mokymasis

Elgesio rūšys pagal Skinnerį

1. Atsakomasis elgesys - sukelia žinomi stimulai, atsakai yra refleksai, labai priklauso nuo stimulo. S (stimulus) tipo reakcijos. 2. Operantinis elgesys - stimulai nepažįstami, nėra svarbūs, elgesys veikiamas pasekmių. Gyvūno aktyvumas sužadinamas ne išorinio stimulo, o poreikio iš vidaus - operantinis refleksas. R (reaction) tipo reakcijos.

Bausmės efektyvumo veiksniai

1. Bausmė turėtų būti pateikiama iškart po nepageidautino veiksmo/reakcijos 2. Bausmė pateikiama tik tokiu atveju, jei nėra kitų alternatyvų 3. Bausmė turi būti tokio stiprumo, kiek yra būtina 4. Pateikiant bausmę taip pat reikia nurodyti elgesio alternatyvą - procedūra organizuota taip, kad būtų matoma, kokio elgesio siekiama

Operantinio sąlygojimo principai

1. Bet kuris atsakas, kuris buvo pastiprintas, turi tendenciją pasikartoti 2. Pastiprinantis stimulas yra bet kuris stimulas, kuris padidina tos rūšies operantinio atsako pasirodymą

Svarbiausi Miller ir Dollard teorijos terminai

1. Drive - poreikis, stimulas, jėga (pirminiai, antriniai poreikiai; tol, kol stimulas veikia, tol organizmas yra aktyvus iki kol drive yra sumažinamas) 2. Cue - prisiminimai, priminimai, užuomina (tai stimulas, kuris yra per silpnas turėti tikrojo stimulo galią sukelti atsaką, tačiau jis gali determinuoti kur/kaip/kada atsakas bus pateiktas) 3. Response - atsakymas (atsaką veikia ne tik stimulas, bet ir užuominos esant tam tikram stimului). 4. Reward - apdovanojimas (pastiprinimas - stiprių stimulo intensyvumų sumažinimas)

Imitavimas

Elgesys kinta dėl stebimo pavyzdžio elgesio, kurį bandoma atkartoti.

Išmoktas bejėgiškumas

Išmoktas bejėgiškumas kyla tuomet, kai stimulo, kuris sukelia neigiamus jausmus, neįmanoma išvengti ir dėl to organizmas išmoksta net nebandyti jo vengti

Baimės atsikratymas sąlygojimu

Jei baimę sukeliantis stimulas palaipsniui vis stipriau pateikiamas žmogui ir žmogus mato, kad nieko blogo neatsitinka, palaipsniui jis vis mažiau bijos to stimulo.

Perdėtas numatymas

Jei du skirtingus SS atskirai pilnai asocijuosim su NS, o kartą imsim ir pristatysim abu SS kartu, pagal Rescorla- Wagner modelį jungtinio SS vertė bus 100 + 100 = 200%. Tyrimais nustatyta, kad šuniukas seilėjasi nors ir ne dvigubai, bet visgi daugiau, kai pateikiamas jungtinis SS, nei kai pateikiami atskiri SS. Bet bandymas po bandymo jungtinio SS vertė mažės iki kol pasieks vieno SS maximumo vertę.

Aversijos terapija

Klasikinis sąlygojimas taip pat gali padėti ir atsikratyti seksualinių potraukių. Aversijos terapijos metu žmogui šalia susijaudinimą iššaukiančio objekto, kitais stimulais yra sukeliami nemalonūs jausmai, pvz. pykinimas. Taip pamažu tuos objektus žmogus pradeda asocijuoti su pykinimu ir seksualinis potraukis išnyksta.

Įpročio stiprumas

Kuo daugiau yra pastiprintų porų tarp S-R, tuo labiau šios asociacijos įpročio stiprumas auga

Tarpiniai kintamieji (Tolman)

Visuma pažintinių reaktorių, kurie veikia tarp stimulo ir reakcijos ir veikia motorinę reakciją. Grupės: a) poreikiai b) vertybės c) elgesio laukas.

Percepcinės tvarkybos dėsniai

aiškumas, uždarumas, panašumas, tęstinumas ir artumas

Asimiliacija

aplinkos elementų inkorporavimas į esančias schemas

Bandymų ir klaidų metodas

pradžioje gyvūnas veikia chaotiškai, tam tikri veiksmai yra paskatinami, duoda teigiamą efektą, o kiti neduoda efekto, neskatinami - taip įtvirtinami reikalingi ir naudingi, atsikratoma neefektyvaus elgesio

Imitacinio elgesio kategorijos pagal Miller ir Dollard

• Toks pats elgesys (du ar daugiau individų elgiasi taip pat, visi žmonės sustoja prie raudonos šviesos; visi individai mokėsi taip atsakyti, todėl ir visi atsako tokiu pačiu būdu) • Elgesys pagal pavyzdį (kopijuojam kito individo elgesį ir toks elgesys yra pastiprinamas, pvz., Elvio Preslio fanų klubas) • Tinkamas į porą/suderintas priklausomas elgesys (pvz., šeimoje du broliai, vyresnis brolis išmoko, kad pasitikus tėvą, gaus saldainį; jeigu jaunesnis bėgs paskui - irgi gaus saldainį. Abiejų vaikų elgesys yra pastiprintas, bet asociacijos yra skirtingos: vyresnis bėga dėl tėvo, o jaunesnis - nes mato kad vyresnysis bėga)

Skinerio teorijos charakteristikos

(1) elgesio aiškinimai remiasi tik tuo, ką galima tiesiogiai stebėti (dėl to kritikavo daugumą teorijų, nes jos kalbėjo apie tai, ko negali stebėti (unobservable)). (2) Psichologija yra laikoma tiksliniu mokslu, į kurio metodus įeina elgesio analizė, kuri neatsižvelgia į subjektyvius protinius reiškinius ar spekulatyvius fiziologinius reiškinius.

C. L. Hull postulatai

- Sensorinių impulsų sąveika (daugelis stimulų ir su jais susijusių pėdsakų veikia tarpusavyje ir jų sintezė nulemia elgesį) - Organizmas gimsta su tam tikra atsakymų hierarchija (Jei pirmas įgimtas atsakas nesumažina poreikio, tai iškyla kitas. Jei antras irgi netinka, iškyla trečias ir t.t. Jei nei vienas įgimtas elgesys nėra efektyvus poreikio sumažinimui, tai organizmas turi išmokti naujų atsakų formų. Vadinasi, kol turimi modeliai patenkina poreikį, individas nemato reikalo mokytis naujų modelių) - Gretimumo ir reikmės redukcija yra būtinos mokymosi sąlygos (Jei stimulai sukelia atsaką ir jei atsakų rezultatai patenkina biologinius poreikius, tai asociacija tarp stimulo ir atsako sustiprinama. Kuo dažniau stimulai bei jų atsakai tenkins poreikius, tuo stipresnis ryšis tarp stimulo ir atsako susidarys.) - Poreikių redukcija (Poreikių tenkinimas svarbiausias tikslas, jų slopinimas „tarnauja" kaip pastiprinimas, todėl dvejopai redukcija veikia - kaip pastiprinimas, apdovanojimas ir kaip priežastis. Tai yra ir apdovanojimas, ir tikslas, ir veiksmo stimulas.) ~ Stimulų generalizacija (Panašūs stimulai gali iššaukti tą pačią reakciją, S ir R turi būti šalia. Stimulai yra generalizuojami. Išmokimas, kuris bus panašiomis sąlygomis sukels naują išmokimo situaciją) ~ Stimulai susiję su poreikiais, reikmėm, draiveriais (Biologinis trūkumas organizme sukelia vidinių impulsų būseną (D), o kiekvienas impulsas turi specifinius stimulus, susijusius su juo) - Dalinai numatoma reakcija (Tam tikroje situacijoje kiekviename stimule galime rasti panašių elementų, ir visko galime išmokti, todėl iš anksto galim žinoti būsimą reakciją, atsidūrus naujoj situacijoj - bet kuris stimulas nėra visiškai naujas. Visada panaudojame tai, ką buvom išmokę)

Procesai, vykstantys struktūriniuose informacijos pakeitimuose pagal geštaltpsichologiją/ Trys organizacinės atminties tendencijos

- lyginamieji (daro simetriškus) - paryškinamieji (aukština savitumą) - normalizavimas (atrenka, kaip objektas turėtų atrodyti)

Kintamieji, kurie paveikia mokymąsi stebint/imitaciją

-Pavyzdžio elgesio pasekmės (pastovus elgesio stiprinimas/slopinimas efektyvesnis nei nepastovus) -Stebėtojo elgesio pasekmės (pastebėtas naudingas elgesys imituojamas dažniau) -Pavyzdžio charakteristikos (kompetetingas, patrauklus pavyzdys yra atkuriamas lengviau) -Stebėtojo amžius (jaunesni daugiau imituoja, bet vyresni daugiau išmoksta stebint) -Ankstesnė mokymosi patirtis (ankstesnė praktika toje srityje nulemia lengvesnį mokymąsi stebint) -Emocinė būsena

Žaidime vyrauja

1. Asimiliacija 2. Imitacija, kaip akomodacijos išraiška 3. Intelektinė adaptacija - asimiliacijos ir akomodacijos pusiausvyra

Operantinio sąlygojimo pagalbiniai dėsniai (Thorndike)

1. Daugybinių atsakų dėsnis (multiple responses) - organizmas reaguos įvairiausiais būdais, jei pirmasis atsakas iškart nesukels malonumo. 2. Kryptingumo arba nuostatos dėsnis (set or attitude) - organizmas turi polinkį reaguoti atitinkamais būdais, kurie veikia elgesį (pvz. agresyviai reaguosime į agresyvų elgesį, student: unless he sets to get first position and has the attitude of being at the top, would while away the time and would not learn much) 3. Vyraujančių arba dominuojančių elementų dėsnis (prepotency of elements) - mes išmokstame reaguoti tik į svarbius elementus, o ignoruoti nesvarbius a. (pavyzdžiui, atpažinti, kad duota figūra yra ne stačiakampis, o kvadratas, tereikia atkreipti dėmesį į kraštines, o ne į figūrų spalvą, padėtį ir pan.) 4. Analogiško atsako dėsnis (response by analogy) - žmogus naujose situacijose gali mokytis pagal panašumus, kuriuos ta situacija turi su ankstesne patirtimi (pvz., Petriukas mokykloje išmoko atimti, nusipirko bandelę už 40ct, jis žino kad turi gauti grąžos 60ct. Jis pagal analogiją perkelia mokykloje išmoktas žinias į gyvenimišką situaciją; The learning of driving a car, for instance, is facilitated by the earlier acquired skill of driving a motor cycle or even riding a bicycle because the perspective or maintaining a balance and controlling the handle helps in stearing the car) 5. Asociatyvinio perkėlimo dėsnis (associative shifting) - organizmai gali naudoti vienodus atsakus skirtingiems stimulams (Pvz. balandžiai - buvo išmokyti reaguoti į raudoną spalvą ir nereaguoti į žalią. Tuomet ant raudono mygtuko buvo užklijuota vertikali juostelė, ant žalio - horizontali, galų gale pateikdavo tik juosteles, tad balandžiai be klaidų spausdavo mygtuką su vertikalia, o ne horizontalia juostele./ katė ir žuvis, stovėjimas).

Socialinio išmokimo teorija/procesai, nulemiantys mokymąsi stebint (A. Bandura)

1. Dėmesio procesai (jeigu stebėtojas nėra dėmesingas pavyzdžiui ar svarbioms jo dalims, išmokstama mažai). Dėmesys (modeliuojamo stimulo požymiai, emoc. valentingumas, sudėtingumas, paplitimas ir pan.; stebėtojo charakteristikos - sensor. gebėjimai, sužadinimo lygis ir pan.). 2. Išsaugojimo procesai (stebėtojo veiksmai padedantys prisiminti pavyzdžio elgesį, dažnai elgesio apibūdinimas žodžiu) Atmintis (simbolinis kodavimas, kognityvinė organizacija, simbolinis atgaminimas, motorinis atgaminimas, geriau įsimena, kai kartojamas) 3. Motorinės reprodukcijos procesai (norint išmokti sudėtingus motorinius judesius, juos reikia dažnai kartoti, turi būti galimybės/situacijos, kuriose galima pakartoti stebėtą elgesį) Motoriniai procesai (fiziniai gebėjimai, meistriškumas, kompetencija, savistaba atgaminant, GR - gali sužinoti, ką daro gr ką ne gr, todėl užkertamas kelias nepageidaujamam elgesiui) 4. Motyvaciniai procesai (išorinė, vidinė, savi-pastiprinimas; skatina atlikimą, reikalinga mokymuisi)

Efektyvesnio mokymosi principai (xd)

1. Informaciją, kurią reikia išmokti, reikia pateikti mažomis porcijomis; 2. Besimokantysis gauna grįžtamąjį ryšį apie savo išmokimą; 3. Besimokantysis turi mokytis savo tempu.

Išmokimo rūšys pagal Tolman

1. Kateksis - išmokta tendencija sieti tam tikrus objektus su tam tikrom reikmėm (poreikiais). Jei esu alkanas, o mano kultūroje mintama žuvimi, tai reikia ieškoti žuvies. 2. lygiaverčiai įsitikinimai - dalinis tikslas turi tą pačią reikšmę kaip ir galutinis tikslas 3. lauko tikėtinumai- kognityvinio žemėlapio kūrimas, išskirti situacijos priežastis - pasekmes (nesimokysi - gausi 2) 4. lauko pažinimo būdas - problemos sprendimo strategija (kognityvios struktūros), organizmas siekia sutvarkyti suvokiamą lauką tam tikromis konfigūracijomis. 5. poreikių diferencijavimas - atpažinti poreikius ir atitinkamai reaguoti į juos 6. motoriniai modeliai - konkrečios elgesio apraiškos

Pagrindiniai mokymosi principai ir biologiniai pagrindai

1. Mokymasis visuomet reiškia pakitimus elgesyje 2. Šie elgesio pakitimai turi būti reliatyviai pastovūs 3. Pakitimai elgesyje nereikalauja tuoj pat veikti pagal mokymosi patirtį 4. Elgesio pakitimai visuomet yra patirties/praktikos rezultatas 5. Patirtis/praktika turi būti pastiprinta Biologiniai pagrindai: Taksis - tai gyvūnų kūno orientacija arba judėjimas pastovaus dirgiklio atžvilgiu Kinezė - tai bendro organizmo aktyvumo (judesių amplitudės, dažnumo) pasikeitimas, pradėjus veikti dirgikliui ar jam pasikeitus. Refleksas - tai kurio nors organo arba kūno dalies atsakas į aplinkos poveikį Instinktas - tai įgimtos organizmo reakcijos, kurios yra natūralios atrankos rezultatas. Svarbiausi skiriamieji instinkto požymiai: adaptyvumas, stereotipiškumas, paveldimumas. Taksis ir kinezė yra viso organizmo orientavimas arba aktyvumo kitimas (bendras organizmo judėjimas), o refleksas visuomet yra lokalizuotas.

Taksis vs refleksas

1. Momentiškumas (taksis veikia tiek, kiek veikia dirgiklis, o refleksas sukeliamas prasidėjus dirginimui ir prasidėjusi reakcija menkai priklauso nuo tolimesnio dirgiklio veikimo) 2. Lokališkumas (taksis nurodo į bendrą organizmo judėjimą, o refleksas yra lokalus atsakas į lokalų dirgiklį)

Išmokto elgesio komponentai (Seligman)

1. Motyvacinis komponentas (individas praranda motyvaciją kontroliuoti savo elgesį); 2. Kognityvinis komponentas (žemas gebėjimas mokytis iš savo patirties); 3. Emocinis komponentas (panašu į depresija sergančių žmonių simptomus).

Sąlygos, būtinos sąlyginio reflekso susidarymui

1. Neutralaus stimulo ir nesąlyginio stimulo koegzistencija laike (neutralaus stimulo ir nesąlyginio stimulo sutapimas turi pasikartoti keletą kartų) 2. Neutralus stimulas turi pasirodyti truputį anksčiau prieš nesąlyginį stimulą (jei pirmiausiai bus pateikta mėsa, o tik po to varpelio garsas, sąlyginis atsakas nebus sudarytas) 3. Neturi būti kitų stimulų, kurie sukeltų išorinį slopinimą (jei sąlygojimo metu šunį perliesim šaltu vandeniu, tai išprovokuosim slopinimą ir sąlyginio atsako nesuformuosim). 4. Sąlyginio reflekso išsaugojimui būtina periodiškai jį pastiprinti (refleksui susiformavus varpelio garsas pavaduoja mėsos pateikimą, tačiau kartojant varpelio garsą nepateikiant mėsos, po kurio laiko gyvūnas nebeišskirs seilių išgirdęs varpelį.

Išmokimui reikalingos sąlygos (OS)

1. Organizmas turi būti aktyvus; 2. Turi būti pastiprinimas.

Operantinio sąlygojimo dėsniai, Thorndike

1. Pasiruošimo dėsnis - jis teigia, kad vienos elgesio formos tikėtina bus išmoktos, o kitos - ne. We may identify the situation of an academic examination of a school, in which the cause of securing good marks in various subjects leads to mental and emotional readiness of students to do more hard labour in acquiring knowledge. a) jei organizmas yra pasiruošęs atlikti veiksmą, tai atlikdamas išgyvena malonumą; b) jei organizmas yra pasiruošęs atlikti veiksmą, tai negalėdamas atlikti išgyvena susierzinimą; c) jei organizmas nėra pasiruošęs atlikti veiksmo ir yra verčiamas jį atlikti, tai patiria susierzinimą. 2. Pratybų dėsnis - kuo dažniau gyvūnas pakartoja, tuo dažniau jis tą veiksmą rinksis. ą) Vartojimo dėsnis - kuo daugiau pratybų, tuo ryšys stipresnis; b) Nevartojimo dėsnis - ryšys tarp stimulo ir reakcijos silpnėja, jei pratybos neįvyksta arba ryšys nevartojamas. 3. Efekto/Padarinio dėsnis - dažniau vykdomi tie veiksmai, kurie yra apdovanojami, o ne tie, už kuriuos baudžiama (pagrindinis dėsnis, apibrėžiantis instrumentinį mokymąsi)

Mokymosi stebint metu išmoktų atsakų klasės

1. Pavyzdžio rodymo efektas: dėl pavyzdžio imitavimo įgyjami nauji atsakai (pavyzdys: Bandūros ir Walters (1963) „Bobo" klouno lėlės eksperimentas) 2. Slopinimo ir disinhibicijos efektas: elgesio slopinimas, kai matoma, jog už jį yra baudžiama ir elgesio disinhibicija, kai matoma, jog už deviantinį elgesį gaunamas naudingas atlygis. 3. Sukėlimo efektas: kai matoma, jog pavyzdžio elgesys sulaukia atlygio, atkuriamas su juo susijęs elgesys. Pavyzdžiui, kai vienas brolis yra giriamas už sportinius pasiekimus, kitas brolis stengiasi pasiekti akademinių pasiekimų.

Pagrindiniai sąlygojimo procesai

1. Pirminis išmokimas - fazė, kai buvęs neutralus stimulas susiejamas su nesąlyginiu atsaku ir ilgainiui pradeda kelti sąlyginį atsaką. 2. Blėsimas - silpnėjantis sąlyginis atsakas, kai po sąlyginio stimulo nebebūna nesąlyginio stimulo. Gesimo dėsnis - nepastiprintas sąlyginis refleksas užgęsta. 3. Savaiminis atsinaujinimas - nusilpusio sąlyginio atsako atsigavimas po ramybės tarpsnio (įrodo, kad ryšys tarp S ir R nenutrūksta) 4. Apibendrinimas - polinkis, susidarius sąlyginiam atsakui, sukelti tokius pat atsakus ir į kitus stimulus, kurie yra panašūs į sąlyginį stimulą. Generalizacijos dėsnis - ta pati reakcija į panašius stimulus. Kuo stimulai tampa vis mažiau panašūs, tuo reakcija tampa vis silpnesnė - generalizacijos gradientas. 5. Atskyrimas - sąlyginių stimulų atskyrimas nuo panašių dirgiklių, kurie nėra nesąlyginių dirgiklių signalai.Diferenciacijos dėsnis - skiriami panašūs stimulai

Vystymosi stadijos pagal Piaget

1. Sensomotorinė stadija [0-2m.] (nėra kalbos; sąveika su aplinka yra griežtai sensomotorinė ir bendraujama tik su tuo, kas yra čia ir dabar; vaikai yra egocentriški; daiktų koncepcija yra nepastovi) 2. Priešoperacinis mąstymas [2-7m.] a) Prieškoncepcinis mąstymas [2-4m.] (užuomazginis koncepcijų formavimas; pradedama klasifikuoti daiktus į klases dėl jų panašumo; transdukcinė logika) b) Intuicinio mąstymo periodas [4-7m.] (problemos sprendžiamos intuityviai, nesivadovaujant logika; informacija nėra išlaikoma, nėra pasiektas mąstymas, vadinamas projekcine geometrija) 3. Konkrečios operacijos [7-12m.] (vaikas pradeda suvokti ir vaizduoti objektus iš skirtingų perspektyvų, atsižvelgiama į vertikalius ir horizontalius ryšius, išvystomi išlaikymo gabumai; gebėjimas nuosekliai išdėstyti klases ar serijas; konkrečios problemos gali būti sprendžiamos sudėtingomis operacijomis; sprendžiant abstrakčias problemas naudojamos dvi koncepcijos - "vienas prie vieno atsakas" ir "priešinga") 4. Formalios operacijos [12-15m.] (geba apmąstyti spėjamas situacijas; mąstymas yra loginis; procesai neapsiriboja vien tuo, kas yra staigu ir tikra; kognityvinės struktūros sudėtingos)

Guthrie. Blogų įpročių šalinimas

1. Slenksčio metodas: stimulo intensyvumas didinamas iki tol, kol pasiekiamas atitinkamas lygis ir priimamas sprendimas. Taip daroma, kad nenorimas elgesys net nebūtų sukeltas (pvz, fobijos, arba žirgas, kuris dar nėra treniruotas ir nepratęs prie balno - iš pradžių reikia užmesti lengvą audinį, o tuomet po truputį sunkinti, kol galiausiai uždėti ir balną). 2. Nuovargio/išsekimo metodas: stimulas pateikiamas pakartotinai, o individas pavargsta atsakyti tuo pačiu būdu (nepageidaujamu elgesiu) (pvz, žirgas pratinamas prie raitelio, kuris nepasiduoda, tuomet yra užvaikomas iki išsekimo, kol galiausiai nebeturi jėgų ir leidžia sėsti ant nugaros) 3. Nesuderinamų reakcijų metodas: vienas kitą eliminuojančių dalykų suderinimas (pvz. mergaitė, kuri bijo žaislo, mato, kaip mama, kurios mergaitė nebijo, prieina prie žaislo ir paglosto jį).

Mokymosi stebint pastiprinimo šaltiniai

1. Stebėtojo pastiprinimas tiesiogiai dėl imituojamo elgesio, pavyzdžiui, tėvai giria vaikus, kai jie elgiasi taip pat kaip ir tėvai. 2. Stebėtojo pastiprinimas dėl imituojamo elgesio pasekmių, pavyzdžiui, vaikas išmoksta sakyti „pienas" kaip sako ir kiti žmonės, jog jo gautų. 3. Netiesioginis stebėtojo pastiprinimas (kai imituojamas kitų atliekamas elgesys, už kurį gaunamas koks nors teigiamas atlygis, manant, jog kartojant šį elgesį taip pat bus gaunamas atpildas) 4. Pačio pavyzdžio pastiprinimas (kai buvimas tuo, kurį imituoja tampa paskata pateikti neįprastą pavyzdį)

Rescorla - Wagner modelis. Pagrindinės idėjos

1. Sąlygojimo stiprumas (išmokimo kiekis) yra ribotas 2. Sąlygojimo stiprumo (išskirtų seilių kiekis) limitai priklauso nuo sąlyginio stimulo ir nesąlyginio stimulo (kepsnys vs duonos gabalėlis) charakteristikų 3. Kiekvienas sėkmingas stimulų susiejimas kiekvieną kitą kartą lems mažesnį kiekį išmokimo: geriausiai išmokstama pirmųjų, anksčiausiųjų SS ir NS susiejimo procesų metu, nes NS pasirodymas yra netikėtas. Po tam tikro laiko SS praneš apie NS pasirodymą, todėl išmokimo bus mažiau. 4. Sąlygojimas apima ne tik vieną SS, bet keletą stimulų, kurie sudaro SS. Modelis skirtas tam, kad būtų galima numatyti, kaip kis sąlyginio stimulo asociatyvinė vertė su bandymų skaičiumi.

Mokymo principai

1. Įgūdžių formavimas 2. Neformuoti dviejų ar daugiau įgūdžių, jei ir vienas puikiai veikia 3. Vengti formuoti įgūdžius, jei jie turės išnykti arba turės būti panaikinti 4. Formuoti įgūdį tokiu būdu, kaip jis bus naudojamas.

Respondentai ir operantai

Atsakai, kurie yra sukelti stimulo, vadinami respondentais, o natūralūs, spontaniški atsakai (organizmo), vadinami operantais. Respondentinio elgesio atveju organizmas reaguoja į aplinką (reacts to environment), o operantinio elgesio atveju organizmas elgiasi pagal aplinką (reacts on environment).

Klasikinis vs operantinis sąlygojimas

Atsako kilmė: nesavanoriškas, refleksinis (K) (Jis apima atsakomąją elgseną - tai yra elgesį, pasireiškiantį automatiškais atsakais į kai kuriuos dirgiklius) vs savanoriškas (Operantinis sąlygojimas apima operantinę elgseną, taip vadinamą todėl, kad elgesys operuoja aplinka, kad sukeltų skatinamuosius arba baudžiamuosius dirgiklius.) (O). Stimulo pateikimas: prieš atsaką (K) vs po norimo atsako (O) Atsako pateikimas: po stimulo (K) vs prieš stimulą (O) Besimokančiojo vaidmuo: pasyvus (K) vs aktyvus (O) Salyginis stimulas susiejamas su nesąlyginiu stimulu (K) vs atsakas susiejamas su pasekme (O) Panašumai: abiejų metu gali pasireikšti atsako išnykimas - sąlygoti atsakai yra slopinami kaip sąlygojimo veiksniai yra pašalinami. Taip pat abiejų mokymosi metu gali pasireikšti savaiminio atkūrimo reiškinys. Taip pat būdingas ir generalizacijos efektas. APB: Klasikinis ir operantinis sąlygojimas yra panašūs, nes jie abu - asociatyviojo mokymosi formos. Jie abu apima pirminį išmokimą, blėsimą, savaiminį atsinaujinimą, apibendrinimą ir atskyrimą. Ir abiem daro įtaką - o kartais varžo - pažinimo procesai bei biologiniai polinkiai. Tačiau yra ir svarbus šių dviejų mokymosi formų skirtumas. Esant klasikiniam sąlygojimui, organizmas susieja skirtingus dirgiklius, kurių jis nekontroliuoja, ir reaguoja automatiškai (atsakomoji elgsena). Esant operantiniam sąlygojimui, organizmas savo paties poelgius susieja su jų pasekmėmis

Bandura: tarpusavio determinavimas

Bandura aiškina elgesį abipuse interakcija tarp trijų kintamųjų: elgesio (įgūdžiai, saviveiksmingumas), aplinkos (soc. normos, kitų įtaka) ir asmenybės (kognityvinių - žinios, lūkesčiai, požiūris). Tokia interakcija vyksta dėka savęs veiksmingumo (gebėjimo organizuoti ir įdiegti veiksmus, kurie yra būtini išmokti naujo elgesio ar pakeisti esamą elgesį tam tikru nustatytu lygiu). Šių kintamųjų įtakos nėra visą laiką vienodos, tam tikru metu gali dominuoti kuris nors vienas iš šių faktorių. Savęs veiksmingumas -> savęs reguliacija

Bausmės trūkumai

Bausmė atkreipia dėmesį į nepageidaujamą elgesį, bet neparodo, koks elgesys pageidautinas; neigiamos emocijos gali būti labiau asocijuojamos su baudėju, o ne su pačiu elgesiu; bausmė dažniausiai nepanaikina elgesio, o tik užspaudžia jį; agresyviai bausti vaikai vėliau patys gali tapti agresyvūs

Užtemdymas

Dviejų sąlyginių stimulų A ir B (pvz. šviesa ir garsas) poravimas su nesąlyginiu stimulu lemia stipresnę asociaciją tarp A arba B ir nesąlyginio stimulo. Taigi, vienas iš sąlyginių stimulų užtemdys kitą. Kai A ir B asocijuojasi su nesąlyginiu stimulu, nesąlyginis stimulas tampa mažiau nenuspėjamas nes vienas iš sąlyginių stimulų leidžia nuspėti nesąlyginio stimulo pasirodymą ir todėl mažiau nesąlyginio stimulo apdorojimo lieka kitam sąlyginiam stimului.

Mokymosi stebint realus pavyzdys

Dėmesys: pastebi, kad tavo draugė, kuri sportuoja, atrodo sveikesnė ir labiau pasitikinti savimi Išlaikymas atmintyje: prisimeni tai kai praeini pro šalia esantį sporto klubą, į kurį nueini ir užsiregini 3. Motorinė reprodukcija: darai pratimus pagal sudarytą programą 4. Motyvacinis atsakas: jautiesi sveikesnė ir labiau pasitiki savimi, o tai veikia kaip pastiprinimas vėl sportuoti

Išsaugojimas (Piaget)

Gabumas, kuris atsiranda kartu su didėjančia patirtimi su aplinka, ir šio sugebėjimo neina išmokyti, kol vaikas neturi pirminės patirties. Tai gebėjimas suvokti, kad skaičius, ilgis, medžiaga ar sritis išlieka pastovūs, net jeigu daiktai vaikui pateikiami skirtingais būdais

Generalizacijos efektas, gradientas, diferenciacija, sąlyginis slopinimas

Generalizacijos efektas - sąlyginis refleksas apibendrinamas, išplečiamos taikymo ribos visiems panašiems stimulams (pvz. reaguos taip pat į varpelio skambinimą ir į ringtone'ą) Generalizacijos gradientas - įtampos kritimo rodiklis (refleksas silpnėja augant stimulų nepanašumui) Diferenciacija - pakankamai panašių stimulų skyrimas Sąlyginis slopinimas - tai procesas, kai nepastiprintas sąlyginis refleksas užgęsta

Varų sumažinimo teorija

Hull manė kad gyvūnų ir žmonių elgesys yra ,,varomas" motyvacinių varų (drives). Varos yra susijusios su maisto, vandens, miego, deguonies, seksualinės stimuliacijos trūkumu. Pastiprinimas - tai vidinių impulsų sumažinimas ir pastiprinimas tų stimulų, kurie gali sumažinti tuos impulsus.

Hull teorija

Hull varų sumažinimo teorija yra paremta idėja, kad pastiprinimai sumažina varą, kuri yra sukelta fiziologinės deprivacijos. Fiziologinis poreikis (pvz. maisto poreikis) sukelia sužadintą įtempties būseną, kuri motyvuoja organizmą patenkinti savo reikmę. Potraukio sumažinimas veikia kaip pastiprinimas, todėl ateityje bus kartojami tie veiksmai, kurie padėjo sumažinti potraukį. Taigi ir įpročio stiprumas priklausys nuo to, ar po stimulo-atsako proceso seka pastiprinimas. Pagrindinių teorijos kintamųjų ir jų tarpusavio ryšių santrauka gali būti pateikta lygtimi sEr=sHr x D x V x K - elgesio sužadinimo potencialas yra įpročio stiprumo, potraukio, stimulo-intensyvumo dinamiškumo ir paskatos produktas. Jei polinkis reaguoti minus polinkis nereaguoti atsižvelgiant į įtrauktą darbą ir ankstesnius įpročius nereaguoti) yra didesnis nei slenkstinė vertė, tuomet atsiranda atsakas.

Skirtumas tarp klasikinio ir operantinio sąlygojimo (Seligman) 3 mokymosi rūšys

Instrumentinis mokymasis yra vienas iš mokymosi tipų, kuriam būdinga tai, kad atsakai yra valingi, tik modifikuojami pastiprinimu. Pavlovo tirti atsakai - nevalingi. Garsinis signalas įgyja tokią jėgą, kad nebereikia NS. Šios reakcijos - bejėgiškumas, baimė. 3 mokymosi rūšys: 1. pastiprinimas/nepastiprinimas yra numatomas - Klasikinis sąlygojimas 2. mokymasis, kai veikiama arba ne - operantinis sąlygojimas 3. mokymasis, kai negalime kontroliuoti pasekmių - išmoktas bejėgiškumas.

Intelekto teorija (Piaget)

Intelektas, pagal Piaget, įgalina žmogų efektyviai sąveikauti su jį supančia aplinka, kuri pastoviai keičiasi. Todėl ir intelektas, kaip ir ši sąveika, yra kintantis. Pagrindiniai procesai, dalyvaujantys pažinimo procese, yra asimiliacija ir akomodacija, o pusiausvyra tarp jų lemia produktyvią individo sąveiką su aplinka. Organizmas yra dinamiškas.

Blokavimas

Išankstinis išmokimas vieno sąlyginio stimulo ir nesąlyginio stimulo asociacijos blokuoja galimą asociaciją tarp nesąlyginio stimulo ir kito sąlyginio stimulo.

Išankstinis nusistatymas

Išankstinis nusistatymas taip pat yra vienas iš sąlygojimo nulemtų emocinių atsakų. Tam tikro pobūdžio sąlygojimas lemia žmonių išankstinį nusistatymą prieš, pavyzdžiui, kokias nors etnines grupes, net jei šie žmonės niekada neturėjo tiesioginio kontakto su ta grupe.

Guthrie. Kodėl reikia daug bandymų?

Išmokimas įvyksta dėka vieno bandymo (t.y. dėl principo „viskas arba nieko"). Kol organizmas aktyvus, tol jis mokosi. Paskutinis bandymas užsilieka kaip išmokimas. Pagal jį, mes išmokstame tik to, ką mes darome dabartiniu metu, visa kita yra „atsimokymas". • Su išmokimu kartu eina ir neišmokimas • Kiekvienas šio stimulo derinys su nauju atsaku griauna šio stimulo anksčiau suformuotas reakcijas • Organizmas aktyvus tol, kol veikia stimulas • Veiksmas, kuris išsprendžia problemą, nutraukia stimulo veikimą • Todėl teisingas ryšys lieka paskutiniu ryšiu tarp stimulo ir reakcijos

Clark Leonard Hull išmokimo teorija

Išmokimo kreivė kylanti, kol atliekami veiksmai pasidaro tikslūs, čia pakartojimai įtvirtina veiksmą. Po to išmokimo procesas sustoja, tai aiškinama įgūdžiu - tam, kad išmokimas pasireikštų elgsenoj, jis turi pasiekti tam tikrą stiprumą. Ryšys stiprėja kartojant, kai įgūdžio jėga peržengia slenkstį, pastiprinimo jėga suveikia ir pasireiškia išmoktas veiksmas.

E. R. Guthrie vieno bandymo išmokimo teorija.

Kai vienas stimulas iššaukia atsaką, yra tendencija, kad tas pats atsakas bus iššauktas vėl, kai bus pateiktas stimulas. Guthrie manė, jog mokymasis yra užbaigtas pirmojo poravimo (stimulo-atsako) metu ir kad praktika nesustiprins ir nesusilpnins ryšio tarp stimulo ir atsako (nors tai užtikrins, jog besimokantysis išmoks atsaką įvairių situacijų metu). Guthrie teigia, kad individai išmoksta ne ryšio tarp dviejų stimulų, bet ryšio tarp stimulo ir atsako. Tai, ką individas daro tam tikroje situacijoje, jis bus linkęs daryti vėl, jei ta situacija pasikartos (pvz. katės buvo įdėtos į dėžę ir kiekviena susiformavo individualų įprotį - viena pasprukdavo nuspaudus uodega, kita užpakaliu), vėl įdėtos į dėžę naudodavosi tuo pačiu būdu. Praktika suteikia galimybę pateikti tą patį atsaką skirtingose situacijose. Kuo dažniau veiksmas yra praktikuojamas, tuo pateikiama daugiau stimulų kombinacijų. Užmiršimas - naujas išmokimas laiko dėka pakeičia seną. Pastiprinimas - jis nepastiprina ryšio, tačiau pakeičia stimulo situaciją, kad apsaugotų individą nuo išmokimo kažko kito. Pvz. įpročių formavimas: jei nori išmokyti šunį ateiti pas tave tuomet, kai jį kvieti, pirmiausiai turi padaryti taip, kad jis pas tave ateitų, pvz. laikyti kaulą. Tuo pačiu metu reikia šaukti "ateik" ir taip bus suformuota asociacija tarp kvietimo ir veiksmo. Šuo neišmoko naujo atsako - jis jau mokėjo ateiti pas šeimininką, čia pasikeitė asociacija tarp atsako bėgti pas šeimininką ir kvietimo ateiti.

Kontekstinis sąlygojimas

Kartais netgi paprastas sąlyginis stimulas gali veikti kaip jungtinis sąlyginis stimulas, kadangi visada sąlyginį stimulą lydi tam tikras aplinkos kontekstas, jo dirgikliai kuriuos mūsų sensorinė sistema registruoja.

Kontroliavimas neigiamomis aplinkybėmis ir mažiau nepageidaujamos bausmės formos

Kontroliavimas, kai naudojami neigiami pastiprinimai. Galima taikyti: 1. Pertraukos (time out) procedūros - aplinkos pakeitimas, kai vietoje tos aplinkos, kurioje yra daugiau pastiprinimų, objektas yra patalpinamas mažiau pastiprinamoje aplinkoje, kur pašalinami dauguma veiksnių, prieš tai skatinusių nepageidautiną elgesį (pvz. klasėje vaikas blogai elgiasi, todėl jis išvedamas iš klasės) 2. Atsako kaina - už netinkamą elgesį atimami anksčiau suteikti teigiami paskatinimai. 3. Pabarimas - veiksmingiausi švelnūs pabarimai (girdi tik tas, kam skirta). 4. Svarbiausia bausti tik specifinį elgesį, kad vaikas galėtų pasimokyti iš klaidų

OS taikymas: Kontroliavimas teigiamomis aplinkybėmis

Kontroliavimas, kai naudojami teigiami pastiprinimai: - Vidiniai pastiprinimai (elgesys atliekamas dėl pačios veiklos, tai gali būti fiziologinių poreikių patenkinimas - alkis, troškulys, maloni sensorinė stimuliacija, tikslo pasiekimas ir pan.) - Išoriniai pastiprinimai (pastiprinimai jau nebėra elgesio dalis): ~ pirminiai, neišmokti pastiprinimai (individų nereikia mokyti, kad pastiprinimai yra naudingi: maistas, nuobodulio panaikinimas, monotonijos panaikinimas) ~ socialiniai pastiprinimai (šie pastiprinimai priklauso nuo kitų žmonių: dėmesys, pritarimas, pagarba, šypsena//atstūmimas, pyktis, nepagarba ir t.t. ITIN DAŽNAI NAUDOJAMI NORINT MODIFIKUOTI ELGESĮ) ~ antriniai pastiprinimai (atsiranda kartojant KS procedūrą - neutralus stimulas paverčiamas pastiprintoju: pinigai (veda prie maisto), geri akademiniai rezultatai (veda prie pripažinimo, pagarbos))

Hull teorijos taikymas mokymuisi (pavyzdys)

Miller ir Dollard (1941) taip apibendrino Hull'o teorijos taikymą mokymui: Skatulys (drive): besimokantysis turi ko nors norėti. Signalas (užuomina; cue): besimokantysis turi rimtai į ką nors žiūrėti (to attend to something). Atsakas: besimokantysis turi ką nors daryti. Apdovanojimas: besimokančiojo atsakas jam turi suteikti kažką, ko jis/ji nori. Pavyzdys: 6 metų mergaitė yra alkana ir nori saldainio, tėvai jai pasakė, kad saldainis yra paslėptas lentynoje tarp knygų. Mergaitė ima traukti vieną knygą po kitos atsitiktine tvarka, kol galiausiai randa saldainį. Kitą kartą, naujo saldainio paieškoms ji užtrunka žymiai trumpiau, nes jau žino kur maždaug reikėtų ieškoti. Po 5 karto mergaitė jau labai greitai randa saldainį. Ieškojimas tarp knygų - tai mergaitės atsakas į norėjimo valgyti potraukį. Saldainis - tai pastiprinimas, formuojantis įprotį.

Modeliavimas

Modeliavimas - mokymasis arba įgijimas naujos informacijos, įgūdžių, elgesio formų stebint. Modeliavimas yra kritinis socialinės kognityvinės teorijos komponentas, kuris rodo elgesio, kognityvinius ir emocinius pokyčius, kurie įvyksta stebint modelį ar modelius Modeliavimas yra procesas, kuriame svarbūs keturi komponentai: dėmesys, atmintis, atgaminimas ir motyvacija

Mokymasis kaip kognityvinis procesas (charakteristikos)

Mokymasis - tai kognityvinių struktūrų pokytis. Sprendimą organizmas pradeda matyti svarstydamas įvairius būdus, hipotezes, iki kol problema išsprendžiama. - perėjimas nuo problemos suvokimo prie jos sprendimo staigus ir pilnas - nėra bandymų, kaip operantiniame sąlygojime, kai klaidos šalinamos, čia nėra jokių lyginimų su etalonu ar pan.; - atlikimas yra lygus ir be klaidų; - principai, kurie remiasi insight, lengvai pritaikomi sprendžiant kitas problemas; - sprendimas nėra staigus; prabėga nemažai laiko nuo problemos atsiradimo iki jos sprendimo pradžios. Tai būtina apsvarstyti problemai, sprendimo radimui, hipotezės priėmimui ir jos patikrinimui.

Hull. Pastiprinimai

Pasak Hull, pastiprinimas - tai vidinių impulsų (potraukio) sumažinimas ir pastiprinimas tų stimulų, kurie gali sumažinti tuos impulsus. Bet koks signalas, susijęs su tam tikru veiksmu, nuolat lydėdamas jį gali tapti pastiprinimu. Daug kartų pakartotas stimulas pats tampa pastiprinimu (antriniai poreikiai). Išmokimo esmė - naujų daiktų savybių, naudingų žmonių veiklai, paieška. Svarbu, kad tas naudingumas pasikartotų.

Bausmės privalumai

Pastiprinimu ne visada galima nubrėžti ribą tarp pageidaujamo ir nepageidaujamo elgesio, bausmė - efektyvi priemonė; sustabdo nepageidaujamą elgesį; bausti turi mylimi žmonės, pavyzdžiui, tėvai; vaikai išmokomi suprasti, kokios pasekmės seks tam tikrą elgesį ir todėl supranta tėvų lūkesčius, svarbiausia bausti tik specifinį elgesį, kad vaikas galėtų pasimokyti iš klaidų; greičiau išmokoma.

Konfliktinis elgesys. "Artėjimo-vengimo" konfliktas

Pvz. ėjimas pas dantistą. - Didėjanti motyvacija artėti prie tikslo verčia artėti prie tikslo, dėl ko baimė didėja. - Vengimo motyvacinės jėgos sumažinimas verčia individą judėti link tikslo, baimė šiame taške bus didesnė nei būnant toliau nuo tikslo. - Nesvarbu, kaip lengvai galima pasiekti tikslą, artėjant link jo baimė didės. - Buvusios vengimo tendencijos sumažinimas mažina ir baimės patirtį. - Esant "vengimo-artėjimo" konflikte galutinis veiksmas bus apspręstas tendencijos su didesne jėga (vengimo arba siekimo)

Reklamos sąsaja su sąlygojimu

Reklama - tai iš esmės sąlygotų emocinių atsakų kūrimo verslas. Reklamoje pateikiama produkcija yra poruojama su pozityvias emocijas iššaukiančiais žodžiais ar vaizdiniais ir tokiu būdu, sukuriamas pozityvus emocinis atsakas šiems produktams.

Rescorla numatymo hipotezė

Robertas Rescorla ir Allanas Wagneris (1972) įrodinėjo, kad, jeigu du įvykiai atsitinka vienas po kito, gyvūnai išmoksta numatyti sekantį įvykį. Taigi, mokymosi procese dalyvauja ir pažinimo procesai. Ryšys tarp dviejų stimulų susiformuoja ne tik todėl, kad yra greta, bet ir todėl kad vienas perduoda informaciją apie kito pasirodymą (numatymas, signalinės reikšmės). Elgiamės pagal numatymo reakcijas. Kuo labiau tą ryšį galima numatyti, tuo sąlyginis atsakas yra stipresnis. Gyvūnas tartum išmoksta laukti, žinoti, kiek tikėtina, kad bus nesąlyginis dirgiklis (ND). Rescorla (1988) mano, kad klasi- kinis sąlygojimas „nėra bukaprotiškas procesas, kai organizmas norom neno- rom sieja du bet kokius atsitiktinius dirgiklius".

C. L. Hull išmokimo formulė

Stimulas - stimulo pėdsakas - motorinė neuroninė reakcija - aiškus atsakas (reakcija)

Pusiausvyra (Piaget)

Svarbus balansas tarp asimiliacijos ir akomodacijos. Piaget tokį balansą vadino pusiausvyra. Tokia pusiausvyra yra vidinis savikontrolės mechanizmas, kuris užtikrina produktyvią vaiko sąveiką su aplinka

Viltis ir nerimas

Sąlyginių reflektorinių ryšių pagrinde glūdi emociniai mechanizmai - naudingas daiktas/veiksmas pastiprinamas organizmo patiriamu malonumu, vadinamu viltimi, priešingo proceso atveju - nerimu.

Parafilijos ir sąlygojimas

Sąlygojimas gali paaiškinti, kaip atsiranda įvairūs neįprasti, o kartais ir žalingi seksualiniai potraukiai (parafilijos). Pavyzdžiui, mazochistas tampa mazochistu, nes išmoksta asocijuoti skausmą su pozityviomis emocijomis.

Mokymasis stebint (netiesioginis mokymasis)

Tai aktyvus informacijos apdorojimo procesas, kuriame informacija apie elgesio sandarą ir aplinkos įvykius yra transformuojama į simbolines reprezentacijas, kas tarnauja kaip vadovas veiksmui. Elgesio pokytis dėl stebimo pavyzdžio elgesio ir stebimo elgesio pasekmių (jei matome, kad už elgesį buvo gauta pastiprinimas, mes būsime labiau linkę elgesį kartoti ir atvirkščiai). Mokymasis stebint - sudėtingesnis, nuolatinis procesas, kuriam nereikia pastiprinimo (lyginant su imitacija). STEBĖJIMAS - PAVYZDŽIO ELGESIO PASEKMIŲ FIKSAVIMAS - VEIKSMŲ IMITAVIMAS - KLASIKINIS AR OPERANTINIS SĄLYGOJIMAS GALI NETIESIOGIAI PASIREIKŠTI Bandura atskiria mokymosi procesą nuo atlikimo proceso (IŠMOKTI GALIMA IR NEPADARIUS VEIKSMO, TIK STEBINT)

Formavimas ir jo seka

Tai metodika, kuomet atlygis kreipia elgseną trokštamo tikslo link. Seka: 1. Identifikuoti, ką individas gali daryti dabar 2. Identifikuoti pageidautiną elgesį 3. Identifikuoti galimus pastiprintojus besimokančioje situacijoje 4. Suskaidyti norimą elgesį į smulkius vienetus-žingsnius, kuriuos nuosekliai turi atlikti individas 5. Besimokančiojo judėjimas nuo pradinės padėties link pageidaujamo elgesio paskatinant kiekvieną priartėjimą prie jo

Mokymasis

Tai tikslingas, pastovus fizinės ir psichinės veiklos/elgesio pakitimas, kuris vyksta dėka prieš tai buvusios veiklos ar elgesio ir nėra iššauktas tiesioginių fiziologinių organizmo reakcijų.

Premack principas

Teigia, kad dažnas natūralus elgesys gali būti naudojamas kaip retesnio elgesio pastiprinimas. "Pirmiausiai suvalgyk daržoves (retas elgesys), o tada galėsi valgyti šokoladą (dažnas elgesys)" (For example, to encourage a child who prefers chocolate candy to eat vegetables (low-frequency behavior), the behaviorist would want to make access to eating chocolate candy (high-frequency behavior) contingent upon consuming the vegetables (low-frequency behavior). Premack gave the children two response alternatives, eating candy or playing a pinball machine, and determined which of these behaviors was more probable for each child. Some of the children preferred one activity, some the other. In the second phase of the experiment, the children were tested with one of two procedures. In one procedure, eating was the reinforcing response, and playing pinball served as the instrumental response; that is, the children had to play pinball in order to eat candy. The results were consistent with the Premack principle: only the children who preferred eating candy over playing pinball showed a reinforcement effect. The roles of responses were reversed in the second test, with corresponding results. That is, only children who preferred playing pinball over eating candy showed a reinforcement effect.]

Rescorla tyrimai

Trimis sąlygomis buvo matuojama sąlygojimo jėga: 1. Veikimo situacija: vyksta sąlygojimas ir galima numatyti, kad po SS seks NS; 2. Neveikimo situacija: po SS neseka NS, susilaikoma nuo atsakų; 3. Sudėtinga numatyti, kas atsitiks: SS nebūtinai praneša apie NS. Trys grupės šunų mokomos peršokti barjerą, skiriantį dvi dėžės dalis: · I grupė: 30 s po garsinio signalo („šok") gauna elektros šoką (jei neperšoka barjero) · II grupė: El. smūgis nepasirodydavo. Šunys nešokdavo per barjerą. · III grupė: (kontrolinė) abu stimulai (elektros šokas ir garsas) pasirodo atsitiktine tvarka; kartais 30 s po garso pasirodo el. Šokas , kartais ne. Ši grupė šunų kartais šokdavo per barjerą, kartais ne.

Kognityvinis žemėlapis ir eksperimentas

Vidinė reprezentacija tarp tikslų ir elgesio, taip pat ir žinių apie aplinką, kurioje randami tikslai Tyrinėjančios labirintą ir jokio atlygio negaunančios žiurkės yra tarsi žmonės, klaidžiojantys po nepažįstamą jiems miestą. Atrodo, žiurkės susidaro kognityvinį žemėlapį, psichinį labirinto vaizdą. Tai įvyksta net ir tuomet, kai jos yra pernešamos per labirintą vieliniame krepšyje. Kai vėliau labirinto gale eksperimentuotojas padeda maisto, žiurkės tuoj pat juo perbėga, kaip ir tos žiurkės, kurios buvo mokomos perbėgti labirintą pastiprinant - duodant joms maisto. Tyrinėdamos žiurkės, matyt, slapta išmoksta. Slaptasis (latentinis) išmokimas yra toks, kuris išryškėja tik tada, kai yra kokia nors paskata jį parodyti. Vaikai mokosi stebėdami tėvus, o tai, ko išmoko, gali parodyti vėliau, kai prireikia. Išvada: mokymasis yra sudėtingesnis reiškinys, negu atsako susiejimas su padariniais. Tai kartu yra ir pažinimas

Pagrindiniai geštaltpsichologijos teiginiai Geštaltpsichologijos mokymosi teorija

a) Visuma yra daugiau nei jos dalių suma (elgesys negali būti suprastas analizuojant jį sudarančius elementus) b) Žmonės sprendžia problemas per įžvalgas/insaitą (bandymų ir klaidų būdas yra minimaliai svarbus elgesys sprendžiant problemas) Kaip sistema, ji glaudžiai susijusi su suvokimo tyrimais ir percepcinės tvarkybos dėsnių formulavimu - aiškumo (Prägnanz), uždarumo, panašumo, tęstinumo ir artumo Mokymasis yra atminties pėdsakų susidarymo rezultatas. Svarbiausia pėdsakų savybė - tai, kad išmokta medžiaga yra linkusi pasiekti pačią geriausią įmanomą struktūrą, atsižvelgiant į suvokimo organizavimo dėsnius. Taigi, tai, kas yra prisimenama, ne visada yra tai, kas buvo išmokta ar suvokta, dažniausiai tai yra geresnis geštaltas nei originalas. Svarbu atsižvelgti tiek į realybę (fizinį lauką), tiek į individo suvokimą (elgesio ir psichologinį lauką)

Miller eksperimentas, generalizacijos tendencija, mokymasis dviem būdais

balta žiurkė patalpinama į dėžę, kuriame vienas kambarys baltas, kitas juodas, o viduryje - ratas, kuriuo galima patekti į kitą kambarį. Baltame kambaryje ji gauna elektros šoką, tad bėga į juodą. Toks veiksmas apdovanojamas. Tokia trauminė patirtis suponuoja vengti panašių situacijų (žmonėms - išmokta baimė (kančių pagrindas). Mums norisi vengti situacijų, kurios panašios į tą, kurioje baimė buvo įgyta. Kai išvengiame esame apdovanojami, jaučiame palengvėjimą. Jei individui įkando gyvatė (užuomina), tai jis bijos visų gyvačių ar net visų roplių/išėjimo į mišką ir t.t. Tai - generalizacijos tendencija. Pagal Miller ir Dollard mokymasis galimas dviem būdais: klaidų ir bandymų būdu arba kopijavimo/imitacijos būdu.

Visą CNS valdo (Pavlov)

du procesai: sužadinimas ir slopinimas

Atsako kaina

elgesys susilpnėja, nes dėl jo atlikimo nebūtų suteikiamas laukiamas pastiprinimas

Pastiprinimų praleidimas

elgesys yra silpninamas, nes laukiamas pastiprinimas yra atidedamas kiekvieną kartą, vos tik pasirodo nepageidaujamas elgesys

Interocepcinis sąlygojimas

mokymosi procesas, kurio metu sąlygojami veiksmai, vykstantys organizmo liaukose ar nevalinguose organizmo procesuose (raumenyse)

Zeigarnick efektas

neužbaigtos užduotys geriau ir ilgiau įsimenamos negu baigtos

Išmoktas darbštumas

pastiprinus žmogų, kuomet šis rodo dideles pastangas ir atkaklumą yra padidinama tendencija sunkiai dirbti susidūrus su sudėtinga užduotimi ilgesnį laiką

Interiorizacija

procesas, kurio metu adaptyvūs veiksmai tampa vis labiau užslėpti nei atviri

Įžvalga/insaitas

ryšių tarp probleminės situacijos elementų suvokimas. problemos išsprendimas, kaip rezultatas visų situacijos elementų tarpusavio ryšių suvokimo

Neigiami pastiprinimai

stiprina elgesį panaikindami nemalonias tam tikro elgesio pasekmes Tipai: - pabėgimas (elgesys pastiprinamas, užbaigiant, nutraukiant nemalonias pasekmes) - reakcija, kuri atideda ar pašalina nemalonų dirgiklį. vengimas atstoja apdovanojimą. taigi elgesys pastiprinamas, išvengiant kažko nemalonaus

Laukimų samprata ir principai

tai hipotezės, kurios patvirtintos išsaugomos kognityviniame žemėlapyje principai: 1. Elgesys yra tikslingas - jei esame išmokę ženklų, tam ženklui pasirodžius, judame ta kryptimi, kuria tikimės sutikti kitą ženklą. 2. Žinios, informacija yra pertvarkyta į minčių žemėlapius. 3. Tikslus bandoma pasiekti mažiausiomis sąnaudomis. 4. Molekulinis elgesys yra plastiškas - visuomet galime keisti išmokimą, jis nėra fiksuotas.

Aukštesniojo lygmens sąlygojimas (higher-order conditioning)

tai procesas, kurio metu neutralus stimulas yra pateikiamas kartu su sąlyginiu stimulu (iššaukiama ta pati sąlyginio stimulo sukeliama reakcija, nors neutralus stimulas niekad nebuvo pateiktas kartu su nesąlyginiu dirgikliu).

Klasikinis sąlygojimas

tai procesas, kurio metu yra sukuriamas sąlyginis refleksas/tai mokymas pakeičiant stimulą arba signalinis išmokimas Tai išmokimo forma, kai išmokstama tarpusavyje susieti tokius stimulus (įvykius), tarp kurių nėra jokio būtino ryšio. Toks mokymasis, kai organizmas pradeda sieti dirgiklius. Neutralus dirgiklis, pranešantis apie nesąlyginį dirgiklį (ND), pradeda formuoti šį dirgiklį numatantį ir jam parengiantį atsaką.

Sąlyginio stimulo asociatyvinė vertė

tai vidinė būsena, lemianti sąlyginio atsako į sąlyginį stimulą stiprumą (tarkim seilėjimosi kiekį, kol šuo reaguoja sąlygine reakcija). Modelis skirtas tam, kad galėtume numatyti, kaip visa sąlyginio stimulo asociatyvinė vertė kis su bandymų skaičiumi, kuomet skirtingai pateikiamas sąlyginis stimulas, kuomet vyksta sąlyginės reakcijos išnykimas ir pan.

Dviejų faktorių teorija

teigia, kad į vengimo mokymąsi yra įtrauktas 2 tipų mokymasis: 1) klasikinis ir 2) operantinis. (Šuo užgesus šviesai gauna šoką. Tam, kad išvengtų šoko, turi peršokti užtvarą. Pabėgimas nuo šoko - neig. pastiprinimas. Tačiau po kelių bandymų peršoks pertvarą dar prieš prasidedant šokui - tik užgesus šviesai). Taigi, baimė formuojasi pagal klasikinį sąlygojimą, o yra palaikoma pagal operantinį sąlygojimą.

Išmokto bejėgiškumo tyrimas (Seligman ir Overmier, 1967)

Šunis patalpino garde ir pateikdavo garso toną, po kurio sekdavo elektros šokas. Šokas visuomet lydėjo toną ir jokie šuns veiksmai - šokinėjimas, urzgimas, neturėjo įtakos šokui. Kai tuos pačius šunis įdėjo į dėžę su skiriančiu barjeru, kurį galima peršokti ir išvengti šoko, šunys neįdėdavo jokių pastangų siekiant išvengti šoko - išmoktas bejėgiškumas.

Pastiprinimo programos

• Pastoviųjų intervalų (pastiprinimas duodamas nuspėjamais laiko intervalais - kas valandą pvz.), po pastiprinimo svarbios pauzės, pvz. žiurkė gauna pastiprinimą po mygtuko paspaudimo praėjus 30 sekundžių. • Kintamųjų intervalų (p duodamas nenuspėjamais laiko intervalais - po 5 min, po to po 34 min.), vidutinis, stabilus atsakas, pvz. Facebook'o tikrinimas. • Pastoviojo santykio (p duodamas po nuspėjamo atsakų skaičiaus - kas 10 atsakų), daug atsakų su pauzėmis po pastiprinimo, pvz. sandėlio darbuotojas gauna pinigus kiekvieną kartą supakuodamas 20 prekių. • Kintamo santykio (p duodamas po nenuspėjamo atsakų skaičiaus - po 1, 4, 10 atsakų), daug ir pastovūs atsakai, pvz. LOŠIMAS.

Svarbiausi Tolman teiginiai

•visas elgesys yra tikslingas (purposive) (visas elgesys yra vadovaujamas lūkesčių, kurie savaime susiję su tikslais, tikslas - tai pastiprinančios pasekmės lūkestis) • elgesys apima pažinimo elementus, akivaizdžius lūkesčiuose, kurie dar gali būti apibūdinti kaip kognicijos (cognitions) arba pažinimo žemėlapiai (cognitive maps); • elgesys turi būti analizuojamas ne molekuliniu, o moliniu (platesniu) (molar) lygiu (Tolmanas, kitaip nei Watson ir Guthrie, neredukavo elgesio į jo mažiausius vienetus, bet gilinosi į stambius elgesio vienetus, kurie yra valdomi tikslo. Tikslas arba jo paieška yra tai, kas nukreipia elgesį, o ne apdovanojimas pats savaime!!! Čia pabrėžiami ryšiai ne tik tarp pastiprinimo ir atsakų ar tarp stimulų ir atsakų, bet TARP STIMULŲ IR LŪKESČIŲ) • lūkesčiai vystosi kaip rodymo (exposure) funkcija į situacijas, kuriose yra įmanomas paskatinimas (kas išmokstama, tai ženklo-reikšmingumo ryšys: žinios apie ryšį tarp stimulo ir lūkesčio pasiekti tikslą) (sign-significate relationship) PASTIPRINIMAS PATVIRTINA LŪKESČIUS, NES LŪKESČIAI SUSIDARO TIK TOKIOSE SITUACIJOSE, KUR PASTIPRINIMAS GALIMAS. Bihevioristai neigė galimą ryšį tarp S-R, o Tolman į jį orientavosi, akcentuodamas čia veikiančius kognityvinius kintamuosius (pvz. lūkesčius). Elgesys tikrai nėra tiesiog stimulo-atsako ryšiai, tačiau psichiniai procesai turėtų būti aiškinami atsižvelgiant į elgesį, kurį jie sukelia.

Rescorla-Wagner formulė (sąlyginio stimulo asociacinė vertė)

∆V = α(β)(λ - V) ∆V = asociacijos vertės pokytis bandymo metu. α nurodo sąlyginio stimulo iškilumą, kitaip sakant- kiek tiriamojo dėmesio stimulas pritraukia. Šis skaičius gali varijuoti tarp 0 ir 1. Iškilumą galimą keisti, keičiant stimulo intensyvumą. β nurodo nesąlyginio stimulo stiprumą, pagal jo galimybes lemti sąlygojimo procesą su sąlyginiu stimulu, skaičius taip pat gali varijuoti tarp 0 ir 1. Kuo arčiau beta prie 1.0, tuo didesnis išmokimo ar išnykimo tempas. Tai išmokimo tempo parametras. λ nusako galimą asociacijos vertės maximumą konkretaus eksperimento sąlygomis (tarkim kokio stiprumo nesąlyginę reakciją sukels nesąlyginis stimulas ir efektą kiekvieno laiko uždelsimo tarp sąlyginio ir nesąlyginio stimulo) V = tam tikru metu konkretaus sąlyginio stimulo asociacijos vertė.

Dinaminis stereotipas, orientacinis refleksas

Dinaminis stereotipas - greitas, automatinis reagavimas į pastovius, nuosekliai pasirodančius stimulus/įvykius Orientacinis refleksas - tai gyvūnų ir žmonių tendencija pastebėti ir tyrinėti naujus stimulus, kurie atsiranda aplinkoje

Apibendrinto imitavimo tendencija

Jei yra pastiprinama imituoti kelis veiksmus, imituojami bendri veiksmai, net ir tie kurie nebuvo pastiprinti imitavimui

Jungtinis sąlygojimas

Jungtinio sąlygojimo metu, du ar daugiau SS yra pateikiami kaip vienas rinkinys, vadinamas jungtiniu stimulu. Pvz. du elementai: šviesa + garsas gali sudaryti jungtinį stimulą.

Latentinis išmokimas

Paslėptas išmokimas, kuris pasireiškia, kai situacija mus išprovokuoja Slaptasis (latentinis) išmokimas (latent learning) - išmokimas, kuris nėra pastebimas tol, kol nėra paskatos jį parodyti.

Klasikinio sąlygojimo bruožai

sąlyginis stimulas (SS) ir nesąlyginis stimulas (NS) yra pateikiami, nepriklausomai nuo individo veiksmų. veiksmas, iššaukiamas stimulų, yra vadinamas refleksu (reflex response)

Bandura vs Miller ir Dollard (M ir D teorija plačiau)

Banduros teorija paaiškinimo ieško individo viduje, atsižvelgiant į jo kognityvinius procesus mokymosi atžvilgiu. Tuo tarpu Miller ir Dollard teorija daugiau dėmesio kreipia pačiai situacijai ir stebėtojo mokymosi istorijai. Skiriasi tuo, kaip suprantamas mokslinis paaiškinimas. Miller ir Dollard teorija teigia, kad mokymasis stebint yra OPERANTINIO MOKYMOSI forma, mokymasis priklauso nuo mokymuisi stebint ir imitavimui suteiktų pastiprinimų istorijos. Kartais būna ir taip, kad modelio nėra, tačiau individas vis tiek vėl kartoja imituojamus veiksmus. Mes imituojame sėkmingus modelius, nes sėkmingų modelių imitavimas turėjo pastiprinančių pasekmių praeityje. Tendencija stebėti ir imituoti modelius priklauso nuo STEBĖTOJO elgesio pastiprinimo. Pasikeitimai elgesyje yra nulemti STEBĖTOJO ELGESIO PASEKMIŲ, o ne modelio.

Modeliavimo funkcijos

1. Palengvinti atsaką (modelio veiksmai tarnauja kaip socialinis pastiprinimas) 2. Slopinti/neslopinti (modelio elgesio pasekmės sukuria lūkesčius, kad tokios pat bus ir stebėtojui) 3. Mokymasis stebint efektyvus modelis - kompetencija, prestižas ir galia, lytį atitinkantis elgesys, elgesys aktualus stebėtojo situacijai

Teorinės imitavimo paradigmos

Instinktas - stebimi veiksmai yra sukeliami instinktyvios reikmės kopijuoti tuos veiksmus Raida - vaikai imituoja veiksmus, kurie dera prie egzistuojančių kognityvinių struktūrų Sąlygojimas - elgesys imituojamas ir pastiprinamas formavimo procese. Imitacija yra generalizuotų atsakų klasė Instrumentinis elgesys - imitacijos tampa antriniu poreikiu, kartojant pastiprintą atsaką, atitinkantį modelio atsakus. Imitacija yra poreikio redukcijos rezultatas

Mokymasis stebint vs imitavimas

Mokymasis stebint reiškia pasikeitimus elgesyje dėl modelio stebėjimo, taigi tai taip pat gali reikšti darymą kažką visiškai skirtingo nei modelio veiksmai, pvz. pasimokymas iš neigiamų modelio elgesio pasekmių lemia visiškai skirtingą stebėtojo elgesį, kai tuo tarpu imitavimas yra to paties elgesio pakartojimas.

Operantinio sąlygojimo ir mokymosi stebint sąveika

Skirtumai: Banduros teorijoje organizmas yra aktyvus informacijos apdorotojas, mokymasis nebūtų galimas be kognityvinių procesų. Pastiprinimas užima rolę mokymosi procese, tačiau jis nėra visiškai atsakingas už išmokimą NETIESIOGINIS pastiprinimas ir bausmė yra aktualūs mokymuisi stebint. Operantiniame sąlygojime mokymąsis yra pastiprinimo dėka padidėjusi tikimybė, kad atsakas įvyks. Imitacija - viena iš atsako klasių. Kai imituojami veiksmai nulemia teigiamas pasekmes arba padeda išvengti neigiamų, didėja tikimybė, kad jis bus kartojamas. Mokymosi stebint proceso pastiprinimo šaltiniai: 1. Stebėtojo pastiprinimas tiesiogiai dėl imituojamo elgesio 2 Stebėtojo pastiprinimas dėl imituojamo elgesio pasekmių 3. Netiesioginis stebėtojo pastiprinimas (dėl modelio pasekmių) 4. Pačio pavyzdžio pastiprinimas 3 skirtingų klasių atsakai: 1. Pavyzdžio rodymo efektas 2. Slopinimo/neslopinimo efektas (modelio pasekmės) 3. Sukėlimo efektas (modelio elgesys sulaukia atlygio, su juo susijęs elgesys atkuriamas)

APIBENDRINTAI

Tolman (biheviorizmas) - lūkesčiai, tikslas, reikia tirti elgesį, pastiprinimai patvirtina lūksečius, kognityviniai procesai - kognityviniai žemėlapiai ir kognicijos, ne molekulinis lygmuo, elgesio laukas Miller ir Dollard (socialinio mokymosi teorija) - STEBĖTOJO elgesio pastiprinimas, mokymasis stebint - operantinio mokymosi forma, situacija ir pastiprinimų istorija, baimė-generalizacija, svarbiausi teiginiai (drive, cue, response, reward), imitacinio elgesio kategorijos , eksperimentai su žiurke kambarėliuose Hull (biheviorizmas) - varų sumažinimas, potraukis, įgūdis (įprotis), pastiprinimas - potraukio sumažinimas, elgesio sužadinimo potencialas, ar elgesys pasireikš? Guthrie (ankst. biheviorizmas) - vienas bandymas, ne S-S, o S-R ryšys, kurio negalima pastirpinti/susilpninti, daug bandymų - skirtingos stimulų kombinacijos, žalingų įpročių šalinimas, pastiprinimas, kad neišmoktų, ko nereikia. Šunių įpročių formavimas pvz. KAČIUKŲ TYRIMAS. Rescorla ir Wagner (klasikinio sąlygojimo taikymas) - numatymas, sąlyginio stimulo asociatyvinė vertė, su kiekvienu bandymu mažėjas, nuspėjamumas, veikimo, neveikimo situacija, NS ir SS charakteristikos, jungtiniai SS, pažinimo procesai vyksta (pvz. pastovių intervalų programoje - artėjant laikui vis daugiau atsakų), blokavimas, užtemdymas.