Istorijos asmenybes (II)
Justas Paleckis
1940 marionetines Liaudies vyriausybes ministras pirmininkas ir laikinas Lietuvos prezidentas, Liaudies seimo narys, 1940 vasara vyko i Maskva prasyti, kad lietuva butu priimta i SSRS
Vincas Mickevicius-Kreve
1940 tapo marionetines Liaudies vyriausybes ministro pirmininko pavaduotojas ir uzsienio reikalu ministras
Dzordzas Katletas Marsalas
1948 Parenge Marsalo plana, skirta Europos ekonomikai atkurti.
Jonas Basanavicius
Ausros redaktorius, 1905- Didziojo Vilniaus seimo susaukimo iniciatorius, 1918-Nepriklausomybes akto signataras
Vincas Pietaris
Bendradarbiavo leistoje Ausroje, parase pirmaji leituviska romana "Algimantas"
Vinstonas Cercilis
Britu politikas, pasirase Atlanto Chartija, dalyvavo Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijose, pirmasis pavartojo savoka "gelezine uzdanga"
Jonas Maciulis-Maironis
Didziausias visu laiku Lietuvos poetas, tautinio atgimimo dainius, lyrinis rinkinys"Pavasaio balsai", istorines dramos "Vytautas pas kryziuocius" ir pan.
Motiejus Valancius
Dvasininkas visuomenes veikejas, rasytojas. Budamas vyskupu, rupinos valstieciu svietimu, steige blaivybes brolijas.
Steponas Darius ir Stasys Girenas
Lakunai, perskride Atlanta is Kauno i Niujorka. Griztant lektuvas del neaiskiu priezasciu suduzo.
Adomas Mickevicius
Lenku poetas, vienas is filomatu draugijos steigeju, dave pradzia lenku romantizmui
Romas Kalanta
Lietuvis patriotas, 1972 Kaune susidegines del LT laisves
Mikalojus Konstantinas Ciurlionis
Lietuviu dailininkas, kompozitorius, per savo trumpa gyvenima sukure daugiau kaip 200 muzikos kuriniu ir apie 300 tapybos paveikslu.
Simonas Daukantas
Lietuviu kalba pirmasis parase keleta LT istorijos veikalu: "Darbai senuju lietuviu ir zemaiciu", "Budas senoves lietuviu, kalnenu ir zemaiciu"
Petras Vileisis
Lietuviu tautinio atgimimo veikejas ir remejas. 1904 pradejo leisti pirmaji legalu lietuviska dienrasti "Vilniaus zinios". Vienas is Didziojo Vilniaus seimo susaukimo iniciatoriu.
Juozas Ambrazevicius
Lietuvos laikinosios vyriausybes ministras pirmininkas ir svietimo ministras
Antanas Terleckas
Lietuvos laisves lygos ikurejas ir lyderis
Vytautas Lansbergis
Lietuvos persitvarkymo sajudzio iniciatyvines grupes narys, kartu su kitais sajudzio nariais pasisake uz Lietuvos nepriklausomybes atkurima, ejo pirmininko pareigas Lietuvos Auksciausiojoje taryboje, Seimo pirmininkas, Europos parlamento narys
Nikita Chrusciovas
SSRS vadovas, 1956 viesai pasmerke J.Stalino asmenybes kulta, jo valdymo laikotarpis vadinamas atsilimu
Leonidas Breznevas
SSRS vadovas, i valdzia atejes nusalinus N. Chrusciova. Jo totalitarinio valdymo laikotarpis dar vadinamas stagnacija arba sastingiu
Michailas Gorbaciovas
SSRS vadovas, valdymas vadinamas pertvarka, prisidejo prie komunistines sistemos ir SSRS zlugimo
Vincentas Sladkevicius
Sugalvojo Lietuvos kataliku baznycios kronikos pavadinima, patare jo leidejams, 1988 paskirtas Lietuvos kardinolu
Zigmantas Sierakauskas
Vienas is 1863-1864 sukilimo vadu Lietuvoje
Juozas Tubelis
Vienas is tautininku sajungos vadu, ilgiausiai isdirbes ministras pirmininkas Nepriklausomoje Lietuvoje.
Nijole Sadunaite
Vienuole, disidente, suimta ir nuteista uz Kataliku baznycios kroniku dauginima ir platinima, 1987 su bendraminciais surenge mitinga prie A.Mickeviciaus paminklo, Lietuvos Helsinkio grupes nare.
Adolfas Hitleris
Vokietijos nacistu vadas, nacistines Vokietijos vadovas, totalitarine diktatura.
Vincas Kudirka
Zymus lietuviu tautinio atgimimo veikejas, rasytojas, jo iciatyva pradetas leisti Varpas, Tautiskos giesmes autorius
Antanas Mackevicius
1863-1864-sukilimo Lietuvoje vadas, kunigas.
Konstantinas Kalinauskas
1863-1864-sukilimo Lietuvoje vadas.
Aleksandras Stulginskis
1918 Nepriklausomybes akto signataras, Lietuvos prezidentas
Antanas Smetona
1918 nepriklausomybes akto signataras, tautininku sajungos lyderis, pirmasis Lietuvos prezidentas, po 1926 valstybes perversmo itvirtino aurotitarine diktatura
Algirdas Brazauskas
Ilgametis LKP narys, balsavo uz Lietuvos Nepriklausomybes atkurimo akta, LT prezidentas, ministras pirmininkas.
Benitas Musolinis
Italijos fasistu partijos lyderis, po 1922 zygio i Roma paeme valdzia, fasistine diktatura.
Franklinas Ruzveltas
JAV prezidenas, parenge "Naujaji kursa", padejo nugaleti salyje vykusia didziaja ekonomine krize, pasirase Atlanto chartija, dalyvavo Teherano ir Jaltos konferencijose, reme JTO ikurima.
Dzonas Kenedis
JAV prezidentas, issprende Karibu krize.
Haris Trumenas
JAV prezidentas, kuriam valdant prasidejo saltasis karas tarp JAV ir SSRS, suformavo trumeno doktrina-JAV turi padeti kiekvienai su komunizmu kovojanciai saliai.
Tomas Vudras Vilsonas
JAV prezidentas, suformavo garsiaja 14 punktu taikos programa, kurioje ypatingas demesys skiriamas tautu apsisprendimo teisei, Tautu Sajungos iniciatorius
Jurgis Bielinis-Baltasis erekis
Knygnesiu karalius
Josifas Stalinas
Komunistu partijos ir SSRS vadovas, iki mirties valde totalitarine diktatura, Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo Teherano, Jaltos, Potsdamo konferencijose
Juozas Tumas-Vaizgantas
Kunigas, rasytojas, visuomenes veikejas. Redagavo "Tevynes sarga", zymiausi literaturos kuriniai:"Pragiedruliai", "Dedes ir dedienes"
Antanas Snieckus
LKP ilgametis pirmasis sekretorius, vadovavo masiniams lietuviu suemimams ir tremimams
Kazys Grinius
Lietuvos valstieciu liaudininku sajungos lyderis, , Lietuvo prezidentas, demokratinis valdymas
Vladimiras Leninas
Pagrindinis Saplio revoliucijos Rusijoje iniciatorius, komunistu partijos ir SSRS vadovas, totalitarine diktatura
Otas fon Bismarkas
Pagrindins vokieciu zemiu suvienitojas, tai dare per prievarta
Jonas Zemaitis-Vytautas
Partizanu vadas, Lietuvos laisves kovos sajudzio pirmininkas, vienas 1949 LLKS deklaracijos autoriu
Juozas Luksa-Daumantas
Partizanu vadas, jo pastangomis buvo demaskuota Juozo Markulio-Erelio isdavyste, prasibrove pro gelezine uzdanga ir skleide partizanu rasytus dokumentus apie tikraja padeti sovietu okupuotoje Lietuvoje
Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Partizanu vadas, vienas 1949 LLKS deklaracijos autoriu
Augustas Voldemaras
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos ministras pirmininkas, uzsienio reikalu ministras, po 1926 valstybes perversmo sugrizo i valdzia ir ejo ministro pirmininko bei uzsienio reikalu ministro pareigas, veliau buvo pasalintas nuo valdzios
Laurynas Ivinskis
Pirmojo lietuvisko kalendoriaus autorius
Sigitas Tamkevicius
Pradejo leisti "Lietuvos kataliku baznycios kronikas", ikure Tikinciuju teisems ginti skirta kataliku komiteta
