8 tema. ASOCIANISTINĖS IŠMOKIMO TEORIJOS. KLASIKINIS SĄLYGOJIMAS
Klasikinio sąlygojimo tyrimų reikšmė
I. Pavlovas sugebėjo eksperimentiškai ir teoriškai atskleisti mokymosi esmę: · Išmokimas visiems gyvūnams (įsk. žmogų) padeda prisitaikyti prie aplinkos. o I. Pavlovas parodė, kaip galima objektyviai tirti tokį svarbų vidinį procesą* kaip mokymasis: · Pasiūlė atskirti paprastus sudėtingos elgsenos dėmenis ir tyrinėti juos, taikant objektyvius laboratorinius būdus. * Nepaisant to, I. Pavlovas nepripažino vidinių procesų, nes jų negalima ,,nei išmatuoti, nei pasverti".
Rescorla-Wagner modelis (1972)
Išmokimo kreivei paaiškinti siūloma matematinė ir simbolinė logika: · Maksimalus išmokimo lygis žymimas λ · Iki sąlygojimo turėti bandymai žymimi n: o Išmokimas įgytas iki tam tikro bandymo n žymimas Vn-1 o Išmokimo pokytis bandymo n metu žymimas ∆Vn · Dirgiklis, kuris yra pateikiamas išmokime žymimas A, todėl imlumo sąlygojimo rodikliai: o Potenciali asociatyvinė SD galia žymima α koeficientu; o Potenciali asociatyvinė ND galia žymima β koeficientu. ∆Vn = αA βA (λ - Vn-1) o Ši logika gali paaiškinti blokavimo efektą. Remiantis išmokimo kreive, aiškėja, kad jei jau pirmame išmokimo etape sąlygojimas priartėja prie maksimalaus išmokimo, o galimas išmokimo pokytis prie nulio, tai antrame išmokimo etape sąlygojimas tampa nebeįmanomu (arba sunkiai pasiekiamu).
Klasikinio sąlygojimo teorijos kritika
1. Išmoktas elgesys yra suprantamas kaip automatinė išorinio dirginimo pasekmė, bet · nepripažino, jog išmokimui svarbūs pažinimo procesai bei biologiniai veiksniai. 2. Paaiškina elementaraus elgesio išmokimą, bet · negali paaiškinti, kaip išmokstama sudėtingo ir valingo elgesio. 3. Teigiama, kad sąlygojimui svarbus yra pasikartojimų skaičius, bet · neįvertino, kad svarbus ne įvykių pasikartojimo dažnis, bet įvykio numatymo tikimybė. 4. Teigiama, kad pagrindiniai visų gyvūnų (įsk. žmogų) mokymosi procesai veikia panašiai, bet · ignoravo, jog biologiniai polinkiai iš anksto lemia, ką gyvūnas turi išmokti, kad išliktų.
Abejotini klasikinio sąlygojimo teorijos teiginiai
1. SA yra sumažintas NA variantas. 2. Blėsimas yra susijęs su slopinimu. 3. Jeigu SD eina pirmiau ND, tai laikui bėgant jis sukels sąlyginį atsaką.
Pagrindinės klasikinio sąlygojimo teorijos sąvokos:
Mokymasis - tai anksčiau nesusijusių dirgiklių ir atsakų į juos susiejimas, naujų reakcijų į aplinkos poveikius, į kuriuos anksčiau nebuvo reaguojama ar reaguojama ne taip, susidarymas, reakcijos pasikeitimas, jos "sąlygojimas" Nesąlyginis dirgiklis (ND) visada ir be papildomų išlygų sukelia nesąlyginį atsaką (NA). Dirgiklį, kuris iš pradžių nesukėlė jokios reakcijos (ND), galima paversti reikšmingu, t.y. sąlyginiu dirgikliu (SD), sukeliančiu sąlyginį atsaką (SA), tačiau tik su sąlyga, kad tas dirgiklis daug kartų pasirodytų šiek tiek anksčiau nesąlyginio dirgiklio.
Abejotini klasikinio sąlygojimo teorijos teiginys (SA yra sumažintas NA variantas.)
Pavlovo nuomone, SA kopijuoja NA: · ND yra maistas: NA - seilių išsiskyrimas, SA - silpnesnis seilių išsiskyrimas. Bet A. SA ir NA gali būti priešingi: o Kai ND yra elektros srovė, tai tipiškas NA - širdies ritmo didėjimas, tačiau po ilgo kartojimo SA pasikeičia iš širdies ritmo padidėjimo į sulėtėjimą (Obrist, Sutterer & Howard, 1972). o Kai ND yra morfijus, tai tipiškas NA - anestezija, tačiau po kelių vandens injekcijų (SD) jautrumas skausmui (SA) padidėja (Shepard & Siegel, 1979). B. Naudojant tą patį ND, SA gali įgauti labai įvairias formas (Holland, 1977).
Pagrindiniai klasikinio sąlygojimo procesai
Pirminis išmokimas: Blėsimas: Silpnėjanti sąlyginė reakcija, kai nėra nesąlyginio stimulo, vadinamas blėsimu. Savaiminis atsinaujinimas: po ramybės tarpsnio susilpnėjusi sąlyginė reakcija laikinai gali sustiprėti. Apibendrinimas (generalizacija): išmokęs reaguoti į vieną stimulą, pradedama taip pat reaguoti ir į panašius stimulus, nors jie niekada nebuvo gretinami su nesąlyginiu stimulu. Pvz.: šuo buvo mokytas reaguoti seilių išskyrimu į skambutį, bet seilės ima išsiskirti girdint švilpuko garsą Atskyrimas (diferenciacija): Sugebėjimas skirti sąlyginį stimulą nuo į jį panašaus, tačiau nereikšmingo stimulo, yra atskyrimas. Pvz.: Pavlovo šunys išmoko ne tik reaguoti į garso toną, bet ir nereaguoti į kitokius garso tonus.
Išmoktas bejėgiškumas
Taigi, Rescorla teigė, kad situacija, kurioje neegzistuoja jokių ryšių tarp SD ir ND, nesukelia sąlygojimo, tačiau Martin E. P. Seligman (1969, 1975) pateikė įtikinamų įrodymų, kad gyvūnai išmoksta kažko svarbaus net ir šiose sąlygose. Rezultatai parodo, kad gyvūnai po eilės trumpų, intensyvių ir neišvengiamų elektros smūgių tampa nepajėgiais išmokti paprastų instrumentinių reakcijų, tokių kaip šuolių per kliūtį. Be to, tokiam bejėgiškumo išmokimui SD ir ND ryšys nėra svarbus.
Kontekstinių dirgiklio požymių svarba
Jei kontekstiniai dirgiklio požymiai labiau panašūs į dirgiklius, kurie: · buvo sąlygojimo metu, tai SD sukelia sąlygojimo reakcijas, t.y. SA; · buvo blėsimo metu, tai SD sukelia blėsimo reakcijas. Šią išvadą patvirtinantys tyrimai: · Atsako atnaujinimas nepastebimas, jeigu ND po nuslopinimo pateikiamas kitame kontekste, nei tas ND, kuris buvo pirmame sąlygojime (Bouton, 1984; Bouton & Bolles, 1976, Puton & Peck, 1989). · Savaiminis atsistatymas iš esmės sumažėja, jei atpažįstamas dirgiklio požymis (ne SD), egzistavęs bandymų nuslopinti metu, pakartotinai yra pateikiamas ir bandant atnaujinti reakcijas (Brooks & Bouton, 1993).
Klasikinio sąlygojimo taikymas
Kasdieniame gyvenime: · Perspėjant apie būsimą įvykį ir padedant jam pasirengti. o Mokykloje: · Formuojant nuostatas mokymosi atžvilgiu ir elgesį mokykloje. o Reklamoje: · Manipuliuojant pirkėjo elgesiu. o Psichoterapijoje: · Mažinant baimę keliančias asociacijas. o Medicinoje: · Mažinant nepageidaujamų pašalinių gydymo efektus sąmoningai parenkamų SD dėka.
Dėmesio svarba klasikiniame sąlygojime (Mackintosh, 1975)
o Klasikinio sąlygojimo metu gaunama informacija yra aktyviai apdorojama: · Biologiškai svarbius įvykius prognozuojantys dirgikliai sulaukia vis daugiau dėmesio, neprognozuojantys - vis mažiau. o Dirgiklių ,,kova" dėl dėmesio galima paaiškinti: · blokavimo efektą: o Pirmo sąlygojimo metu išmokstama, kad pirmasis SD yra svarbus prognostine prasme, tad kartojant jis sulaukia vis daugiau dėmesio; o Antro sąlygojimo metu pateikiamas antrasis SD suvokiamas kaip mažiau svarbus prognostine prasme, tad kartojant jis sulaukia vis mažiau dėmesio. · išmokimo uždelsimą (latentinį stabdymo efektą): o iš anksto susidurdamas su SD organizmas išmoksta, kad šis stimulas nėra svarbus ir pradeda jį ignoruoti. o suderinus šį SD su reikšmingu ND, organizmas turi persiorientuoti ir išmokti naujų prognostinių ryšių, kas ir nulemia išmokimo uždelsimą.
Abejotini klasikinio sąlygojimo teorijos teiginys (Blėsimas yra susijęs su slopinimu.)
o Pavlovo nuomone, SA blėsimas yra susijęs su slopinimu: · blėsimo metu SD pateikiant be ND tarp jų nusistovėję ryšiai (t.y. išmokimas) išnyksta. o Bet SA blėsimas yra susijęs ir su interferencija: · blėsimo metu SD pateikiant be ND įvyksta naujas išmokimas, apimantis: 1. anksčiau išmoktą ryšį tarp SD ir ND 2. esamo SA slopinimą NAUJAS IŠMOKIMAS = SENAS IŠMOKIMAS + SLOPINIMAS o Po blėsimo SD tampa ,,nevienareikšmiu": · Gali sukelti atsaką išmoktą pirminio išmokimo metu arba atsaką, išmoktą blėsimo metu.
Kontingentiškumo svarbos išmokimui tyrimas (Rescorla, 1966)
o Pirmas etapas: šunys mokomi išvengti elektros smūgio laiku peršokant per kliūtį dėžėje. o Antras etapas: šunis padalino į 3 grupes: · Teigiamo kontingentiškumo: įjungdavo garsą (SD), o po 5s elektros smūgį (ND) · Neigiamo kontingentiškumo: įjungdavo garsą (SD), o po jo bent 30 s neįjungdavo elektros smūgio (ND) · Kontrolinė grupė, kur SD ir ND nebuvo susiję: kiek kartų po SD eidavo ND, tiek pat kartų po SD neidavo ND. o Trečias etapas: šunis grąžino į dėžę su kliūtimis ir prieš įjungiant elektros srovę (ND), įjungdavo garsą (SD): · Rezultatai: 1 gr. reakcijos dažnis padidėjo; 2 gr. reakcijos dažnis sumažėjo; 3 gr. nepakito. o Išvada: sąlygojimas priklauso nuo kontingentiškumo, t.y. ryšio tarp SD ir ND.
Šešėliavimas
tai reiškinys, kai SA sukelia tik ryškesnis sudėtinio SD komponentas. Pavyzdžiui, jei sudėtinis dirgiklis susideda iš šviesos ir garso (pateikiami kartu), visas sąlygojimas teks garsiam garsui, kadangi jis yra stipresnis ir labiau pastebimas dirgiklio komponentas.
Abejotini klasikinio sąlygojimo teorijos teiginys (Jeigu SD eina pirmiau ND, tai laikui bėgant jis sukels sąlyginį atsaką.)
• Pvz., Egger ir Miller (1962, 1963) pastebėjo, kad nepatikimi ND nesukelia SA.
