Evoliucija ir gamtinė atranka

Išskiriančioji atranka

Išskiriamoji atranka vyksta tada, kai nė viena tos rūšies organizmų grupė neturi didelio pranašumo kovoje dėl būvio. Pirmenybė teikiama dviem kraštutiniams fenotipams.

Gamtinė atranka:

-išsaugo ir kaupia populiacijai bei visai rūšiai naudingus paveldimuosius pakitimus; -jai vykstant išlieka individai, geriau prisitaikę prie aplinkos ir turintys palikuonių; -veikia populiaciją ir rūšį teigiamai; -gamtinės atrankos vaidmuo gamtoje yra kūrybinis, nes sukuriama naujų rūšių, prisitaikiusių gyventi gamtos sąlygomis; -ji stiprėja, kai daugėja populiacijų ir darosi įvairenė jų genų sudėtis; -vyksta per visą organinio pasaulio istoriją, nuo tada, kai atsirado gyvybė.

Evoliucijos sąlygos:

-paveldimasis kintamumas, -kova dėl būvio, -gamtinė atranka.

gamtinės atrankos prielaidos:

-populiacijos požymių įvairovė; -palikuonių skaičius; -konkurencija.

Kova su nepalankiomis aplinkos sąlygomis vyksta tada, kai jos pablogėja. Ši forma reikšminga, nes:

-sustiprina vidurūšinę kovą; -nugali gyvybingiausieji, todėl, kad jų fiziologiniai -procesai ir medžiagų apykaita vyksta intensyviau; -naudingos savybės perduodamos paveldėjimo būdu ir rūšis tobulėja.

biotiniai veiksniai:

Biotiniai gamtinės antrankos veiksniai yra nulemti kitų gyvųjų būtybių - tai plėšrūnai, parazitai, konkurencija dėl maisto ar poravimosi partnerio bei teritorijos. Biotinis poveikis yra priklausomas nuo populiacijos tankio. Didejant populiacijai, jos tankiui, biotinė aplinka priešinasi vis labiau.

Evoliucija

apibūdinama kaip organizmų požymių kaita, vykstanti organizmams prisitaikant prie kintančios aplinkos ir sąlygojanti naujų rūšių atsiradimą. Č.Darvinas apibendrino savo stebėjimų ir tyrimų rezultatus, pirmasis pateikė rūšių atsiradimo bei prisitaikymo prie aplinkos teoriją.

Reprodukcinė izoliacija iki poravimosi:

atsiranda dauginimosi organų struktūros ar jų padėties pakitimų, pasikeičia tuoktuvių elgesio laikas (ryte, vakare) ar ritualai (garsai, feromonai, kiti signalai).

kas sąlygoja naujų požymių atsiradimą ?

chromosomų arba genų pasikeitimai, naujos jų kombinacijos palikuonių organizme.

Adaptyvioji radiacija

evoliuciškai greitas daugelio rūšių susidarymas iš vienos rūšies

homologiniai organai

homologiniais vadinami vienos sandaros ir kilmės organai, atliekantys vienodas, o kartais ir skirtingas funkcijas

fosilijos

iškastinė suakmenėjusi ar kitaip išsilaikiusi organizmų liekana, atspaudas ar kitokie gyvybinės veiklos pėdsakai. Jas tyrinėjant sudaromos filogenetinės eilės, atrandamos trūkstamos organizmų tarpinės formos.

Embriologija:

pateikia stuburinių gyvūnų ir žmogaus gemalų vystymosi studijų gemalus. Ryškėja bendri požymiai: -dauguma organizmų vystosi iš apvaisinto kiaušinėlio; -panaši gemalų kūno forma; -embrionui vystantis visi stuburiniai turi notochordą.

gamtinės atrankos veiksniai:

-biotiniai -abiotiniai.

Teiginiai, nusakantys gamtinės atrankos esmę:

1.Kiekvienai rūšiai būdingas gana didelis dauginimosi greitis idealiomis sąlygomis, bet jos negali didėti iki begalybės, nes joms reikalingų išteklių kiekis yra ribotas. Dauginimosi greičiui taip pat trukdo nepalankios aplinkos sąlygos: konkurentai, plėšrūnai ir parazitai, nepalankūs klimato veiksniai. Todėl esant palikuonių pertekliui, vyksta kova dėl būvio. Išlieka tik tie, kurie geriausiai prisitaikę prie gyvenamosios aplinkos. 2. Populiacijos individams būdinga genetinė įvairovė lemia jų skirtingą gebėjimą kovoti dėl būvio. Genetinė įvairovė atsiranda, kai dauginantis lytiniu būdu susidaro naujos genų kombinacijos bei įvyksta įvairių genetinės medžiagos pokyčių dėl mutacijos. 3.Ši įvairovė turi būti paveldima. Organizmai įgiję naujų požymių, padedančių geriau prisitaikyti prie aplinkos, turi daugiau galimybių patys išlikti ir palikti daugiau prisitaikiusių palikuonių. 4. Per ilgą laikotarpį dėl gamtinės atrankos keičiasi rūšys, išnyksta neprisitaikiusios arba susidaro naujos. Gamtinės atrankos efektyvumas priklauso nuo populiacijos individų požymių įvairovės gausos ir nuo individų skaičiaus populiacijoje.

abiotiniai veiksniai:

Abiotiniai gamtinės atrankos veiksniai - tai negyvosios gamtos poveikis: šaltis, karštis, sausra, vėjas, drėgmė, druskos koncentracija vandenyje, šviesa. Abiotinių veiksnių poveikis nepriklauso nuo populiacijos tankio. Abiotinė aplinka vienodai veikia tiek didelę, tankią, tiek mažą, netankią populiaciją.

Koks veiksnys yra atrekantysis ?

Atrekantysis veiksnys yra aplinkos sąlygos. Kuo jos stabilesnės, tuo mažiau kinta rūšies populiacija.

Kryptingoji atranka

Kryptingoje atranka teigiamai veikia individus, kuriems yra būdingas požymis, linkęs nukrypti nuo įprastos populiacijos išraiškos. Vyksta tada, kai keičiasi aplinkos sąlygos ir pranašumą turi kraštutinė fenotipo išraiška.

Stabilizuojančioji atranka

Stabilizuojamoji atranka vyksta tada, kai aplinkos sąlygos yra pastovios. Pranašumų turi labiausiai paplitę tarpiniai fenotipai, o mažiausiai prisitaikę kraštutiniai fenotipai eliminuojami.

tarprūšinė kova:

kova dėl būvio vyksta tarp skirtingų rūšies populiacijų. Ji būna labai atkakli, kai: -rūšims reikia panašių gyvenimo sąlygų, -organizmai maitinasi tuo pačiu maistu, -gyvenama toje pačioje teritorijoje, -jos priklauso tai pačiai genčiai.

Reprodukcinė izoliacija po poravimosi:

lytinės ląstelės nesusitinka, nes patekę į moterišką individą spermatozoidai žūsta arba nesudygsta žiedadulkės; poruojantis skirtingoms rūšims, susidaro sterilūs hibridai (nesusidaro lytinės ląstelės), todėl jie negali susilaukti palikuonių; susidaro poliploidai, kai kartais mejozės metu neišsiskiria chromosomos. Išgyvenę gyvūnų poliploidai nesidaugina, nes nesusidaro lytinės ląstelės, o augalų poliploidai gali daugintis vegetatyviškai arba apsidulkinti savidulkos būdu, todėl gali susidaryti naujos rūšys.

Simpatrija

naujos rūšys susidaro, kai tarp populiacijos individų atsiranda reprodukcinė izoliacija, t. y. nevyksta genų migracija. Reprodukcinės izoliacijos mechanizmai gali būti labai įvairūs.

Alopatrija

naujų rūšių susidarymas dėl geografinių priežasčių

Rudimentai

nykstantieji organai, netekę savo reikšmės evoliucionuojant organizmams. Pavyzdžiui, paukščių sparnai ir plunksnos pritaikyti skraidymui, todėl gerai išsivystę. Kai kurių paukščių (stručių, kivių) sparnai sunykę, nes jie neskraido. Žmogus taip pat turi rudimentų, pavyzdžiui: ausų judinamieji raumenys, „žąsies oda", apendiksas.

vidurūšinė kova

o vyksta tarp rūšies vienos populiacijos individų. Ši kova atkakliausia, nes tos pačios populiacijos individams reikia vienodo maisto, tokių pačių gyvenimo sąlygų ir jiems gresia panašūs pavojai. Vidurūšinė kova itin sustiprėja, kai populiacija -pasidaro labai gausi. Tada: -pablogėja mitybos sąlygos, -pritrūksta gyvenaosios vietos, -sumažėja vislumas ir gausa, -dažnai kyla epidemijos.

Gamtinė atranka

tai toks procesas, kai išlieka ir susilaukia palikuonių individai, turintys naudingų, tomis sąlygomis paveldimų pakitimų.

Atavizmai

tolimų protėvių požymiai ir savybės, evoliucijos eigoje išnykusios ir vėl atsirandančios kai kuriems individams. Pavyzdžiui, tankūs žmogaus plaukai (kailis), žmogus su keliomis poromis spenelių ar su uodega ir pan.

kovos dėl būvio formos:

vidurūšinė, tarprūšinė, kova su nepalankiomis aplinkos sąlygomis.

lyginamoji anatomija

įrodymai remiasi įvairių stuburinių gyvūnų ir žmogaus atskirų organų lyginimu.