Psichologija

Aprašomieji metodai

Stebėjimas ir savistaba Apklausa Psichologiniai testai Atvejų analizė Fiziologiniai duomenys Psichofizinės metodikos (reakcijos laiko matavimai, jutimo slenksčių matavimo metodai, užduoties atlikimo tikslumas, akių judesiai ir pan.) Veiklos produktų analizė (dienoraščiai, piešiniai)

Psichologinių krizių intervencija.

1. Kuo greičiau suteikiama praktinė ir psichologinė parama bei informacija apie galimas psichologines reakcijas ir tai, kur kreiptis pagalbos (pagalba sau, socialinė parama, tolesnė psichologinė pagalba, jei reikia). 2. Pischologinės apklausos metodai (angl. Psychological debriefing) nėra rekomenduojami ir neturėtų būti rutiniškai taikomi. 3. Bet kokia intervencija turi būti atliekama tik individualiai įvertinus jos būtinumą. Negali būti priverstinai siūloma pagalba visiems nukentėjusiems. (Išimtis - kai kyla grėsmė pačio asmens ar aplinkinių saugumui) 4. Intervencijos turi atitikti asmens raidos etapą, kultūrinę aplinką ir orientuotos į krizės sukeltas problemas bei jų įveikimą.

Psichologijos pradžia: pirmoji psichologijos laboratorija, psichologijos kryptys.

1879m pirmoji psichologijos laboratorija. Kryptys: struktūrializmas, funkcionalizmas, biheiviorizmas, psichoanalizė.

Problemų sprendimo būdai (algoritmai; euristikos: tipiškumo, prieinamumo; įžvalga)

Algoritmai -tai tam tikra veiksmų seka, kurią reikia atlikti norint pasiekti tam tikrą rezultatą. Euristika - trumpesnis, greitesnis, bet ne visuomet teisingas sprendimo būdas. Tipiškumo euristika Sprendžiama remiantis šablonais, stereotipais. Pvz., jei koks nors žmogus ar dalykas panašus į tipišką tam tikros grupės narį, tai jis ir priklauso tai konkrečiai grupei. •Pasiekiamumo euristika - įvertiname įvykio tikimybę. Pvz., sprendimams turi reikšmės skelbiamos informacijos dažnis spaudoje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse.

Biheiviorizmas (išmokimo teorijos): klasikinis sąlygojimas (I.Pavlovas); instrumentinis sąlygojimas (F.Skinner); modeliavimas (mokymasis stebint) (A.Bandura).

Biheiviorizmo pagrindiniai principai • Visas elgesys - įgytas • Objektyvumas - dėmesys objektyviai pamatuojamoms reakcijoms • Tiek adaptyvus, tiek probleminis elgesys yra įgytas pagal tuos pačius principus • Elgesį galima keisti (modifikuoti) Klasikinis sąlygojimas • Nereikšmingi stimulai tampa reikšmingais ir smarkiai veikia elgesį. Klasikinio sąlygojimo mechanizmai • Apibendrinimas (generalizavimas) • Blėsimas • Savaiminis atsinaujinimas instrumentinis sąlygojimas (F. Skinner) • Įsitvirtina tik naudingas elgesys • Jeigu elgesys nebus apdovanojamas jis neįsitvirtins. Pastiprinimas - įtvirtina elgesį • Teigiamas (gauname atlygį, apdovanojimą ir pan.) • Neigiamas (išvengiame nemalonumo) Apčiuopiamais dalykais (pvz., maistu, pinigais) • Veikla (pvz. žaidimas) • Socialiniai pastiprinimai (galvos linksėjimai, šypsenos ir kt.) • Žetonai • Nematomais pastiprintojais (vaizduotėje) Modeliavimas • Išmokimas stebint - stebint kitus įgyjami nauji elgesio būdai (A.Bandura) •Pastebėti •Užkoduoti •Kognityvinius procesus transformuoti į imitacines reagavimo formas •Tinkamai paskatinus, taikyti išmoktą elgesio modelį

Prigimties ir patirties sąveika: brendimas, kritinis raidos laikotarpis, deprivacija.

Brendimas -Biologinis augimo procesas, kai nuosekliai keičiasi genetiškai nulemtas elgesys, santykinai nepriklausomas nuo patirties. Kritinis raidos laikotarpis - Laikotarpis, kai tam tikri veiksniai arba potyriai labiausiai veikia organizmo raidą. Deprivacija - Aiškūs aplinkos apribojimai, būtinos asmens psichinei raidai stimuliacijos nebuvimas.

Intelekto teorijos (Spearmano ir Gardnerio)

Charlesas Spearmanas (1863-1945), padėjęs plėtoti faktorinę analizę, manė, kad yra ir bendrasis intelektas, jo pavadintas g veiksniu (anglų k. „general" santrumpa), kuris yra kitų konkrečių intelekto veiksnių pagrindas. Howardas Gardneris (1983, 1999) mano, kad intelektą sudaro įvairūs dėmenys. Remiasi genijaus sindromu: „Genijaus" sindromas (savant syndrome) - sutrikimas, kai daugeliu atžvilgių ribotų protinių gebėjimų žmogus turi nepaprastų gebėjimų, pavyzdžiui, skaičiavimo arba piešimo. Gardneris įrodinėja, kad mes turime ne šiaip kažkokį intelektą, o daugialypį intelektą, sudarytą iš įvairių vienas nuo kito nepriklausančių intelekto rūšių. Gardneris teigia, kad visos intelekto formos turi vidinę

Suvokimo pastovumas

Dar net neturėdami visos informacijos, regėdami neaiškų vaizdą arba girdėdami neaiškų garsą, regėdami neišbaigtą formą mes hipotetiškai spėjame, kas tai galėtų būti.

Kas kliudo spręsti problemas

Du pažintinės veiklos ypatumai - patvirtinimo šališkumas ir fiksacija - dažnai mus klaidingai nukreipia. Spręsti problemas labai trukdo noras ieškoti tokios informacijos, kuri patvirtintų mūsų mintis; šis reiškinys vadinamas patvirtinimo šališkumu. Fiksacija - negebėjimas pažvelgti į problemą kitu žvilgsniu - yra rimta kliūtis sprendžiant problemas.

Emocijų funkcijos; emocijų įvairovė

Emocijos turi adaptacinę reikšmę žmogui ir gyvūnui - perduoda gyvybiškai svarbią informaciją; 1. Vertinimo funkcija: pvz., nemalonūs jausmai praneša apie pavojų 2. Jausminė - veiklos variklis. 3. Komunikacinė: padeda suvokti kito žmogaus išgyvenimus, padeda bendrauti 4. Padeda orientuotis skirtingose gyvenimo situacijose 5. Padidina galimybę išlikti (mhm, įdomu kaip...) pagal valentingumą - į malonias ir nemalonias, pagal intensyvumą - į stiprias ir silpnas, pagal trukmę - į ilgalaikes ir trumpalaikes. Su emocijomis labai glaudžiai susijusios ir kitos sąvokos, tokios kaip jausmai, nuotaika, empatija, afektas.

Interferencija;

Esant proaktyviajai interferencijai, tai, ką išmokome anksčiau (draugo senasis telefono numeris), trukdo gebėjimui prisiminti tai, ką sužinojome neseniai (naująjį draugo telefono numerį). Esant retroaktyviajai interferencijai, tai, ką išmokome neseniai (šio semestro ispanų kalbos kurso žodžiai), trukdo tam, ką išmokome anksčiau (praėjusių metų prancūzų kalbos kurso žodžiai).

Emocijų komponentai: fiziologinis, išraiškos, pažintinis

Fiziologinis komponentas - Kaskart emociškai susijaudinus vyksta minėti fiziologiniai procesai. Šių procesų intensyvumas susijęs su emocijų intensyvumu. Tai reiškia, kad jeigu iš širdies plakimo dažnio mes sprendžiame apie emocijas, tai širdžiai plakant dažniau galime pastebėti, kad emocijos yra stipresnės. Emocijų išraiška - Emocijas galima išreikšti labai įvairiais būdais: žodžiu, kūno kalba, ženklais. Tai, kokią emociją patiria kitas žmogus, dažniausiai sprendžiame iš veido, kūno išraiškos, kalbos tono.

Taikomosios ir teorinės (fundamentaliosios) psichologijos šakos

Fundamentalioji: Raidos psichologija Eksperimentinė psichologija Socialinė psichologija Asmenybės psichologija Kognityvinė psichologija Fiziologinė (biologinė) psichologija Taikomoji: Klinikinė psichologija Edukacinė/mokyklų psichologija Organizacinė psichologija Teisės psichologija

H. Selye bendrasis prisitaikymo sindromas ir jo stadijos

H. Selye parodė, kad fiziologinė, arba organizmo, reakcija į stresą yra nespecifinė, t. y. vienoda, tokia pati - tai nepriklauso nuo to, su kokio pobūdžio stresoriumi susiduriama. H. Selye manymu, visose stresinėse situacijose „pradeda veikti" bendras adaptacinis (prisitaikymo) sindromas, susidedantis iš trijų stadijų: aliarmo, pasipriešinimo, išsekimo. Aliarmo stadijos metu pirmiausia, vos tik kyla fizinė ar psichologinė grėsmė, pradeda veikti vadinamasis „bėgti ar kovoti" sindromas. Pasipriešinimo stadijos metu, jei stresoriaus išvengti nepavyko organizme toliau vyksta pokyčiai. Išsekimo stadija prasideda tuomet, kai išeikvojama visa organizmo energija, skirta priešinimuisi.

Humanistinės teorijos (A. Maslow, C. Rogers). Egzistencinė psichologija ir psichoterapija. V. Franklio logoterapija.

Humanistinė psichologija kaip atsakas į siauras mechanicistines pažiūras, priešpastatant ją biheviorizmui ir psichoanalizei. Egzistencinė psichologija -Platesnis požiūris į žmogaus būtį pasaulyje • I. Yalom, R. May, V. Frankl, R. Laing, E. Van Deurzen • Remiasi principinėmis egzistencinės filosofijos nuostatomis • Stengiasi atskleisti žmogaus galimybes rasti gyvenimo prasmę ir tikslą. Į klientą orientuota terapija - Carlo Rogerso sukurta humanistinė terapija • Aktyvusis klausymasis, sudaro nuoširdžią, palankią, empatišką aplinką, padedančią klientui tyrinėti, atpažinti asmenybei tobulėti kliudančius veiksnius, įsisąmoninti anksčiau atmestas ar iškreiptai priimtas asmenybės dalis; skatina kliento atvirumą patyrimui, pasitikėjimą savimi, spontaniškumą. • Konsultavimo/psichoterapijos esmę sudaro kontaktas. Ypač akcentuojamas konsultanto nuoširdumas, šiluma, įsijautimas, pagarba, palaikymas ir šių nuostatų „perdavimas" klientui,kuris konsultuojant įgytus įgūdžius perkelia į kitus santykius.

Psichologinių testų sudarymo/psichologinio testavimo principai

Imčių sudarymo problema Validumo problemos Patikimumo problemos

IQ sąvoka; IQ apskaičiavimo principas

Intelekto koeficientas (IQ) (intelligence quotient) - iš pradžių apibūdintas kaip protinio ir chronologinio amžiaus santykis, padaugintas iš 100 (IQ =palcha x 100). (Dabartiniuose intelekto testuose tam tikro amžiaus žmonių vidutinės atlikties įvertis yra 100.) Dabar intelekto testais nustatytas protinių gebėjimų įvertis skaičiuojamas testuojamojo rezultatą lyginant su vidutiniu tokio pat amžiaus kitų žmonių rezultatu.

Ilgalaikės atminties rūšys (įsisąmonintų ir neįsisąmonintų prisiminimų saugojimas)

Išreikštoji atmintis - faktų ir potyrių prisiminimas, kurį individas sąmoningai suvokia ir tai „deklaruoja" (dar vadinama deklaratyviąja atmintimi). Neišreikštoji atmintis - informacijos išlaikymas atmintyje (įgūdžių, pomėgių, polinkių) sąmoningai to neprisimenant (dar vadinama procedūrine atmintimi).

Emocijų teorijos: James-Lange, Cannon-Bard, Schachterio dviejų veiksnių teorija

Jameso-Lange'o emocijų teorija. Sveikas protas mums sako, kad mes verkiame dėl to, kad mums liūdna, pratrūkstame keiksmais, nes pykstame, drebame dėl to, kad bijome. iš pradžių organizmas reaguoja į situaciją. Mums patiems nereikia sąmoningai nieko daryti - tam tikrose situacijose mes automatiškai pravirkstame arba bandome iš situacijos pabėgti. Vėliau iš šio savo elgesio suprantame, kokias emocijas išgyvename. Walteris Cannonas ir Philipas Bardas padarė išvadą, kad tuo pačiu metu ir organizmas fiziologiškai sužadinamas, ir išgyvenamos emocijos.

Jutimo ir suvokimo apibrėžimas

Jutimas - ai procesas, kai mūsų receptoriai ir nervų sistema fiziškai priima ir pateikia aplinkos dirgiklių energiją. Suvokimas - Psichinis pojūčiais gaunamos informacijos tvarkymas ir įprasminimas.

Koreliacinis tyrimas

Koreliacinis tyrimas skirtas nustatyti ryšiui tarp kintamųjų, tačiau neleidžia daryti išvadų apie tarp kintamųjų galimus priežasties-padarinio santykius. Teigiama koreliacija rodo tiesioginį ryšį, t.y., abu reiškiniai ir didėja, ir mažėja kartu. Neigiama koreliacija nurodo atvirkščią ryšį - kai vienas reiškinys didėja, kitas - mažėja.

Fizinė, pažintinė ir socialinė raida įvairiais amžiaus tarpsniais: prenatalinis periodas, kūdikystė, vaikystė, paauglystė, suaugusiojo amžius, brandos amžius.

Kūdikystė - tai žmogaus gyvenimo laikotarpis nuo gimimo iki tol, kol jis pradeda vaikščioti. Jo metu žmogaus įvairiausių gebėjimų raida yra bene sparčiausia ir dramatiškiausia. Pirmųjų metų patirtis stipriai veikia vėlesnę žmogaus psichosocialinę raidą ir psichologinę savijautą bei socialinius santykius. Vaikystės laikotarpiu formuojasi vaiko savimonė (savo kūno, savo galimybių, savęs, kaip asmenybės, pažinimas) ir savikontrolė (gebėjimas sąmoningai pačiam atlikti savarankiškus veiksmus). Vaiko motorinės ir pažintinės funkcijos subręsta tiek, kad jis gali pats nutolti nuo motinos arba ją prižiūrinčio asmens, pats tyrinėti, pažinti aplinką, išbandyti savo gebėjimus Paauglystė -Pažintinė raida pasiekia, pasak J. Piaget, formalių operacijų stadiją. Dabar paauglys jau gali operuoti (mąstyti, samprotauti) ne tik konkrečiomis, bet ir abstrakčiomis sąvokomis. Jis gali svarstyti apie neapčiuopiamus dalykus: kas tai yra meilë, laisvë, lygybë, gyvenimo prasmë Suaugusiojo amžius Svarbiausi šiam amžiui būdingi pokyčiai apima nebe fizinę arba pažintinę, o psichologinę raidą. Paprastai fizinė ir pažintinė branda beveik pasiekta Brandos amžius. Neiðvengiami organizmo senëjimo procesai, lemiantys menkesná fiziná pajëgumà, daþnesnes sveikatos problemas. Lëtëja nervø sistemos veikla, silpnëja kai kurie pojûèiai

Jutimų slenksčiai

Mažiausias dirginimas, kurio reikia konkrečiam dirgikliui aptikti, yra vadinamas absoliučiu slenksčiu. Tai tarsi ta riba, kai jau regime mažiausią šviesą, girdime garsą, jaučiame prisilietimà ir pan. Nors mėginama nustatyti įvairius daugeliui žmonių būdingus absoliučius pojūčių slenksčius. Svarbu aptikti ir pajusti ne tik patį dirgiklį, bet ir gebėti skirti skirtingo intensyvumo dirgiklius. Mažiausias dviejų dirgiklių skirtumas, kurį gebama aptikti, yra vadinamas skirtumo slenksčiu.

Psichologiniai atminties gerinimo būdai

Mokytis kartotinai. Skirti daugiau laiko kartojimui ar praktiniam pritaikymui. Įprasminti informaciją Naudoti mnemonines priemones Atnaujinti atmintį aktyvinant atkūrimo užuominas Prisiminti dar nespėjus įsiterpti retroaktyvios interferencijos veiksniams Pasitikrinti žinias, išsiaiškinant kas dar nežinoma Mažinti interferenciją

Plačiausiai taikomi intelekto testai; Intelekto matavimas Lietuvoje

Mokėjimo, testai, kurių paskirtis yra parodyti tai, ką asmuo yra išmokęs. Gebėjimų testai, kurie yra skirti numatyti žmogaus gebėjimą mokytis ko nors nauja, ir žinių. WAIS Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė (Wechsler Adult Intelligence Scale) - WAIS testas yra plačiausiai naudojamas intelekto testas; jį sudaro verbaliniai ir neverbaliniai subtestai. Juo ne tik nustatomas bendrasis intelekto įvertis, kaip Stenfordo-Binet testu, bet taip pat atskirai įvertinami verbalinis supratimas, suvokimo sąranga, darbinė atmintis ir informacijos apdorojimo sparta. WISC Wechslerio vaikų intelekto skale (Wechsler Intelligence Scale for Children - WISC). Lietuvoje: WISC-III Standartizuota lietuviška vaikų intelekto įvertinimo ir tyrimo metodika. Metodikos komplektaciją sudaro: vadovas, stimulinės medžiagos rinkinys, protokolai. Būtini mokymai. WAIS-III Standartizuota lietuviška suaugusiųjų intelekto įvertinimo ir tyrimo metodika. Metodikos komplektaciją sudaro: vadovas, stimulinės medžiagos rinkinys, protokolai. Būtini mokymai. WASI Standartizuota lietuviška trumpoji suaugusiųjų intelekto įvertinimo metodika. Metodikos komplektaciją sudaro: vadovas, stimulinės medžiagos rinkinys, protokolai. Būtini mokymai.

A. Adlerio individualioji psichologija.

Pagrindiniai teoriniai principai • Žmogus iš esmės yra siekiantis tikslo (realūs versus fiktyvūs tikslai). • Žmogus yra socialus (bendrumo jausmas/ socialinis interesas) • Žmogaus vientisumas (holizmo principas).

Potrauminio streso sutrikimas.

Patirtas traumuojantis įvykis • PTSS simptomai: ◦ Įkyrus ir pasikartojantis įvykio išgyvenimas prisiminimų blyksniuose (angl. - Flashback), sapnuose arba košmaruose; ◦ Vengimas traumą primenančių veiksmų ir situacijų, atsiskyrimas nuo kitų žmonių; ◦ Neigiamo pobūdžio mąstymo ar nuotaikos pakitimai, susiję su trauminiu įvykiu (pvz.: neigiamas požiūris į save, kitus ar į pasaulį, savęs ar kitų kaltinimas ir pan.); ◦ Padidėjęs vegetacinės (autonominės) nervų sistemos sujaudinimas, pasireiškiantis padidėjusiu dirglumu, sustiprėjusiu baimingumu ir nemiga. • Simptomai trunka ilgiau nei 1 mėn. • Dėl to kyla rimtų problemų šeimoje, darbe ir kitose svarbiose gyvenimo srityse.

Suvokinio kūrimas: figūra ir fonas, grupavimas (Geštaltinė psichologija)

Pirmiausia išskiriame figūrą. Visa kita tuo metu tampa fonu, kontekstu. Kol matome baltą vazą, visa kita yra tiesiog juodas fonas, kai figūra tampa du juodi veidai, vazos nebesuvokiame, ji tampa tik baltu fonu. Figūra visuomet atrodo labiau struktūruota nei fonas. Be to, pačios figūros, jei jos yra kelios ar daugiau, tuoj pat prasmingai grupuojamos. Figūrą mes suvokiame todėl, kad ją sudarantys atskiri elementai (suvokiami pojūčiai) grupuojami remiantis šiais pagrindiniais principais, arba visumos organizavimo dėsniais: artumas, uždarumas, panašumas, teisingas tęstinumas,paprastumas.

Užmiršimas (priežastys)

Prisiminimus galime prarasti o užmiršdami (dėl išsiblaškymo, trumpalaikiškumo ir blokavimo), o iškraipydami (dėl klaidingo priskyrimo, įtaigumo ir šališkumo) ir o dėl nepageidaujamų prisiminimų persekiojimo.

S. Freudo psichoanalizė: psichikos sandara, asmenybės struktūra, gynybos mechanizmai, būdai pasąmonei tyrinėti

Psichoanalizė - tai ilgalaikis intensyvus gydymas, kurio tikslas yra ne tik šalinti simptomus bei koreguoti problemas, bet ir skatinti žmogaus asmenybės pokyčius. Leidžia pažinti pačius giliausius žmoguje vykstančius procesus ir išmoko žmogų patį save analizuoti. REIKŠMĖ • Atskleidė dinamiškus ryšius tarp sąmonės ir pasąmonės • Seksualinės sferos svarba žmogaus psichiniame funkcionavime • Psichologinės gynybos terminas KRITIKA • Seksualinio potraukio asmenybės gyvenime sureikšminimas ir suabsoliutinimas (libido) • Nepatikrinta eksperimentiškai/ moksliniais tyrimais • Sąmonės ir pasąmonės antagonizmas; gal visgi žmonės pajėgia įsisąmoninti savo tikruosius norus ir motyvus?

Kognityvinė streso samprata (R.Lazarus)

Psichologai R. Lazarusas ir S. Folkmanas 9-ajame dešimtmetyje pasiūlė platesnę streso modelį, ypač atkreipdami dėmesį į žmogaus kognityvių, arba pažintinių, procesų svarbą. Stresą šie psichologai apibūdina kaip ypatingą asmens ir aplinkos santykį, kuris asmens yra įvertintas kaip apsunkinantis arba viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmæ jo gerovei.

Psichologas/psichiatras/psichoterapeutas

Psichologas - Psichologinis įvertinimas Psichologinis konsultavimas Moksliniai tyrimai Psichologinis švietimas Psichiatrai -medicinos studijas baigę specialistai, galintys nustatyti ir vaistais gydyti psichikos sutrikimus. Psichoterapeutai - tie specialistai, kurie žmonių psichikos sutrikimams gydyti, elgesio ir psichologinėms problemoms spręsti arba tiesiog geresniam savęs pažinimui gali taikyti psichoterapiją.

Psichologo funkcijos medicinos įstaigoje

Psichologinis įvertinimas Psichologinis konsultavimas Moksliniai tyrimai Psichologinis švietimas

Psichologinės krizės apibrėžimas, stadijos.

Psichologinė krizė- yra tokia situacija, kai nebeužtenka resursų. Tai būsena kai nebesusitvarkome. Stadijos: Krizės stadijos: ◦ Šoko fazė ◦ Reakcijos fazė ◦ Perdirbimo, išsprendimo fazė ◦ Reorientacija

Ebbinghauso užmiršimo kreivė

Saugomi užkoduoti prisiminimai gali blėsti. Remdamasis savo išmokimo ir išmoktos informacijos išsaugojimo tyrimais, Ebbinghausas nustatė, kad iš pradžių užmirštama sparčiai, o vėliau, laikui bėgant, šis procesas stabilizuojasi; šis principas tapo žinomas kaip užmiršimo kreivė.

Žmogaus atminties modelis (jutiminė atmintis, trumpalaikė/darbinė, ilgalaikė)

Sensorinė (jutiminė) atmintis - pirminis juntamosios informacijos užrašymas atminties sistemoje. Trumpalaikė/darbinė atmintis - informacijos laikymas sąmonės lauke. Informacija saugoma 10 - 20 s, apimtis ribota - vienu metu saugomi 7-9 objektai. Ilgalaikė atmintis - žmogaus žinių ir patirties pagrindas. Pasižymi didele apimtimi ir ilgu saugojimo laiku. Informacija gali būti grąžinta į trumpalaikę atmintį ir panaudota mąstymo operacijoms.

Kalbos raida; kalbos teorijos: Skinnerio ir Chomsky'o požiūriai

Skinneris: operantinis mokymasis kalbos raidą galima paaiškinti mums žinomais mokymosi dėsniais, pavyzdžiui, 1. asociacijomis (daiktų vaizdą siejant su žodžių skambesiu), 2. mėgdžiojimu (kitų sumodeliuotų žodžių ir sintaksės) ir 3. pastiprinimu (pagyrimu, šypsenomis ir priglaudimu, kai vaikas gerai ką nors pasako). Chomsky: įgimta universalioji gramatika. Vaikai turi išmokti savo aplinkos kalbos. Tempas, kuriuo vaikai nemokomi išmoksta žodžių ir gramatikos, yra pernelyg sudėtingas dalykas, kad būtų galima paaiškinti vien tik mokymosi dėsniais. Vaikai prigalvoja visokiausių sakinių, kurių niekada nėra girdėję, vadinasi, jie nemėgdžioja.

Psichologinių tyrimų etika

Svarbiausia - nepakenkti. Tyrimo dalyviai gali laisvai pasirinkti - dalyvauti ar nedalyvauti tyrime, eksperimente. Vaikams - tėvų ar globėjų sutikimas. Turi būti garantuotas anonimiškumas. Tiriamieji turi teisę žinoti tyrimo tikslą

Kognityvinė psichologija

Tiria mūsų protinę veiklą - kaip atsimename ir išmokstame, kaip panaudojame turimą informaciją protaudami ir spręsdami problemas.

Eksperimentas

Tyrimo tikslas - nustatyti, ar tarp stimulo (nepriklausmo kintamojo) ir tiriamojo reakcijos (priklausomo kintamojo) yra priežastinis ryšys. Eksperimentas - tai tyrimo metodas, kai tiesiogiai ir sistemingai manipuliuojama nepriklausomais kintamaisiais, efektyviai kontroliuojant šalutinius kintamuosius.

Savižudybių pateikimas žiniasklaidoje. Verterio efektas.

Verterio efektas Savižudybių pagausėja nusižudžius įžymybei, kuomet savižudybė plačiai nušviečiama žiniasklaidoje. Ryškūs savižudybių pavyzdžiai gali veikti trejopai: ◦ skatina pasirinkti tam tikrą savižudybės būdą (pamėgdžioti) ◦ skatina pasirinkti savižudybę kaip išeitį iš sunkios situacijos ◦ skatina požiūrį, kad savižudybė yra galimas problemų sprendimo būdas

Šiuolaikinio intelekto testavimo ištakos

XIX-XX a. sandūroje Prancūzijos valdžiai priėmus įstatymą, reikalaujantį, kad visi vaikai lankytų mokyklas nuspręsta diferencijuoti mokinius. Binet ir jo bendradarbis Theodore Simonas pradėjo prielaida, kad visų vaikų intelekto raida yra tokia pat, tik vienų ji yra spartesnė negu kitų. Jų manymu, „negabus" vaikas turėtų atlikti užduotis taip, kaip jas atliktų tipiškas jaunesnis vaikas, o „gabus" - kaip tipiškas vyresnio amžiaus vaikas. Tai vėliau imta vadinti vaiko protiniu amžiumi, t. y. chronologinį amžių, kuriam paprastai būdingas tam tikras veiksmų lygis. Stenfordo-Binet testas (Stanford-Binet) - plačiai naudojamas amerikietiškasis pataisytas (Termano iš Stenfordo universiteto) Binet intelekto testo variantas.

J.Piaget pažintinės raidos teorija: schemos, asimiliacija, akomodacija, pažintinės raidos stadijos.

asimiliacija - patirties priėmimas remiantis turimomis schemomis. Šitaip čiulpimo schemą jau turintis kūdikis asimiliuoja. akomodacija - prisiderinimas, turimų schemų keitimas, tikslinimas, plėtimas. Akomodacija padeda kūdikiui greitai perprasti, kas čiulpiama norint pasisotinti, o kas - tik patirti malonumà Sensomotorinė stadija iki 2m užsimezga. Kūdikiai nuolat aktyviai sąveikauja su aplinka jutimais (sensorika) ir judesiais (motorika) vis daugiau asimiliuodami informacijos ir akomoduodami turimas schemas.

Prieraišumo samprata, prieraišumo tipai.

prieraišumas - pirmasis svarbiausias ryšys, užtikrinantis rūpestį kūdikiu ir jo išlikimą, nes be kito žmogaus jis neišgyventų.

Sąvokos, „sąvokų žemėlapis".

psichinis panašių objektų, įvykių, idėjų arba žmonių grupavimas, pvz., kompiuteris, psichologija, studentas, pavasaris. Sąvoka atspindi esminius daikto ar reiškinio požymius, apibendrina žmogaus patirties bei pažinimo duomenis. Sąvokų žemėlapis - Prasmingas mokymasis reikalauja sąmoningo sąryšių suvokimo. • Tai konstruktyvaus ir aktyvaus mokymosi metodas - schema, kurią naudojant vaizdžiai pateikiamas supratimas apie objektus, įvykius, reiškinius. • Sąvokų žemėlapio braižymas skatina gilintis į konkrečią sąvoką, padeda lengviau aprėpti, atsiminti ir susisteminti žinias. Taip didinamas supratimas ir gilinamos žinios bet kuria tema.

Jutimų adaptacija

tai mažėjantis jautrumas nekintantiems dirgikliams. Pojūtis silpnėja, kol... visai išnyksta. Štai kodėl moterys, pasikvėpinusios kvepalais, po keliolikos minučių nebejaučia jų kvapo; užsisegę ant rankos laikrodį po keleto minučių jo nebejaučiame.

E.Eriksono psichosocialinės raidos stadijos.

yra iš viso 8 stadijos. Psichoanalitikas E. H. Eriksonas psichosocialinę žmogaus raidą aprašė remdamasis S. Freudo asmenybės teorija,manė raidą vykstant visą gyvenimą. Kertinės yra aštuonios žmogaus gyvenimo krizës, arba dilemos, kurių metu ieškoma pusiausvyros, optimaliausio taško tarp dviejų kraštutinių pasekmių (þr. 4 lentelæ). Vienaip ar kitaip išsprendus kiekvieną raidos dilemą atsiranda vis nauja Ego savybė, vis labiau integruotas, brandesnis pojūtis, kad AŠ esu ir kas AŠ esu.

Streso įveikos strategijos; į emocijas ir į problemą orientuota streso įveika.

Į problemos sprendimą orientuotas streso įveikimo būdas - kai aktyviai veikiama siekiant pašalinti stresorių arba jo įtaką, sprendžiami iškilę sunkumai, problemos. Šį streso įveikimo būdą naudojantys žmonės paprastai yra geresnės psichinės ir fizinės sveikatos, turi mažiau psichologinių sunkumų. Į problemos sprendimą orientuotas streso įveikimo būdas labiausiai susijęs su kontrolės jausmu, kitaip tariant, įsitikinimu, kiek situacija ir tavo paties reakcijos priklauso nuo tavęs. Šiuo atveju svarbu ne tik realios galimybės kontroliuoti, įveikti, spręsti situaciją, bet ir žmogaus pojūtis, kiek jisai tai gali daryti.

C.G. Jungo analitinė psichologija

Įvedė kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokas • Atsiribojo nuo S.Freudo libido seksualinės interpretacijos • Pasiūlė dabar gerai žinomus asmenybės tipus - ekstraversiją ir introversiją. Analitinė psichologija • Terminą vartojo nuo 1913 m., kai dėl nesutarimų pasitraukė iš psichoanalitinio judėjimo • Freudui pasąmonė - buveinė paslėptų impulsų ir jausmų, kuriuos žmogus įgyja asmeniniu patyrimu, o Jungui atrodė, kad pasąmonę galima išplėsti už individualios pasąmonės ribų, apimant visos kultūros ar visos žmonijos patyrimą, ir pavadinant ją kolektyvine pasąmone. • Psichiką sudaro 3 dalys: sąmonė individuali pasąmonė kolektyvinė pasąmonė Pagrindinė asmenybės dalis - sąmonė, nulemianti asmens prisitaikymą prie aplinkos. • Sąmoningas žinojimas galimas dėl keturių pagrindinių funkcijų: pojūčių, jausmų, intuicijos, mąstymo. • Individuali pasąmonė - labai asmeniška, joje glūdi užmiršti ir iš sąmonės išstumti pergyvenimai. K.G.Jungas išskyrė tam tikrus psichinių reiškinių (minčių, jausmų ir pažiūrų) derinius, kuriuos pavadino kompleksais.

Psichologijos apibrėžimas

Šiuolaikinė psichologija apibūdinama kaip mokslas apie elgesį ir psichikos procesus.