Suvokimas ir jo sutrikimai

Ace your homework & exams now with Quizwiz!

Suvokimas

Aplinkinio pasaulio ir savęs pažinimas jutimo organais.

Nuo ko priklauso pojūčio intensyvumas?

Dirgiklio stiprumo Kontrastingumo Reikšmingumo

Dėl ko atsiranda agnozija?

Dėl analizatorių veiklos sutrikimo, kurie dažnai būna organinės kilmės.

Kaip bendrai galima pavadinti hiperpatiją ir hipopatiją?

Emocinio išraiškingumo suvokimo pokyčiai

Hipestezija pvz.

Garsai atrodo sklindantys iš toli Šviesa neryški Maistas neturi įprasto skonio ir kvapo

Analgezija

Išnykęs skausmo jutimas

Pojūčio slenkstis. Jo aukštumas.

Kuo didesnis pojūčio slenkstis, tuo stipresnio dirgiklio reikia. Žemas pojūčio slenkstis - hiperestezija. Aukštas - hipestezija.

Kada gali pasitaikyti hipestezija?

Labai išsekusiems, apimtiems depresijos arba apatijos žmonėms.

Kada būdinga hiperpatija?

Maniakiniam sindromui, t.y. liguistai pakilios nuotaikos būsenai.

Kas dar turi įtakos suvokimo pilnatvei?

Ne tik pojūčiai, bet ir: gyvenimo patyrimas intelekto lygis emocinė būsena dirgiklių intensyvumas (kai jie stiprūs - suvokimas būna raiškesnis)

Agnozija

Negalėjimas pažinti, suvokti daiktų, reiškinių, savo kūno dalių, jų trūkumų.

Nuo ko priklauso pojūčio slenkstis?

Nuo įgimtų nervų sis ypatybių Patyrimo

Kas gali trukdyti suvokimui?

Nusilpusi atmintis Žemas intelektas Prislėgta nuotaika

Kam būdinga hipopatija?

Paprastai lydi depresiją, t.y. liguistai prislėgtą nuotaiką.

Kokią dirgiklio savybę atspindi pojūtis?

Pojūtis atspindi vieną tam tikro dirgiklio ar daikto savybę. Pvz., šviesos, garso, kvapo, temperatūros.

Kokios agnozijų rūšys?

Regos (nepažįsta daiktų, nors gali nusakyto formą, spalvą ir pažinti juos liesdamas) Klausos (nepažįsta daikto, reiškinio iš jam būdingo garso) Uoslė (nepažįsta žinomų kvapų, prieskonių skonio) Skonio Lytos (neatpažįsta daiktų, juos čiuopdamas)

Kada gali pasitaikyti analgezija, hipalgezija?

Sergant šizofrenija, hipnozės seanso metu. Pvz., šizofrenikai gali žalotis (išsikastruoti, nusipjauti ranką)

Hipestezija

Susilpnėjęs aplinkos dirgiklių suvokimas.

Hipalgezija

Susilpnėjęs skausmo jutimas

Hiperestezija

Sustiprėjęs aplinkos dirgiklių suvokimas, padidėjęs jautrumas. Jos metu įprasti garsai ir reiškiniai suvokiami kaip labai stiprūs.

Kas yra pojūtis?

Suvokimo sudėtinė dalis. Suvokimas grindžiamas pojūčiais, jų deriniais.

Kokia žmogaus sąmonė, kai jis turi agnoziją?

Sąmonė nesutrikusi Jutimų receptoriai ir jų laidai nepažeisti

Hiperestezija pvz.

Uždaromų durų bildesys kaip šūvis Saulės šviesa rėžianti, skausminga Kvapai l. stiprūs Patalynė dirgina odą, neleidžia užmigti

Kas sukelia pojūtį?

Veikdami 1) regos, 2) klausos, 3) uoslės, 4) lytos organus, dirgikliai sukelia pojūtį.

kam būdingos kontrastinės haliucinacijos

alkoholinei haliucinozei

kada pasireiškia regos haliucinacijos su ištisais vaizdais

alkoholiniams delyrui kitos etiologijos delyrinis sindromas (kitos intoksikacijos, organinės smegenų ligos)

kada būna hipnagoginės haliucinacijos?

alkoholinio delyro pradinėje stadijoje

Paprasta haliucinacija

apsiriboja vienu analizatoriumi, pvz., tik klausos, kuomet girdima kalba

Katatiminės haliucinacijos

atitinkančios nuotaiką pvz., esant depresijos ar manijos būsenos

hipnopompinės haliucinacijos

atsiranda prabundant, t.y. pereinant iš miego į budrumo būseną sugrįžę į budrumo būseną ligoniai jas vertina kritiškai

komentuojamosios

balsai aptaria jo elgesį

kokio turinio būna klausos haliucinacijos?

balsai dažniausia nemalonaus turinio, smerkia. už sienos, lango, lubų, iš po grindų

įsakomosios

balsai įsakinėja liepia žalotis, nusižudyti įtaigūs, sunku nevykdyti paliepimų

Kur gali būti senestopatiniai jutimai?

bet kurioje kūno dalyje, dažniau galvoje, GIT, širdyje, stubure. skundžiasi, kad tirpsta kuri nors kūno dalis, spaudžia, veržia galvą. ...

kokioje būklėje atsiranda klausos haliucinacijos?

dažnesnės, kai būna aiški sąmonė, todėl ligonis , girdėdamas balsus, bando pasitikrinti, ar iš tikrųjų taip yra, ieško, iš kur tie balsai sklinda.

verbalinė iliuzija kada būna

depresinių būsenų metu. dažnai šeimos narių ar palatoje esančių žmonių kalba suvokiama kaip girdi įspėjimą, nuosprendis, kaltinimai.

kam būdinga mikro/makroptinės haliucinacijos

egzogeninėms organinėms psichozėms

kaip skirstomos klausos haliucinacijos?

elementarios - akusmas paprastas - fonemas sudėtingas

sinestezija

esti tuomet, kai vieno analizatoriaus sujaudinimas pereina į kitą analizatorių.

Hipnagoginės haliucinacijos

gali atsirasti užmiegant, kai esti fazinės galvos smegenų būsenos. ligonis pradeda snausti ir staiga tamsiame fone pamato veidą, žmogų, girdi balsus. išsigandęs pašoka iš lovos ir dairosi aplink.

makroptinės

guliverio, mato milžinus

afektogeninė/psichogeninė haliucinacija

haliucinacija, atsirandanti po stiprių išgyvenimų ir atspindinti psichiką pažeidusį momentą

haliucinacija vs iliuzija

haliucinacijos sunkesnis suvokimo sutrikimas negu iliuzijos. iliuzijoms atsirasti reikia dirgiklio, nors ir suvokiama klaidingai, iškreiptai. haliucinacijoms jokio išorinio nervų sistemos diriginimo nereikia, jos yra sutrikusios psichikos vaisius.

haliucinacjos vs tikrovė

haliucinacijos suvokiamos kaip tikrovė haliucinacijos užvaldo, nukreipia visą psichikos veiklą viskas, kas vyksta tikrovėje, mažiau reikšmingi negu haliucinaciniai išgyvenimai haliucinacijos atsiranda nevalingai

Kritiškumas haliucinacijų atžvilgiu

haliucinacijos suvokiamos kaip tikrovė, todėl ligonis dažniausiai negali kritiškai jų vertinti, jam jos nesiskiria nuo tikrų garsų ir kitų jutimų

Psichogeninės indukuotos haliucinacijos

haliucinacijos vienu metu kyla keliems žmonėms pvz., religinės ekstazės metu

bonnet haliucinacijos

haliucinacijos žmonėms, kurių regos organai pažeisti, o analizatoriaus centras nesutrikęs pvz., katarakta ar glaukoma

iš ko gali kilti iliuzijos? kaip jos skirstomos?

iš bet kurio analizatoriaus. todėl skiriamos regos, klausos, uoslės, skonio, lytos iliuzijos.

sceninės, oneiroidinės, kinematografinės haliucinacijos

ištisos įvykių scenos: rojus, pragaras, pasakų veikėjai.

psichinės (abstrakčios) haliucinacijos

jutimas, kad skaitomos atimamos arba įdedamos į galvą mintys aidinčios mintys

kontrastinės

kai balsai tai bara, niekina ligonį, tai jį giria, teisina kaip teismo salėje

kokioje būklėje dažniausiai atsiranda regos haliucinacijos?

kai esti sutrikusi sąmonė, savimonė, vyksta psichinės veiklos sklaida (dezintegracija)

stereotipiškos haliucinacijos

kai giridimas vis tas pats balsas arba matomas vis tas pats vaizdas

endoskopinės haliucinacijos

kai ligonis mato savo kūno viduje vykstančius procesus arba objektus

kaip skirstomos haliucinacijos

kaip ir iliuzijos pagal jutimo organus regos klausos uoslės skonio lytos (taktilinės) visceralinės bendro jutimo (kūno)

pranašaujamosios

kalba apie paciento ateitį, numato, kiek laiko jam teks būti ligoninėje, koks tolesnis jo šeimos likimas

senestopatija

keisti, nemalonūs, sunkiai nusakomi pojūčiai. ligoniai nesugeba tiksliai jų apibūdinti (kažkaip,tarytum, kažkur), be to, jie skiriasi nuo skausmų

fizikinės iliuzijos

kyla dėl fizikos dėsnių ir nepriklauso nuo psichinės būsenos (pvz., įmerkta į vandenį lazda atrodo lūžusi).

Eksperimentinės haliucinacijos

kyla paskyrus haliucinogenų matomos spalvingos geometrinės figūros, kartais ištisos scenos

kada būna pareidolijos?

kyla tarp miego ir budrumo fazės. žiūrėdamas į ant sienos kabantį kilimą, raštą, dėmes žmogus mato fantastiškus vaizdus, kaukes, peizažus.

panoraminės haliucinacijos

ligonis amto landšaftą, kuris dažnai esti sustingęs

oneiroidinės haliucinacijos

ligonis būna įvykių centre, atlieka svarbų vaidmenį

ekstrakampinės klausos halucinacijos

ligonis girdi, kas kalbama kitame miesto gale, kitoje gatvėje

Uoslės haliucinacijos

ligonis jaučia nesamus kvapus, kurie dažniausiai būna nemalonūs pūvanti mėsa, chemikalai, nuodai

kalbos psichomotorinės haliucinacijos

ligonis kalba prieš savo valią neturi noro tuos žodžius sakyti, jie jam svetimi gali pasireiškti kaip vidinė, bebalsė kalba, priskiriama prie pseudohaliucinacijų

autoskopinės haliucinacijos

ligonis mato pats save, suvokia save kaip savo dvynį.

mikroptinės haliucinacijos

liliputinės, maži žmogeliukai

spalvoti vaizdai

matomi daiktai įgauna kitokį atspalvį: mėlynas knygos viršelis tampa geltonas

dalinės/parcialinės haliucinacijos

matomos tik atskiros žmonių, žvėrių arba daiktų dalys

skonio haliucinacijos

nemalonus skonis burnoje gali atrodyti, kad maistas užnuodytas

neatitinkančios nuotaikos haliucinacijos

nesusijusios su nuotaika

adelomorfinės haliucinacijos

neturi aiškių kontūrų, vos matomos, neryškios kažkokie siluetai

kuo pareidolijos sveikiems žmonėms nuo sergančių skiriasi.

pareidolijos būna ir sveikiems, bet kai nepakankamas apšvietimas. emocinė įtampa. nuovargis; bet jos neveikia gebėjimo pažinti realybę, nes sveikas žmogus tuoj pat šią suvokimo klaidą ištaiso. sergant psichikos liga, iliuzijos būna intensyvesnės, gausesnės, iškreipia aplinkos pažinimą, ligonis nesugeba jų koreguoti, t.y. būna nekritiškas jų atžvilgiu

elementarios regos haliucinacijos

pasireiškia elementais mato spalvas, geometrines figūras, dėmes ir kt.

Afektogeninės iliuzijos

pasireiškia tada, kai: žmogus yra emocinės įtampos, t.y. afekto, būsenos, sirgdamas psichikos liga būna baimingas

Kam pasitaiko senestopatija?

pasitaiko dažnai, gali būti neurozinio, psichozinio registro

fiziologinės iliuzijos

priklauso nuo mūsų analizatorių veiklos. važiuojant traukiniu atrodo, kad medžiai ir telefono stulpai lekia pro mus, o mes stovime vietoje.

kaip suvokiamos regos haliucinacijos?

primena sapnus - tarsi sapnuojama nemiegant, todėl haliucinuojant dažnai suvokiamas ne visas reiškinys, ne visas kompleksas. Pvz., ligonis mato ugnį, bet nejaučia karščio, dūmū kvapo. Vis dėlto, ugnies tikrumu jis neabejoja.

ekstrakampinės haliucinacijos

regos haliucinacijos, jos yra už jutimo organo, šiuo atveju, regos fiziologinio lauko ribų. pvz., ligonis už savo nugaros mato žmogų, nors tuo metu į jį nežiūri. "trečios akies simptomas"

regos haliucinacijos, pasireiškiančios ištisais vaizdais

rodosi figūros, jų dalys regi įvykius, kurie greitai keičiasi (žiurkės, gyvatės, šunys, kurie puola ir kelia jam siaubą). Įvykių tematika susijusi su gyvenimu (biografija).

Tikrosios haliucinacijos

ryškios, vaizdžios, įtikinamos susidaro išorėje, t..y ligonis mato žmones, daiktus, žvėris kambaryje, už lango, lauke.

kada pasitaiko elementarios regos haliucinacijos?

sergant organinėmis smegenų ligomis epilepsija progresuojančiu paralyžiumi encefalitu

kam pasitaiko sinestezija?

silpno nervų sistemos tipo labai lakios vaizduotės žmonėms asteninių būsenų metu pradinėje psichozės stadijoje

sinestezijos pvz.

spalvinė klausa (audition colore) spalvoti vaizdai (vision colore)

haliucinacijų spalvos

spalvotos/nespalvotos natūralių spalvų arba vienos spalvos

spalvinė klausa

sudirginus klausos analizatorių jaudinimas plinta į regos analizatorių, o dėl to garsai lydimi spalvų

Pareidolijos

sudėtingos, fantastiškos iliuzijos.

Hipopatija

susilpnėjęs emocinis suvokimo išraikšingumas. Ligoniui viskas atrodo blyšku, monotoniška, neįdomu.

Psedohaliucinacijos

suvokiamos kūne, dažniausiai galvoje lydimos dirbtinumo jausmo, atrodo kažkieno sukeltos

Hiperpatija

tai sustiprėjęs emocinis išraiškingumas, pvz., kai aplinkos daiktai, žmonės, gamta suvokiami ypač raiškiai, spalvingai.

akusmas

tam tikri garsai ūžesys, šūvisi, graiustinis, traškesys

fonemos

tam tikri žodžiai, sakiniai, ištisa klaba

Haliucinacijos

tariamas nesamų dalykų jutimas. tai suvokimas be išorinio dirgiklio ir realaus objekto.

konstatuojamosios

teigia faktą sako, ką tuo metu daro (valgi, skaito)

iliuzija

tikrovėje esančio objekto arba dirgiklio iškreiptas, klaidingas suvokimas.

afektogeninė iliuzija pvz.

vienišas, nelaimingas žmogus miške lapų šnarėjimą laiko užpuoliku sergantis psichikos liga, kuriam būdingass kliedesys ir nerimastinga depresija, indų skabesys --> grandinių, kuriomis bus sukaustytas, žvangėjimu;

sudėtingos haliucinacijos

vienu metu kelių rūšių pvz., mato žmonės, girdi juos kalbant jaučia nuodų kvapą ir skonį

Kada gali pasireikšti hiperestezija?

Įvairios psichozės, ypač ūmios, pradinėje stadijoje, kai esti gili astenija.

kaip pagal turinį skirstomos klausos haliucinacijos

įsakomosios (imperatyvinės) pranašaujamosios komentuojamosios konstatuojamosios kontrastinės

Elementari haliucinacija

ūžesiai blyksniai


Related study sets

Managerial Accounting Final Exam

View Set

Color Theory Definitions and Examples

View Set

MGMT 3860 TRAINING AND ONBOARDING

View Set

PrepU Review Questions, Chapter 14

View Set

Scientific Foundations of Professional Nursing Practice Exam 1

View Set