JP culture

Kodėl Kabuki歌舞伎 estetika dažnai vadinama „formos grožiu" (様式美 yōshikibi) ir kaip ji atsispindi japonų kinematografe?

Kabuki svarbus ne tiek veiksmas, o fiksuotos pozos mie, kai tarp judesių daromos ilgos pauzės. Tokios „figūros" ar „formos" laikomos išskirtiniu kabuki bruožu ir estetikos pagrindu. Miyao discusses the influences of Hollywood and German cinema alongside Japanese Kabuki theater lighting traditions and the emergence of neon commercial lighting during this period. He argues that lighting technology in cinema had been structured by the conflicts of modernity in Japan, including capitalist transitions in the film industry, the articulation of Japanese cultural and national identity, and increased subjectivity for individuals. By focusing on the understudied element of film lighting and treating cinematographers and lighting designers as essential collaborators in moviemaking,

Kaip Japonijos pergalė Japonijos-Rusijos kare (日露戦争 Nichiro sensō 1904-1905) susijusi su japonologijos užuomazgomis Lietuvoje?

Lietuvos inteligentai, po Japonijos pergalės, supratę, kad tokia maža šalis įveikė Rusiją, pradėjo domėtis Japonija. Steponas Kairys išvertė iš rusų kalbos tris veikalus apie Japoniją: Japonija seniau ir dabar (1906), Japonų konstitucija (1906) bei Kaip japonai gyvena dabar (1906 metai; naudojosi Dėdės slapyvardžiu).

„Žvarbos treniruotės" (寒稽古 kangeiko)

(我慢 gaman) ugdymo pavyzdys. Gaman iš esmės yra bet kokių jausmų slėpimas taip parodant, kad esi tvirtas ir gali atlaikyti bet kokius sunkumus. Tarkime jei tau nepatinka koks yra tavo gyvenimas tu jo nekeiti, o slėpdamas ir neparodydamas nepasitenkinimo kenti. Per kangeiko yra ugdomas gaman, tokios treniruotės ugdo savikontrolę ir kovos dvasią. Taip bandoma įveikti savo vidinį balsą, kuris skatina pasiduoti.

Japonų mokymosi proceso ypatumai.

1.Kaip ir daugumoje kitų Azijos šalių, mokslo procesui būdingas kartojimas. Tai ne visada yra efektyvu, pavyzdžiui, kai mokantis anglų kalbos reikalaujama ištarti ne kuo panašiau į anglakalbį žmogų, o į mokytoją. 2.pie pusę visų Japonijos moksleivių mokosi papildomai pasibaigus įprastoms mokyklinėms valandoms. Labai dažnai mokytis einama į juku, privačias mokamas popamokinės veiklos mokyklas, dažniausiai tam, jog gerai išlaikytų egzaminus. Daugiausia juku lankyti pradeda 14-15 metų vaikai, nes nuo to, ar įstos į gerą gimnaziją, iš dalies priklauso ir tai, ar pavyks įstoti į norimą universitetą, o iš ten - į trokštamą įmonę. Tai daro labai didelį spaudimą vaikams. Papildomai ruoštis stojamiesiems egzaminams į universitetus yra parengiamosios mokyklos yobikō. 3. Nuo trečio kurso universitete taip pat prasideda shūkatsu 就活, tai yra darbo ieškojimas.

Donald Keene (g. 1922)

50m. dėstė Japonų literatūrą Kolumbijos universitete, po žemės drebėjimo 2011m. persikėlė į Japoniją ir gavo japonijos pilietybę. Japonų kalbos mokėsi JAV jūrų laivyne japonų kalbos mokykloje. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Ramiojo vandenyno regionuose kaip informacijos rinkėjas (intelligence officer). Turi du magistro ir daktaro laipsniu. Mokėsi Harvardo, Kembridžo ir Tokijo universitetuose. Parašė 25 knygas anglų kalba apie Japoniją, išvertė daug klaisikinės ir modernios japonų literatūros, 30 knygų japonų kalba.

Edward Seidensticker (1921-2007)

Amerikietis, dažnai įvardijamas kaip geriausias klasikinės ir modernios japonų literatūros vertėjas, išvertė į anglų kalbą Genji monogatari. Išvertė Yasunari Kawabata noveles (Snow County (1956); Thousand Cranes (1958)) ir taip iš dalies padėjo jam laimėti Nobelio premiją. Kaip ir Donald Keene japonų kalbos mokėsi JAV jūrų laivyne japonų kalbos mokykloje, praktikavosi su japonų belaisviais. Mokėsi Harvardo, Jeilio, Kolumbijos, Tokijo universitetuose. Dėstė Amerikos ir Japonijos literatūrą Sofijos uni.

Ritualiniai ir komerciniai aspektai sumō 相撲 imtynėse.

Anksčiau pagrindinė sumō imtynių funkcija būdavo šintoistinis ritualas, kuriuo išreikšdavo pagarbą kami ir prašė gausaus derliaus. Šiais laikais tai simbolizuoja virš arenos kabantis stogas, kuris primena šinto maldyklos stogą. Komercinis sumō atsirado tiktai Edo laikotarpiu, kai miestiečių luomas buvo labai verslus. Nuo tada už sumō imtynių stebėjimą buvo pradėta rinkti pinigus.

Ernest Fenollosa (1853-1908) ir Ezra Pound (1885-1972) kaip No (能 Nō) teatro meno propaguotojai.

Ernest Fenollosa kartu su Ezra Pound aprašė No teatrą. Užrašai kartu su No teatro pjesėmis buvo išleisti knygoje "Noh" or Accomplishment: A Study of the Classical Stage of Japan. Pound hoped to find a sort of dramatic salvation through the purity and severity of the Noh drama. was the romance par excellence of modern scholarship. He went to Japan as a professor of economics. He ended as Imperial Commis sioner of Arts. He had unearthed treasure that no Japanese had heard of. It may be an exaggeration to say that he saved Japanese art for Japan, but it is certain that he had done as much as any one man could have to set the native art in its rightful pre-eminence and to stop the apeing of Europe. . . .When he died suddenly in England the Japanese government sent a warship for his body, and the priests buried him within the sacred enclosure at Miidera.

Etatiniai darbuotojai (正社員 seishain) kaip privilegijuota tarnautojų klasė.

Etatiniai darbuotojai turi daugiau privilegijų negu kiti: stabilus darbas iki pat pensijos, stabilus darbo užmokestis, paaukštinimo tarnyboje galimybė, daugiau teisių, kurias užtikrina Japonijos vyriausybė, teismas ir įstatymai.

Edwin O. Reischauer (1910-1990)

Gimė Tokijuje. Harvardo uni. profesorius, įkūrė Japonijos institutą, pagrindinis mokslininkas tyręs Japonijos ir Rytų azijos istoriją bei kultūrą. Buvo įtrauktas kuriant JAV politiką Rytų azijoje per ir po Antrojo pasaulinio karo, taip pat buvo Amerikos ambasadorius Japonijoje. Buvo Serge Elisséeff mokinys, taip pat Harvardo-Yenching instituto direktorius. Parašė itin daug darbų ir publikacijų.

Kurį iš žemiau išvardintų Tokijo rajonų galima apibūdinti tokiais žodžiais: „Tai - vienas centrinių miesto rajonų, kuriame daug prabangių universalinių parduotuvių. Pasižymi didelėmis prekių kainomis. Jame daug kino teatrų"?

Ginza 銀座

Kurio japoniško stalo žaidimo lentoje yra 361 susikirtimo taškas - šaškių go 碁 (kitaip- 囲碁 igo) ar šachmatų shōgi 将棋? Su kuo tai susiję?

Go šaškių žaidimo lenta susidaro iš 361 susikirtimo taškų (ne langelių, kuriais pasižymi Shogi žaidimų lentos). Šis skaičius yra simboliškas, nes yra susijęs su kiniška kosmologija - Yi Jing 易經 (permainų klasikoje) aprašytomis heksagramomis.

. Kokiame Europos universitete buvo atidaryta pirmoji XX amžiuje japonologijos katedra?

Hamburgo universitete.

Sezoniškumas japoniškose kortose hanafuda 花札 („gėlynėlis").

Hanafuda yra 12 komplektų, kurių kiekvienas turi po 4 kortas. Kiekvienas komplektas reprezentuoja kurį nors mėnesį ir kiekvienoje kortoje yra pavaizduota gėlė, priklausomai nuo to, kokiam mėnesiui kuri gėlė būdinga. The January matsu Poetry Ribbon card has the phrase akayoroshi (あかよろし), employing the hentaigana character for the ka (可). The meaning of the phrase is currently unknown. Although, by breaking down the phrase into its component words (aka [あか] and yoroshi [よろし]), it roughly translates as "red acceptance paper." Moreover, the hentaigana ka (可) is formal and roughly means "acceptable/passable/good". The February ume Poetry Ribbon card has the same phrase akayoroshi. The March sakura Poetry Ribbon card has the phrase Miyoshino (みよしの) referring to the place Miyoshino (美吉野) in Nara. The town is known for its cherry blossoms. The September kiku sake cup card has the character for kotobuki (寿), meaning long life. The November yanagi Rain card image portrays Ono no Michikaze.

Pateikite japoniškosios pakavimo kultūros pavyzdžių tiesiogine ir simboline prasme.

If the means of presentation is elegant enough, the nature or even value of the medium of exchange may almost pale into insignificance. The attention people pay to gift wrapping can be demonstrated by the famous gift-giving giri 義理, a social duty and obligation. The presentation of the present is so far as meaningful that the wrapping should indicate what's inside. Business presents, for example, are often not even opened. People save it to pass it to the next business partner. There are standard envelopes for money gifts. Just giving a plain envelope would be considered as inappropriate. So, I had the impression that Japanese people like to wrap. Further experiences have only strengthened this impression. Not only presents, people too are wrapped in presentation. Take for example the uniform. Throughout Japanese history, rigid dress code was brought into vogue. The outer appearance of attire displays rather someone's function than his or her personality. For every job there's a uniform. The school girl has her sailor uniform, the businessman cannot afford to wear something else than a suit, white shirt and tie. The human wrapping by excellence is the kimono 着物. Torso and legs are tightly surrounded by cloth, with the bow (obi 帯) as a finishing touch. Then, I realised that 'wrapping' goes beyond material things. Japanese tend to wrap up their language and behaviour. Not only the perceptible use of honorific and humble speech, where plain words are embellished to express respect or modesty, but also the more hidden indirect form of communication. Japan is known for its "silent culture", where a smile is used to hide shame or ignorance, "defending the face". The face functions as the wrapping paper, covering up true intentions and feelings safely inside the Japanese mind.

Ko tikimasi iš geišos (芸者 geisha, kitaip: 芸妓 geiko) kaip privačių vakarėlių (御座敷 ozashiki) šeimininkės?

Iš geišų tikimasi malonaus, švelnaus ir linksmo bendravimo, mokėjimo įvairių žaidimų užimti svečiams (dažniausiai žaidimai susiję su gėrimu ir kaip dėstytoja minėjo pati geiša irgi turi būti "išsitreniravusi" greitai nepasigerti, kad iki pat pabaigos galėtų linksminti kompaniją). Taip pat ji turi mokėti rasti bendrą kalba su kiekvienu svečiu, išmanyti ir pateikti savo nuomonę apie menus, politiką taip sugebant užimti net ir intelektualų grupes.

Japonijos kultūrinio skolinimosi ypatumai: kopijavimas ar adaptavimas? Pateikite pavyzdžių.

Japonai daugiau linkę pritaikyti sau, nei kopijuoti aspektus iš kitų kultūrų. Pavyzdžiai: Japonijos McDonald restoranuose meniu pasirinkimai yra beveik tokie patys kaip Vakarų McDonald restoranuose, tik kad Japonijos McDonald restoranuose beveik nėra arba iš viso nėra sėdimų vietų, o pati patalpa yra apie 300 kvadratinių metrų ploto. Pasiskolinti žodžiai: Vokiškas žodis arbeit (darbas) - アルバイト darbas ne pilnu etatu Prancūziškas avec (su) ーアベック įsimylėjėlių pora Angliškas white shirts (balti marškiniai) -ホワイトシャツ bet kokios spalvos marškiniai Auld Lang Syne - škotų poema parašyta Robert Burns ir atliekama skambant škotų liaudės melodijai. Hotaru no Hikari (Jonvabalių mirgėjimas) japonų daina inkorporuota į škotišką melodiją. Dainos žodžiai parašyti Chikai Inagak visiškai skiriasi nuo Burns originalo ir dažnai atliekama mokyklos baigimo ceremonijose. Japonijoje ši melodija girdima mokyklos baigimo ceremonijose, taip pat atidarant ar uždarant parduotuvę, barą ar restoraną.

Viešojo transporto socialinė reikšmė Japonijoje.

Japonija turi modernų ir gerai išvystytą geležinkelių (ir kitų viešojo transporto priemonių) tinklą, kuris jungia kiekvieną šalies prefektūrą. Visuose Japonijos didžiuosiuose miestuose buvo daug investuota į geležinkelių tinklą, kad piliečiai galėtų rasti patogiai išdėstytas traukinių ar metro stotis netoli tos vietos, kur jie turi nuvykti. Japonijoje nėra tiek daug automobilių stovėjimo aikštelių kaip kitose valstybėse, todėl pasistatyti mašiną patogioje vietoje labai sudėtinga, dėl to yra daug paprasčiau naudotis viešuoju transportu, kuris taip pat yra nebrangus.

Stichinės nelaimės kaip naujųjų ir naujausių laikų Japonijos istorijos atskaitos taškai.

Japonija yra vulkaninė salų valstybė, esanti ant tektoninių plokščių sankirtos, tad stichinės nelaimės yra giliai japonų kultūrinėje bei istorinėje sąmonėje įsišaknijęs fenomenas. Viena istoriškai svarbiausių stichinių nelaimių - 1923m. kilęs Didysis Kantō žemės drebėjimas. Tai buvo milžiniško masto drebėjimas, nusinešęs virš 100 000 gyvybių, bei sugriovęs nemažai Kantō regiono. Šis drebėjimas žmonių suprastas kaip dievo rykštė ir ėmė sklisti gandai, jog korėjiečiai pasinaudojo šiuo drebėjimų vykdyti teroristinius išpuolius, visuomenėje sustiprėjo anti-korėjietiški sentimentai bei sustiprėjo militaristinės nuotaikos, keli metai po drebėjimo prasidėjo Shōwa periodas. 1995 m. įvyko dar viena itin svarbi stichinė nelaimė - Didysis Hanshin žemės drebėjimas (dar vadinamas Kobe žemės drebėjimu). Dėl šio drebėjimo (šis drebėjimas buvo stipriausias nuo 1923 m.) gyvybes prarado virš 6 000 žmonių, keli šimtai tūkstančių liko be prieglobsčio, Kobe regiono industrija ir infrastruktūra patyrė milžiniškus nuostolius. Abi šios stichinės nelaimės žymi naujų erų pradžią. Po abiejų minėtų drebėjimų imta laikytis vis atsargesnių apsidraudimo prieš stichines nelaimes priemonių. Toks japonų požiūris rodo, jog Japonija po kiekvieno išbandymo ir nelaimės tampa tik stipresnė ir išradingesnė - tai Japonijos nacionalinio charakterio požymis.

Rakto (鍵 kagi) reikšmė japonų kultūroje.

Japonijoje raktų ir spynų naudojimas, ypač kaimiškose vietovėse, ilgą laiką neturėjo prasmės, nes vagystės yra gana retas dalykas šalyje. Iš dalies tai galima paaiškinti pažvelgus į japonų socialinio gyvenimo pusę, kur visi galvoja kaip viena grupė, o ne kaip individai, todėl visi pasitiki vieni kitais. Kitas dalykas, tai daugybė policininkų, kurie dažnai patruliuoja gatves ir palaiko viešąją tvarką. Žodį kagi 鍵 japonai netgi gali naudoti norėdami kalbėti tiek apie raktą, tiek apie spyną.

Japoniškasis atsiprašymas kaip kultūrinis reiškinys.

Japonijoje sumimasen (atsiprašau) turi gilią prasmę ir plačią naudoseną. Sumimasen sakoma ne tik tada, kai norima atsiprašyti, bet ir dėkojant. Vienas iš vartojimo pavyzdžių - gavus dovaną yra sakoma sumimasen, tuomet žmogus dėkoja ir pripažįsta nepatogumus, kuriuos kitas asmuo turėjo jam pirkdamas dovaną. Tai nepriklauso nuo asmens valios. Taip pat, sumimasen naudojama, kuomet asmuo tarsi pripažįsta, jog dar tinkamai neatsakė kažkieno gerumui. Durų atidarymas ar cigaretės pridegimas yra laikomi paslaugomis, reikalaujančiomis kompensacijos. Japonijoje šis žodis yra plačiai vartojamas kasdien, ir Japonijoje visais atvejais atsiprašyti yra gerai, net jei nesi tikras, ar padarei kažką blogo.

Gastrobarų (居酒屋 izakaya, kitaip: 縄暖簾 nawanoren, arba 赤提灯 akachōchin) reikšmė kolegiškumo ugdymo procesuose.

Japonijoje yra įprasta, po darbo,su bendradarbiais eiti į barus ir kadangi tokios išvykos vyksta gana dažnai tai visi susibendrauja, susibičiuliauja ir tai gerai atsiliepia darbo našumui ir lengvesniam kolektyviniam darbui, nes visas kolektyvas ne tik petys į petį dirba, bet ir kartu atsipalaiduoja. Trumpai tariant, kolegiškumas ugdomas ne tik darbe, bet ir už jo ribų. Visi žino, kad už tavo apgirtusio pasakytus žodžius nebusi teisiamas ir būna net taip, kad jeigu netyčia pasakomas koks nors nusiskundimas viršininkui, į jį būna tyliai atsižvelgiama.

Maistas kaip regioninės tapatybės išraiška. Pateikite pavyzdžių.

Japonijos virtuvė turi platų regioninių valgių kyõdo-ryõri, kurie yra gaminami iš tam tikram regionui būdingų produktų, pasirinkimą. Pavyzdžiui, Kantō regiono maistas turi labai stiprų skonį, patiekalai gausiai gardinami soja, o Kansai regiono patiekalai - švelnūs, lengvai pagardinti soja. Pavyzdžiai : Kunisaki ir Beppu, Kyūshū sala : dango-jiru - minkytas storų kviečių makaronų patiekalais su įpjaustytais keptais shiitake grybais, svogūnais ir morkomis; Hiroshima, Honshu sala : Okonomiyaki blyneliai - pagrindiniai ingredientai - mėsa, susmulkinti kopūstai, kruopos, krevetės ir balti kopūstai; Izu pusiasalis, Honshu sala - dėl garsaus pusiasalio naturalaus šaltinių vandens, pusiasalis garsėja sakės ir alaus gamyba.

„tikrieji antspaudai" (実印 jitsuin)

Jitsuin - vyriausybės užregistruotas antspaudas. Vietinės vyriausybės įstaigos nusprendžia jų reikalavimus, kurių reikia laikytis, norint užregistruoti savąjį antspaudą. Vienam asmeniui leidžiama išduoti tik vieną jitsuin. Jie naudojami tik svarbiems reikalams, dokumentams užtvirtinti.

Kuo parengiamosios mokyklos yobikō 予備校 skiriasi nuo popamokinės veiklos mokyklų juku 塾?

Juku - tai privačios popamokinės veiklos mokyklos, teikiančios papildomas pamokas, skirtas paruošti svarbiausiems mokyklos bei stojimo į universitetus egzaminams. Taip pat yra neakademinių juku, kurios iš esmės panašios į būrelius (pianino pamokos, plaukimas, skaitliukų pamokos ir pan.). Yobikō taip pat galima priskirti prie juku bendrąja prasme, tačiau jos specializuojasi paruošime stojamiesiems egzaminams į universitetus.

Dovanų teikimo etiketas Japonijoje.

Kai įteikiama dovana, ji privalo būti apvyniota arba bent jau įdėta į maišelį, nes dovanos idėja ir pateiktis yra svarbesnė už patį dovanojamą daiktą. Taip pat naudojami skirtingi įpakavimo būdai esant tam tikroms progoms. Pavyzdžiui, dovanojant noshi-bukuro (pinigai vokelyje) vestuvių arba laidotuvių metu skirsis kaspino surišimas. Dovanų Japonijoje tikimasi sugrįžus iš kelionės, お中元(おちゅうげん) [liepos mėnesio pabaigoje] ir お歳暮(おせいぼ) [prieš pat Naujuosius] metu.

Kokias idėjas atspindi nykštukinių medelių (盆栽 bonsai) auginimo praktika?

Kaip ir daugelis kitų kultūros atšakų - kilęs iš Kinijos, kur turėjo filosofinę bei religinę prasmę. Pagal Daoistų požiūrį, savo gyvastį galima prailginti susitelkiant ties savo gyvenamuoju kraštovaizdžiu, jei jis yra įžymių vietų replika. Taip pat būtina rinkti brangius akmenis, retus augalus ar kitus elementus, kurie yra svarbūs reprezentuojant pasaulį. Viena iš priežasčių, kodėl ši meno šaka prigijo Japonijoje, yra tai, jog japonai visada jautė artimą ryšį su gamta, kas ir leido mėgautis sodininkyste bei šios meno rūšies teikiamomis dvasinėmis savybėmis. Šiais laikais, ši meno rūšis labai pasikeitė. Dabar - susikoncentruojama tik į vieną gamtos detalę, kuri yra sumažinama iki labai mažų proporcijų. Dabar bonsai yra gamta, kuri nors ir yra nugenėta bei manipuliuota žmogaus, gali mus atgal nuvesti į tikrosios, nepaliestos gamtos pasaulį. Gamtos didybė - žmogaus silpnumas. Medyje galima stebėti metų laikų kaitą.

Dō 道 koncepcija japonų kultūroje.

Kanji道 yra randamas daugumoje tradicinių kovos ir vizualiųjų menų, filosofinių ir religinių doktrinų pavadinimuose kaip 茶道、合気道，神道、武道. Čia 道 yra daugiau nei kelias, šis kanji implikuoja tiesos ir savęs ieškojimą per atsidavimą vienam dalykui. Tačiau šalia filosofinės pusės (kitaip nei Kinijoje, iš kurios ši filosofija atėjo) Japonijoje tai turi ir praktiškesnę pusę. Ikebana, arbatos ceremonijas ir pan. merginos studijuoja, kad pasirodytų patrauklesnės būsimiems savo vyrams, nes taip įgauna gebėjimų geriau priiminėti svečius. Japonijoje yra mokyklų, kurios gali suteikti tau bet kokių žinių nuo kaip gaminti ir apsivilkti kimono, ar kaip vairuoti buldozerį ar motociklą iki mokyklos, kuri padės daltonikui pasiruošti išlaikyti daltonizmo testą ar keliautojus, nenorinčius apsijuokti Las Vegase, lažybų meno. Šiais laikais visi šie menai daugumai nebėra gyvenimo būdas, bet laisvalaikio užsiėmimas. Šie menai yra praktikuojami, nes jis suteikia dvasinio pasitenkinimo žmogaus gyvenimui.

Kodėl japonų rašytojas 大江健三郎 Ōe Kenzaburō (g. 1935) savo kalbą, pasakytą Stokholme Nobelio premijos įteikimo proga, pavadino Japan, the Ambiguous,and Myself („Dvilypė Japonija ir aš", jap. あいまいな日本の私Aimai na Nihon no Watakushi)?

Kawabata Yasunari, the first Japanese writer who stood on this platform as a winner of the Nobel Prize for Literature, delivered a lecture entitled Japan, the Beautiful, and Myself. It was at once very beautiful and vague. I have used the English word vague as an equivalent of that word in Japanese aimaina. This Japanese adjective could have several alternatives for its English translation. The kind of vagueness that Kawabata adopted deliberately is implied in the title itself of his lecture. It can be transliterated as 'myself of beautiful Japan'. The vagueness of the whole title derives from the Japanese particle 'no' (literally 'of') linking 'Myself' and 'Beautiful Japan'. The vagueness of the title leaves room for various interpretations of its implications. It can imply 'myself as a part of beautiful Japan', the particle 'no' indicating the relationship of the noun following it to the noun preceding it as one of possession, belonging or attachment. It can also imply 'beautiful Japan and myself', the particle in this case linking the two nouns in apposition, as indeed they are in the English title of Kawabata's lecture translated by one of the most eminent American specialists of Japanese literature. He translates 'Japan, the beautiful and myself'. In this expert translation the traduttore (translator) is not in the least a traditore (betrayer). Under that title Kawabata talked about a unique kind of mysticism which is found not only in Japanese thought but also more widely Oriental thought. By 'unique' I mean here a tendency towards Zen Buddhism.

Kimono 着物 kirpimo ir dėvėjimo ypatybės.

Kimono yra vieno ir universalaus dydžio. Kimono apsirengimo procesas labai ilgas ir sudėtingas, dažnai naudojamas juostinis diržas - Obi. Kimono neretai perduodamas iš kartos į kartą. Dažniausiai dėvimas per Naujuosius metus, pilnametystės šventę bei vestuves. Formaliuose renginiuose moterys dėvi raštuotus šilkinius kimono, papuoštus klasikiniais motyvais. Taip pat egzistuoja juodas kimono laidotuvėms, bei itin įmantrus ir išpuoštas kimono vestuvėms. Įprastomis dienomis vyrai ir moterys dėvi yukata mėlynos ir baltos spalvos kimono.

„tvirtinamieji antspaudai" (認め印 mitomein, kitaip - 認印)

Mitomein - antspaudas, naudojamas kasdieniams reikalams. Jo nereikia užregistruoti, galima turėti kelis ir be to galima nusipirkti įvairiose vietose už pakankamai žemą kainą. Gali būti paprasti, gali būti ir įvairiai dekoruoti.

Ar galima teigti, kad nemawashi 根回し (dirvos parengimo procesas) yra japonų kolektyvizmo (集団主義 shūdanshugi) apraiška? Pateikite savo nuomonę.

Nemawashi (根回し) in Japanese means an informal process of quietly laying the foundation for some proposed change or project, by talking to the people concerned, gathering support and feedback, and so forth. It is considered an important element in any major change, before any formal steps are taken, and successful nemawashi enables changes to be carried out with the consent of all sides. Nemawashi literally translates as "going around the roots", from 根 (ne, root) and 回す (mawasu, to go around [something]). Its original meaning was literal: digging around the roots of a tree, to prepare it for a transplant. This process involves bringing the dirt from the new location, and introducing it to the tree, before the transplant, so the tree can grow accustomed to the new environment before it gets there. Nemawashi is often cited as an example of a Japanese word which is difficult to translate effectively, because it is tied so closely to Japanese culture itself, although it is often translated as "laying the groundwork." hot take: Taip, kadangi nemawashi 根回し yra sprendimo priėmimo tradicija (įmonėje, verslo pasaulyje), kuri reikalauja pasitarimo su visais darbuotojais prieš imantis veiksmų; matomas draugiškas bendradarbiavimas, bendras susitarimas. Hotter take: Ne, kadangi nemawashi 根回し yra tik iliuzija, o pagrindinius sprendimus iš tikrųjų priima tik keli svarbiausi asmenys. (čia nesu tikra, tačiau kaip prašoma taisyklėse - pateikiu ir neigiamą nuomonę) Labai gerai, nes iš tikrųjų kalbėjo ir Švambarytė, kad nesvarbu, kad jie ten visi pasirašo už ar prieš kažką, vis tiek nusprendžia kaip nori valdžia ir sako, kad daugumos nuomonė tokia buvo :D

Kodėl Kinijoje japonologija, kaip akademinė disciplina, pradėjo formuotis tik po 1972 metų?

Nes 1972 metais Kinijos Liaudies Respublika užmezgė diplomatinius santykius su Japonija

Kuri iš šių vietų nepriklauso vaizdingiausių Japonijos vietovių trejetui (日本三景 Nihon sankei)?

Nikkō Tōshōgū 日光東照宮 - atsakymas

Palyginkite kameros darbo specifiką japonų kino režisierių Kurosawa Akira 黒澤明 (1910-1998) ir Ozu Yasujirō 小津安二郎 (1903-1963) filmuose.

Ozu Yasujirō filmuose kamera visada yra sėdinčio ant tatami žmogaus aukštyje (tatami shot). Kamera beveik niekada nejuda, nėra priartinimų. Todėl filmai atrodo statiški ir ramūs. Kurosawa: nuolatinis kameros judėjimas, priartinama ar patolinama nestabdant kadro. Kiekvienas kadras turi aiškią pradžią ir pabaigą, yra išbaigtas, kaip atskira istorija. Kurosawa's aesthetic visual sense meant that his attention to cinematography and filming was also demanding and often went beyond the attention which directors would normally expect to use with their cameramen. His reputation as an editor of his own films was consistent throughout his lifetime in his insisting on close participation with any other editors involved in the editing of his films. Throughout his career, Kurosawa worked constantly with people drawn from the same pool of creative technicians, crew members and actors, popularly known as the "Kurosawa-gumi" (Kurosawa group). The style associated with Kurosawa's films are marked by a number of innovations which Kurosawa introduced in his films over the decades. In his films of the 1940s and 1950s, Kurosawa introduced innovative uses of the axial cut and the screen wipe which became part of the standard repertoire of filmmaking for subsequent generations of filmmakers. Kurosawa, and his emphasis on sound-image counterpoint, by all accounts always gave great attention to the soundtracks of his films (Teruyo Nogami's memoir gives many such examples) and he was involved with several of Japan's outstanding composers of his generation including Toru Takemitsu.[2] There are four themes which can be associated with Kurosawa's filmmaking technique which recur from his early films to the films he made at the end of his career. These include his interest in (a) the master-disciple relationship, (b) the heroic champion, (c) the close examination of nature and human nature, and (d) the cycles of violence. Regarding Kurosawa's reflections on the theme of cycles of violence, these found a beginning with Throne of Blood (1957), and became nearly an obsession with historical cycles of inexorable savage violence—what Stephen Prince calls "the countertradition to the committed, heroic mode of Kurosawa's cinema"[3] which Kurosawa would sustain as a thematic interest even toward the end of his career in his last films.

Pagrindinės enka 演歌 dainų temos.

Pagrindinės enka dainų temos: apie meilę, praradimą, vienišumą, nostalgiją, išgyvenamus sunkumus, savižudybę, mirtį. Enka (演歌) is a popular Japanese music genre considered to resemble traditional Japanese music stylistically. Modern enka, however, is a relatively recent musical form, while adopting a more traditional musical style in its vocalism than ryūkōka music, popular during the prewar years.

Pasaka apie Berniuką Persikiuką (桃太郎 Momotarō) ir jos interpretacijos.

Pasaka Kartą iš dangaus į upę nukrito didžiulis persikas. Kaip tik tuo metu, netoli upės, moteris, plovusi rūbus, parsinešė šį didžiulį persiką namo. Namuose, su vyru perpjovus persiką, jie pamatė mažą berniuką. Prigauldė jį, kaip dovaną iš dangaus ir pavadino Momotarō (berniuku Persikiuku). Užaugus, per gimtadienį, jis užsinorėjo nugalėti milžiną-žmogėdrą (ogre) arba kitaip Oni. Pasakojo tai šeimai, kurie įteikė šarvus bei kardą ir išleido į kelionę. Kelionėje susitiko šunį, beždžionę ir fazaną, kurie buvo priešiški, bet išgirdę jo istoriją, sutiko kartu keliauti. Radęs tvirtovę, su gyvūnų pagalba, nugalėjo žmogėdras, liepė jiems nustoti daryti blogus darbus bei atėmė pavogtą lobį, kurį pasidalino su gyvūnais. Momotarō grįžo namo pas „tėvus" Interpretacijos Momotarō buvo svarbus simbolis II Pasaulinio karo laikotarpiu. Jis reprezentavo Japonijos vyriausybę, Japonijos gyventojai buvo gyvūnai, padėję Momotarō, o Jungtinės Amerikos Valstijos buvo žmogėdros, oni - blogieji. Nors ir nėra pasakoma, Onigashima sala, kurioje būtent ir gyveno oni, yra laikoma Pearl Harbor. Tik japonų kariai su gyventojų pagalba galėjo nugalėti piktuosius, stiprius priešus. Lobis, rastas po kovos, turėjo simbolizuoti šlovę ir garbę, tuo atveju, jei Japonija būtų laimėjusi karą. Taip pat ši pasaka buvo naudojama japonų oratorių-komunistų, kurie kovojo su imperializmu Yra istorija, jog Momotarō iš tikro buvo mergaitė iš Kagawa prefektūros. Kadangi gimusi buvo labai graži, buvo pavadinta Momotarō, norint atbaidyti oni ir kitus demonus.

Kodėl Hokkaido (北海道 Hokkaidō) virtuvei būdingas avienos patiekalas vadinamas jingisukan ジンギスカン?

Pavadinimas yra nuorodą į Mongolijos valdovą Čingischaną, kuris anot legendų buvo Minamoto no Yoshitsune. Toks pavadinimas pasirinktas, nes patiekalo receptas pasiskolintas iš Mongolijos. he dish is rumored to be so named because, in prewar Japan, lamb was widely thought to be the meat of choice among Mongolian soldiers, and the dome-shaped skillet is meant to represent the soldiers' helmets that they purportedly used to cook their food.[citation needed]

Viešųjų pirčių (銭湯 sentō) erdvės ypatumai.

Pažodinis vertimas - karštas vanduo už pinigus. Tiems, kurie anksčiau neturėdavo vonios, o dabar tiesiog tradicija, galimybė atsipalaiduoti. Visa pirties/viešosios vonios erdvė yra padalinta pusiau, į moterų ir vyrų puses. Pirmiausia įėjus yra genkan, po to persirengimo kambariai, o iš jų galima patekti į maudymosi erdvę. Nors visa pirtis padalinta pusiau, priekyje, kiek aukščiau, sėdi prižiūrėtojas, kuriam reikia sumokėti, jis palaiko tvarką. Taigi persirengimo kambariuose, išsirengiama visiškai nuogai ir su savo atsineštomis priemonėmis, einama į prausimosi erdvę. Labai svarbus viešųjų pirčių aspektas yra tai, kad prieš lendant į vonią, labai svarbu švariai nusiprausti, tam skirta čiaupų eilė su suoleliais ir veidrodžiais. Švariai nusiprausus ir nuskalavus muilą, jau galima lįsti į vonią, kuri yra bendra. Kadangi pirtis yra bendra, reikia būti labai mandagiam, nesitaškyti, nešūkauti, palaikyti tvarką.

Ką reiškia priežodis „bambukas su tigru" (竹に虎 take ni tora)?

Reiškia „atitinka vienas kitą/geras derinys" (kadangi tigrai visada vaizduojami tarp bambukų; tarp jų slėpdavosi) Čia, kiek pamenu sakė, kad atitiktų lietuviškąjį "atitiko kirvis kotą" arba "pora kaip tvora"

Kaip reikia elgtis per žemės drebėjimą (地震 jishin) po atviru dangumi užkluptam žmogui?

Svarbiausia vengti pastatų, elektros laidų, taip pat skardžių. Reikia kuo greičiau nusigauti į atviras apylinkės, kurioje gyvenama, vietas, pvz., parkai arba specialiai paruoštos aikštelės.

Apibūdinkite kino filmų serijos Sunkus vyrų gyvenimas (男はつらいよ Otoko wa tsurai yo 1969-1995) pagrindinio veikėjo Kuruma Torajirō 車寅次郎 (aktorius 渥美清 Atsumi Kiyoshi; 1928-1996) vidines ir išorines savybes.

Tora-san vilki nemadingais, padevėtais rūbais ir yra užsidėjęs Haramaki. Jis yra labai komunikabilus, jo kalbėsena šiek tiek panaši į yakuza, tačiau jis nėra piktybiškas, nors retkarčiais gali pasirodyti kiek agresyvus jis visada nori padėti kitiems. Pagal profesiją Tora-san yra prekeivis, kuris keliaudamas pardavinėja menkniekius iš savo seno lagamino.

„Karštymečio slauga" (暑中見舞い shochū mimai) kaip sezoninio bendravimo forma.

Vasara Japonijoje žmonės savo draugams ir giminėms siunčia atvirukus. Shochū (karštymetis) yra aštuoniolikos dienų periodas, kuris pasibaigia ~ rugpjūčio 7 (risshū, rudens pradžia), tai yra karčiausias metas Japonijoje. Žmonės siunčia atvirukus, kad išreikštų savo rūpestį kenčiantiems nuo nemaloniai karšto sezono ir vieni kitus palaikytų. Atvirutės būna su paveikslėliais kažkaip susijusiais su vėsa kaip auksinės žuvelės, vėjo varpeliai, paplūdimio vaizdai ir arbūzai. Daugumai japonų šie atvirukai ir naujametiniai atvirukai yra labai svarbus būdas palaikyti ryšį su draugais ir giminėmis, su kuriais jie dažnai nesusitinka. he messages do not have to be long but may simply include one or more short phrases such as "Midsummer greetings" or "Have a healthy and safe summer." Postcards with watercolor paintings or seasonal illustrations are often preferred. If you go on a vacation trip, sending a souvenir postcard is another good idea. This summer, introduce your family and friends back home to this seasonal tradition in Japan.

Keturių pagrindinių Edo laikotarpio (江戸時代 Edo jidai-1867) luomų shinōkōshō 士農工商 (kariai, žemdirbiai, amatininkai, prekybininkai) paveldas šiuolaikinėje Japonijoje.

find answer

Serge Elisséeff (Сергей Елисеев 1889-1975)

laisvai kalbėjo 8 kalbomis (tarp jų japonų ir kinų). Japonų kalbos mokėsi Berlyno ir Tokijo universitetuose, tapo pirmuoju vakariečiu baigusiu net tik japonų kalbą, bet apskritai universitetą Japonijoje. Domėjosi istorija, teatru, literatūra ir menu. Dirbo vertėju Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, vėliau tapo pagrindiniu vertėju Japonijos ambasadoje Paryžiuje. Buvo pakviestas dėstyti Harvardo universitete, čia tapo pirmuoju Harvardo-Yenching instituto direktoriumi. Taip pat buvo asistuojantis profesorius privačiame Dailės istorijos institute, čia dėstė bene pirmą Kinijos dailės istorijos kursą Vakaruose paremtą originaliais šaltiniais (kinų ir japonų). 1913m. susitiko ir atliko interviu su Tokugawa Yoshinobu, paskutiniu Tokugawos shogunu. 1973m. tapo pirmuoju užsieniečiu gavusiu Japonijos fondo apdovanojimą (Japan Foundation Award.) Dėl savo akademinių nuopelnų kaip užsienietis Japonijoje jis tapo legenda.

Nachi maldyklos (熊野那智大社 Kumano Nachi taisha), kamuolio žaidimo kemari 蹴鞠 ir šiuolaikinio Japonijos futbolo ryšys.

Šiais laikais Kemari yra žaidžiamas prie šintoistinių šventyklų per festivalius. Nachi maldykloje kasmet vyksta Nachi-no-Hi festivalis, kuris yra vienas iš didžiausių Japonijoje, ten ir yra žaidžiamas šis žaidimas, kuriame kamuolys yra lengvas, prikimštas pūkų. Kamuolys yra vadinamas "Mari" ir originaliai jis buvo pagaminamas iš elnio odos. Jis buvo prikimštas miežių grūdelių tol, kol įgaudavo reikiamą formą. Tada jie buvo pašalinami iš kamuolio ir susiuvami žirgo oda. Įvairios vakarų sporto šakos į Japoniją atkeliavo po Meiji restauracijos, tuo pačiu ir šiuolaikinis futbolas, kuris iš esmės yra panašus į kemari, tačiau kamuolys yra sudarytas iš kitų medžiagų - visiškai sintetinis,padengtas polistirolio putų sluoksniu ir yra atsparus vandeniui.

Devocionalijų vaidmuo japonų religiniame gyvenime.

Šintoistinėse šventyklose galima rasti įvairių lipdukų/etikečių senjafuda, tradicija atėjusi iš piligrimų laikų kai piligrimai šventyklose palikdavo savo senjafuda šitaip siekiant prisitraukti dalelę sėkmės iš kiekvienos šventyklos. Kitos rūšies devocionalijos yra omamori (御守 or お守り omamori) - tai įvairūs talismanai, naudojami apsaugai. Pavyzdžiui, yaku-yoke-fuda. Tikima, kad padeda išvengti nesėkmės ar blogio ir dažnai dovanojamos sergančiajam, kad greičiau pasveiktų.