Suvokimas ir jo sutrikimai
Suvokimas
Aplinkinio pasaulio ir savęs pažinimas jutimo organais.
Nuo ko priklauso pojūčio intensyvumas?
Dirgiklio stiprumo Kontrastingumo Reikšmingumo
Dėl ko atsiranda agnozija?
Dėl analizatorių veiklos sutrikimo, kurie dažnai būna organinės kilmės.
Kaip bendrai galima pavadinti hiperpatiją ir hipopatiją?
Emocinio išraiškingumo suvokimo pokyčiai
Hipestezija pvz.
Garsai atrodo sklindantys iš toli Šviesa neryški Maistas neturi įprasto skonio ir kvapo
Analgezija
Išnykęs skausmo jutimas
Pojūčio slenkstis. Jo aukštumas.
Kuo didesnis pojūčio slenkstis, tuo stipresnio dirgiklio reikia. Žemas pojūčio slenkstis - hiperestezija. Aukštas - hipestezija.
Kada gali pasitaikyti hipestezija?
Labai išsekusiems, apimtiems depresijos arba apatijos žmonėms.
Kada būdinga hiperpatija?
Maniakiniam sindromui, t.y. liguistai pakilios nuotaikos būsenai.
Kas dar turi įtakos suvokimo pilnatvei?
Ne tik pojūčiai, bet ir: gyvenimo patyrimas intelekto lygis emocinė būsena dirgiklių intensyvumas (kai jie stiprūs - suvokimas būna raiškesnis)
Agnozija
Negalėjimas pažinti, suvokti daiktų, reiškinių, savo kūno dalių, jų trūkumų.
Nuo ko priklauso pojūčio slenkstis?
Nuo įgimtų nervų sis ypatybių Patyrimo
Kas gali trukdyti suvokimui?
Nusilpusi atmintis Žemas intelektas Prislėgta nuotaika
Kam būdinga hipopatija?
Paprastai lydi depresiją, t.y. liguistai prislėgtą nuotaiką.
Kokią dirgiklio savybę atspindi pojūtis?
Pojūtis atspindi vieną tam tikro dirgiklio ar daikto savybę. Pvz., šviesos, garso, kvapo, temperatūros.
Kokios agnozijų rūšys?
Regos (nepažįsta daiktų, nors gali nusakyto formą, spalvą ir pažinti juos liesdamas) Klausos (nepažįsta daikto, reiškinio iš jam būdingo garso) Uoslė (nepažįsta žinomų kvapų, prieskonių skonio) Skonio Lytos (neatpažįsta daiktų, juos čiuopdamas)
Kada gali pasitaikyti analgezija, hipalgezija?
Sergant šizofrenija, hipnozės seanso metu. Pvz., šizofrenikai gali žalotis (išsikastruoti, nusipjauti ranką)
Hipestezija
Susilpnėjęs aplinkos dirgiklių suvokimas.
Hipalgezija
Susilpnėjęs skausmo jutimas
Hiperestezija
Sustiprėjęs aplinkos dirgiklių suvokimas, padidėjęs jautrumas. Jos metu įprasti garsai ir reiškiniai suvokiami kaip labai stiprūs.
Kas yra pojūtis?
Suvokimo sudėtinė dalis. Suvokimas grindžiamas pojūčiais, jų deriniais.
Kokia žmogaus sąmonė, kai jis turi agnoziją?
Sąmonė nesutrikusi Jutimų receptoriai ir jų laidai nepažeisti
Hiperestezija pvz.
Uždaromų durų bildesys kaip šūvis Saulės šviesa rėžianti, skausminga Kvapai l. stiprūs Patalynė dirgina odą, neleidžia užmigti
Kas sukelia pojūtį?
Veikdami 1) regos, 2) klausos, 3) uoslės, 4) lytos organus, dirgikliai sukelia pojūtį.
kam būdingos kontrastinės haliucinacijos
alkoholinei haliucinozei
kada pasireiškia regos haliucinacijos su ištisais vaizdais
alkoholiniams delyrui kitos etiologijos delyrinis sindromas (kitos intoksikacijos, organinės smegenų ligos)
kada būna hipnagoginės haliucinacijos?
alkoholinio delyro pradinėje stadijoje
Paprasta haliucinacija
apsiriboja vienu analizatoriumi, pvz., tik klausos, kuomet girdima kalba
Katatiminės haliucinacijos
atitinkančios nuotaiką pvz., esant depresijos ar manijos būsenos
hipnopompinės haliucinacijos
atsiranda prabundant, t.y. pereinant iš miego į budrumo būseną sugrįžę į budrumo būseną ligoniai jas vertina kritiškai
komentuojamosios
balsai aptaria jo elgesį
kokio turinio būna klausos haliucinacijos?
balsai dažniausia nemalonaus turinio, smerkia. už sienos, lango, lubų, iš po grindų
įsakomosios
balsai įsakinėja liepia žalotis, nusižudyti įtaigūs, sunku nevykdyti paliepimų
Kur gali būti senestopatiniai jutimai?
bet kurioje kūno dalyje, dažniau galvoje, GIT, širdyje, stubure. skundžiasi, kad tirpsta kuri nors kūno dalis, spaudžia, veržia galvą. ...
kokioje būklėje atsiranda klausos haliucinacijos?
dažnesnės, kai būna aiški sąmonė, todėl ligonis , girdėdamas balsus, bando pasitikrinti, ar iš tikrųjų taip yra, ieško, iš kur tie balsai sklinda.
verbalinė iliuzija kada būna
depresinių būsenų metu. dažnai šeimos narių ar palatoje esančių žmonių kalba suvokiama kaip girdi įspėjimą, nuosprendis, kaltinimai.
kam būdinga mikro/makroptinės haliucinacijos
egzogeninėms organinėms psichozėms
kaip skirstomos klausos haliucinacijos?
elementarios - akusmas paprastas - fonemas sudėtingas
sinestezija
esti tuomet, kai vieno analizatoriaus sujaudinimas pereina į kitą analizatorių.
Hipnagoginės haliucinacijos
gali atsirasti užmiegant, kai esti fazinės galvos smegenų būsenos. ligonis pradeda snausti ir staiga tamsiame fone pamato veidą, žmogų, girdi balsus. išsigandęs pašoka iš lovos ir dairosi aplink.
makroptinės
guliverio, mato milžinus
afektogeninė/psichogeninė haliucinacija
haliucinacija, atsirandanti po stiprių išgyvenimų ir atspindinti psichiką pažeidusį momentą
haliucinacija vs iliuzija
haliucinacijos sunkesnis suvokimo sutrikimas negu iliuzijos. iliuzijoms atsirasti reikia dirgiklio, nors ir suvokiama klaidingai, iškreiptai. haliucinacijoms jokio išorinio nervų sistemos diriginimo nereikia, jos yra sutrikusios psichikos vaisius.
haliucinacjos vs tikrovė
haliucinacijos suvokiamos kaip tikrovė haliucinacijos užvaldo, nukreipia visą psichikos veiklą viskas, kas vyksta tikrovėje, mažiau reikšmingi negu haliucinaciniai išgyvenimai haliucinacijos atsiranda nevalingai
Kritiškumas haliucinacijų atžvilgiu
haliucinacijos suvokiamos kaip tikrovė, todėl ligonis dažniausiai negali kritiškai jų vertinti, jam jos nesiskiria nuo tikrų garsų ir kitų jutimų
Psichogeninės indukuotos haliucinacijos
haliucinacijos vienu metu kyla keliems žmonėms pvz., religinės ekstazės metu
bonnet haliucinacijos
haliucinacijos žmonėms, kurių regos organai pažeisti, o analizatoriaus centras nesutrikęs pvz., katarakta ar glaukoma
iš ko gali kilti iliuzijos? kaip jos skirstomos?
iš bet kurio analizatoriaus. todėl skiriamos regos, klausos, uoslės, skonio, lytos iliuzijos.
sceninės, oneiroidinės, kinematografinės haliucinacijos
ištisos įvykių scenos: rojus, pragaras, pasakų veikėjai.
psichinės (abstrakčios) haliucinacijos
jutimas, kad skaitomos atimamos arba įdedamos į galvą mintys aidinčios mintys
kontrastinės
kai balsai tai bara, niekina ligonį, tai jį giria, teisina kaip teismo salėje
kokioje būklėje dažniausiai atsiranda regos haliucinacijos?
kai esti sutrikusi sąmonė, savimonė, vyksta psichinės veiklos sklaida (dezintegracija)
stereotipiškos haliucinacijos
kai giridimas vis tas pats balsas arba matomas vis tas pats vaizdas
endoskopinės haliucinacijos
kai ligonis mato savo kūno viduje vykstančius procesus arba objektus
kaip skirstomos haliucinacijos
kaip ir iliuzijos pagal jutimo organus regos klausos uoslės skonio lytos (taktilinės) visceralinės bendro jutimo (kūno)
pranašaujamosios
kalba apie paciento ateitį, numato, kiek laiko jam teks būti ligoninėje, koks tolesnis jo šeimos likimas
senestopatija
keisti, nemalonūs, sunkiai nusakomi pojūčiai. ligoniai nesugeba tiksliai jų apibūdinti (kažkaip,tarytum, kažkur), be to, jie skiriasi nuo skausmų
fizikinės iliuzijos
kyla dėl fizikos dėsnių ir nepriklauso nuo psichinės būsenos (pvz., įmerkta į vandenį lazda atrodo lūžusi).
Eksperimentinės haliucinacijos
kyla paskyrus haliucinogenų matomos spalvingos geometrinės figūros, kartais ištisos scenos
kada būna pareidolijos?
kyla tarp miego ir budrumo fazės. žiūrėdamas į ant sienos kabantį kilimą, raštą, dėmes žmogus mato fantastiškus vaizdus, kaukes, peizažus.
panoraminės haliucinacijos
ligonis amto landšaftą, kuris dažnai esti sustingęs
oneiroidinės haliucinacijos
ligonis būna įvykių centre, atlieka svarbų vaidmenį
ekstrakampinės klausos halucinacijos
ligonis girdi, kas kalbama kitame miesto gale, kitoje gatvėje
Uoslės haliucinacijos
ligonis jaučia nesamus kvapus, kurie dažniausiai būna nemalonūs pūvanti mėsa, chemikalai, nuodai
kalbos psichomotorinės haliucinacijos
ligonis kalba prieš savo valią neturi noro tuos žodžius sakyti, jie jam svetimi gali pasireiškti kaip vidinė, bebalsė kalba, priskiriama prie pseudohaliucinacijų
autoskopinės haliucinacijos
ligonis mato pats save, suvokia save kaip savo dvynį.
mikroptinės haliucinacijos
liliputinės, maži žmogeliukai
spalvoti vaizdai
matomi daiktai įgauna kitokį atspalvį: mėlynas knygos viršelis tampa geltonas
dalinės/parcialinės haliucinacijos
matomos tik atskiros žmonių, žvėrių arba daiktų dalys
skonio haliucinacijos
nemalonus skonis burnoje gali atrodyti, kad maistas užnuodytas
neatitinkančios nuotaikos haliucinacijos
nesusijusios su nuotaika
adelomorfinės haliucinacijos
neturi aiškių kontūrų, vos matomos, neryškios kažkokie siluetai
kuo pareidolijos sveikiems žmonėms nuo sergančių skiriasi.
pareidolijos būna ir sveikiems, bet kai nepakankamas apšvietimas. emocinė įtampa. nuovargis; bet jos neveikia gebėjimo pažinti realybę, nes sveikas žmogus tuoj pat šią suvokimo klaidą ištaiso. sergant psichikos liga, iliuzijos būna intensyvesnės, gausesnės, iškreipia aplinkos pažinimą, ligonis nesugeba jų koreguoti, t.y. būna nekritiškas jų atžvilgiu
elementarios regos haliucinacijos
pasireiškia elementais mato spalvas, geometrines figūras, dėmes ir kt.
Afektogeninės iliuzijos
pasireiškia tada, kai: žmogus yra emocinės įtampos, t.y. afekto, būsenos, sirgdamas psichikos liga būna baimingas
Kam pasitaiko senestopatija?
pasitaiko dažnai, gali būti neurozinio, psichozinio registro
fiziologinės iliuzijos
priklauso nuo mūsų analizatorių veiklos. važiuojant traukiniu atrodo, kad medžiai ir telefono stulpai lekia pro mus, o mes stovime vietoje.
kaip suvokiamos regos haliucinacijos?
primena sapnus - tarsi sapnuojama nemiegant, todėl haliucinuojant dažnai suvokiamas ne visas reiškinys, ne visas kompleksas. Pvz., ligonis mato ugnį, bet nejaučia karščio, dūmū kvapo. Vis dėlto, ugnies tikrumu jis neabejoja.
ekstrakampinės haliucinacijos
regos haliucinacijos, jos yra už jutimo organo, šiuo atveju, regos fiziologinio lauko ribų. pvz., ligonis už savo nugaros mato žmogų, nors tuo metu į jį nežiūri. "trečios akies simptomas"
regos haliucinacijos, pasireiškiančios ištisais vaizdais
rodosi figūros, jų dalys regi įvykius, kurie greitai keičiasi (žiurkės, gyvatės, šunys, kurie puola ir kelia jam siaubą). Įvykių tematika susijusi su gyvenimu (biografija).
Tikrosios haliucinacijos
ryškios, vaizdžios, įtikinamos susidaro išorėje, t..y ligonis mato žmones, daiktus, žvėris kambaryje, už lango, lauke.
kada pasitaiko elementarios regos haliucinacijos?
sergant organinėmis smegenų ligomis epilepsija progresuojančiu paralyžiumi encefalitu
kam pasitaiko sinestezija?
silpno nervų sistemos tipo labai lakios vaizduotės žmonėms asteninių būsenų metu pradinėje psichozės stadijoje
sinestezijos pvz.
spalvinė klausa (audition colore) spalvoti vaizdai (vision colore)
haliucinacijų spalvos
spalvotos/nespalvotos natūralių spalvų arba vienos spalvos
spalvinė klausa
sudirginus klausos analizatorių jaudinimas plinta į regos analizatorių, o dėl to garsai lydimi spalvų
Pareidolijos
sudėtingos, fantastiškos iliuzijos.
Hipopatija
susilpnėjęs emocinis suvokimo išraikšingumas. Ligoniui viskas atrodo blyšku, monotoniška, neįdomu.
Psedohaliucinacijos
suvokiamos kūne, dažniausiai galvoje lydimos dirbtinumo jausmo, atrodo kažkieno sukeltos
Hiperpatija
tai sustiprėjęs emocinis išraiškingumas, pvz., kai aplinkos daiktai, žmonės, gamta suvokiami ypač raiškiai, spalvingai.
akusmas
tam tikri garsai ūžesys, šūvisi, graiustinis, traškesys
fonemos
tam tikri žodžiai, sakiniai, ištisa klaba
Haliucinacijos
tariamas nesamų dalykų jutimas. tai suvokimas be išorinio dirgiklio ir realaus objekto.
konstatuojamosios
teigia faktą sako, ką tuo metu daro (valgi, skaito)
iliuzija
tikrovėje esančio objekto arba dirgiklio iškreiptas, klaidingas suvokimas.
afektogeninė iliuzija pvz.
vienišas, nelaimingas žmogus miške lapų šnarėjimą laiko užpuoliku sergantis psichikos liga, kuriam būdingass kliedesys ir nerimastinga depresija, indų skabesys --> grandinių, kuriomis bus sukaustytas, žvangėjimu;
sudėtingos haliucinacijos
vienu metu kelių rūšių pvz., mato žmonės, girdi juos kalbant jaučia nuodų kvapą ir skonį
Kada gali pasireikšti hiperestezija?
Įvairios psichozės, ypač ūmios, pradinėje stadijoje, kai esti gili astenija.
kaip pagal turinį skirstomos klausos haliucinacijos
įsakomosios (imperatyvinės) pranašaujamosios komentuojamosios konstatuojamosios kontrastinės
Elementari haliucinacija
ūžesiai blyksniai