Mąstymas ir kalba

Samprotavimo klaidos

1. Nepagrįstas pakeitimas Visi A yra B ir Visi B yra A nėra tas pats 2. Konteksto įtaka Kai dvi premisos turi vienodus kvantorius ir pozityvios tai sudaro teisingumo įspūdį 3. Įsitikinimo įtaka Nuomonės įtaka samprotavimui, jei išvada sutampa su žiniomis automatiškai teisingas samprotavimas

Duncker

Duncker modelis Jis gilinosi į užduoties sprendimo schemą 4 etapai: 1. Konflikto problemos supratimas 2. Situacijos analizė 3. Funkcinis sprendimas 4. Funkcinio sprendimo įvykdymas Duncker analizavo užduoties sprendimą prašydamas tiriamuosius tai daryti garsiai Sprendimas pagal Duncker vyksta analizuojant tikslą ir situaciją Funkcijos fikscija Proto nuostatos

Filogenezės Ontogenezės tyrimai ir problematika

Filogenezė Donald 3žmogaus proto raidos etapai, huminidų kognicijos pokyčiai, reiškėsi naujais tikrovės reprezentavimo būda 1) Mimezė (pamėgdžiojimas, imitavimas) 2) Mitinė (mimeziniai veiksmai + fonologija) 3) Teorinė (raštas, kiti simboliai Problematika: bandoma ištirti žmogaus kilmę, jo proto raidą Tyrimai: remiasi iškastais radiniais bei primatų ir žmogbėzdžuonių elgesiu Ontogenezė Pjaget: • Sensomotorinė 0-2 • Ikioperacinė 2-7 • Konkrečių ooeracijų 7-12 • Formalių opercijų stadija nuo 12 Formaliosios operacijos stadija būtina bet nepakankama Labouvie-Vief Reliativystinis požiūris Dialektinis mąstymas Problematika: bandoma išskirti individo raidą, ar raida baigiasi formaliosios operacijos stadija, kokie yra suaugusiojo raidos etapai, kaip juos išskirti jei kai kurie suaugusieju nesivadovauja logika samprotaujant, kokia yra vaizduotės emocijų ir asmeninio patyrimo įtaką, ar yra išmintis Tyrimai: bandoma ištirti suaugusiojo mąstymą ir pabandyti nustatyti kaip keičiasi jo samprotavimo strategijos, kada pereina nuo objektyviųjų faktų prie subjektyviosios pozicijos, kada pereinama nuo dualistinio prie reliativystinio ir dialektinio samprotavimo

Chomsky

Generatyvinės transformacinės gramatikos teorija Vartojantis kalbą žmogus gali suprasti ir pasakyti begalę naujų sakinių Tai leidžia gramatikos taikyklės Generatyvunė gramatika visoms kalbos būdinga sakinių sudarymo sistema Svarbiausias gramatikos dėmuo yra sintaksė Frazių struktūros komponentai generuoja - giliają sakinio struktūra Ji trasformuojama į paviršinę sakinio struktūrą, kuri leidžia gauti sakinį Gramatika būtina tam kad pasakyti ir suprastį sakinį ir formuoja kalbinės kompetencijos turinį bei šių žinių taikymas - kalbinė atliktis

Geštaltpsichokigijos problemos sprendimas

Geštaltpsicholigai pradėjo nuo gyvūnų (Kohler) užduočių sprendimo tyrimų kurie leido nubrėžti ribą tarp reproduktyvaus (įgūdžių prisiminimas ir pritaikymas) ir priduktyvaus (naujas problemos sprendimo būdas) mąstymo Wertheimer nagrinėjo produktyvųjį mąstymą Vienas svarbiausių dalykų - struktūros supratimas - visumos ir jos esminių ryšių ir funkcijų pagava Perstruktūrinimas - vienos struktūros pakeitimas kita, naujos struktūros įžvalga vietoj senos, insaito pagrindas

Searl

Ilokuciniai aktai (kai pateikiama informacija apie nora, pageidavimą arba bet kokį veiksmą) 1. Tvirtinimas (tikiu tuo ką sakau) 2. Nurodymas (kokio veiksmo tikimasi) 3. Įsipareigojimas, pažadas 4. Išraiška (emocija susijusiu su klausančiu) 5. Paskelbimas (kuo nors vardu)

Nelson

Individų individualių žinių kaita tris sąrangos lygiai: • Pagrįsta patirtimi, nekalbinė • Semantinė, kalbą vartojančio bendruomenės padarinys, iliustruoja gyvenimiškus objektus, įvykius, • Formaliai sustimentų teorijų žinių lygis, kasdienės veiklos nepakanka, įgyjama mokykloje

Kritinis mąstymas ir jo problematiko

Kritinis mąstymas - gebėjimas įvertinti savi ir kitų formuluojamas mintis teisingumo atžvilgiu. Objektyvus mąstymas Dažnai minima kartu su kurybišku mąstymu Du kritinio mastymo komponentai: 1. Tam tikri kognityviniai informacijos apdorojimo įgūdžiai 2. Įprotis įsipareigojimas juos naudoti Argumentų analizė yra vienas iš pagr. Kritiškai mąstančio žmogaus įgūdžiu. Ji apima klausimus apie: 1) Argumentų strukūra 2) Argumentų atpažinimas vientisame tekste 3) Argumentų rekonstravimas 4) Argumetų vertinimas Problemos kognytivinėse vadovėliuose tokios sąvokos nėra, žodžių ir sintaksinių konstruktų nevienaeikšmiškumas, kritinį mąstymą lemia subjektyvios žinios, tai specialaus mokymosi padarinys

Pasakojimas kaip diskursas

Pasakojimo ypatumai: • Dėstomų įvykių eiliškumas • Fabula (siužetas) Teminė istorinė vienovė, veikėjai, veikla, tikslas, priemonės

Austin

Pastebėjo kad be tiesioginės kalbos žmonės perduoda savo ketinimus, prašymus, reikalavimus Šnekos aktas - šnekančiojo norų, nuomonės ir ketinimo įkūnijimas. Tris akto lygmenis 1) Lokucinis - gramatiškai taisyklingas sakinys 2) Ilokucinis - veiksmo pvz. Prašymo įspėjimo 3) Perlokucinis - poveikis klausytojui Searl jo mokinys

Žiniu pateiktis

Pateiktis: • Paprasta ○ Analoginė Panašumas tarp sudaryto vaizdo suvokimo metu ir atmintyje laikomo vaizdo ○ Analitinė (simbolinė) Propozicijos saugomos atmintije, nusako semantinius sąvokų ryšius. ○ Veikmenų Atlikties žinio, kaip ką daryti, mąstymo strategijos. Veikimo taisykle JEI-TAI • Sudėtingos (jų dėmenys - paprstos pateiktys) ○ Schemis ○ Scenarijai ○ Mintiniai nodeliai Panaši į schemą žinių struktūra, įtraukianti dar apdorojimo būdą, priežastinius procesus,

Pasakojimas kaip kognytivinė schema

Patirtirs tvarkymo ir sisteminimo schema Jos ypatumai: • Laiko matmuo • Priežastingumo matmuo • Konfiguracij (istorija kaip visuma)

Analitinė pateiktis

Propozicijos saugomos atmintije, nusako semantinius sąvokų ryšius. Kai kurie žodžiai yra agentai o kai kurie nusako santykį tarp agentų Tarnauja kalbinės informacijos apdorojimui ir laikymui. Visi sakynio dalys turi savo vaidmenis. Agentai daiktavadžiai, santykį nurodo veiksmažodžiai būdvardžiai

Garret

Sakymo formulavimo etapo nagrinėjimas Lingvistinis modelis Sakymo kūrymas vyksta nuosekliai, pereinama nuo vieno lygmens proceso prie kito. Gali veikti keli lygemnis vienu metu, tariamt viena sakinį planuojamas kitas Tris formulavimo lygmenys: • Funkcinis (atidarykite duris kai aš ateinu pro langa) • Pozicinis (šepetų dantukas) • Garsinis (intonacija)

Kintch van Dijk

Semantinis modelis Tekstas iškoduojamas propozicijomis, kurios jungiasi tarpusavyje, ir reprezentuoja teksto bazę ir sukuria situacijos modelį, integruojant turimas žinias Mintinis modelis ir situacijos modelis - kai suprantant tekstą konstruojama ir teksto ir žodžiais aprašomos situacijos pateiktis Kinsch konstravimo ir integravimo modelis Kai iš žinių ir lingvistinės įvesties konstruojama teksto bazė ir teksto bazė integruojama į žinias ir įvesti

Grice

Sėkminga komunikacija Kooperacijos principas - tam tikrų taisyklių (Grice maksimos) laikymasis bendraujant • Reikšmingumas - sakyk tai kas svarbu • Kiekybė - buk pakankamai informatyviu • Kokybė - sakyk tiesą • Būdas - kalbėk aiškiai +1. Taikyklių pažeidimas - signalizuoj apie sąmoningą taisyklių pažeidimą

Rosch

Tikimybis prototipo modelis Daugelis kategorijų neturi būtinų, vienodų ir pakankamų požymių 1) Kategoriją sudarantiems nariams būdingi tam tikri, dažnai pasitaikantis tipiški bruožai. 2) Kategorijų sistema yra hierarchinė *individai turintys daugiausiai tokių bruožų vadinami prototipiniais baziniame lygmenyje tarp superordinuotų (apibendrintų) ir subordinuotų (mažiau apibendrintų) sąvokų yra ypatinga sąvoka Jie turi mažiau kitos kategorijoms būdingų bruožų ir daugiausiai šiai kategorijai būdungų Greitai idenfikuoja dažnai naudijami

Vygotsky

Vidinės šnekos vartojimas savireguliacijai Vaiki egocentrinė šneka yra tarpinė stadija pereinant nuo išorinės šnekos prie vidinės Vaiko išorinė garsinė šneka ir suaugusiojo vidinė padėda sutelkti dėmesį į atilekama veiklą, numatyti jos planą, sustiprinti motyvaciją Ta šneka yra nerišli, trumpa, gragmentiška Išorinė šneka minties pschinio turinio materializavimas - ypač subjektyvus turinys 1. Sakymas prasideda nuo asmens intencijų, motyvų bežodę mintį suformuluoti, ši intencijareguliuoja sakymo procesą Formulavime operuojama semantika 2. Mintį kuria sunku tiksliai apibūdinti Vygotski įvardina kaip vienalaikį į vaizdinį panašų darinį 3. Jis po to įgija vidinės šnekos forma 4. Po to įgyja reikšmes, ir parenkami žodžiai

Istorinė mąstymo ir kalbos apžvalga

XIX-XX Wundtas ir Jamesas - mokslinės psichologijos pradininkai - asocianizmo epocha. Rėmesi J. Locko požiūriu: Proto turinį sudaro įdėjos ir jas tarpusavyje sieja asociacijos Wundtas mąstymo dėsningumą siūlė tirti analizuojant kultūros produktus, pav. kalba Struktūralistininis nagrinėjimas Introspekcijos būdas James svarbiausiu specifiniu mąstymo ypatumu laikė produktyvumą - gebėjimas padaryti naują išvadą susidurus su naujais dalykais Wurzburo mokykla empirinių tyrimų pradidinkė Taikė sistemingą introspekciją, sprendžiant užduotis Pradėjo kelti mąstymo kryptingumo klausimą Atsitado Selzo neasociacinė mąstymo teorija XX pradžia Atsirado geštaltpsicholigija ir biheiviorizmas Geštaltpsicholigija kritikavo strukturalizmą ir introspekciją Sukūrė fenomenaliginį metodą tirti regimojo suvokimą ir mąstymą. Biheiviorizmas, Metodoloniai biheivioristas neneigė sąmonės bet laikė ją subjektyviu dalyku Skineris kalbą laikė pastiprinimo rezultatu XX a. vidury susiformavo psicholongvistika 1950-1980 Neobiheiviorizmas Turėjo prielaidą kad biheivioristų schemoje S - R trūksta kognityvinių procesų, tai buvo mūsų laikais jau yra kognytivinė psichologija 3 tukst. Pradžioje atsirado kognytivinis neuromoklas neuromokslas kuris

Istorijos pasakojimas

Ypatybės: • Branduoliniai epizodai (svarbiausi taškai) • Imago (idealizuotas aš kaip veikėjas) • Teminės linijos (tikslų sekos) Idėjiniai rėmai (pasakotojo pozicija, vertinimai -rėmai)

Pasakojimas apie save

Įtakos turi: • Atminties veiksniai (pasakančiojo ir patirties aš skirtumas, užmiršimai, pataisimai) • Patirtų įvykių reikšmė (skirtinguose laikotarpiuose ir situacijose reikšmė gali būti skirtinga) • Įvykių atranka ir interpretacija (prisimenama tai kas atitinka dabartinę būklę, interpretujama) • Gyvenimo tekstualizavimas (pasakodami apie save naudojame kultūroje priimtiną teksto formą)

3 sąvokų modeliai

• Klasikinis - sąvoka tai požymių rinkinys • Tikimybinis prototipų požiūris - kai kiekviena kategorija turi daug požymių, ne visi kategorijai priklausantys turi visus tuos požymius. Bet visada yra kategorijos vienas prototipas turintis daugiausiai šių požymių • Pateiktis pavyzdžiais - kai mes identifikuojame naują kategorijos narį remdamiesi išsaugotais atmintyje pavyzdžiais