testavimas ir įvertinimas

Žinių testai

„Kiek konkrečios srities žinių išmokta?" Dažniausiai naudojama mokymo ir švietimo srityje - Yra mokymosi planai ir medžiaga (pvz., lietuvių kalbos pamokos planas) - Galima atrinkti užduotis. Žinių testai ● Reikia apibrėžti sritį, iš kurios turi būti paimtos užduotys. ● Numatyti tikslus: - Kokios žinios vertinamos? - Kaip jos turi būti pritaikytos? ● Numatyti kriterijus, kaip jos vertinamos? ● Testą turi atlikti tos srities ekspertai. Pavyzdys. Bandau įvertinti žmogaus žodyną. Sritis: žodynas. A. Vertinamas turinys: Žodžių žinojimas

kitas patikimumo vertinimo metodas:

- Dalijimas pusiau (split-half). Spearman - Brown formulė (skaičiuoja dviejų testo dalių koreliacija) Apsimeskim, kad duodame ne vieną testą, o du testus. Pvz.,30 kl. testą padalijame į du testus po 15 kl. Po to paskaičiuojame dviejų testo dalių koreliaciją. Šiuo būdu patikumas geresnis nei pakartotinio testavimo būdų, nes neveikia laiko veiksnys.

Psichologinio įvertinimo tikslai

- Pretendentų atranka darbui, profesijai bei mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programoms; - Diagnozė t.y. bet kokio nukrypimo nuo normalios raidos bei konkrečios individo būsenos įvertinamas ir psichologinės intervencijos paskyrimas klinikoje; - Prognozė, kai ankstesnių ar dabartinių rezultatų pagrindu nustatoma raidos eiga ir perspektyvos; - Individų klasifikacija švietimo ir įdarbinimo sistemoje - Ekspertizė nustatant simuliaciją, nepakaltinamumą, veiksnumą, prievartą,vaiko globą skiriantis tėvams, asmeninę skriaudą. - Individų konsultavimas švietimo, profesiniais ir asmeniniais tikslais; - Mokymo, psichoterapinių ir elgesio intervencijos programų efektyvumo nustatymas siekiant optimizuoti mokymo metodus.

Įvertinimas - tai ne vien testavimas. Reikalavimai testui:

- Testas tam tikras elgesio pavyzdys (mažiuko elgesio gabaliuko ištyrimas ir bandymas iš jo nuspėti elgesio prognozes) - Testai tiesiogiai neatskleidžia bruožų ir gebėjimų, bet leidžia daryti įžvalgas apie tiriamąjį - Testas turi būti patikimas ir validus - Testo balai gali būti veikiami laikinų būklių ir nerimo (testo rezultatas nėra absoliutus) - Bet kurio testo rezultatai interpretuojami sutinkamai su individo kultūrine aplinka, kalba, apribojimais dėl neįgalumo - Testo rezultatai priklauso nuo tiriamojo bendradarbiavimo ir motyvacijos tyrimo metu - Testais, skirtais matuoti tą patį gebėjimą, galima gauti skirtingus įverčius. - Testo rezultatai niekada negali būti interpretuojami izoliuotai: a) visuomet svarbu atsižvelgti į visumą; b) interpretavimo ribos nėra absoliučios ir išvadas svarbus konstruoti atsargiai; c) interpretuojant rezultatus užimti tarpinę poziciją tarp "testai nieko nerodo" ir "testai viską parodo").

Testų objektyvumas užtikrinamas:

- per leidyklų patikimumą - per peer review procesą (labiau moksliniams straipsniams taikoma) - nacionalinės testų federacijos (nors Lietuvoje ir nėra) - test review model - recenzentai pagal aprašą vertina testą. Teoriškai yra sukurta graži bazė, kaip sukurti gerą testą (bet dėstytojas nežino, kiek ji praktiškai veiksni/ efektyvi).

Kiek vertingi ir kur naudingi IQ testai?

-Mokykloje-Organizacinėje psichologijoje -Klinikoje, siekiant nustatyti atsilikimus •Geriausiai koreliuoja su akademiniais pasiekimais (pažymiais mokykloje): -Su pažymiais - nuo 0,2 iki 0,8 (dažniausiai - apie 0,5)-Su išsilavinimu•[dėl to vienas geriausių variantų pavadinimo - "akademinis intelektas"]•Šiek tiek mažiau, bet koreliuoja su socioekonominiu statusu, profesija ir uždarbiu

testo lubos ir grindys

-Testo 'lubos' ( kai daug žmonių surenka daug taškų ir sunku atskirti, kurie iš jų daugiau žino) -Testo 'grindys'tai reiškia, kad ne visada testo atsakymai pasiskirstys pagal atsakymo pasiskirstymo dėsnį. kai daug žmonių blogai pasirodo teste ir mes negalime jų diferencijuoti.

Pagal autorystę skiriami dviejų tipų testai

1. autoriniai, pvz. SDQ - vaikų sunkumų ir galių klausimynas - viešai prieinamas iš open source (autorius nesiekia pelno). 2. leidyklų (nėra viešai prieinami - dažniau pasitaiko), pvz. field independence testas - tyrimas, ar žmogaus gebėjimas pamatyti figūrą priklauso nuo lauko.

Pirmą kartą protinis testas

1890 m. J. Cattell pirmą kartą protiniu testu pavadino laboratorines užduotis.

pavartojo terminą psichodiagnostika

1921 m. terminą pavartojo H.Rorschach „Psychodiagnostic";

Sternberg: Triarkinė intelekto teorija (triarchic theory of intelligence)

3 intelektai: •Analitinis - informacijos apdorojimas (pats Sternberg'as kartais dar įvardina "akademiniu" - artimiausias 'tradicinei' intelekto sampratai) •Kūrybinis - sprendimų naujose situacijose ieškojimas (iš dalies primena Guilford'o divergentinį mąstymą) •Praktinis - prisitaikymas prie aplinkos ( kaip žmogus ieško informacijos, kaip geba orientuotis)

Dvi didžiosios testų grupės (sąlyginai, žinoma):

• gebėjimų ir pasiekimų (kognityviniai, gali būti matuojamos žinios: kiek turite gebėjimų? kaip gerai išmanote psichologiją) - gerai prognozuoja mokymosi ir darbo organizavimo sėkmę. Turi didesnį pritaikomumą. Geresnės psichometrinės charakteristikos. Lengviau sukonstruoti, negu asmenybės a) intelekto b) pažintinių gebėjimų (siauri atskirų funkcijų įvertinimai) c) žinių arba pasiekimų testai d) kompetencijų (tam tikro gebėjimo atlikti tam tikrą darbą įvertinimas, pvz. EUROPASS) matuoja maksimalius individo pasiekimus optimaliomis sąlygomis o gerai prognozuoja mokymosi ir darbo sėkmę (pažintiniai testai turi didesnį pritaikomumą ir jie geriau prognozuoja nei asmenybės testai, turi geresnes psichometrines charakteristikas) o turi geras psichometrines charakteristikas o atsakymai - teisinga/neteisinga (asmenybės gebėjimų teste dažniausiai taip yra vertinama: teisingas ar neteisingas atsakymas) • asmenybės savybių klausimynai a) asmenybės aprašai arba inventoriai b) nuostatos, vertybės, įvairios asmenybės savybės c) elgesio aprašai d) profesinių interesų klausimynai e) projekcinės technikos (pvz. Rorschacho testas - matysite ne rašalo dėmę, o tai, kas yra pas jus). Pagal Froidiškąjį gynybos terminą - projekcija, sugalvota. Žmogus į išorinį pasaulį projektuoja tai, kas yra jo viduje. o Matuoja tipinį individo elgesį remiantis subjektyvia individo ar jį pažįstančių asmenų nuomone (paprastai). Self-report, o lietuviai sako „savistata". Pvz. mokytojai ar tėvai pažįsta vaiką ir gali jį apibūdinti, dėl to gali atlikti šį testą.Teikia papildomą informaciją konsultuojant ir vertinant

testų trūkumai

• matuoja siaurą gebėjimų sritį ar elgesio modelį ir neleidžia susidaryti individo visumos vaizdo • rezultatai priklauso nuo sąlygų, kuriose vykdomas testavimas (testo pasirinkimo laikas: rytas ar vakaras gali turėti įtakos, žmonės bus pavargę ar pelėdos, vyturiai) • sudėtinga pakartoti testavimą (jeigu testas dėl kažkokių priežasčių ne visai pavyko, pvz. kaip vakar Uršulė pavėlavo į testą, yra tam tikros specifinės sąlygos, kurios sukliudo, dėl to gali mažiau pasitikėti rezultatais). • neleidžia nustatyti priežasčių, sąlygojančių testo rezultatus (negalime tiesiogiai pasakyti, negalime būti užtikrinti 100 %, galime kelti hipotezes, bet užtikrintai negalime pasakyti) .• brangus metodas (testą reikia sukonstruoti; pigesnis negu ištisinis žmogaus stebėjimas kiaurą parą; testo konstravimas užima daug laiko ir kitų išteklių, priklauso nuo tyrėjo kvalifikacijos).

Testų privalumai:

• pateikiama objektyvi nuo tyrėjo nepriklausoma, informacija apie inidvido funkcionavimo lygį; (nepriklausomas nuo tyrėjo). Testas turi būti objektyvus ir nepriklausomas nuo tyrėjo. Testas minimalizuoja tyrėjo įtaką .• elgesio modelio tyrimas užima mažiau laiko nei natūralus stebėjimas - jeigu daug stebėtume žmogų, galėtume daug apie jį pasakyti, o mes per trumpą laiko tarpą paimame mažą elgesio gabaliuką ir iš jo bandome prognozuoti; • pateikia informaciją apie tas elgesio normas kurios neprieinamos kitais būdais. • įvertina individo pokyčius dėl raidos ir mokymo arba intervencijos.

Vidinis suderinamumas (internal consistency) skaičiuojamas:

:• Kuder - Richardson - skaičiuojami koreliacijos vidurkiai vienos ir kitos pusės, kai atsakymas vertinamas dichotomiškai (taip, ne) • Cronbach's alpha - kai atsakymai turi skirtingus vertinimus Padeda užtikrinti teiginių homogeniškumą :- ty - kad testo teiginiai matuoja vieną ir tą patį konstruktą Kuo didesnė tarpusavio klausimų koreliacija tuo Cronbach alpha didesnė. Tai rodo, kad visi klausimai matuoja vieną ir tą pačia savybę. Teoriškai skamba taip - duodam žmogui ne vieną testą iš 20 teiginių, o 20 testų po vieną teiginį ir žiūrime, kaip jie koreliuoja tarpusavyje. T y Cronbach padeda užtikrinti teiginių homogeniškumą :- ty - kad testo teiginiai matuoja vieną ir tą patį konstruktą (testas turi būti vidiniai suderintas) Padarote vieną testą, įvertinate Cronbach alfa ir tokiu atveju nereikia daryti antro testavimo. Jeigu yra standartizuoti testai, tada nurodoma tik kas tai per testas. Visais kitais atvejais, kai skalė nėra žinoma, turi būti įvertintas vidinis suderinamumas. Lengva paskaičiuoti. Studentai dažnai skaičiuoja. Taigi, grįžtantant prie pilnesio patikimumo paibrėžimo: Tradicinis apibrėžimas: testas patikimas, kada pakartojus testą žmogui ar grupei, rezultatai yra tokie patys. Taigi testo patikimumas yra, kai jis užtikrina resultatų pakartojamumą ir vidinį suderinamumą. Dar vienas pabandymas pavaizduoti, kaip atrodo Cronbach'as:Visi teiginiai priklauso nuo vieno faktoriaus, tada Cronbachas didelis. O mažas Cronbachas kai kiekvienas teiginys priklauso nuo savo faktoriaus. "Problemytė yra ta, kad ta formulytė priklauso nuo teiginukų skaičiaus"Formulėje - kuo didesnis N, tuo didesnis Cronbachas. Tad autoriai greit primetė, kad kuo daugiau teiginukų įmesiu, tuo Cronbachas aukštesnis.

Gardner'io daugybės intelekto teorija( multiple intelligences)

•7 (daugiau mažiau) intelektai: -kalbinis intelektas -erdvinis intelektas -loginis matematinis intelektas -muzikinis intelektas -kinestezinis intelektas -vidinis asmeniškasis intelektas -tarpasmeninis (socialinis) intelektas •[menkai beprimena 'tradicinį' intelektą] Tradiciniai matuoja intelektą, o šis labiau gebėjimus. Jis nelabai atitinka intelekto apibrėžimą

FLUIDINIO IR KRISTALIZUOTO INTELEKTO TEORIJA

ARTTELL-HORN Fluidinis arba takusis- atspindi asmens gebėjimą greitai spręsti užduotis. T.y. kokio sudėtingumo problemas gali žm. spręsti ir kaip greitai. •(faktorių klausimas kitu kampu) •gf - fluidinis - gebėjimas spręsti naujas, abstrakčias problemas •gc - kristalizuotas - Gebėjimas spręsti problemas, paremtas žiniomis ir gyvenimo patirtimi Samprotavimas: Vizualinis(be žodinis), matematinis, verbalinis intelektai - FLUIDINIS Gebėjimas įsiminti: vizualinė atmintis ir verbalinė atmintis - KRISTALIZUOTAS Įgytos žinios : vizualinės žinios, skaitmeninės ir kalbinės žinios Tiek fluidinės tiek kristalizuotos, dažniausiai būna abu stiprūs arba abu silpni, nes jie vienas su kitu susiję. Retai būna kad vienas intelektas gerai veikia, o kitas blogai. Tad skirtumas, neturėtų būti labai didelis ( kaip ir Wechslerio atveju). Fluidinis ( padeda su matematikos užduotimis)

Normomis pagrįsti testai

Bet kokių išvestinių balų paskirtis - tiriamojo rezultatų palyginimas su kitais tiriamaisiais (normine grupe). Todėl pagrindinis klausimas - kaip buvo sudaryta norminė imtis. Kadangi žmonės norminė imtyje - ir yra standartas, su kuriuo lyginami visi kiti Pagrindinis reikalavimas norminei grupei - ji turi reprezentuoti žmones, kuriems tas testas skirtas. Pvz. - jei testas skirtas pradinių klasių skaitymo įgūdžiams vertinti, tai norminė imtis turi reprezentuoti visus pradinių klasių mokinius visais aspektais. Svarbiausiai aspektai - amžius, lytis. Taip pat gali būti svarbūs - kalba, tautybė, SES, gyvenamoji vieta, mokyklos tipas. Imtis turi būti didelė, kad užtikrintų normų patikimumą (imtis 100 ar daugiau). Svarbu ir kada norminė imtis buvo tirta, nes normos keičiasi. Pvz. Flynn'o efektas. Dėl to testai turėtų būti atnaujinami.

Normomis ir kriterijumi pagrįstų testų ryšys (tarp jų egzistuoja tam tikras ryšys)

•Dauguma testų vis tik orientuojasi į norminę imtį (pvz., kiek procentų žmonių išlaiko vairavimo testą. Dėl to parenka tokius klausimus, kad didžioji dauguma išlaikytų testą). Kriterijumi paremti testai taip pat orientuojasi į norminę imtį. Per daug arba per mažai žmonių gali atitikti kriterijų. Tai priklauso nuo testo tikslo (pvz., vairavimo egzaminą padaryti tokį sunkų, kad jį išlaikytų tik patyrę lenktynininkai). Pvz., tikimasi, kad dauguma žmonių turėtų išlaikyti vairavimo egzaminą. Pvz., tikimasi, kad studentai turi būti diferencijuojami pagal pažymius. Net vertinant pagal kriterijų, gali būti atsižvelgiama į individualius skirtumus. Pvz. - abu kandidatai atitiko 65 žodžių per minutę spausdinimo kriterijų, tačiau į darbą priimsim su 90 žodžių, bet ne 65, Kur dedamas didesnis akcentas - išdiferencijuoti tiriamuosius ar įvertinti jų veiklos lygį - priklauso nuo testavimo tikslo.

matavimo klaida

Bet koks rezultatų svyravimas, kuris nesusijęs su matuojama savybe yra vadinamas matavimo klaida - measurement error. Pvz., matavimo klaida įvyko, nes žmogus nebuvo susikaupęs ar buvo pavargęs. Kaip atsiranda matavimo klaida? a) dėl testavimo situacijos testavimo aplinkos, testuotojo elgesio, testavimo priežasčių b) dėl tiriamojo motyvacija, nuovargis, dėmesys c) Dėl paties testo (skirtingi tiriamieji gali skirtingai reaguoti į testo klausimus) Kaip išvengti matavimo klaidos: • Laikomasi standartizuotų procedūrų: Visiems tos pačios sąlygos (ta pati instrukcija) Užtikrinti tinkamą aplinką Visiems vienodos instrukcijos Visiems vienodai laiko Rezultatų skaičiavimas laikantis taisyklių Kontaktas su tiriamuoju ir jo motyvacija (turi norėti būti įvertintas). Kas, jei negalima atlikti pakartotinio testavimo? Pvz., savižudybės rizikos vertinimas po pusės metų gali rodyti visai kitus rezultatus. - pvz, matuojam būseną, o ne bruožą - savybė greitai keičiasi vystymosi metu Psichologai ieškojo ką būtų galima kitaip daryti ir sugalvojo, kad gali būti testo Paralelinės (alternatyvios) formos (sukuriu testą, tada sukuriu antrą tokį patį testą, kuris pagal savo savybes turėtų būti tapatus pirmam testui ir pažiūriu, kaip tie du testai tarpusavyje veikia. Tokiu būdu išvengiu grėsmės, kad matuota būsena ar savybė po tam tikro laiko pasikeis. Taip matuoju savybę vienu metu iškart dviem testais). Tada darau koreliaciją tarp tų dviejų testų, kas bus patikimumo rodiklis. Visgi šias paralelines formas sukurti yra sunku.

Flynn'o efektas

•Pastebėta, kad nuo 1930 metų IQ testų rezultatai pasikeitė į gerąją rezultatų pusę. Įprastai keliamos hipotezės: •Daugiau ir geresnio išsilavinimo •Stimuliuojanti aplinka - puzzlai, TV, kompiuteriai

Spearman: bendrasis faktorius g

Dar vadinama "dvifaktorinė teorija"- (pavadinimas - klaidinantis, nes yra tik vienas pagrindinis faktorius ir smulkūs faktoriukai, kurie gali veikti intelekto testo atlikimą) GĖLĖS ŽIEDAS faktorius g - (general) - lemia visus kognityvinių užduočių atlikimus faktorius s - (specific/ daug faktorių) - specifiniai įgūdžiai reikalingi konkretaus testo atlikimui (priklauso nuo užduoties tipo). Raudonas apskritimas - general. Mėlyni - specific. Pvz., matematikos (1) teste didžiąją dalį lemia g faktorius ir nedaug specific. Lietuvių (2) - šiek tiek mažiau general ir daugiau specific ir muzikos (3) - mažai general ir daug specific. Variacijos pamatomos matuojant koreliacijas. Jeigu testai koreliuoja tarpusavyje, tai tikėtina, kad žmogus gerai pasirodęs viename teste ir kitame surinks gerą balą. Bus tam tikra variacija, bet ta bendra dalis ir bus g faktorius.

MMPI teste validumo skalės

Dar yra kelios skalės: validumo skalės. Vertina tiriamojo elgesį tuo metu, kai buvo klausimas. Neatsakytų klausimų skaičius (jei didesnės pusės neatsako - netikime testu) (?); Lie scale - melo skalė, tiriamieji dažniausiai neatsako į tuos klausimus tuo būdu (pvz. „aš niekada nemeluoju", jei pasako „taip", tai atsakymas patenka į melo skalę), kai kurių profesijų žmonės linkę turėti aukštus rezultatus melo skalės (pvz. policininkai, kurie preciziškai tvarkingi); F - „false impressions", agravacija - pasunkinimas, kai žmogus stengiasi sukurti nesveiko žmogaus įspūdį arba pasunkinti savo simptomus, čia kitaip nei hipochondrikas - jis tiesiog jautrus jausmams, o agravuojantis tiesiog nori apsimesti, pvz. sako: „girdžiu balsus", o šizofrenikas niekad to neprisipažins - žmogus tai daro su tam tikru tikslu: pvz. išsisukti nuo kariuomenės ar pan.; korekcijos skalė (K) - žmogus koreguoja savo įvaizdį, nori geriau atrodyti (panašu į socialinį pageidaujamumą). Korekcijos skalė: žmogus koreguoja savo įvaizdį (lygina su atsakymais tų žmonių, kurie buvo paprašyti atsakinėti į testą taip, kad paliktų gerą įspūdį apie save).

DAWBA-

Development and Well-Being Assessment (R.Goodman, 2001) Klinikinis diagnostinis Raidos ir gerovės įvertinimasVersijos tėvams, vaikams, mokytojams http://www.dawba.com

Pirminiai balai (raw score)

•Pirminiai balai / taškai / 'žalias balas' (raw score) - kiek klausimų atsakyta teste ( kiek teisingai atsakyta, arba jei asmenybės testas, tai kiek atsakiau pagal tam tikrą skalę pvz. intraverto skalę) •Pirminis balas - skaičius, kuriuo apibūdinamas tam tikras elgesio aspektas, kuris matuojamas testu Kai matome balus, nieko negalime pasakyti, nes nežinome, gal testas buvo labai lengvas? o kiek klausimų buvo? Taigi, nors ir matome kiek klausimų buvo ir jau daugiau info turime, tačiau mes nežinome kiek lengvi ar kiek sunkūs tie klausimai, galbūt soc. testas buvo labai lengvas.Taigi mums reikia papildomos info •Pats savaime pirminis balas nieko nereiškia -Pvz., gali būti didelis, bet nebūtinai tai yra gerai -Pvz., gali būti klinikinėje skalėje •MMPI - aukštas balas - tam tikras sutrikimas, •Žemas - dar nereiškia, kad geras prisitaikymas -arba klaidų skaičius

BIS-HB: Berlyno intelekto struktūros testas jaunuoliams (Jager)

•Skirtas 12-16 metų vaikų gabumų ir ypatingų gabumų atpažinimui Jis skirtas gabumams atpažinti, labai sunku jį atlikti, apie tris val. ,pasidalino kaip pvz. Jis remiasi turinio faktoriumi/dimensija Intelektas skirstomas į verbalinį, matematinį ir vizualinį operacijų faktoriai: samprotavimas, atmintis, greitis, kūrybiškumas Greičio faktorius- nėra labai sureikšmintas, bet jis koreliuoja su intelekto kitais rodmenimis. t.y. jei jis sugeba greitai atlikti, tai dažniausiai jis ir IQ didesnį turi.

Pažintiniai gebėjimai (cognitive tasks)

•[Po "bendraisiais pažintiniais/mąstymo gebėjimais" (broad cognitive abilities) - dažniausiai slepiasi tas pats intelektas] Pažintiniai gebėjimai (cognitive tasks): •Tačiau konkrečių kognityvinių gebėjimų nustatymas kai kada gali tiksliai numatyti konkrečius darbo įgūdžius: -Sugebėjima sekti ir atlikti kelias užduotis vienu metu -Spręsti problemas esant laiko spaudimui -Paskirstyti judančius objektus [oro uosto dispečeris]

5 pagr. asmenybės NEO-PIR dimensijos:

● neurotizmas ● ekstraversija ● atvirumas patyrimui ● sutariamumas ● sąmoningumas

Patikimumo matavimo metodai:

● ​​PAKARTOTINIS TESTAVIMAS ● PARALELINĖS (ALTERNATYVIOS) FORMOS (praktiškai neegzistuoja) ● VIDINIS SUDERINAMUMAS (Cronbach alfa, populiaru, nes pigu) Vienas būdų padidinti testo patikimumą - pridėti daugiau teiginių į jį

Guilford: Intelekto struktūros teorija

Egzotinė daugiafaktorinė teorija, bet ji dažniausiai neveikia praktikoje, nors ji gražiai atrodo ir daug visko išmąstyta. Faktorių yra per daug.Jis manė kad galima išskaidyti intelektus pgl. tai su kuo yra dirbama: ar atlieka tam tikras operacijas, ar dirba su turiniu. Trys dimensijos: Operacijų (konvergentinis mąstymas( kai duoda loginę užduotį, ir joje galima išsamprotauti vieną vienintelį atsakymą), divergentinis, įsiminimas, atsiminimas ... etc.) Turinio (konkreti informacija, simbolinė, semantinė, elgesio...etc.) Produkcijos (žinių vienetai, klasės, sistemos ... etc)

Kalifornijos asmenybės inventorius (CPI)

Empatiškumas, atsakomybė, socialumas, tolerancija ir kt.

intelekto testų pradžia

Francis Galton Galtonas turėjo koncepcija - paveldimas genijus. Jis pats save laikė tokiu, jo pusbrolis irgi buvo genijus - Darvinas. Manė, kad tam tikroje šeimoje gimsta genijų eilės. Jei žmogaus šeimoje yra genijų, tikėtina, kad ir jis toks bus. Prielaida: geras intelektas - geri genai - geras fizinis išsivystymas • Matavo fizinius parametrus - reakcijos laiką, sugniaužimo stiprumą. Bandė nustatyti ar fizinės reakcijos galėtų būti intelekto matu. Bet patyrė nesėkmę, jos nematuoja intelekto. fiziniai gabumai = intelektas?

asmenybės testų užuomazga

Galton ieškojo talentingų žmonių ir tai buvo asmenybės testų užuomazga, nes siuntė jiems klausimynus, rinko informaciją apie žmones ir siūlė sprendimą. Psichologai tuo metu pradėjo taikyti statistines technikas šiems klausimams apdoroti, galima buvo įvertinti kiekybiškai. Buvo pasiruošę rimtesniems testams - MMPI vienas pirmųjų. Jie norėjo sukurti diagnostinį įrankį, skirtą nustatyti įvairioms ligoms.

Testo patikimumas ir validumas (per testo patikumo ir validumo procedūras yra parodoma, kad testas veikia)

Geri testai: Normos sudarytos remiantis reprezentacine imtimi Gerai diskriminuoja grupes Yra patikimi Yra validūs (tinkami). Testas patikimas: - jei užtikrina rezultatų pakartojamumą ir suderinamumą; (padariau vieną, antrą kartą ir rezultatas gaunasi tas pats); Patikimumas pakartojamų matavimų, tikrinamas koreliacija. Bet yra dvi priežastys, dėl ko psichologai ieškojo kitų patikimumo įvertinimo būdų. Viena iš jų teorinė: ne visada patikimumą galima nustatyti tokiu būdu ypač jei matuojame trumpalaikes būsenas, greitai besikeičiančias savybes - pvz nuotaika, patikimumo neįvertins. Arba pvz keičiasi vaikų savybės, po pusmečio gali būti visai kitokios. O kita priežastis - daryti pakartotinius įvertinimus/testavimą yra labai brangu. Todėl dažnai prieinama prie Cronbach's alfa (vėliau). - patikimas tiek, kiek gautas įvertis atspindi tikrąjį įvertį, o ne klaidas. Tradicinis apibrėžimas: testas patikimas, kada pakartojus testą žmogui ar grupei, rezultatai yra tokie patys.

Intelekto apibrėžimo problema

Intelektas yra viena blogiausiai apibrėžtų sąvokų. Paprasčiausias apibrėžimas: intelektas yra tai, ką matuoja intelekto testai. Visgi tai yra geriausiai išnagrinėta psichologų sąvoka. J. Sattler (2002), apžvelgdamas daugiau nei 100 intelekto apibrėžimų išskiria šiuos kriterijus : •Gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos; •Abstraktų mąstymą (akademinių problemų sprendimas); •Problemų sprendimą.

Raven'o progresuojančios matricos (irgi matuoja g faktorių)

J.C. Raven 1939 metais sukūrė pirmą matricų variantą - Standartizuotas progresuojančias matricas (SPM). Teorinis pagrindas: Geštalt psichologija - formos suvokimas Spearman'o „g" faktorius. Abstrakti neverbalinė medžiaga geriausiai tinka samprotavimo gebėjimams nustatyti. Dažniausiai tautas lygina pagal šį intelekto testą, nes juo lengva palyginti skirtingas kalbines grupes.

skirtumas tarp atsitiktinės ir sisteminės matavimo klaidos

Jei grįžti prie pavyzdžio. Jeigu prakoreliuoti su kitu testu, galima pamatyti, kad koreliacija gerokai mažesnė. Tikroji reikšmė būtų 60%, rado kad tiek testai matuoja tą patį. Specifinis faktorius - būtų pvz. lietuvių kalbos testų rezultatai priklauso nuo konektinio jautrumo. Todėl atsiranda sisteminė matavimo klaida. O atsitiktinė matavimo klaida atsiranda testavimo metu. Viršuje - vertiname patikimumą, o apačioje - validumą (kai prakoreliuojame su kitu testu).

Projekcinės technikos

Kai žmonės bando suprasti neapibrėžtą ar nevienareikšmį, nestruktūruotą stimulą, jie tai interpretuodami atspindi savo poreikius, jausmus, patirtį, ankstesnę padėtį, mąstymo procesus Projekcinių technikų įvairovė •Rašalo dėmių ir žodžių asociacijų; •Pasakojimų ir sekos konstravimas; •Sakinių ir pasakojimų užbaigimas; •Paveikslėlių ar verbalinis pasirinkimas •Piešimo ir žaidimo technikos. Žodžių asociacijos Carl Jung (1910) taikė žodžių asociacijas praktikoje, neurotinių konfliktų atpažinimui. Kent-Rosanoff Free Association test (1910) -viena iš seniausių psichologinio tyrimo metodikų Rašalo dėmės •Pirmas rašalo dėmes kaip projekcinius stimulus panaudojo J. Kerner's (1857) -Jis pirmas pastebėjo, kad kai kurie žmonės rašalo dėmes interpretuodami skirtingai, atskleidžia save. • 1896 metais, Alfred Binet pasiūlė panaudoti rašalo dėmes asmenybės įvertinimui (ne psichopatologijai - kūrybiškumui) -Keletas tokių darbų buvo atlikta -Pirmas atsakymų rinkinys buvo išleistas G. M. Whipple (1910)

kam reikia matavimo klaidos ir pasikliauties intervalų?

Kam viso to apskritai reikia?? Reikia diagnostiniams sprendimams. Pvz sprendžiant apie protinį atsilikimą. Pvz kai IQ gauna 69, tai jis atsitiktinai gavo ar neatsitiktinai gavo? Svarbu pats tyrėjas laikantis instrukcijų mechaniškai nenulemtų rezultatų, pvz testo atlikimo sąlygos. Standartizuotose testuose autoriai būna paskaičiavę pasiklautinius intervalus.

Kriterijumi paremti testai

Kartais kriterijumi paremtu testu vadinamas testas, kuriame naudojamas išorinis kriterijus pagal kurį prognozuojame testo rezultatus ir tai dažnai nustatoma tyrimais. Pvz., suicidiškumo įvertinimas. Klausimai, kurie prognozuoja suicidišką elgesį. Kaip testo rezultatai susiję su išoriniu kriterijumi (pvz., pagal gautus rezultatus, kokia tikimybė, kad asmuo nusižudys?) Tam skaičiuojame koreliacijas, regresinę analizę. Kriterijumi paremti testai dažniausiai naudojami darbo efektyvumo numatymui. Klinikinėje srityje irgi gali būti naudojami. Pvz.: - Beck'o Depresijos klausimynas - SDQ (savižudybės rizika). Naudojami tam tikri 'cutoff' (riba) balai, kurie rodo, kiek tikėtinas sutrikimas.

Testo validumas: konstrukto pagrįstumas (Cronbach, 1955)

Konstrukto validumas - kokia apimtimi instrumentas (testas) matuoja konkretų konstruktą (nerimą, motyvaciją, dominavimą). Ar iš tiesų testas matuoja tai, kas numatyta? Konstrukto validumas bendras validumo tipas, kurio negalima įvertinti vienu matavimu ar atskiru tyrimu. Konstrukto validumas apie visus kitus validumus (plačiąja prasme). Konstrukto validumą patvirtinti galima keliais būdais: ● Ekspertų sprendimais apie tai, kad testo turinys atitinka norimą konstruktą; ● Testo vidinio suderinamumo analize (Cronbach įtraukia ir turinio validumą, kai kurie vidinį suderinamumą vertina kaip konstrukto validumą); ● Naudojant eksperimentinę tyrimo strategiją (eksperimentinę ir kontrolinę grupes, vieno kintamojo analizę); ● Atliekant koreliacinius tyrimus su panašiais testais, kai nustatomi statistiškai reikšmingi ryšiai tarp jų; ● Tiriamąja ir patvirtinančiąja faktorinę analize, kai nustatoma ryšių tarp rodiklių struktūra, t.y. faktorių sudėtis ir jų svoriai bei tinkamiausias faktorių struktūros modelis (siaurąja prasme tai vadinama konstrukto valydumas);

konvergentinis ir diskriminantinis validumas kaip įrodomi?

Konvergentinis ir diskriminantinis validumas: įvertinamas instrumento reikšmingi ryšiai su metodikom, matuojančiom tą patį konstruktą ir nustatomi nereikšmingi ryšiai su metodikom matuojančiom priešingą konstruktą (pvz intelekto matavimo ir nerimo matavimo testų resultatai turi turėti diskriminantinį validumą, t y neturi būti susiję).

Asmenybės klausimynai/aprašai (suminėti reikšmingesni):

MMPI - Minnesota Multiphasic Personality Inventory (1940) - po šio testo atsirado daugybė kitų testų. MMPI - 2 (Butter et al., 1989)CPI - California Psychological Inventory (Gough, 1958) CPITM (Gough & Bradley, 1996)16 PF - 16 Personality Factor Questionnaire (R.B.Cattell, 1940)16 PF IV edition, 2002EPQ - Eysenck Personality Questionnaire (H. Eysenck, 1965, 1981)NEO-PI-R NEO Personality Five Factore Inventory (P.T.Costa & R.R. McCrae, 1992)

Tuo metu Amerikoj buvo populiariausių testų triada:

MMPI, Rorschach ir TAT

Norminis vertinimas

Norminis vertinimas •Norminis vertinimas - naudingas, kai norime palyginti žmogaus testo atlikimą su kitais žmonėmis •Rezultatas vertinamas naudojant normas •Normos sudaromos pagal tai, kaip testą atlieka norminė arba standartizacinė grupė (imtis) Normos •Normos paprastai pateikiamos lentelių pavidalu su aprašomąja statistika: -Vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, procentiniai rangai -Viskas, kas aprašo, kaip testą atliko standartizacinė imtis Procentinis rangas •Procentilis, procentas •Procentinis rangas rodo, kokią poziciją užima konkretus žmogus, lyginant jį su normine grupe -Konkrečiai - kiek žmonių gauna panašų ar žemesnį rezultatą 49 klausimai atsakyti persiveda į 99 proc rangą, tai reiškia, kad Fredis labai stiprus soc mokslų teste,gramatikos teste vidutinis, o matematikoje mažiau pusė lyginant su normine grupe Privalumai procentinio rango: •Naudingas - nes lengvai intuityviai suprantamas •Lengva palyginti tarp grupių ir įvairių skalių •Problema - atstumas tarp atskirų procentų nėra vienodas

matavimo klaida

Nuo tiek iki tiek tas rezultatas gali svyruoti. Tai galime paskaičiuoti ir statistiškai.. Tam yra naudojama matavimo klaida. Bandoma įvertinti, kokiose ribose jis gali svyruoti (pav. apačioje). SEM = SD x šaknis iš (1-r) r yra koreliacija sd standartinis nuokrypis •PIa = X - 1.96 * SEM •PIv = X + 1.96 * SEM SD - standartinis nuokrypis •PIa - apatinė riba •PIv - viršutinė riba •X - standartinis balas •SEM - atitinkamos skalės standartinė matavimo klaida

kokia Sheldono mokykla?

Pas žmogų gemale yra 3 lapeliai, 3 sluoksniai: ektoderma, endoderma ir mezoderma. Iš šių lapelių išsivysto pas žmogų 3 sistemos: iš endodermos viduriai, mezodermos - kaulai ir raumenys, ektodermos - nervų sistema. Pagal tai, kuris lapelis uždominuos (gemalui formuojantis), mes turėsime 3 žmogaus konstitucinius tipus. Raumeningas, daug valgantis ir jautrios nervų sistemos. Čia pagal tai, kaip žmogus įveikia sunkumus: agresija ir darbas, valgydamas, ar užsidarydamas, pasitraukdamas į save.

Vernon Hierarchinis modelis

Pasiūlė 3 lygių (herarchinį) modelį, -g faktorius (kaip ir Spearmano modelyje) -didesniųjų faktorių grupės :•v:ed, verbaliniai:edukaciniai gebėjimai; •k:m praktiniai gebėjimai; -smulkesni faktoriai(verbaliniai, skaičiavimo... mechaninės informacijos ir tt.) -specifiniai faktoriai (kaip ir Spearmano modelyje) Į G faktorių įeina verbalinis ir praktinis- didesnių faktorių grupės, smulkesni faktoriai,specifiniai faktoriai Carroll kalbėjo panašiai, kaip Vernon, yra tam tikri didesni gebėjimai, ir jie skaidomi įį smulkesnius. ( hierarchiškas modelis)

Pasikliauties intervalų formulė (95%)

Patikimumo vertinimas pakartojamų testavimų būdu.

pirmas intelekto testas

Prancūzų psichologas Alfred Binet, kartu su Th.Simon sukūrė ir išleido (1905 m.) pirmą intelekto testą, kuris buvo naudojamas protiškai atsilikusių 3-11 metų vaikų identifikavimui Paryžiaus mokyklose.Testas revizuotas 1908 ir 1911 metais praplečiant amžiaus ribas ir pritaikant jį suaugusių tyrimui. Binet -Simon skalė (1911 metų leidimas) Užduotys 3 m. amžiaus: ● Parodo dešinę ranką ir kairę ausį; ● Pasakoja pagal paveikslėlį; ● Vykdo iš karto duotas tris komandas; ● Pasako 6 monetų, trys iš jų yra vienodos, vertę; ● Atpažįsta 4 pagrindines spalvas. Užduotys 7 m. amžiaus: ● Parodo nosį, akis, burną; ● Pakartoja 2 skaičius; ● Išvardija objektus paveikslėlyje; ● Pasako savo pavardę; ● Pakartoja 6 skiemenų sakinį. Binet -Simon skalė (1911 metų leidimas) Užduotys išranguotos pagal sudėtingumą; Kruopščiai paruoštos instrukcijos; Užduotys, atitinkančios kognityvinę vaiko raidą: 80-90 proc. atitinkamo amžiaus vaikų jas išsprendžia.

Army Alpha ir Army Beta testai

Psichologijos mokslui daug metodų davė karai - I, II pasauliniai karai. Karo metu amerikiečiai mobilizavo didelį kiekį žmonių, bet susidūrė su problema, kad nebuvo kas vadovautų tokiam dideliui kiekiui žmonių. Tam pasitelkė psichologus, kurie panaudojo intelekto testą. Kadangi buvo daug neišsilavinusių bei kitakalbių, tai buvo sukurti dviejų tipų testai: alpha - verbalinis - žodinės užduotys; beta - neverbalinis (piešiniai), neraštingiems, kitakalbiams. Juos sukūrė psichologai Yerkes Robert, Terman L. Abu testai buvo pritaikyti daryti grupiniu būdu. Tai davė didelį postūmį intelekto testų vystimuisi bei pagrindą sukurti žinomiausią Wechsler'io intelekto testą.

Kuo skiriasi testavimas nuo įvertinimo?

Sen. prancūzų k. žodis testas („test") - „puoduko" sinonimas. Lot. „testa" - molio vaza, kurioje alchemikai darė bandymus. 19 a. viduryje-pabaigoje egzistavo bandymai testuoti (patikrinti) ir atskirti žmones, turinčius t.t. savybių (funkcijų) nuo tų savybių (funkcijų) neturinčių.

Galių ir sunkumų klausimynas (SDQ), R. Goodman (I997)

Skalės: •Elgesio problemų, •Emocinių simptomų, •Hiperaktyvumo, •Problemų su bendraamžiais, •Socialaus elgesio. Variantai: •Vaikų (V11-16)•Tėvų (T4-16) ir (T3-4) •Mokytojų (M4-16) Privalumai: •kompaktiškas ir greit užpildomas; •išryškina ne vien galias, bet ir sunkumus; •turi vienodas formas mokytojams ir tėvams; •turi pakartotinę (tolesnio stebėjimo) formą; •nemokamai prieinamas internetu adresu: www.sdqinfo.com •patikimas ir validus instrumentas.

Pasiekimų testai:

• Aukšto realistiškumo simuliacijos •Simuliacijos -Audio -Video -Kompiuterio -aktorių •Dar vadinamos vertinimo centrais (assessment centres)- kur darbuotojai gali būti matuojami įvairių būdų pagalba ( aktoriai, vaidinė medžiaga t.t.) pvz.žinios. matuoja tiesiogiai ŽINIAS, pvz. prancūzų kalbą, sukurti grafiką excel, pakeisti kompiuterio kietąjį diską, taip pat gali būti simuliacijos •Kaip prancūziškai bus ‚lėktuvas'? •Kuris iš šių žodžių užrašytas neteisingai: -a) Concieve-b) Exponential-c) Feasible •Ką reiškia terminas GUI ? •Kokių įrankių ir dalių jums reikės, kad pakeistumėte 1996 metų Honda Accord pakabą? Situacinės vertinimo metodikos •Mažo realistiškumo simuliacijos 9 pateikia hipotetiškas situacijas, ir žmogui turi pasirinkti variantą, kuris būtų naudingas, pvz. apačioje) •Didelio realistiškumo simuliacijos (assessment centres) •Kognityvinės užduotys PVZ. Mažo realistiškumo simuliacijos •Du jūsų darbuotojai įsimylėjo vienas kitą, tačiau šie santykiai nutrūko ir pasikeitė į blogąją pusę. Dabar vienas darbuotojų nuolat skundžiasi dėl kito nesąžiningumo ir jautrumo trūkumo, sakydamas, kad šiuo žmogumi negalima pasitikėti, jis rūpinasi tik savimi. Kokių veiksmų jūs turėtumėte imtis, kaip šių darbuotojų viršininkas? -a) susitikti su jais abiem ir pasakyti, kad jie turi palikti savo santykius praeityje. Susitikimo metu paskatinti darbuotojus suprasti, kokių problemų sukelia romanai darbo vietoje -b) susitikti su darbuotoju, kuris skundžias ir pasakyti jam, kad kritiniai komentarai kolegos atžvilgiu yra nepriimtini -c) nieko nesakyti nė vienam iš darbuotojų. Pasikalbėti su kitais darbuotojais ir paaiškinti jiems situaciją, pasakant, kad darbuotojas turi ‚nuleisti garą' ir į tai nereikėtų žiūrėti rimtai -d) atleisti darbuoją, kuris nuolat skundžiasi Daugiau pvz. Aukšto realistiškumo simuliacijos •Simuliacijos -Audio -Video -Kompiuterio -aktorių •Dar vadinamos vertinimo centrais (assessment centres)- kur darbuotojai gali būti matuojami įvairių būdų pagalba ( aktoriai, vaidinė medžiaga t.t.) pvz. • prezentaciją gali paprašyti padaryti: kad aukotų jūsų organizacijai įtikinti.

T balo formulė

Tbalas = 50 + 10 * (balas - M )/ SD balas - pirminis įvertis (pasirinkto jūsų žmogaus, to paties, kuriam jau apskaičiavote z-balą, taip pat galit paskaičiuoti savo). M - ‚norminės' imties vidurkis (kaip ir z-balo atveju - iš Gauronskaitės tyrimo) SD - norminės imties standartinis nuokrypis (iš Gauronskaitės tyrimo).

Vertinimas:

• Esminiai du variantai (dažniausiai vertinama): - Žinios - Įgūdžiai (kompetencijos) / veiklos vertinimas.

Kriterinis rezultatų vertinimas

• Kriterijus - tam tikras žinių ar įgūdžių, reikalingų užduoties atlikimui, lygis. • Dažniausiai reikalingi nustatyti lygį, kuris būtinas kad išlaikytum egzaminą, gautum licenziją ir pan. Pvz., kad gautume vairuotojo teises turime teisingai atsakyti 80 % teorijos egzamine - Dėl to reikia parodyti pakankamą kompetenciją atlikti darbą. • Vieno žmogaus rezultatai neveikia kitų žmonių rezultato. Nėra norminės grupės, žmogus lyginimas su iš anksto apibrėžtu kriterijumi. Pvz., darbui bus reikalingas B2 anglų k. lygis. Lyginama ne pagal tai kiek vidutiniškai žmonių moka anglų k., bet vertina pagal kriterijų - kiek gerai moku anglų k. • Galima skirti tam tikrą ribą (cutoff score), kuri yra reikalaujama kompetencija. (pvz., išlaikyti vairavimo egzaminą 80%). - Arba dalinti į tam tikrus lygius (kaip anglų kalboje A1, A2, B1 lygiai). • Validumas įrodomas ryšiu tarp rezultatų ir kriterijaus.

TAT

Teminės apercepcijos testas Sukurtas 1943 metais Henry Murray ir jo kolegų iš Harvard psichologijos klinikos ir paremtas Murray (1938) asmenybės teorija. Murray išskyrė apie 20 žmogaus poreikių. Manė, kad tie poreikiai gali atsispindėti teminės apercepcijos teste. Pvz, parodoma kortelė „vaikas su smuiku". Tiriamojo klausiama, kokia čia situacija, koks įvykis, kaip jis baigsis, kaip jaučiasi veikėjas. Daroma prielaida, kad tiriamasis pasakodamas apie kitą veikėją projektuoja į jį pats save. CAT - Vaikų apercepcijos testas (L. Bellak, 1949). Skirtas vaikų nuo 3-10 metų asmenybės tyrimui. Bellak (1986) nurodo, kad „paveikslėlių turinys skatina vaiką fantazuoti apie agresiją, kaip jis bijo būti vienas naktį ir kaip į visa tai reaguoja jo tėvai". Autoriai nurodo, kad CAT gali padėti nušviesti tarpasmeninių santykių dinamiką, poreikių svarbą, gynybų pobūdį ir kilmę. Vaikų prašoma papasakoti ką mato paveikslėliuose. Visgi yra sudėtinga nustatyti žmogaus poreikius pagal šias korteles. Šis testas mažiausiai objektyvus iš trijų minėtų (DAWBA?, Roršašo ir TAT), kuriuos naudojo klinicistai.

Bendras įsivaizdavimas apie intelekto teorijas

Teorijos: vieno faktoriaus yra spearman'o kelių faktorių thurstone primary abilities hierarchinės: vernon, carroll gf-gc: catell-horn dimensinės: guilford, jager testai: raven matricos, WIT, wechler skalės, amsthauer i-s-t 2000 R, bis-hb

Intelekto koeficientas pradžia

Terman Įtvirtino (1914 m.) protinio koeficiento sąvoką: IQ = Protinis amžius /Biologinis amžius x 100 Protinis amžius - biologinis amžius 5 m., bet atlieka užduotis skirtas 10 m. vaikams. IQ=10/5 x 100= 200 Adaptavo ir išleido (1916 m.) Amerikoje Binet testą Stanford - Binet pavadinimu. Šis testas veikia gana efektyviai ir mokyklose psichologai jį vis dar naudoja įvertinti ar vaikas turi intelekto sutrikimų.

kas testą padaro testu?

Testas - objektyvus ir standartizuotas individo elgesio modelio matavimas (Anastasi A, Urbina S,1997) - standartizuota procedūra - vienodai testas pateikiamas visiems tiriamiesiems; - Elgesio modelis - toks, kuris leistų daryti išvadas apie visą sritį, kurią atitinka tas elgesys (testas matuoja tik tam tikrą elgesio gabaliuką ir pagal rezultatus prognozuoja visą elgesį); - Normos - testo rezultatų suvestinė, gauta ištyrus reprezentacinę imtį ir padedanti numatyti tiriamojo elgesį (atskirai ištirtą individą galima palyginti su normine grupe; žinome, kaip elgiasi vidurkis - vidutinis individas - ir savo tiriamąjį galime su juo palyginti). - Objektyvumas patvirtinamas testo patikimumu ir validumu (testo charakteristikose numatomos testo procedūros patikimumo ir validumo skaičiavimui, kad galima būtų pasakyti, kad testas veikia).

Klasikinė testų teorija:

Testo įvertis = tikroji reikšmė + matavimo klaida Bet koks rezultatų svyravimas, kuris nesusijęs su matuojama savybe yra vadinamas matavimo klaida - measurement error. Pvz., matavimo klaida įvyko, nes žmogus nebuvo susikaupęs ar buvo pavargęs.

Patikimumo įvertinimas:

Testuojama du kartus grupė žmonių - Turi būti tam tikras laiko intervalas tarp testavimų. Pirmo ir antro testavimo rezultatai ne visada sutampa. Dėl to skaičiuojame rezultatų koreliacija. Taip pamatuojame, kiek pirmo testavimo rezultatai koreliuoja su antro). Tai patikimumo įvertinimas pakartotinio testavimo būdu (turėčiau gauti tokį pat rezultatą kaip ir pirmą kartą). Pvz., darau testą 9 žmonėms ir pagal testo rezultatus išdėlioju žmones į vieną eilę. Padarome pakartotinį testavimą ir žiūrime ar testo rezultatai keičiasi. Matome įvyko nedideli pokyčiai. Jei pirmo ir antro rezultatai panašūs, tai turime gauti didelę koreliaciją. Šiuo atveju koreliacija yra didelė, r= 0,93. Tarp dviejų testavimo turi praeiti tam tikras laiko tarpas. Kiek laiko turi praeiti tarp dviejų testavimų? • Nėra griežtai apibrėžta - priklauso nuo testo - Jei per mažai - tiriamieji gali atsiminti užduotis - Jei per daug - tiriamųjų rezultatai gali keistis dėl šalutinių veiksnių • Pvz. - skaitymo įgūdžiai pradinėse klasėse greitai keičiasi, nors ne visiems vienodu greičiu. Pakartotinis testavimas yra gana brangus ir jo metu dažniausiai testuojame tik maža grupė žmonių.

J.Holland Profesinio pasirinkimo klausimynas (1985)

Tipai: Realistas, Tyrėjas, Menininkas, Socialinis, Verslininko, konvecionalusis

Child Behavior Checklist

Vaikų elgesio klausimynas - ( CBCL 4/18, T.Achenbach, 1991) Skalės: Nusišalinimo Socialinių problemų Mąstymo problemų Somatinių nusiskundimų Nerimas/depresija Delikventinis elgesys Agresija Dėmesio problemos Versijos:Teachers Report Form (TRF 5/18) - klausimynas mokytojams; YSR 11/18 Youth Self -Report - klausimynas jaunimui

Testo validumas

Validumo klausimas yra: KĄ MES ČIA IŠ TIKRŲJŲ MATUOJAME? •Testas gali būti patikimas (visi teiginiai matuoja tą patį)-ty pakartoję tyrimą, gausime tą pačią eilę (didelė koreliacija) •Bet tai dar nereiškia, kad išmataviome tą, ką norime matuoti -validumas •pvz., Galtonas su savo bandymais (jis pavyzdžiui pagal fizines savybes matavo intelektą. Matavo tai jis gerai ir patikimai, bet klausimas, ar matavo tikrai intelektą?) •Validumui patikrinti galime pasinaudoti kitu testu ar kita tos paties savybės matavimo priemonė -kiek koreliuoja?

veiklos vertinimas

Veiklos vertinimas: • Kiek kompetencijos turi atlikti tam tikrą veiklą ar darbą:• dažniausiai vertinama darbinėje aplinkoje ar švietimo srityje. Kompetencijas vertinti yra sudėtinga, užima daug laiko, sunkiau vertinama, bandoma vertinti labiau realistiškai. • Vertinama per - darbo užduočių pavyzdžius (pvz., kiek sutypina per 1 min.) - pagaminamus produktus - realių situacijų simuliacijas (assessment centres) Veiklos vertinimo kriterijai: • Kartais kriterijus gali būti 'objektyvus' - ty išmatuojamas. - Padarytų vienetų skaičius - Atlikimo greitis - Klaidų skaičius - Kitokie rodikliai Pvz. - spausdinimo testas - kiek žodžių per minutę ir kiek klaidų padarė). (Pats vertinimas - kiek reikia, gali būti ir ne toks objektyvus)- Pvz., vertinimas - cutoff - 65 žodžiai per minutę, ne daugiau 5 klaidų (pats kriterijus gali būti apibrėžiamas (ne taip objektyvu). Dažniau vertinimo kriterijai nėra tokie objektyvūs (ypač kokybiams duomenims - esė, interpretacija) Du etapai:a) identifikuojamas ir aprašomas kokybinis veiklos ar produkto vertinimas b) aprašomi kriterijaus taikymo metodai (taisyklės) Paprastai naudojamos vertinimo skalės (rating scales) Vertinimo kriterijai • Pvz.: čiuožimo ar šokinėjimo nuo tramplino vertinimai (čiuožime daug kam atrodo, kad teisėjai labai subjektyvūs, bet šokinėjime nuo tramplino yra sukurti gana geri kriterijai) • Pvz., kompetencijų vertinimai - vertinimo centrai (assessment centres). (

didelis Cronbachas, kai...

Visi teiginiai priklauso nuo vieno faktoriaus, tada Cronbachas didelis. O mažas Cronbachas kai kiekvienas teiginys priklauso nuo savo faktoriaus.

Wechsler

Wechsler'io intelekto skalės Amerikiečių klinikinis psichologas, Wechslerio intelekto skalių autorius. Pirmas 1939 m. apjungė intelekto matavimuose verbalinį (alpha) ir neverbalinį (beta) intelektą (bet taikė individualų testavimą), pritaikė intelekto tyrimuose laiko apribojimus, parengė vienodas užduotis įvairioms amžiaus grupėms pritaikydamas taškų pervedimo į standartinius balus sistemą.

Testų rūšys

X ašis: kognityviniai ir asmenybės y: platūs (viršuje) siauri neo pri (asmenybės, platus) i-s-t (kognityvinis, platus) bdi depresiškumo lygio klausimynas (asmenybės, siauras) d2 dėmesio įvertinimo testas (kognityvinis, siauras) Platus testas stengiasi įvertinti daugelį asmenybės savybių (100 kls. gali būti), o siauruose klausimų gerokai mažiau.

Dar karta apie atsitiktines klaidas:

a) dėl testavimo situacijos testavimo aplinkos testuotojo elgesio testavimo priežasčių b) dėl tiriamojo motyvacija nuovargis dėmesys c) dėl paties testo (skirtingi tiriamieji gali skirtingai reaguoti į testo klausimus) viskas apie patikimumą, ne validumą. PATIKIMUMĄ

Tyrimo metodas

duomenų surinkimo būdas ir tyrimo schema (kaip atliekamas tyrimas), kokia schema bus surenkami duomenys ir kaip jie yra analizuojami (analizė net svarbiau nei duomenų surinkimas.

koks testas geriausiai prognozuoja darbinę veiklą?

integracija specifinių klausimynų, įgūdžių, gebėjimų. Čia viršuje rodomas vidutiniškas įvairių testų efektyvumas, matome kad efektyviausias kai matuoja jau specifinius gebėjimus. Na, o darbo interviu, jei jis nestruktūruotas, tik iki 1 proc. Tačiau galima derinti kelis testus vienu metu, siekiant pagerinti atranką pvz. kaip 10% prognozė gali pagerinti įmonės situaciją.jei daug darbuotojų, tai gali būti nemenki skaičiai, kiek galima sutaupyti įmonei per metus

jei veikia labiau stimuliuojanti aplinka - kas turėtų didėti labiau - kristalizuotas ar fluidinis intelektas?

ir tas ir tas daugiau stimuliuojanti aplinka, žinios- kristalizuotas int. auga, o maistas, geresnės augimo sąlygos- fluidinis intelektas auga

Eysenck ką darė

jeigu MMPI bandė apibūdinti pagal diagnozes, Eysenck nuėjo kitu keliu: pasaulio karo metais jis bandė surinkti informaciją apie įvairius žmones ir suklasifikuoti, naudojosi statistika. Naudojo faktorinę analizę. Nuo šio žingsnio prasidėjo naujas asmenybės testų judėjimas. Faktor. analizė: daug klausimų ir stebime, kaip jie koreliuoja tarpusavyje (pvz. „mėgstu mokytis", „einu į mokyklą" - pastebime, kad jie „sukimba" ir koreliuoja), pagal tai suskirstome juos į tam tikras grupes, pamatome, kad už to slypi tam tikras faktorius ir koreliuoja. Eysenck norėjo patikrinti, kurio teorija geresnė: Jungo (esktraversijos ir intraversijos tipus kalbėjo) ar Krečmelio (Sheldon). Išskyrė vieną faktorių: žmogus arba ekstravertas arba intravertas. Ir pridėjo: neurotiškumas ir stabilumą. Jeigu žmogus yra labai ekstravertiškas ir nelabai stabilus savo nuotaikose, kokį graikišką charakterio tipą gausime? Cholerikas stabilus, bet introvertiškas? Flegmatikas stabilus ekstravertas sangvinikas nestabilus inytravertiškas melancholikas 16 faktorių išskyrė

Divergentinis mąstymas

kada žmogus turi atlikti tam tikras užduotis kur nereikalauja vieno, o daug skirtingų teisingų atsakymų. pvs. pasakykite kuo daugiau x daikto panaudojimo būdų, arba išvardinkite kuo daugiau baltų dalykų ( paklodė, debesys, gulbė, arba miltai, pienas.. ) viename jis šokinėja per kategorijas, kitur jis tą pačią kategoriją- tai parodo asmens lankstumą, jei jis sugeba per tas kategorijas lakstyti.

Konvergentinis mąstymas

kai duoda loginę užduotį, ir joje galima išsamprotauti vieną vienintelį atsakymą

agravacija

kai žmogus stengiasi sukurti nesveiko žmogaus įspūdį arba pasunkinti savo simptomus, čia kitaip nei hipochondrikas - jis tiesiog jautrus jausmams, o agravuojantis tiesiog nori apsimesti, pvz. sako: „girdžiu balsus", o šizofrenikas niekad to neprisipažins - žmogus tai daro su tam tikru tikslu: pvz. išsisukti nuo kariuomenės ar pan.

Vėliau Eysenck pridėjo psichoticizmo skalę, kuri rodo,

kiek žmogus linkęs laikytis soc. normų.

Norminė imtis

labai plati arba labai specifiška. Pvz. reprezentuoja visus gyventojus arba reprezentuoja tik tam tikrą specifinę grupę Pogrupio normos: - Išskiriamos iš labai didelės imties. Pvz., vokiečių mokyklose išskiriami vaikai, kurie mokysis profesinėje ir tie, kurie mokysis gimnazijoje. Abiems grupėms atliekant testą išskiriamos skirtingos normos. - Turi būti reprezentatyvios savo kategorijai ir pakankamo dydžio. - Formuojamos pagal amžių, lytį, profesiją, tautybę, išsilavinimą ar bet kokį kintamąjį, kuris gali būti tikslas. Vietinės normos: Tikslas - įvertinti rezultatus lyginant juos su specifine imtimi. Pvz., tam tikra vietove ar organizacija. Pvz. - tam tikros organizacijos darbuotojai ar kurio nors universiteto studentai. Orientacinės normos: Patogiosios' (convenience) normos.Jos sudaromos iš prieinamų tiriamųjų. Pvz. - studentai ar tam tikros įstaigos lankytojai Jos dažniausiai atliekamos dėl finansinių ar kitų resursų apribojimų. Jos yra riboto naudojimo, nes nereprezentatyvios. Testas vadovas apie tai, turi perspėti potencialius testo naudotojus.

iq balas kaip apskaičiuoti

m (vidurkis) yra 100, o standartinis nuokrypis yra 15 IQ= z x 15 +100

lie scale

melo skalė, tiriamieji dažniausiai neatsako į tuos klausimus tuo būdu (pvz. „aš niekada nemeluoju", jei pasako „taip", tai atsakymas patenka į melo skalę), kai kurių profesijų žmonės linkę turėti aukštus rezultatus melo skalės (pvz. policininkai, kurie preciziškai tvarkingi);

z balas

nuokrypis nio vidurkio (žalias balas - vidurkis)/standartinis nuokrypis. gali būti ir minusinis, jei atsako asmuo mažiau nei vidurkis.

Tradicinis apibrėžimas: testas patikimas, kada

pakartojus testą žmogui ar grupei, rezultatai yra tokie patys. Taigi testo patikimumas yra, kai jis užtikrina resultatų pakartojamumą ir vidinį suderinamumą.

F - „false impressions" skalė

pasunkinimas, kai žmogus stengiasi sukurti nesveiko žmogaus įspūdį arba pasunkinti savo simptomus, čia kitaip nei hipochondrikas - jis tiesiog jautrus jausmams, o agravuojantis tiesiog nori apsimesti, pvz. sako: „girdžiu balsus", o šizofrenikas niekad to neprisipažins - žmogus tai daro su tam tikru tikslu: pvz. išsisukti nuo kariuomenės ar pan.;

Kitos projekcinės metodikos: piešimo technikos:

piešimo technikos: 1926 metais Goodenough -Haris sukuria metodiką „Nupiešk žmogų" skirtą vaikų intelekto tyrimams. 1949 metais Karen Machover piešinio psichodinaminio interpretavimo sistemą pristato pirmą kartą. 1948 metais J. Buck sukuria H - T - P (House - Tree - Person).1970 m. Knoff ir Prout sukuria Kinetinį šeimos piešinį. Šios technikos nebuvo efektyvios, pvz., ir sutrikimus turinčių ir sveikų piešiniai galėjo būti vienodai baisūs. Nebaigtų sakinių (Sentence completion). Rotter Incomplete Sentence Blank (2 edition, 1990).Papasakojama istorija ir žmogus turi pratęsti ją:Aš nekenčiu... beveik visų savo pažįstamų. Tuomet interpretuojama pvz., konfliktas - negatyvus atsakymas. Kitos projekcinės metodikos: žaidimo technikos 1939 metais pasirodo Pasaulio (World) testas (M.Lovenfield, patobulino L. Fisher), dabar testas labiau žinomas Sandplay pavadinimu .1938 metais sukuriamas Puppet (lėlių) testas. 1946 metais Moreno remdamasis sociometrijos tyrimais pasiūlo psichodramos metodą. Nebaigti sakiniai: Lėlių (puppet) versija PSCT: Skirta 3-7 metų vaikams. Netinka vaikams turintiems autizmo ir kalbos ir klausos sutrikimus. Pirma versija sukurta Knell, 1992 turi sakinių pradžias, skirtas bendrom problemom ir specifinėm (apleistumas,prievarta, trauma). Procedūra: Vaikui suteikiama galimybė pasirinkti lėlę (C) merg./bern. ar aprengtą gyvūnėlį. Tyrėjas pasirenka 2 lėles. (A ir B). Tada tyrėjas įgarsinas lėles ir sako: A: MANO VARDAS...Vaikas daro tą patį: Pasisuka į B ir kartoja MANO VARDAS Pasisuka į C ir kartoja MANO VARDAS Procedūra (instrukcija):A: MANO MĖGIAMIAUSI LEDAI YRA... B: ŠOKOLADINIAI C: .......A: AŠ ESU ...B: KETURIŲ METŲC: ......A: MANO MYLIMIAUSIAS ŽAISLAS YRA... B: MEŠKIUKASC:........Procedūra: sakinių pradžiosMano labai patinka valgyti....Aš labai mėgstu....Kieme aš žaidžiu su....Aš bijau...Man labai nepatinka...My best secret...My worst secret ....

Įvertinimas (assessment)

platesnė sąvoka nei testavimas. problemų sprendimo procesas, kuriame testai dažniausiai kartu su kitais metodais naudojami informacijos, apie individo (ar jų grupės) santykį su aplinka, surinkimui. Ankstyviausia forma - klinikinis nestruktūruotas interviu (Froidas, Adleris, Jungas). Testais ir kitais šaltiniais gautos informacijos sisteminis rinkimas, skirtas nustatyti individo charakteristikų, aplinkos ir programų sąveikąStandards for Educational and Psychological Testing, 2005 Į įvertinimą gali įeiti tiek interviu, tiek testavimas, tiek stebėjimas, nes svarbu naudotis būdais, tinkamais surinkti tyrimui reikalingą informaciją. Baigiamajame etape svarbu suformuluoti psichologinę išvadą (raportą).

Įvertinimo schema:

pradinis etapas: tikslų specifikavimas. sutartis, susipažinimas su problemos raida, tyrimo strategijų pasirinkimas. tyrimo etapas: testavimas, interviu, stebėjimas, rezultatų pateikimas baigiamasis etapas: psichologinės išvados formulavimas.

Testas

siauras įrankis, kuriuo mes surenkame duomenis (teoriškai galėtų pakliūti prie tyrimo metodų)

staninas

standartinis balas, jo balas yra pusė standartinio nuokrypio. Pvz., 5 staniną gauna žmogus, kuris yra labai arti vidurkio, neiššoko už ribos. 0,25 z balas į vieną pusę ir 0,25 z balas į kitą pusę. Toliau vis pridedame 0,5 ir taip gauname vis kitą staniną. 6 staninas - 0,25+0,5=0,75. 7 staninas - 0,75+0,5=1,25.

Kas lemia intelektą?

taigi prigimties poveikis įrodytas, o aplinkos nėra.

Testavimas (šiuo metu)

vienas iš pagrindinių psichologinių metodų, kai pagal pateiktų užduočių atlikimo rezultatus patikimai nustatomas individo psichinių funkcijų, intelekto gebėjimo lygis ir būklė bei asmenybės savybių ypatumai.

Pakalbam apie MMPI

vienas reikšmingesnių asmenybės aprašų. po šio testo atsirado daugybė kitų testų. norėjo sukurti diagnostinį įrankį skirtą ligoms, o sukūrė asmenybės savybių testą. Psichologija pradėjo vystytis XIX a. pab.-XX a. pradžioje. Atsirado statistinių terminų įvairovė (Spearman, Pearson) ir tai sudarė sąlygas testų kūrimuisi. Galton ieškojo talentingų žmonių ir tai buvo asmenybės testų užuomazga, nes siuntė jiems klausimynus, rinko informaciją apie žmones ir siūlė sprendimą. Psichologai tuo metu pradėjo taikyti statistines technikas šiems klausimams apdoroti, galima buvo įvertinti kiekybiškai. Buvo pasiruošę rimtesniems testams - MMPI vienas pirmųjų. Jie norėjo sukurti diagnostinį įrankį, skirtą nustatyti įvairioms ligoms. matuoja sutrikimus: o hipochondrija (ligų baimė), o depresija, o isterija, o psichopatija, o vyriškumas/moteriškumas*; o paranoja; o psichastenija - (stenos yra energija), žmogus be energijos, linkęs pavargti ir nerimauti, negali apsispręsti; o šizofrenija; o manija; • socialinė inversija (ekstravertai ir intravertai šioje skalėje). * Iš viso klausimų buvo apie 1000. Į juos atsakyti: taip/ne. Davė klausimus sveikiems žmonėms ir sergantiems, bandė atskirti klausimus, kurie skiria sergančius ir sveikus. Pakeliui jie sukūrė vyriškumo ir moteriškumo skalę (kur vyrų ir moterų atsakymai skiriasi). Sukūrė skales, kiekvienai grupei yra tam tikras klausimų kiekis, apskaičiavo kiek vidutiniškai žmogus atsako į tokius klausimus, bet jeigu atsako daugiau - tai papuola pvz. į hipochondrikų grupę. MF (moteriškumas/vyriškumas) - jeigu labai aukštai - tai moteriškumas, jeigu labai žemai - vyriškumas. Pirminio tikslo su šiuo testu nepavyko pasiekti - diagnozuoti šio instrumento pagalba mes negalime. Žmogus, kuris aukštai surinko depresijos skalėje, tai nereiškia, kad jis serga depresija. Vėliau suprato, kad galime šio instrumento pagalba nustatyti žmonių savybes. XX a. su šiuo testu buvo padaryta daugiausiai tyrimų. Vėliau jis išnyko asmenybės testų jūroje, bet iš pradžių jis buvo labai populiarus.

Rezultatų vertinimo sistemos!!!

yra 2. •Norminis vertinimas -Testo rezultatas vertinamas lyginant konkretaus žmogaus testo atlikimą su kitais žmonėmis ( kiek žmonių aplenkiau, parašiau geriau) •Kriterinis vertinimas -Testo rezultatas vertinamas lyginant testo atlikimą su apsibrėžtu kriterijumi. koks tas kriterijus, nustato jau lituanistai, ar mokslininkai, kas sudarinėja testą

Įvertinimo gairės

Įvertinimo procese svarbu nesiremti vien testo balais, bet visa informacijos visuma (suvokti testo ribotumus ir pan.). Taip pat svarbu įvertinti ne tik individo sunkumus, bet ir galimybes.

Herman Rorschach

Šveicarų psichiatras, pirmasis pasiūlęs (1911) naudoti rašalo dėmes diagnostiniais tikslais - 1921 išleido knygą Psychodiagnostik, kurioje paskelbė savo tyrimų rašalo dėmėmis duomenis. Exner, John E. The Rorschach—A Comprehensive System. Basic Foundations, Volume One. New York: John Wiley and Sons, 1993. Rašalo dėmės pvz.: Rodomo tokia kortelė ir klausiama ką mato, po to klausiama, kurioje vietoje tai mato. Svarbu ne ką mato, o kurioje vietoje sutelkė dėmesį: ar žmogus išnaudoja visą paveikslėlį ar tik jo dalį? Kodavimas pagal dažniausiai pasirenkamas vietas. Ar pasirinkta vieta yra populiari ar nelabai? Kokiu būdu žmogus pamato kas yra tame paveikslėlyje, ar per formą ar per spalvą? Ar mato žmogaus judesį ar gyvūno judesį? Tuomet skaičiuojamas santykis tarp pasirinkimų, pvz., formos ir spalvos santykis, žmogaus judesio ir gyvūno judesio ir t.t. ir gaunamas indeksas (d), kuris nurodo ar žmogus kontroliuoja emocijas.

Psichologinis testavimas - taikymo sritys

Švietimas - pedagoginė psichologija; Sveikatos apsauga - klinikinė psichologija; Socialinis aprūpinimas - organizacinė ir klinikinė psichologija; Darbo rinka - organizacinė ir pedagoginė psichologija; Teisėtvarka - teisminė ir klinikinė psichologija.

Recidyvo tikimybę prognozavo kai kurie rodikliai, labiausiai

žmogaus socioekonominės charakteristikos. Kuo žmogus stovi socioekonomiškai geriau, tuo mažesnė tikimybė, kad grįš į ligoninę.

korekcijos skalė (K)

žmogus koreguoja savo įvaizdį, nori geriau atrodyti (panašu į socialinį pageidaujamumą). Korekcijos skalė: žmogus koreguoja savo įvaizdį (lygina su atsakymais tų žmonių, kurie buvo paprašyti atsakinėti į testą taip, kad paliktų gerą įspūdį apie save).

Psichodiagnostika.

„Diagnosis" graikų k. - „atpažinimas". Medicinoje pagal simptomus atpažįstama liga. 1921 m. terminą pavartojo H.Rorschach „Psychodiagnostic"; 1952 m. Diagnostic Statistical Manual -I. Šiuo metu klinikinėje psichologijoje diagnozuojami sutrikimai, sindromai, negalės pagal TLK-10, (1992); DSM-IV (1994) klasifikacijas.