VT įstatymas
Kokia Valstybės tarnybos įstatymo paskirtis? A. Nustatyti valstybės tarnautojo atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas. B. Nustatyti pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą ir formuoti valstybės valdymo politiką. C. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. D. Apibrėžti valstybės tarnautojų veiklą. E. Formuoti valstybės valdymo politiką.
Teisingas atsakymas: A I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.
Kuriuo iš šių būdų gali būti priimama į karjeros valstybės tarnautojo pareigas? A. Konkurso būdu ir be konkurso. B. Be konkurso įstatymo nustatytai kadencijai. C. Be konkurso politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. D. Konkurso būdu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. E. Konkurso būdu įstatymo nustatytai kadencijai.
Teisingas atsakymas: A III SKYRIUS. PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS 11 straipsnis. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas 1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama: 1) konkurso būdu; 2) be konkurso.
Kuris iš šių priedų NEGALI būti mokamas karjeros valstybės tarnautojams? A. Už laipsnį. B. Už diplomatinį rangą. C. Pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. D. Už kvalifikacinę klasę. E. Už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Teisingas atsakymas: A PASTABA. Atkreiptinas dėmesys, kad klausiama apie karjeros valstybės tarnautojus. Už laipsnį priedas gali būti mokamas TIK statutiniams valstybės tarnautojams. VI SKYRIUS. DARBO UŽMOKESTIS 25 straipsnis. Priedai 1. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau - tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. 2. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. 3. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę - 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę - 50 procentų pareiginės algos. 4. (Neteko galios.) 5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas priedas nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. 6. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas. 7. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.
Kokiu atveju karjeros valstybės tarnautojas gali būti be konkurso perkeltas į aukštesnes pareigas? A. Į pareigas priėmusio asmens sprendimu, kai karjeros valstybės tarnautoją įvertina valstybės tarnautojų vertinimo komisija. B. Personalo administravimo tarnybos vadovo sprendimu, kai yra gautas tiesioginio vadovo siūlymas. C. Į pareigas priėmusio asmens sprendimu, kai yra gautas valstybės tarnautojo prašymas. D. Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos sprendimu, kai yra gautas tiesioginio vadovo siūlymas. E. Į pareigas priimančio asmens sprendimu, kai yra gautas tiesioginio vadovo siūlymas.
Teisingas atsakymas: A V SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA 18 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas į aukštesnes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas 4. Į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau - vertinimo komisija) ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus. Į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu, kai jį įvertina vertinimo komisija ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
Neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai: A. iškyla abejonių dėl jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. B. du kartus iš eilės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama patenkinamai. C. du kartus iš eilės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama gerai. D. iškyla abejonių dėl pakankamos tarnautojo kvalifikacijos, įgyvendinant įstaigos strateginius tikslus. E. yra tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas atleisti tarnautoją iš pareigų.
Teisingas atsakymas: A V SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA 22 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas 22. Karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai: 1) iškyla abejonių dėl įstaigos padalinio vadovo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos vykdant jo vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis arba 2) iškyla abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos, vykdant jam suformuluotas užduotis, arba 3) vertinimo komisija kasmetinio vertinimo metu karjeros valstybės tarnautojo veiklą įvertino nepatenkinamai, arba 4) yra karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę, arba 5) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba 6) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę.
Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami: A. tarnybinėn atsakomybėn B. civilinėn atsakomybėn C. baudžiamojon atsakomybėn D. administracinėn atsakomybėn E. materialinėn atsakomybėn
Teisingas atsakymas: A VII SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ 28 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.
Kuriuo iš šių atvejų gali būti skiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų? A. Kai padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas. B. Jei per paskutinius 12 mėn. buvo gautos dvi tarnybinės nuobaudos - pastabos. C. Kai valstybės tarnautojas už tam tikrą veiklą patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už tą pačią veiklą paskiriama tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. D. Jei per paskutinius 12 mėn. buvo taikyta tarnybinė nuobauda - papeikimas. E. Jei valstybės tarnautojas patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn už ne su tarnybine veikla susijusią veiklą.
Teisingas atsakymas: A VII SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ 29 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos 4. Tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas.
Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti: A. tik vieną tarnybinę nuobaudą B. tik vieną administracinę nuobaudą C. papeikimą ir griežtą papeikimą D. daugiau nei vieną tarnybinę nuobaudą E. tarnybinę ir administracinę nuobaudas
Teisingas atsakymas: A VII SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ 30 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas 3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
Kokios yra vidaus reikalų ministro ir Vidaus reikalų ministerijos funkcijos, atliekant valstybės tarnybos bendrąjį valdymą? A. Su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektų teikimas Vyriausybei. B. Mokymo strategijos įgyvendinimo koordinavimas. C. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimas. D. Valstybės tarnautojų registro tvarkymas. E. Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo kontrolė.
Teisingas atsakymas: A XI SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS 48 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas 1. Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka: 1) Vyriausybė; 2) vidaus reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija; 3) Valstybės tarnybos departamentas. 2. Vyriausybė: 1) nustato valstybės tarnybos politiką; 2) vidaus reikalų ministro teikimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Valstybės tarnybos departamento direktorių; 3) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas. 3. Vidaus reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija: 1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje ir teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus; 2) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
Kas NEGALI būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas? A. Profesinės sąjungos narys. B. Įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. C. Verslo asociacijos narys. D. Darbdavių asociacijos narys. E. Politinės partijos narys.
Teisingas atsakymas: B I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 3 1 straipsnis. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija 1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai; 4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys; 6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo treji metai; 7) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai; 8) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai.
Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama: A. konkurso būdu valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu. B. be konkurso. C. tik įstaigos vadovo pasirinkimu. D. tik konkurso būdu. E. valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu po vidaus reikalų ministro sudarytos komisijos įvertinimo.
Teisingas atsakymas: B III SKYRIUS. PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS 12 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.
Į kokias valstybės tarnautojo pareigas priimant NEGALI būti taikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą? A. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo. B. Karjeros valstybės tarnautojo, išskyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus. C. Įstaigos vadovo. D. Statutinio valstybės tarnautojo. E. Įstaigos vadovo ir statutinio valstybės tarnautojo.
Teisingas atsakymas: B III SKYRIUS. PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS 9 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai 5. Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui nėra privalomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Kuriuo iš šių atvejų valstybės tarnautojas turi teisę dirbti įmonėje? A. Informavęs apie tai tiesioginį vadovą ir suderinęs su juo atskirą darbo grafiką. B. Gavęs valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą dirbti kitą darbą. C. Kai jis valstybės tarnautojo funkcijas vykdo ne visą darbo laiką. D. Deklaravęs apie tai viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. E. Gavęs valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sudarytos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos komisijos leidimą.
Teisingas atsakymas: B IV SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS 16 1 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą 1. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau - dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. 2. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Kokią teisę turi asmenys, savo noru atsistatydinę iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų ir įsidarbinę Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje? A. Grįžti tik į aukštesnes pareigas. B. Atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. C. Grįžti į eitas arba aukštesnes pareigas. D. Grįžti tik į tą įstaigą, kurioje ėjo pareigas. E. Grįžti tik į žemesnes pareigas.
Teisingas atsakymas: B IV SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS 16 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės 2. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą - Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje - ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą - Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje - turi asmenys, kurie: [...] 2) dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau - tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, - per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu ar nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus; [...]
Kaip priimama į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas? A. Be konkurso. B. Atrankos būdu. C. Vykdomas egzaminas raštu. D. Supaprastinto konkurso būdu. E. Vykdomas egzaminas žodžiu.
Teisingas atsakymas: B Pasikeitus 14 straipsniui ir 2013-09-29 įsigaliojus naujai pakaitinių valstybės tarnautojų atrankos aprašo redakcijai, teisingas atsakymas: Atrankos būdu Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-09-17 nutarimu Nr. 854 24. Esant dideliam pretendentų skaičiui, pakaitinį valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atranka gali būti vykdoma kelias dienas. Atrankos metu pretendentams gali būti pateikiama ir praktinė užduotis. Atrankos metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai ir praktinės užduotys. Pretendentams gali būti pateikiami ir jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentų gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta atranka, aprašyme nustatytas funkcijas tikrinami individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Atrankos metu pretendentams pateikiami klausimai, praktinė (-ės) užduotis (-ys) ir atsakymai į juos neviešinami. III SKYRIUS. PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS 14 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas 1. Asmenys į pakaitinių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimami šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
Dviejų tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigos gali būti sukeistos, jeigu: A. jie abu to prašo ir turi ne mažesnį kaip 3 metų stažą valstybės tarnyboje. B. jie abu to prašo ir atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus. C. yra tarnybinė būtinybė. D. jie abu to prašo ir yra jų tiesioginių vadovų sutikimai. E. jų tarnybinė veikla įvertinta vertinimo komisijoje labai gerai.
Teisingas atsakymas: B V SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA 20 straipsnis. Valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų tarnybinis kaitumas 1. Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Gali būti sukeistos dviejų tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigos, jeigu jie to prašo. 2. Pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 3. Valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Kurio iš šių asmenų tarnybinė veikla vertinama pagal Valstybės tarnybos įstatymą? A. Prokuroro. B. Pakaitinio valstybės tarnautojo. C. Teisėjo. D. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo. E. Statutinio valstybės tarnautojo.
Teisingas atsakymas: B V SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA 22 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas 1. Vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla.
Kas pagal Valstybės tarnybos įstatymą yra įstaigos kolektyvinė sutartis? A. Rašytinis susitarimas dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo dydžio ir tarnybos (darbo) sąlygų. B. Susitarimas dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo dydžio. C. Rašytinis susitarimas, kuris nustato įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. D. Susitarimas, kuriuo valstybės tarnautojas įsipareigoja eiti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. E. Žodinis susitarimas, kuris nustato valstybės tarnautojų poilsio laiko sąlygas.
Teisingas atsakymas: C I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 5 1 straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje 3. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.
Kuris iš šių bendrųjų reikalavimų NETAIKOMAS priimant į valstybės tarnautojo pareigas? A. Turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. B. Mokėti lietuvių kalbą. C. Mokėti bent vieną užsienio kalbą. D. Būti ne jaunesniam kaip 18 metų ir ne vyresniam kaip 65 metų. E. Turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą.
Teisingas atsakymas: C III SKYRIUS. PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS 9 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai 1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: 1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą; 3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams; 4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą; 5) turėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje bendrųjų gebėjimų visumą (toliau - bendrieji gebėjimai), o vadovaujantys valstybės tarnautojai - taip pat ir privalomų jų veikloje gebėjimų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai ar jos padaliniui visumą (toliau - vadovavimo gebėjimai).
Kuriame teisės akte nustatyti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai? A. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime. B. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo įsakymu patvirtintoje tvarkoje. C. Atitinkamame Vyriausybės nutarime. D. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo patvirtintoje tvarkoje. E. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo patvirtintuose skyriaus nuostatuose.
Teisingas atsakymas: C V SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA 22 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas 29. Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką, taip pat valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato Vyriausybė.
Kokiais iš šių požymių vadovaujamasi skiriant tarnybinę nuobaudą? A. Kalte, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastimis ir teismo nutartimi. B. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu iki tarnybinio nusižengimo padarymo ir teismo nutartimi. C. Kalte, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastimis, aplinkybėmis ir padariniais. D. Aplinkybėmis, padariniais ir teismo nutartimi. E. Aplinkybėmis, padariniais ir valstybės tarnautojo asmenybe.
Teisingas atsakymas: C VII SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ 29 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos 1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. 2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.
Įvadinis valstybės tarnautojų mokymas yra: A. valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių įgijimas. B. specialių profesinių žinių plėtimas. C. profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas. D. neakivaizdinis tarnautojų mokymas. E. tęstinės studijos.
Teisingas atsakymas: C X SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS 45 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys 1. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys yra šios: 1) įvadinis mokymas - priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas. Pradėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę įvadinio mokymo programų, per metus nuo priėmimo į pareigas dienos privalo jas išklausyti; [...]
Kas nustato prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus? A. Viešojo administravimo įstatymas. B. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga. C. Valstybės tarnautojų mokymo strategija. D. Valstybės tarnybos įstatymas. E. Vidaus reikalų ministras.
Teisingas atsakymas: C X SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS 47 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimas 1. Prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes numato Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų mokymo strategija.
Kas pagal Valstybės tarnybos įstatymą valdo personalą savivaldybių institucijose ir įstaigose? A. Savivaldybės taryba. B. Šių įstaigų vadovai ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos paskirti valstybės tarnautojai. C. Šių įstaigų vadovai arba įstatymų nustatytais atvejais jų įgalioti asmenys. D. Meras. E. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos paskirti valstybės tarnautojai.
Teisingas atsakymas: C XI SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS 48 (1) straipsnis. Personalo valdymas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose 1. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose personalą valdo šių institucijų ir įstaigų vadovai arba įstatymų nustatytais atvejais valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovų įgalioti asmenys. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams valdyti personalą padeda valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūriniai padaliniai arba valstybės tarnautojai, atliekantys personalo administravimo funkcijas (toliau - personalo administravimo tarnyba). 3. Personalo administravimo tarnybų pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Kiek laiko valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, tarnybos metu gali dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje ir už šį laiką gauti darbo užmokestį? A. Iki 14 valandų tarnybos laiko per mėnesį. B. Iki 20 valandų tarnybos laiko per mėnesį. C. Iki 24 valandų tarnybos laiko per mėnesį. D. Iki 10 valandų tarnybos laiko per mėnesį. E. Iki 16 valandų tarnybos laiko per mėnesį.
Teisingas atsakymas: D IV SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS 16 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės 7. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.
Kokiu būdu priimama į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas? A. Raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). B. Raštu (testas) ir pateikiant praktinę užduotį. C. Žodžiu (pokalbis) ir pateikiant praktinę užduotį. D. Atrankos būdu: pateikiami klausimai ir praktinė užduotis. E. Žodžiu (pokalbis).
Teisingas atsakymas: D Pasikeitus 14 straipsniui ir 2013-09-29 įsigaliojus naujai pakaitinių valstybės tarnautojų atrankos aprašo redakcijai, teisingas atsakymas "Atrankos būdu: pateikiami klausimai ir praktinė užduotis" Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-09-17 nutarimu Nr. 854 24. Esant dideliam pretendentų skaičiui, pakaitinį valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atranka gali būti vykdoma kelias dienas. Atrankos metu pretendentams gali būti pateikiama ir praktinė užduotis. Atrankos metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai ir praktinės užduotys. Pretendentams gali būti pateikiami ir jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentų gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta atranka, aprašyme nustatytas funkcijas tikrinami individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Atrankos metu pretendentams pateikiami klausimai, praktinė (-ės) užduotis (-ys) ir atsakymai į juos neviešinami. III SKYRIUS. PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS 14 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas 1. Asmenys į pakaitinių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimami šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
Koks yra valstybės tarnautojo, einančio įstaigos vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas? A. Skirti pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą. B. Suteikti kvalifikacinę klasę. C. Skatinti įstaigos vadovą. D. Įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. E. Įvertinti jo kvalifikaciją ir suteikti kvalifikacinę klasę.
Teisingas atsakymas: D V SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA 22 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas 2. Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau - įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis.
Kas vertina karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą per kalendorinius metus? A. Seimo patvirtinta komisija. B. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga. C. Vyriausybės patvirtinta komisija. D. Tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas. E. Tik įstaigos vadovo patvirtinta vertinimo komisija.
Teisingas atsakymas: D V SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA 22 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas 5. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, - šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.
Valstybės tarnautojo pareiginės algos dydis apskaičiuojamas: A. pagal valstybės tarnautojo pareigybės kategoriją B. taikant algos koeficientą C. Vyriausybės nustatyta tvarka D. taikant pareiginės algos koeficientą E. taikant indeksavimo koeficientą
Teisingas atsakymas: D VI SKYRIUS. DARBO UŽMOKESTIS 24 straipsnis. Pareiginė alga 1. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. 2. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau - bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.
Kur kaupiami duomenys apie visus karjeros valstybės tarnautojus ir jų darbo užmokestį? A. Asmens duomenų apsaugos inspekcijoje. B. Visuose valstybės registruose. C. Vyriausybės duomenų bazėje. D. Valstybės registre. E. Seimo duomenų bazėje.
Teisingas atsakymas: D XI SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS 50 straipsnis. Duomenys apie valstybės tarnautojus 1. Valstybės registre, kurį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie: 1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigas ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigas; 2) valstybės tarnautojus ir jų darbo užmokestį; 3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą; 4) asmenis, kurie šio Įstatymo numatytais atvejais pripažinti padariusiais šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų; 5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį; 6) Vyriausybės narius ir valstybės pareigūnus tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniam pasirašymui skirtoms priemonėms pagaminti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka tvarko duomenis šio straipsnio 1 dalyje nurodytame valstybės registre.
Kas išduoda valstybės tarnautojui valstybės tarnautojo pažymėjimą? A. Migracijos tarnybos. B. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo tarnybos. C. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga. D. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. E. Vidaus reikalų ministerija.
Teisingas atsakymas: D XI SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS 51 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas 1. Valstybės tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduoda jį į pareigas priėmęs asmuo.
Kas tikrinama priimant asmenį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pokalbio metu? A. Asmeninės savybės ir asmens atitikimas nustatytiems bendriesiems reikalavimams. B. Asmens atitikimas nustatytiems bendriesiems reikalavimams. C. Asmens išsilavinimas ir asmeninės savybės. D. Asmeninės savybės ir asmens atitikimas nustatytiems bendriesiems bei pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams. E. Asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Teisingas atsakymas: E III SKYRIUS. PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS 11 straipsnis. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas 2. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai.
Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo, einančio įstaigos vadovo pareigas, turi būti ne vyresnis kaip: A. 60 metų. B. 62 metų. C. 67,5 metų. D. 62,5 metų. E. 65 metų.
Teisingas atsakymas: E III SKYRIUS. PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS 9 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai 1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: 1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą; 3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams; 4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą; 5) turėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje bendrųjų gebėjimų visumą (toliau - bendrieji gebėjimai), o vadovaujantys valstybės tarnautojai - taip pat ir privalomų jų veikloje gebėjimų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai ar jos padaliniui visumą (toliau - vadovavimo gebėjimai).
Kuriuo iš šių atvejų karjeros valstybės tarnautojas turi būti atleidžiamas iš pareigų? A. Kai jam du kartus iš eilės paskiriama tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. B. Kai naikinama jo pareigybė jo atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu. C. Kai sueina 62,5 metai. D. Kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų iš eilės. E. Kai paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į šias pareigas.
Teisingas atsakymas: E IX SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ 44 straipsnis. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų 1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai: 1) atsistatydina savo noru; 2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas arba Vyriausybės atstovas pradeda eiti savivaldybės tarybos nario pareigas; 3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę; 4) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo; 5) įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos vadovo kadencija; 6) pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai; 7) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas; 8) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas; 9) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama; 10) pagal vertinimo komisijos siūlymą priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų; 11) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas; 12) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio Įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti; 13) teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų; 14) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu; 15) paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus; 16) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų; 17) karjeros valstybės tarnautojas, įvertintinus jo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 18) paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte; 19) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų; 20) valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo nevykdo šio Įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų; 21) sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų.
Kokiais atvejais karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija? A. Kai karjeros valstybės tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas. B. Kai tiesioginis vadovas karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai. C. Kai per paskutinius 6 mėn. karjeros valstybės tarnautojui buvo paskirta tarnybinė nuobauda. D. Kai karjeros valstybės tarnautojas dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės. E. Kai tiesioginis vadovas karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai.
Teisingas atsakymas: E V SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA 22 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas 7. Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis valstybės tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų vertinimo komisija. 8. Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija.
Kuris iš šių laikotarpių pagal Valstybės tarnybos įstatymą įeina į tarnybos Lietuvos valstybei stažą? A. Laikotarpis einant valstybės ir savivaldybės įmonių darbuotojų pareigas. B. Slaugos atostogų laikotarpis. C. Laikotarpis einant valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pareigas. D. Iki 1990 m. kovo 11 d. ištarnautų metų einant valstybės tarnautojo pareigas skaičius. E. Vaiko priežiūros atostogų laikotarpis.
Teisingas atsakymas: E VIII SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS 42 straipsnis. Tarnybos stažas 1. Pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1-4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. 2. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. 3. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo: A. nuo atleidimo iš pareigų dienos 6 mėnesius Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos laisvos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigos B. nuo atleidimo iš pareigų dienos vienerius metus Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos laisvos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos C. nuo atleidimo iš pareigų dienos vienerius metus Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigos D. nuo atleidimo iš pareigų dienos 6 mėnesius Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos E. nuo atleidimo iš pareigų dienos 6 mėnesius Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos laisvos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos
Teisingas atsakymas: E VIII SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS 43 straipsnis. Kitos garantijos 2. Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvusiam pakaitiniam valstybės tarnautojui (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusiam ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistam iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šie asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams.
Per kokį laiką 18-20 kategorijų valstybės tarnautojai privalo išklausyti jiems skirtas mokymo programas? A. Per 1 metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos. B. Per 3 metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos. C. Per 6 mėnesius nuo priėmimo į valstybės tarnybą dienos. D. Per 1 metus nuo priėmimo į valstybės tarnybą dienos. E. Per 2 metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos.
Teisingas atsakymas: E X SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS 45 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys 1. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys yra šios: 1) įvadinis mokymas - priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas. Pradėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę įvadinio mokymo programų, per metus nuo priėmimo į pareigas dienos privalo jas išklausyti; 2) kvalifikacijos tobulinimas - tęstinės studijos, specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką. Valstybės tarnautojai, pradėję eiti 18-20 kategorijų pareigas bei žemesnės kategorijos įstaigų vadovų pareigas, per dvejus metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos privalo išklausyti patvirtintas 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų ar žemesnės kategorijos įstaigų vadovų mokymo programas.
Kas organizuoja valstybės tarnautojų mokymą įstaigose? A. Vyriausybė. B. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. C. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga. D. Vidaus reikalų ministras. E. Valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys.
Teisingas atsakymas: E X SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS 47 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimas 1. Prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes numato Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų mokymo strategija. 2. Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys. 3. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Kokiais atvejais valstybės tarnautojas PRIVALO būti nušalintas nuo pareigų? A. Dėl valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vardo diskreditacijos. B. Dėl tarnybinių pareigų nevykdymo. C. Dėl pasirodymo darbe neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. D. Dėl darbo drausmės pažeidimų. E. Dėl nepaklusimo tiesioginio vadovo nurodymams.
eisingas atsakymas: C VII SKYRIUS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ 34 straipsnis. Valstybės tarnautojo nušalinimas nuo pareigų 1. Valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas: 1) jeigu valstybės tarnautojas darbo vietoje pasirodė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui; 2) jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui; 3) kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2. Valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu: 1) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui; 3) valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje.