir efektoriaus - raumens arba liaukos (taip pat ir jungtis tarp dviejų ląstelių, kurių viena yra jaudrioji). Tai aksono gumbelio sąlyčio taškai su kitais neuronais ir kitų audinių ląstelėmis. o Nervinis impulsas (NI) perduodamas per neurochemines medžiagas - neuromediatorius, kurie gaminami presinapsiniame neurone: neurono kūne arba pačiame gumbelyje.
Impulso sklidimo greitis
greitis, kuriuo plinta veikimo potencialas. Jis priklauso nuo: aksono skersmens ir mielino dangalo. Taip pat nuo elektrinių jonų kanalų tankio aksono membranoje, aksono tipo. Kuo didesnis aksono skersmuo, tuo mažesnė varža ir veikimo potencialas sklinda greičiau.
Santykinis refrakterinis periodas
hiperpoliarizacijos laikotarpis po veikimo potencialo, kurio metu neurone gali kilti kitas veikimo potencialas tik padirginus žymiai stipresniu už slenkstinį dirgiklį. Tai lemia tai, kad dalis Na+ kanalų dar vis neaktyvūs, o dalis K+ kanalų vis dar atviri.
Plonieji filamentai:
iš baltymų: aktino, tropomiozino ir troponino. − Aktinas - pagrindinis plonojo filamento komponentas. Aktino subvienetai, susijungę į grandinėlę ir susivynioję tarpusavyje, sudaro dvigubą spiralę. Kiekviename aktino subvienete yra specifinė sritis (aktyvusis centras), gebanti prijungti miozino galvutę. − Prie aktino siūlų paslankiomis jungtimis yra prisitvirtinusios dvi tropomiozino grandinės. − Nedirbančiame raumenyje tropomiozinas uždengia aktino aktyviuosius centrus, todėl miozinas negali jungtis prie aktino ir negali susidaryti skersiniai tilteliai. − Kad miozino galvutės galėtų jungtis prie aktino, tropomiozino grandinės turi pasislinkti. Tam reikalingas baltymas troponinas, kuris reguliuoja tropomiozino lokaciją. − Troponinas tolygiais tarpais išsidėstęs išilgai visos tropomiozino grandinės. − Pats troponinas nesugeba pastumti tropomiozino grandinės. Tam būtini Ca jonai, kurie išsiskiria iš sarkoplazminio tinklo galinių cisternų ir prisijungia prie troponino. Tai sukelia troponino ir tropomiozino komplekso erdvinius pokyčius, tropomiozino grandinė pasislenka nuo aktyvių aktino grandinės centrų, gebančių prijungti mioziną.
Storieji filamentai:
iš daugelio miozino molekulių. − Miozino molekulė turi judrią galvutę ir svertiškai judančią uodegą. Galvutės ir uodegos judesiai būtini susidarant skersiniams tilteliams. − Miozinas - 2 sunkiosios grandinės (uodega ir galva), 2 lengvosios grandinės (ATP ir aktino sąveikai). − Miozino galvutėje yra dvi sritys: viena - ATP-aziniu aktyvumu pasižyminti sritis, gebanti prisijungti ATP (jai hidrolizuojantis į ADP ir neorganinį fosfatą, miozino galvutė aprūpinama energija), kita sritis pasižymi gebėjimu jungtis prie aktino. − Raumeniui susitraukiant visos galvutės dirba suderintai - jungiasi ir atsiskiria nuo aktino palaipsniui.
Relaksacinis (pacemaking)
kiekvieną kartą kilus potencialui vyksta spontaninis miogeninis aktyvumas. Būdinga automatija (pvz. skrandžio, viršk. trakto lygiųjų raumenų). Būdingas širdies laidžiosios sistemos (specifinis ruožuotasis audinys) ląstelėms, įtekančiosioms arteriolėms nefrone.
Parabiozė (nejaudra)
laikina grįžtama būsena, kai jaudrioji sistema nėra mirusi, tačiau neatlieka jai būdingų funkcijų; Tai grįžtamasis reiškinys, kuris atsistato atgaline (3,2,1) seka. Stadijos seka viena paskui kitą. Ištirta naudojant nervo-raumens prepraratą. Ją galima sukelti parabiotikais. Taikymo sritis - anestezija. Parabiotikas gali būti: cheminė medžiaga (ludocaine), mechaninis veiksnys (šaltis).
Jei raumuo dirginamas vis dažnesniais vienodo stiprumo dirgikliais,
laiko tarpai tarp susitraukimų mažėja ir raumens susitraukimas įgauna dantytojo (vėliau - lygiojo) tetaninio susitraukimo formas.
dirglumas
ląstelės, audinio, organo ar viso organizmo gebėjimas atsakyti į tam tikrą reakciją, dirginimą
Mechanizme dalyvauja 5 molekulės:
miozinas, aktinas, tropomiozinas, troponinas, ATP bei Ca2+ jonai.
Motorinį vienetą sudaro
motorinis neuronas ir jo aksono inervuojamos griaučių raumens skaidulos. Kuo daugiau motorinių vienetų dalyvauja susitraukime, tuo stipresnė susitraukimo jėga.