J. V. Gėtė

Gyvenimo pabaiga

"Iš visų savo gamtos tyrinėjimų nieko daugiau nelaimėjau, tik įsitikinau, kad nieko nežinau."

1 - ojo laikotarpio Gėtės apibūdinimas anot draugo

"Jis labai talentingas, tikras genijus, ir žmogus su charakteriu, nepaprastai gyvos vaizduotės, todėl dažniausiai kalba vaizdais ir palyginimais. Jis karštai reiškia visas emocijas, tačiau moka ir valdytis. Jo mąstysena tauri; jis nieko nepaiso ir elgiasi, kaip jam užeina, visai nesirūpindamas, ar kitiems tai patinka, ar tai madinga, ar papročiai tai leidžia. Nekenčia bet kokios prievartos"

Požiūris į darbą

"Sistemingas darbas man nuobodus ir nepakenčiamas"

Jaunojo Verterio Kančios

Šiame kūrinyje Gėtei pavyksta sukurti glaustą, emocinės įtampos kupiną herojaus išpažintį, kurioje daug nusivylimo, liūdesio. Verteris nuoširdus, jautrus gamtai, bet nelaimingas, neranda vietos gyvenime. Jį slegiam kad visuomenėje reikia paklusti taisyklėms, vadovautis protu, siekti naudos. Be meilės, jaunuolis neranda nieko, kas jį dar sietų su pasauliu. Drama "Gecas fon Berlingenas" ir ypač romanas "Jaunojo Verterio kančios" iškelia Gėtę kaip garsiausią "Audros ir veržimosi" sąjūdžio rašytoją.

apie gamtą

Faustas "Klausyk, ką šnabžda tau gamta, / Ką tau žvaigždynų raštai skelbia, / Ir atsivėrus visata / Padės išgirsti dvasių kalbą"

Kas buvo Faustas?

Faustas - prieštaringa asmenybė. Jis buvo išsilavinęs, mokėsi filosofijos, medicinos, teisės, teologijos: "Ir filosofijos vingrybes gliaudau, / Ir medicinos moksluose, ir teisėj, /Deja, net teologijoje susigaudau". Tačiau mokslas jam nesuteikia laimės, jis nepatenkintas, kad daug ką išmano: "Bet kas iš to, jei džiaugsmo nerandu, / Kam apsimesti, kad viską suprantu?". Žinios jam - "glitus tvaikas mokytumo". Jis net nori nusižudyti, viską užbaigti: "Man nepakeliama našta būties, / Gyvent man per sunku, geidžiu mirties". Neramaus proto žmogus, siekiantis brautis prie esminių dalykų. Faustas trokšta "panirti į aistros kančias", "išlaisvinti kūniškumą", "patirt palaimą, aitrų skausmą. Tvirtai laikosi savo nuomonės, tikslų, net kai Mefistotelis jį atkalbinėja nuo savo troškimų. Taigi Faustas - savimi nepatenkinta asmenybė, daug ką moka ir išmano, tačiau jam to neužtenka.

"Fausto" žanras

Filosofinė tragedija, poema, vokiečių epas.

Fausto ištakos

Kūrinio siužetas nėra originalus. Daktaras Faustas, Mefistotelis, Vagneris - tai senų vokiečių legendų personažai. Faustas - istorinis asmuo, alchemikas, astrologas, magas, XVI a. pradžioje klajojęs po Vokietiją. Gėtės "Faustas" radosi tiek iš knygų ir lėlių vaidinimų, tiek iš gyvenamojo meto tikrovės, tiek iš savos patirties. Galima sakyti, kad Gėtė ne parašė "Faustą", o sukūrė jį visu savo gyvenimu.

1 - asis kūrybos laikotarpis

Leipcige studijuoja teisę, daug domisi gyvenimo teikiamais malonumais, kuria puošnius rokokinius eilėraščius apie meilę. Leipcige išgyveno pirmąją meilę, kurios įkvėptas sukūrė pirmuosius eilėraščius. Meilė Gėtės gyvenime tapo svarbiu kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Audringas studentiškas gyvenimas pakenkė Gėtės sveikatai. Nutraukęs studijas, pusantrų metų gydėsi tėvų namuose, tuo metu susidomėjo alchemija, ezoterika, simbolinėmis senovinių ženklų reikšmėmis.

apie žmogų

Mefistotelis apie žmogų: "Jei jam nebūtum kibirkšties šventos įžėręs, / Mat savo protą jis temoka panaudoti, / Kad elgtųs žvėriškiau, nei elgias žvėrys." Dievas apie žmogų: "Jis, aišku, klaidžioja, bet ieško kelio, / Ir jeigu pasikliaus manim - klejonės baigsis;" Faustas apie troškimus: "Aukštesnis gėris rodos chimera./ O polėkiai, suteikiantys gyvenimui vertės,/ Atgrumba nuo kasdienės sumaišties" Faustas apie žmogų: "Ne Dievas aš, ir nėr ko įsijausti; / Aš kirminas, kuriam tik dulkes rausti." Mefistotelis: "Nors tau dažnai ir neprilygsta daug kas, / Bet tarp žmonių ir tu - toks pat žmogus" Faustas: "Sustok, akimirka žavi" Faustas: "Jei pasakyta - nebesigailėkim. / Neverta sau po laiko priekaištaut" Faustas: "Tik nuolat veikdamas jautiesi žmogumi." Mefistotelis: "Ką padarysi, tu tik tas, kas tu esi. / Gali sau vaikščiot ant koturnų ar kojūkų, / Į milijonus garbanų susukt peruką, / Tačiau paliksi tas, kas tu esi."

2 kūrybos laikotarpis

Persikelia į Veimarą, pas hercogą Augustą. Ten užima aukštas pareigas. Tačiau per 10 metų Gėtei viskas įgrysta. Atgaivą nuo nusibodusių pareigų ir kūrybinės krizės jis randa Italijoje. Susižavi klasikiniu menu, harmonija. Jis suvokia esąs menininkas, klasikos tobulumas jam tampa sektinu pavyzdžiu. Šilerio skatinamas, 1808 m. išleidžia pirmąją "Fausto" dalį, 1831 išleidžia antrąją. "Fausto" užbaigimą Gėtės biografas Richardas Fridentalis vadina didžiuoju stebuklu. Šis kūrinys, kaip rašo Donatas Sauka, "užkabinęs amžinai reikšmingą žmogaus būties mįslę", yra viena svarbiausių knygų Europos literatūroje.

Tematika

Veiksmo įtampą lemia skirtingų požiūrių, principų, idėjų sankirtos, ieškančio žmogaus nerimas. Svarsto sudėtingus pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių klausimus, siekia įminti "būties mįslę", apmąsto pasaulio sandarą. Monologuose vis sugrįžtama prie neišsprendžiamos prieštaros tarp didelių siekių, noro aprėpti būties begalybę ir menkų žmogaus galimybių. ("žemės kirminas"). Fausto gyvenimas - nesibaigianti kelionė, atradimų, džiaugsmo akimirkų ir praradimų, nusivylimų kaita. Jo ieškojimai atskleidžia nuolatines žmogaus pastangas tobulėti.

Kontekstas

XVIII a. pab. - XIX a. pradžios vokiečių literatūros klasikas, asmenybė, žavėjusi amžininkus plačiais užmojais, įvairiais interesais. Viena iškiliausių Apšvietos epochos asmenybių, vokiečių poetas, prozininkas, dramaturgas, filosofas, mokslininkas, diplomatas.