Apibrėžimai

Lakukan tugas rumah & ujian kamu dengan baik sekarang menggunakan Quizwiz!

8. Disjunktas C išvedamas iš disjunktų aibės S

(S |- C) Disjunktas C yra išvedamas iš disjunktų aibės S, jei galima parašyti tokią disjunktų seką, kur kiekvienas disjunktas: - arba iš aibės S (prielaida), - arba gautas pagal atkirtos taisyklę iš jau parašytų ir kuri (seka) baigiasi disjunktu C.

40. Iteracijos operatorius PR 1-argumento funkcijoms

1-arg funkcija f(x) yra gauta pagal iteracijos operatorių iš 1-arg funkcijos h(x), jei teisinga: f(0) = 0 f(y+1) = h(f(y))

19. Aibė A išsprendžiama su Turingo mašina

Aibė A išsprendžiama su TM, jei yra tokia TM M, kurios kalba yra A.

29. Rekursyvi aibė

Aibė A yra rekursyvi aibė, jei jos charakteringoji funkcija yra visur apibrėžta algoritmiškai apskaičiuojama funkcija

45. Rekursyviai skaiti aibė (DR funkcijos apibrėžimo sritis) (Rekursyvių ir rekursyviai skaičių aibių palyginimas)

Aibė A yra rekursyviai skaiti, jei sutampa su kažkurios DR funkcijos apibrėžimo sritimi.

28. Aibės A charakteringoji funkcija

Aibės A charakteringoji funkcija yra: χA(x) = 1, jei x ∈ A χA(x) = 0, jei x ∉ A

10. Intuityvus algoritmas (pagrindinės savybės, formalizavimo būdai)

Algoritmas - veiksmų seka, kuri leidžia spręsti kažkokį uždavinį. Pagrindinės algoritmo savybės: · DISKRETUMAS - algoritmas suskirstytas į atskirus žingsnius. Atlikus vieną, yra vykdomas kitas. · DETERMINUOTUMAS - atlikus žingsnį yra aišku, kokį kitą žingsnį vykdyti. · ŽINGSNIŲ ELEMENTARUMAS - žingsniai turi būti paprasti ir turi būti žinoma, kaip tą žingsnį vykdyti. · MASIŠKUMAS - algoritmas skirtas spręsti uždavinius iš kažkokios uždavinių klasės, o ne vieną konkretų uždavinį. Algoritmų formalizavimo būdai: 1. Kurti idealizuotas matematines mašinas (Turingo mašinos, RAM mašinos, etc.) 2. Apibrėžti funkcijų klasę, kuri sutaptų su algoritmiškai apskaičiuojamų funkcijų aibe [Apibrėžti rekursyvių funkcijų aibę] (Dalinai rekursyvios funkcijos, λ - skaičiavimas, etc.)

23. Baigtinio automato kalba

Baigtinio automato kalba - aibė žodžių, su kuriais automatas baigia darbą galutinėje būsenoje.

22. Baigtinis automatas

Baigtinis automatas - vienajuostė determinuota Turiningo mašina, kurios perėjimų funkcija yra δ(qi, a) = (qj, a, D) ir kuri (TM) baigia darbą tada, kai pasiekia pirmąją tuščią ląstelę.(i gali būti = j)

27. Baigtinumo problema

Baigtinumo problema. Ar egzistuoja toks algoritmas, kuriam padavus N skaičių porą (m, n), jis nustatytų, ar TM su numeriu m (Tm) ir pradiniais duomenimis n yra apibrėžta (baigia darbą) ar neapibrėžta (dirba be galo)?

43. BR funkcijų aibė

Bendrai rekursyvių funkcijų aibė (BR) yra visur apibrėžtų DR funkcijų aibė.

7. Atkirtos taisyklė

C V p D V ¬p ------------------ (AT) C V D

25. Cantaro funkcijos αn(x1, x2, . . . , xn), π i n (k)

Cantaro funkcijos yra: αn(x1, x2, ... , xn) = α2(x1, αn-1(x2, x3, ... , xn)) - rinkinio x1, x2, ... , xn numeris Cantaro numeracijoje. πvn^i(k) - k-ojo rinkinio iš n elementų i-oji koordinatė (i-asis narys).

42. DR funkcijų aibė

Dalinai rekursyviųjų funkcijų aibė (DR) yra funkcijų aibė, kuriai priklauso bazinės funkcijos 0, s(x), prin(x1, x2, ... , xn) ir kuri yra uždara kompozicijos, primityviosios rekursijos ir minimizacijos operatorių atžvilgiu.

47. DR funkcijos grafikas

Dalinės funkcijos f(x1, x2, ... , xn) grafikas yra aibė G = { (x1, x2, ... , xn, y), kur f(x1, x2, ... , xn) = y }

14. Determinuota daugiajuostė Turingo mašina

Determinuota m-juostė TM yra ketvertas < Σ, Q, F, δ >, kur: • Σ - baigtinė aibė - abėcėlė. • Q - baigtinė būsenų aibė. • F - galutinių būsenų aibė (F ⊆ Q). • δ - perėjimų funkcija. (δ : Q × | Σ × Σ × · · · × Σ |→ Q × | Σ × Σ × · · · × Σ | × | {K, D, N} × {K, D, N} × ··· × {K, D, N}) | | m kartų |

11. Determinuota vienajuostė Turingo mašina

Determinuota vienajuostė Turingo mašina M yra ketvertas < Σ, Q, F, δ >, kur: • Σ - baigtinė (simbolių) aibė - abėcėlė. (Jei nepaminėta kitaip: Σ = {0, 1, b}.) • Q - baigtinė aibė - būsenų aibė. (Q = {q0, q1, . . . , qn}, kur q0 - pradinė būsena.) • F - galutinių būsenų aibė (F ⊆ Q). • δ - perėjimų funkcija. (δ : Q × Σ → Q × Σ × {K, D, N})

6. Disjunktas

Disjunktas - literų disjunkcija. { Litera (atominė formulė) - kintamasis arba kintamasis su neigimu }

9. Formulių aibių prieštara

Formulių aibė S yra prieštaringa, jei su bet kuria interpretacija bent viena formulė aibėje S yra klaidinga.

44. Funkcija f(x) mažoruojama funkcijos h(x)

Funkcija f(x) yra mažoruojama funkcijos h(x), jei yra toks n0 ∈ N, kad f(x) < h(x) su visais x > n0.

41. Minimizacijos operatorius (kada f-ja gali būti neapibrėžta)

Funkcija f(x1, x2, ... , xn) gauta iš funkcijos g(x1, x2, ... , xn) pagal minimizacijos operatorių, jei teisinga: • Jei g(x1, x2, ... , xn-1, i) ≠ xn (i = 0, 1, 2, ..., y-1) ir g(x1, x2, ... , xn-1, y) = xn, tada f(x1, x2, ... , xn) = y. • Jei g(x1, x2, ... , xn-1, i) ≠ xn (i ∈ N) arba g(x1, x2, ... , xn-1, j) = ∞ ir g(x1, x2, ... , xn-1, k) = xn (k = 0, 1, ... , j-1), tada f(x1, x2, ... , xn) = ∞. Žymėjimas: f(x1, x2, ... , xn-1 , xn) = µy(g(x1, x2, ... , xn-1, y) = xn) Reikšmė yra mažiausias y (y ∈ N), su kuriuo lygybė g(x1, x2, ... , xn-1, y) = xn yra teisinga. Jei tokio nėra, reikšmė yra ∞.

37. Kompozicijos operatorius

Funkcija f(x1, x2, ... , xn) yra gauta pagal kompozicijos operatorių iš funkcijų h(x1, x2, ... , xm) ir g1(x1, x2, ... , xn), g2(x1, x2, ... , xn), ... , gm(x1, x2, ... , xn), jei teisinga: f(x1, x2, ... , xn) = h( g1(x1, x2, ... , xn), g2(x1, x2, ... , xn), ... , gm(x1, x2, ... , xn) )

1. Hilberto tipo teiginių skaičiavimas

Hilberto tipo teiginių skaičiavimas yra skaičiavimas su aksiomomis (1.1 - 4.3) ir modus ponens taisykle.

33. Normalinis termas. Nenormalizuojamas termas

Normalinis termas - termas be redeksų. Nenormalizuojamas termas - termas, kurio β-redukcija yra begalinė.

24. Poros (x, y) numeris Cantaro numeracijoje; kairiojo ir dešiniojo nario funkcijos

Poros (x, y) numeris Cantaro numeracijoje yra funkcija α2(x, y). πv2^1(k) - k-osios poros pirmas elementas (kairiojo nario funkcija) πv2^2(k) - k-osios poros antras elementas (dešiniojo nario funkcija)

39. PR funkcijų aibė

Primityviai rekursyviųjų funkcijų aibė (PR) yra funkcijų aibė, kuriai priklauso bazinės funkcijos 0, s(x), pr^ivn(x1, x2, ... , xn) ir kuri yra uždara kompozicijos ir primityviosios rekursijos operatorių atžvilgiu.

2. Sekvencija (ir jos antecedentas ir sukcedentas)

Sekvencija - reiškinys pavidalo A1, A2, ..., An |- B1, B2, ..., Bm, Ai, Bj - formulės, n + m > 0, seka Ai (i = 1, ..., n) - sekvencijos antecedentas, seka Bj (j = 1, ..., m) - sekvencijos sukcedentas

5. Sekvencinio skaičiavimo taisyklė apverčiama

Sekvencinio skaičiavimo taisyklė yra apverčiama, jei taisyklės išvada (apačia) išvedama tada ir tik tada, kai išvedamos visos taisyklės prielaidos (viršus).

3. Sekvencinis skaičiavimas G

Sekvencinis skaičiavimas G (Genzeno) - skaičiavimas su aksioma: Γ1, A, Γ2 |- ∆1, A, ∆2 ir taisyklėmis

4. Sekvencinis skaičiavimas intuicionistinei logikai

Sekvencinis skaičiavimas intuicionistinei logikai (In) - skaičiavimas su aksioma A |- A ir taisyklėmis:

26. Standartinė Turingo mašina (visas galima sunumeruoti)

Standartinė TM yra 1-juostė determinuota TM, kuriai teisinga: 1. Σ = {0, 1, b} 2. |F| = 1 (yra 1 galutinė būsena) 3. Kai baigia darbą galutinėje būsenoje, juostoje yra tik TM darbo rezultatas (skaitymo galvutė žiūri į pirmą iš kairės netuščią simbolį)

20. Sudėtingumo klasės DTIME(f(n)), NTIME(f(n)), DSPACE(f(n)), NSPACE(f(n))

Sudėtingumo klasės: • DTIME(f(n)) - sudėtingumo klasė, kuriai priklauso visi uždaviniai, kuriems egzistuoja juos sprendžianti daugiajuostė determinuota TM, kurios sudėtingumas laiko atžvilgiu yra f(n). (TM(n) = f(n)) • NTIME(f(n)) - sudėtingumo klasė, kuriai priklauso visi uždaviniai, kuriems egzistuoja juos sprendžianti daugiajuostė nedeterminuota TM, kurios sudėtingumas laiko atžvilgiu yra f(n). (TM(n) = f(n)) • DSPACE(f(n)) - sudėtingumo klasė, kuriai priklauso visi uždaviniai, kuriems egzistuoja juos sprendžianti daugiajuostė determinuota TM, kurios sudėtingumas atminties atžvilgiu yra f(n). (SM(n) = f(n)) • NSPACE(f(n)) - sudėtingumo klasė, kuriai priklauso visi uždaviniai, kuriems egzistuoja juos sprendžianti daugiajuostė nedeterminuota TM, kurios sudėtingumas atminties atžvilgiu yra f(n). (SM(n) = f(n))

21. Sudėtingumo klasės L, NL, P, NP, PSPACE, EXP

Sudėtingumo klasės: • L = DSPACE(log n) • NL = NSPACE(log n) • P = DTIME(n^k), kur k - konstanta. • NP = NTIME(n^k), kur k - konstanta. • PSPACE = DSPACE(n^k), kur k - konstanta. • EXP = DTIME(2^(n^k)), kur k - konstanta.

36. Termas definuoja dalinę funkciją

Termas E definuoja (apibrėžia) dalinę funkciją f(x1, x2, ... , xn), jei teisinga: 1) Jei f(k1, k2, ... , kn) = k, tai termas (...(((E)k1)k2)...)kn redukuojamas (β-redukcijoje) į termą k. 2) Jei f(k1, k2, ... , kn) = ∞, tai termas (...(((E)k1)k2)...)kn yra nenormalizuojamas (β-redukcija - begalinė).

31. Termo redeksas ir jo santrauka

Termo redeksas ir jo santrauka Redeksas - termas pavidalo (λx.E)Y, kur E ir Y - termai. Redekso (λx.E)Y santrauka yra termas E, kuriame: • Jei terme Y nėra laisvų z, tokių, kurie yra suvaržyti terme E, tada santrauka yra termas E, kuriame visos laisvos x įeitys pakeistos termu Y. • Jei terme Y yra laisvų z, tokių, kurie yra suvaržyti terme E su z, tai termas E1 gaunamas iš termo E, visus λz.D pakeičiant į λw.D1, α-ekvivalentus (w - naujas kintamasis). Tada santrauka yra termas E1, kuriame visos laisvos x įeitys terme E1 pakeičiamos termu Y.

13. Turingo mašina apskaičiuoja funkciją

Turingo mašina M apskaičiuoja dalinę funkciją f(x1, x2, ... , xn), jei egzistuoja toks argumentų ir rezultato kodavimas abėcėlės Σ simboliais cod(x1, x2, ... , xn) = ˜x, kuriam teisinga: 1. jei f(a1, a2, ... , an) = b (funkcija apibrėžta), tada TM M su pradiniais duomenimis žodžiu cod(a1, a2, ... , an) yra apibrėžta ir jos darbo rezultatas yra žodis cod(b). 2. jei f(a1, a2, ... , an) = ∞ (neapibrėžta), tada TM M su pradiniais duomenimis žodžiu cod(a1, a2, ... , an) irgi yra neapibrėžta (dirba be galo).

12. Turingo mašina apibrėžta

Turingo mašina M su pradiniais duomenimis žodžiu X yra apibrėžta, jei pradžioje į duomenų juostą įrašius žodį X, TM M baigia darbą būdama galutinėje būsenoje.

18. Turingo mašinos kalba

Turingo mašinos M kalba yra žodžių aibė, su kuriais TM M baigia darbą galutinėje būsenoje (yra apibrėžta).

17. Turingo mašinos sudėtingumas atminties atžvilgiu (i(v) ir s(v))

Turingo mašinos M sudėtingumas atminties atžvilgiu yra funkcija: SM(n) = max { s(v) : i(v) = n }. [Kiek daugiausiai atminties gali prireikti TM] i(v) - žodžio v ilgis. s(v) - panaudotų ląstelių kiekis, kurį sunaudojo TM, jei pradinių duomenų juostoje buvo žodis v.

16. Turingo mašinos sudėtingumas laiko atžvilgiu (i(v) ir t(v))

Turingo mašinos M sudėtingumas laiko atžvilgiu yra funkcija: TM(n) = max { t(v) : i(v) = n }. [Kiek daugiausiai laiko gali prireikti TM] i(v) - žodžio v ilgis. t(v) - žingsnių kiekis, kurį atlieka TM, jei pradinių duomenų juostoje žodis yra v.

15. Nedeterminuota Turingo mašina

m-juostė nedeterminuota Turingo mašina M yra tokia Turingo mašina, kurios perėjimų funkcija yra daugiareikšmė funkcija (atitiktis).

38. Primityviosios rekursijos operatorius

n argumentų funkcija f(x1, x2, ... , xn) yra gauta pagal primityviosios rekursijos operatorių iš (n-1) argumento funkcijos g(x1, x2, ... , xn-1) ir (n+1) argumento funkcijos h(x1, x2, ... , xn-1, xn, xn+1), jei teisingos lygybės: • f(x1, x2, ... , xn-1, 0) = g(x1, x2, ... , xn-1) • f(x1, x2, ... , xn-1, y+1) = h(x1, x2, ... , xn-1, y, f(x1, x2, ... , xn-1, y))

46. Universalioji funkcija

n-argumentų funkcijų aibės A universalioji funkcija yra (n+1)-argumentų funkcija F(x0, x1, ... , xn), kuriai teisinga: 1) Jei i0 ∈ N, tai funkcija F(i0, x1, x2, ... , xn) = δ(x1, x2, ... , xn) ∈ A. 2) Jei g(x1, x2, ... , xn) ∈ A, tai bus toks i1 ∈ A, kad F(i1, x1, x2, ... , xn) = g(x1, x2, ... , xn)

34. λ-skaičiavimo loginės konstantos

λ-skaičiavimo loginės konstantos: 0 - λx.λy.y (klaidinga) 1 - λx.λy.x (teisinga)

35. λ-skaičiavimo natūralusis skaičius

λ-skaičiavimo natūralusis skaičius k = λf.λx.(fkx), kur fkx = f(f( ... f(fx). . .)). (k kartų)

32. Termo β-redukcija

λ-skaičiavimo termo E β-redukcija yra termų seka E1 ▷ E2 ▷ E3 ▷ E4 ▷ ... ▷ En, kur: • E1 = E • En yra gautas iš termo En-1, jame pirmą iš kairės redeksą pakeičiant į jo santrauka.

30. λ-skaičiavimo termas

λ-skaičiavimo termo apibrėžimas: 1) Jei u - kintamasis, tai u yra termas 2) Jei E1 ir E2 - termai, tada (E1E2) - irgi termas. 3) Jei E - termas, o x - kintamasis, tai ir (λx.E) irgi yra termas. (E yra λx. Veikimo sritis)


Set pelajaran terkait

Research Methods Learning Outcomes

View Set

USING GIBBS FREE ENERGY TO PREDICT SPONTANEOUS REACTIONS

View Set

N436 Evidence Based Practice EAQ

View Set

Chapter 6. Data: Business Intelligence

View Set

NSG 330 Ch 36- Management Immune Deficiency Disorders

View Set

ACCT 3301 - Cost Accounting I: Chapter 9

View Set