3 tema savokos

Platonas apie valstybe

Idealios valstybės santvarkos modeliai - filosofų valdoma arba įstatymų valdoma valstybė

Sofistai

gudruolis, išminčius. Savo amžiaus švietėjai ir novatoriai, mokę retorikos, gramatikos, mitologijos, teisės, gamtos mokslų ir pan. Jie praktikai, eruditai, realių faktų tyrinėtojai. Pagrindinis užsiėmimas - mokymas. Mokė atlygintinai. Vieningos mokyklos nesukūrė. Mokymui būdingas reliatyvizmas. Apie jų mokymą žinome iš vėlesnių autorių darbų.

Aristotelis

Amicus Plato, sed magis amica veritas „Ir draugai, ir tiesa mums yra mieli, bet mūsų šventa pareiga atiduoti pirmenybę tiesai." Žmogus „iš prigimties yra pilietinis gyvūnas". Aukso vidurio paieška.

Prigimtinis lygiateisiškumas

Antifonas: „visi žmonės - tiek graikai, tiek ir barbarai - yra lygūs"; „visų žmonių gamtiniai poreikiai yra vienodi". Hipijas: iš prigimties visi žmonės yra lygūs; žmonių nelygybė yra įstatymų (Nomoi) rezultatas. Likofronas: iš prigimties visi žmonės yra lygūs; įstatymas - tai sutartis, padedanti užtikrinti šalių teises.

Prigimtinė stipresniojo teisė

Gorgijas: „Gamtos yra surėdyta, kad silpnesnieji yra stipresniųjų valdomi, stiprieji veda, o silpnieji seka." Kaliklas: Prigimtinis dėsnis visur (tiek tarp gyvūnų, tiek tarp žmonių) vienodas: stipresnis įsakinėja silpnesniam ir yra aukščiau už jį.

Zenonas Kitijietis

Individuali laimė įmanoma tik bendruomenėje; skatinamas skverbimasis į išorės įvykius. Visuotine lygybe grindžiamos kosmopolitinės valstybės samprata. Išminčius yra doras, laisvas, vertas užimti valdžios vietą, jis nevengia valstybinių pareigų ir politinės veiklos.

"Nomoi" silpniesiems naudingas kūrinys

Kaliklas: teisė ir įstatymai yra silpnųjų žmonių, kurių yra dauguma, kūrinys. Silpnieji stengiasi apsisaugoti nuo stipriųjų ir kaip neteisingumą peikia tai, kas priklauso stipriesiems. Lygybė yra naudinga tik silpniems ir neigia stipriųjų tobulybę.

Zenonas Kitijietis

Prigimtis ir įstatymas vienas su kitu dera. Įstatymas yra universalus ir atitinka žmogaus prigimtį, nes jį patį gimdo išmintingasis pasaulio protas. Įstatymas yra konkretus išminčiaus kūrinys, kuris atitiks prigimtį ir užtikrins individualią laimę. Už konkrečios valstybės įstatymus didesnę galią turi prigimtinė teisė. Lygiateisiškumas: nėra skirtumo tarp vergvaldžių ir vergų, graikų ir barbarų, vyrų ir moterų.

Dalijamasis teisingumas

Taikomas dalijant garbę, pinigus arba kitas dalijamas vertybes. Pagrįstas tam tikra [geometrinė] proporcija: „Tai, kas teisinga, yra proporcinga". „Jeigu žmonės bus nelygūs, jie ir negaus po lygiai, - dėl to ir kyla ginčai ir vaidai, kai lygūs žmonės gauna nelygiai, arba nelygūs - po lygiai. Tai aišku ir iš vertumo sąvokos. Mat visi sutinka, kad teisingai dalijant būtina atsižvelgti į tam tikrą vertumą, bet ne visi vertu laiko tą patį dalyką: demokratijos šalininkai juo laiko laisvę, oligarchijos šalininkai - turtą arba kilmingumą, aristokratai - dorybę."

Reguliuojamasis teisingumas

Taikomas žmonių sutartyse. Žmonių sutartims būdingas teisingumas „yra tam tikra [aritmetinė] lygybė". „Juk nėra jokio skirtumo, ar gera žmogus apgavo blogą, ar blogas - gerą arba ar svetimoteriavo geras, ar blogas. Įstatymas atsižvelgia tik į padarytos žalos skirtumą. (...) Teisėjas mėgina šitą neteisingumą - lygybės pažeidimą - išlyginti."

Aristitelio valdymo formos

Teisingos - Monarchija, Aristokratija, Politėja Neteisingos - Tironija, Oligarchija, Demokratija

Epikūras apie teisinguma

Teisingumo pagrindas - susitarimas: „Teisingumas yra naudingas susitarimas nedaryti vieni kitiems žalos ir nepatirti jos"; „(...) Jis [teisingumas] yra tam tikras susitarimas dėl nedarymo ar nepatyrimo žalos". Teisingumas yra tai, kas „naudinga žmonių tarpusavio bendravimui"; „Teisinga buvo tada, kai teikė naudos tarpusaviam piliečių santykiavimui, o vėliau, kai jau naudos nebeteikė, tai nebebuvo ir teisinga".

Pozityvieji įstatymai "Nomoi" ginklas stipriųjų rankose

Trasimachas: „Teisingumas yra tai, kas naudinga stipresniajam. (...) Kiekviena valdžia leidžia įstatymus savo pačios naudai: demokratija - demokratiškus, tironija - tironiškus; panašiai daro ir kitos valdžios. Išleidusios įstatymus, jos paskelbia, kad jie yra teisingi pavaldiniams."

Platono valdymo formos

Valdymo formos 1. Aristokratija/monarchija 2.Timokratija 3.Oligarchija 4.Demokratija 5.Tironija

Epikūras apie vakstybe

Valstybės kuriamos vardan žmonių saugumo, pirmiausia - nuo kitų žmonių plėšikavimo, bet: „Tikriausias saugumas pasiekiamas gyvenant ramiai, vengiant minios". Valstybė ir įstatymai atsiranda kaip susitarimas palengvinti žmonių bendravimą. Įstatymai veiksmingi todėl, kad jų numatytos bausmės padaro neteisingumą nenaudingą. Išmintingas žmogus ir be susitarimų elgiasi teisingai. Teisė ir politinės institucijos patikrinamos tik naudingumu. Monarchija yra stipriausias ir todėl saugiausias valdymas.

Aristotelis apie teisinguma

Visa apimantis teisingumas (teisingumas pačia bendriausia prasme). Dalinis teisingumas: Dalijamasis (paskirstomasis) teisingumas; Reguliuojamasis teisingumas.

Protagoras

Visa ko saikas - žmogus. Kas naudinga vienam, gali būti žalinga kitam. Konkrečios valstybės įstatymai nėra labiau „teisingi" nei kitų valstybių įstatymai. Pilietis privalo paklusti valstybės įstatymams, nes joks gyvenimo būdas nėra labiau „teisingas" už kitus. Nesilaikantis valstybės įstatymų pilietis turi būti išvarytas.

Aristotelis

Ūkis: „Ši iš prigimties paskatų kasdieniam reikalui susikūrusi bendrija yra ūkis". Kaimas: „Pirmoji jau ne kasdieniams poreikiams tenkinti iš kelių ūkių susidariusi bendrija yra kaimas". Valstybė: „Iš kelių kaimų susidedanti baigtinė bendrija yra valstybė, jau pasiekusi (...) visiško sau pakankamumo lygį, susidariusi gyvenimo, o gyvuojanti gero gyvenimo labui".

Epikūras apie malonuma

„Kai sakome, kad malonumas yra tikslas, mes turime galvoje ne nusivylusių žmonių malonumus ir ne malonumus, glūdinčius jutiminiuose pomėgiuose, (...) bet tokią būseną, kai ir kūno neskauda, ir siela rami." „Negalima gyventi maloniai, negyvenant protingai, dorai ir teisingai, lygiai kaip negalima gyventi protingai, dorai ir teisingai negyvenant maloniai." „Aukščiausia malonumų riba yra bet kokio skausmo pašalinimas." Malonumą teikia pasyvesnis, nuo išorinių poveikių nepriklausomas gyvenimas.

Visa apimantis teisingumas

„Visa, kas įstatymų leidėjų yra nustatyta, turi įstatymo galią, ir kiekvieną iš tų nuostatų vadiname teisingu. (...) Teisingumas yra laikomas didžiausia iš visų dorybių - „nei rytinė, nei vakarinė žvaigždė nėra tokia nuostabiai puiki". Ir priežodis sako: „Teisingumas - tai visos dorybės kartu". (...) Taigi teisingumas yra įstatymų ir lygybės gerbimas."

Platonas

„[Valstybėje] mes neturėsime nei dvilypio, nei daugialypio žmogaus. Kiekvienas darys tik ką nors viena." „Kiekvienam dirbti savo darbą, matyt, ir bus teisingumas." „Teisingumas yra visų trijų luomų (...) atsidavimas savo darbui, kai kiekvienas atlieka tai, kas jam būdinga."